Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent jis:

2013 m. liepos 18 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, konflikto su G. B. metu jų mažametės dukros O. P., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, būdamas namo pirmame aukšte, hole, tyčia rankomis sugriebė G. B. už gerklės ir spausdamas bei atleisdamas, nutempė pastarąją prie sienos, skiriančios virtuvę nuo koridoriaus, tęsiantis konfliktui namo pirmame aukšte esančiame koridoriuje, prie kolonos, skiriančios koridorių nuo holo, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė per kairį skruostą ir tampė nukentėjusiąją už plaukų. Tęsdamas nusikalstamą veiką namo pirmo aukšto hole, prie laiptų, sugriebė rankomis G. B. už gerklės, spausdamas bei atleisdamas kaklą, taip sukėlė G. B. fizinį skausmą bei sumušimą kairiame skruoste, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. B. nežymų sveikatos sutrikdymą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

K. L. P. padaręs šį nusikaltimą neprisipažino, paaiškino, kad konfliktas prasidėjo tada, kai 2013-07-18 G. B. su jų dukra grįžus namo, jis pasakė dukrai pastabą, kad negalima piešti ant sienų. G. B. iš karto ėmė ginti dukrą. Jis nuėjo į savo kambarį. G. B. pradėjo pykti, sakė, kad skambins jo tėvams ir sakys, kad jis netinkamas tėvas. Jis žinojo, kad jo tėvų telefono numeris yra O. telefone, tai jį paėmė. G. B. bandė atimti telefoną, griebė jį už rankos. Jie apsistumdė. Jis nesukėlė jai specialiai skausmo. Didelio konflikto nebuvo - buvo rėkimas, apsistumdymas, grasinimas, kad jį G. B. paduos į teismą. Jo nuomone, šis procesas pradėtas todėl, kad nagrinėjama civilinė byla dėl bendravimo su dukra nustatymo. Bendravimo grafikas G. B. netinka. G. B. skunde nurodė, kad jis bandė ją nužudyti, smaugė. Liudytojų parodymai skirti tik tam, kad jį įvertinti neigiamai. D. O. parodymus reikia vertinti kritiškai. G. B. sakė, kad nežinojo, jog O. kažką matė. Spalio 24 dienos apklausos metu G. B. teigė, kad O. viską matė ir viską gali paliudyti. O. savo parodymuose sakė, kad jai mama viską pasakė, ji suprato, kad taip ir buvo. O. sakė, kad mama viską nupiešė, kad ji žinotų, ką tariamai jis padarė. G. B. didina jai padarytą žalą. Ji pranešė apie išvarymą, o po to pridėjo smaugimą, mušimą, kad vaikas viską matė. Kita priežastis yra nenoras matyti jį vaiko gyvenime. Buvo konfliktas, apsistumdymas. Jis nebuvo konflikto iniciatoriumi, nedarė jokių pažeidimų. Jis yra įmonės vadovu, moka dirbti su žmonėmis, užsiima aviacija, turi visus leidimus, yra stabilios psichikos. Gyveno viename name su G. B., bet atskirai. Jis tikrai neturėjo priežasties išvaryti ją iš namų panaudodamas smurtą. G. B. norėjo pasinaudoti smurto artimoje aplinkoje įstatymu ir išvaryti jį iš namų. Ji stengiasi formuoti vaikui apie jį neigiamą nuomonę. Jis tikrai nepuolė G. B. smaugti. Jie pragyveno su G. B. apie (duomenys neskelbtini) metų. Tame name pragyveno apie 5-6 metus. Konfliktai prasidėjo name pagyvenus kokius metus. Tada gyveno iš pripratimo. Po vienu stogu gyveno du žmonės, kurie nenori kartu gyventi. 2013-07-18 įvyko susistumdymas kambaryje prie kolonos, skiriančios holą ir virtuvę. G. B. bandė atimti telefoną. Po to konfliktas įvyko kambario dešiniame kampe. O. tuo metu jis nematė. Kiek žino, dukra buvo antrame aukšte, o viskas įvyko pirmame aukšte. Toks rėkimas vienam ant kito įvyko ne pirmą kartą. O. niekada nelįsdavo. Ji užsidarydavo savyje. Mano, kad dukra buvo savo kambaryje. Susistumdymas vyko kelias sekundes, kai G. B. bandė atimti iš jo telefoną. Tą dieną G. B. su O. išvažiavo, nes konfliktas buvo stipresnis. G. O. išsigando ir G. B. nusprendė, kad galima pasinaudoti šiuo konfliktu prieš jį. Ji skambino policijai 2.30 val. nakties. Tą vakarą O. jis nematė. Nematė kaip jos krovėsi daiktus ir išvažiavo, nes buvo savo kambaryje. Pamatė vakare, kad jų nėra, surinkti daiktai, suprato, kad jos išsikraustė. Rugpjūčio mėnesio viduryje jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad G. B. nori pasiimti daiktus. Ji atvažiavo su policija. Jo paklausė „kodėl mušei savo sugyventinę?“. Jis atsakė „susirinkome ne tuo klausimu“. Po savaitės jį iškvietė į apklausą. Kūno sužalojimai pas G. B. atsirado ne nuo jo veiksmų. Nuo smūgio į veidą, smaugimo, tampymo už plaukų, nebūtų tokio smulkaus sužalojimo. Jis nedarė specialiai jokių veiksmų, kad ją sužaloti. Tikrai netrenkė jai į veidą. Jų fizinio kontakto metu jis negalėjo jai padaryti tokių sužalojimų. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu jis nesutinka, nes nėra kaltas dėl konflikto, kuris buvo abipusis. Jis nesudavė G. B. į veidą ir netampė jos už plaukų. Jis turėjo rankoje telefoną, o ji jį griebė už rankos. Jis prispaudė savo ranką, kad ji neatimtų telefono. G. B. bandė atimti telefoną su kita ranka, pradėjo muistytis. Gal jis griebė jai už rankos. Jis numetė telefoną. Tada G. B. bandė jį surinkti. Ji nuėjo į savo kambarį. Jis nesmaugė G. B.. Nebuvo jokio smurto. Fizinis smurtas vyksta iš vienos pusės, o čia buvo abipusis konfliktas. Gal buvo žymės ir ant jo kūno. Jis niekur nesikreipė, kad ir prieš jį buvo panaudotas smurtas. O. žodžius, kad jis mušė mamą ir ją smaugė, išvarė iš namų jis gali paaiškinti, kad vaikui kiekvieną dieną sudarinėjama apie jį neigiama nuomonė. Tuo metu, kai įvyko konfliktas, vaiko gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po konflikto G. B. gyveno krizių centre. Jis nusprendė, kad visiems reikia laiko, todėl nenuvyko jų aplankyti. Buvo iki to karto tarp jų ir žodiniai konfliktai. Iki įvykio jau porą metų jis su G. B. gyveno atskirai. Raktų reikalavimas buvo pasakymas: „jei nenorite namu naudotis gražiai, tai padėkite raktus“. Tai buvo posakis. Išeidama iš namų nukentėjusioji pultelį nuo garažo paliko, o raktų ne, nes jis jų nerado. Pagal pateiktą namo planą ir įvykio vietą mergaitė nuo laiptų negalėjo nieko matyti. Taigi G. B. parodymai neteisingi. Jei taip ir buvo, tai G. B. pamatytų O.. Pats dukters jis nematė nei ant laiptų, nei kambaryje, kuriame jie buvo. Iki įvykio su G. B. gyveno viename name, bet ne kaip šeima. Bendro ūkio nebuvo. Jos pačios maitinosi, o jis atskirai. Dukters išlaikymui jis pervedinėjo G. B. kas mėnesį po (duomenys neskelbtini) litų. Jis apmokėdavo visas sąskaitas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta tokiais įrodymais:

