Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2023 m. rugsėjo 15 d. paduotu atsakovo M. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Žemesnių instancijų teismai netinkamai nustatė šioje situacijoje dalinę atsakovų civilinę atsakomybę, todėl buvo padarytas CK 6.279 straipsnio bei CK 6.6 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2021-04-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-26-233/2021 yra nustatytas nuteistojo M. D. ir asmenų neturėjusių amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (šioje byloje atsakovų M. S. ir I. J.) veiksmų bendrumas dėl žalos padarymo ieškovams D. B. ir D. B. Todėl darytina išvada, kad įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija.

2. Žemesniųjų instancijų teismai nesivadovavo prievolės solidarumo prezumpcija nors sprendime konstatavo, kad ieškovams neturtinė žala atsirado dėl jų atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas žalos dydis, kuris priteistas iš nuteistojo, negalėjo būti pakeistas, o iš asmenų neturėjusių amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, šiuo atveju iš atsakovų – M. S. ir I. J., civilinio proceso tvarka gali būti priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu, šiuo atveju – M. D.

3. Žemesniųjų instancijų teismai nustatė nepagrįstai didelį ieškovų patirtos žalos dydį, taip pažeidė CK 6.250 straipsnio nuostatas, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai paprastai neviršija 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-36-895/2017; Nr. 2K-53-693/2018; Nr. 2K-105-222/2019). Neturtinės žalos atlyginimo dydžius teismas nustatė formaliai, nesigilinant į konkrečias šios bylos aplinkybes, nevertinant kriterijų visumos, būtent: atsakovas M. S. žalos padarymo metu buvo nepilnametis ir šiai dienai dar mokosi vidurinėje mokykloje, nedirba ir neturi pajamų žalai atlyginti; konfliktas tarp nepilnamečių asmenų kilo dėl tarpusavio nesutarimų; atsakovas ieškovų dėl savo veiksmų atsiprašė; baudžiamoje byloje iš kaltinamojo priteista dvigubai mažesnė suma, nei šioje civilinėje byloje priteisė teismas iš atsakovų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti N. S. 113 (vieną šimtą trylika) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. rugsėjo 11 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.