- duomenimis apie pranešimą, iš kurio matyti, kad 2013-07-19 G. B. pranešė, kad 2013-07-18 namuose sugyventinis L. P. trenkė jai delnu per veidą, tampė už plaukų, po ko ji pabėgo iš namų (1 t., b. l. 2-4);

- 2013-07-19 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nustatyta, kad apžiūrėtas namas (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra prie laiptų į antrą aukštą (1 t., b. l. 30-33);

- 2013-11-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad G. B. padarytas sumušimas kairiame skruoste, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. 1. 37-38);

- liudytojo J. M. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas sužalojimas - kairio skruosto audinių patinimas - gali būti padarytas kietu buku daiktu, sudavus per skruostą ar skruostu atsitrenkiant į tokį daiktą (1 t., b. l. 40);

- daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2014-06-05 daiktų apžiūros protokolu, kuriuose užfiksuota, kad L. P. pateikė DVD – R CD, kuriame yra nuotraukos. Buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė, kurią tyrimui pateikė L. P.. Kompaktinėje plokštelėje yra 24 failai su nuotraukomis. Pirmame faile yra tuščių vaistų pakuočių nuotraukos. Matomas pakuotės pavadinimas - „Imuno gluman“. Kituose failuose yra kambarių nuotraukos (1 t., b. l. 168-182);

L. P. buvo perduotas teismui kaltinant jį tuo, kad artimoje aplinkoje, smurtaudamas sugyventinės G. B. atžvilgiu, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Perduodant bylą teismui L. P. buvo kaltinamas sutrikdęs sveikatą savo šeimos nariui.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 str., kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Teismų praktikoje (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012) sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikytinas traukiamo baudžiamojoj atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais (pvz. 2012 m. birželio 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji niekada nebuvo susituokę, tačiau turėjo mažametį vaiką. Nusikalstamos veikos padarymo metu jie buvo išsiskyrę ir negyveno kaip pora, neturėjo bendro šeimos ūkio, tačiau gyveno tame pačiame name, kadangi L. P. leido G. B. jame gyventi dėl savo dukros. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis patvirtino, kad jie nebebuvo pora ir nukentėjusioji ketino išsikraustyti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji tik gyveno tame pačiame name ir rūpinosi vaiku, tačiau santuoka tarp jų nebuvo sudaryta, šeimos santykių tarp jų nebuvo ir jie nevedė bendro ūkio, nelaikė vienas kito sugyventiniais, laikytina, kad G. B. negali būti laikoma L. P. šeimos nariu ir jo veika šiuo atveju negali būti kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d., o turi būti perkvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis neprisipažino panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, sukėlęs jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalojęs, o tvirtino tik tarp jų įvykus konfliktą ir susistumdymą, kurio metu jis nukentėjusiajai tyčia fizinio skausmo nesukėlė. Teigė, kad 2013-07-18 įvyko susistumdymas kambaryje prie kolonos, skiriančios holą ir virtuvę bei kambario dešiniame kampe. Nuo smūgio į veidą, smaugimo, tampymo už plaukų, nebūtų tokio smulkaus sužalojimo. Jis nedarė specialiai jokių veiksmų, kad nukentėjusiąją sužaloti. Tikrai netrenkė jai į veidą. Įvyko abipusis konfliktas. Nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo išsamūs ir nuoseklūs. Ji tvirtino, kad L. P. ją smaugė, sudavė vieną smūgį delnu jai į kairį skruostą, tampė už plaukų. Buvo visi L. P. veiksmai, nurodyti kaltinime. Nukentėjusiosios nuoseklią poziciją patvirtina jos protokolas – pranešimas, duomenys apie pranešimą, garso įrašo suvestinė, kuriuose ji tvirtino, kad ją sumušė sugyventinis L. P.. Liudytoja, mažametė O. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtino, kad matė kaip tarp jos mamos G. B. ir tėčio L. P. įvyko konfliktas, nurodė, kurioje tiksliai vietoje jis įvyko bei pavirtino, kad matė kaip L. P. buvo sugriebęs jos mamai už kaklo, metė į sieną jos telefoną. Liudytoja E. K., kuri matė G. B. naktį po konflikto taip pat patvirtino, kad matė, jog G. B. viena veido pusė buvo paraudusi ir ji pripažino, kad prieš ją smurtą panaudojo L. P.. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus patvirtina ir specialisto išvada bei specialisto J. M. P. paaiškinimai, kad G. B. padarytas sumušimas kairiame skruoste, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Kairio skruosto audinių patinimas - galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, sudavus per skruostą ar skruostu atsitrenkiant į tokį daiktą.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai G. B., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Civilinis ieškinys byloje pareikštas. Kaltinamasis neprisipažino nusikaltęs, neatsiprašė nukentėjusiosios. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, anksčiau neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka ir dalis nuobaudų galioja, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusioji G. B. byloje pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti už 2013-07-18 fizinio smurto metu patirtą sveikatos sutrikdymą. Ieškinyje nurodė, kad dėl L. P. veiksmų ji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, išgyveno dėl dukros O. P. emocinių sukrėtimų, prarado pasitikėjimą žmonėmis, atsirado gėdos ir nepilnavertiškumo jausmas (2 t., b. l. 73-76). Atsižvelgus į nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes, sunkumą ir liekamuosius padarinius, jos patirtus išgyvenimus, fizinį skausmą, jos ir kaltinamojo turtinę bei šeimos padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, G. B. civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo mažintinas ir tenkintinas iš dalies ir jai priteistina 434 eurų neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktai: G. B. ir L. P. sutarties kopija (1 t., b. l. 65), kompaktinė plokštelė su nuotraukomis (l t., b. l. 168), saugomos byloje – paliktinos saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė valstybės naudai iš kaltinamojo priteisti 127,43 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą G. B. (2 t., b. l. 70). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str.,

nusprendė:

L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti G. B. iš kaltinamojo L. P. 434 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš L. P. 127,43 eurus valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. TL24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką AB „Swedbank“, įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus - G. B. ir L. P. sutarties kopiją, kompaktinę plokštelę su nuotraukomis – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.