- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-97-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01828-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- T. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2270-215/2014 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui T. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo T. K. priteisti 106500,00 Lt skolą, 32999,90 Lt palūkanas pagal 2011-12-08 ir 2012-07-12 paskolos raštelius, 2525,00 Lt palūkanų už vėlavimą grąžinti 36500 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2011-09-24 ieškovas atsakovui paskolino 20000 Lt. Šalys pasirašė skolos lapelį, tačiau dėl skolos grąžinimo laiko ir palūkanų nesusitarė. 2011 m. gruodžio mėnesį atsakovas vėl kreipėsi į ieškovą dėl paskolos, tačiau ieškovas nukreipė atsakovą pas savo gerą draugą G. B., kuris atsakovui 2011-12-08 paskolino 30000 Lt su 4 % dydžio mėnesio palūkanomis. 2012-07-12 ieškovui nežinant atsakovas iš G. B. dar pasiskolino 20000 Lt su 5 % dydžio mėnesio palūkanomis. Vėliau atsakovas vėl kreipėsi į ieškovą ir prašė papildomai paskolinti 36500 Lt. Ieškovas pinigus atsakovui paskolino ir susitarė, kad juos atsakovas privalo grąžinti iki 2013-01-10, tačiau atsakovas pinigų negrąžino. 2013-02-01 ieškovas su G. B. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria G. B. perleido V. N. teisę iš skolininko T. K. reikalauti sumokėti skolos kainą, palūkanas delspinigius bei įvykdyti kitas iš skolos raštelių kylančias prievoles, už kurią V. N. G. B. sumokėjo 50000 Lt. 2011-09-24, 2011-12-08, 2012-07-12 ir 2013-01-10 atsakovo pinigų pasiskolinimo faktą kiekvienu atveju patvirtina skolos rašteliai. Teigė, kad atsakovas pasiskolintų pinigų negrąžino, susitikti ir susitarti dėl visos skolos grąžinimo vengia.
Mažeikių rajono apylinkės teismas atsakovui procesinius dokumentus įteikė tinkamai viešo paskelbimo būdu, per nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2014-07-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo T. K. ieškovui V. N. 56500,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines kompensacines palūkanas už priteistą sumą už 6 mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2013-01-10 iki 2013-07-10, viso 1412,50 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-06-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1747,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusią dalį ieškinio atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovui atsakovas yra skolingas 106500,00 Lt pagal 4 pasirašytas paskolos sutartis, tačiau dvi iš jų yra pasirašytos su pačiu ieškovu ir dvi iš jų yra pasirašytos su trečiuoju asmeniu G. B., kuris 2013-02-01 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido teisę iš skolininko reikalauti sumokėti skolos kainą, palūkanas, delspinigius bei įvykdyti kitas iš skolos raštelių kylančias prievoles. Teismas sprendė, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.), o šioje byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkui būtų tinkamai pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškinį dėl šios reikalavimo dalies atmetė.
Teismas taip pat konstatavo, kad šiuo atveju reikėtų taikyti 5 % dydžio metines kompensacines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210) ir jas sumažinti iki 6 mėnesių, nes pats ieškovas buvo neatidus, neatgavus pirmos skolos iš atsakovo, vėl skolino atsakovui dar didesnę pinigų sumą, taip pat nukreipė atsakovą pas kitą asmenį dėl kitų sumų skolinimosi, kuris taip pat paskolino didelę pinigų sumą atsakovui, iš kurio vėliau skolą perėmė pats ieškovas.
III. Apeliacinio skundo esmė
Ieškovas V. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-2270-215/2014 dėl atmestų reikalavimų pagal 2013-02-01 Reikalavimų perleidimo sutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl šios dalies patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių ar draudimų reikalavimo teisės perleidimui be skolininko sutikimo, skolininko teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo šiame ginčo teisiniame santykyje nepakito ir netapo blogesne už buvusią pradiniam kreditoriui. Atsakovas T. K. apie pasikeitusį kreditorių buvo informuotas ir raštu, ir žodžiu. Laiškas su pranešimu ir 2013-02-01 Reikalavimo perleidimo sutarties kopija atsakovui gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsti iš karto po Sutarties sudarymo. Atsakovą ši informacija pasiekė, nes kalbantis su juo žodžiu, atsakovas prašė nurodyti sąskaitas, į kurias galėtų, kai turės, pervesti sutartines palūkanas pagal ieškovo iš G. B. perimtą reikalavimą. Ieškovas teigia nurodęs atsakovui savo ir sutuoktinės I. N. bankų sąskaitas, esančias skirtinguose bankuose, į kurias atsakovas galėtų vesti palūkanų pinigus. Tai, kad skolininkas informuotas apie pasikeitusį kreditorių, įrodo T. K. elgesys ir veiksmai – sutartines palūkanas po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo bankiniais pavedimais atsakovas pradėjo mokėti į ieškovo atsakovui nurodytas sąskaitas.Apelianto manymu, ieškinyje nurodytos aplinkybės, prie ieškinio pridėti įrodymai ir skolininko elgesys naujojo kreditoriaus atžvilgiu (palūkanų mokėjimas), neginčytinai patvirtina, kad skolininkas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas tinkamai dar iki ieškinio padavimo ir įsipareigojimus naujam kreditoriui vykdė, tačiau šias aplinkybes ir įrodymus teismas įvertino netinkamai, ieškinį dėl šios dalies atmetė be jokio teisinio pagrindo, todėl apeliantas mano, kad sprendimo dalis dėl šio reikalavimo turi būti panaikinta.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą teismo nustatytu terminu nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl skolos, įgytos reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti pagal reikalavimo perleidimo sutartį įsigytą atsakovo skolą, kadangi konstatavo, jog atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimo faktą. Ieškovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad atsakovui yra žinomos reikalavimo teisių perleidimo aplinkybės, atsakovas sumokėjo ieškovui dalį palūkanų, ieškovo įgytų reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, todėl mano, kad ieškovo reikalavimas dėl 50000 Lt skolos ir palūkanų priteisimo turi būti patenkintas. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, šiuo konkrečiu atveju taikytinos informavimą apie reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančios materialinės teisės normos (CK 6.109 str.).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.
CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, jog pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Pranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą ne visada yra reikalavimas įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Toks pranešimas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktą, o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali būti pateikiamas tiek kartu su pranešimu, tiek vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010). Pažymėtina, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Nagrinėjamo ginčo atveju apelianto įgytas reikalavimas kildinamas iš atsakovo ir pirminio kreditoriaus pasirašytų paskolos raštelių, pagal kuriuos atsakovui kilo prievolė grąžinti gautą paskolą. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą, nurodė, kad pranešė apie reikalavimo perleidimą atsakovui raštu, kad kalbėjo su atsakovu telefonu, tačiau į bylą įrodymų apie tai nepateikė. Vis dėlto, byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nerandamas, teismo siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, iš VSDFV duomenų matyti, kad atsakovas 2013-06-01–2014-06-30 Lietuvoje įdarbintas nebuvo. Nors byloje ir nėra įrodymų, kad pradinis kreditorius ar ieškovas būtų tinkamai iki ieškinio atsakovui pateikimo teisme dienos pranešę apie reikalavimo perleidimą atsakovui, apie reikalavimo perleidimą atsakovą ieškovas informavo pareiškęs ieškinį teisme ir atsakovui pranešus apie bylos iškėlimą teisme. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu 2014-06-26 (28–29 b. l.), atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika, nuo šios datos reikalavimo teisės perleidimas sukelia atsakovui teisines pasekmes, t. y. naujasis kreditorius įgyja teisę panaudoti reikalavimo perleidimą prieš atsakovą. Darytina išvada, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą tinkamai informuotas procesine forma pagal civilinio proceso taisykles (CPK 135, 142 straipsniai) pareiškus reikalavimą teismo tvarka ir spręstina, kad tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimo sutarties buvimą ir jos pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio ir jo priedų gavimo momento. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą atitiko įstatymo leidėjo nustatytą procesinį pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą.
Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 str.1 d. 2 p., 6.205 str.). CK 6.873 str. numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal 2013-02-01 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp G. B. ir V. N., atsakovo T. K. 50000 Lt skola, kurią atsakovas gavo iš pradinio kreditoriaus G. B., perleista naujam kreditoriui ieškovui V. N., todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 50000 Lt / 14481,00 Eur skola.
Vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (LR CK 6.210, 6.261 straipsniai).
Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 32999,90 Lt palūkanas pagal 2011-12-08 ir 2012-07-12 paskolos raštelius už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2014-05-30, kadangi 30000 Lt buvo paskolinti su 4 procentų mėnesio palūkanomis, 20000 Lt buvo paskolinti su 5 procentų mėnesinėmis palūkanomis, o palūkanas atsakovas mokėjo tik iki 2013-03-01. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-357/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Atsižvelgiant į tai, kad pelno palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis taikant sutarčių teisės normas (pvz., CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), o nagrinėjamoje byloje tokie reikalavimai pareikšti nebuvo, todėl pagrindo mažinti sutartines pelno palūkanas nėra, ieškovui iš atsakovo papildomai priteistinos 32999,90 Lt sutartinės pelno palūkanos pagal 2011-12-08 ir 2012-07-12 paskolos raštelius už 2013-03-01–2014-05-30 laikotarpį.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai), neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.258 str. nuostatas pagrindas pripažinti minimalius nuostolius (netesybas) neprotingai didelius ir dėl to juos mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio juos mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kadangi atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų pagal ginčo sutartį neįvykdė, ieškovas, perėmęs reikalavimo teises, įgijo teisę į sutartinių palūkanų priteisimą iki visiško paskolos grąžinimo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašomos priteisti 4 ir 5 procentų mėnesinės palūkanos, kaip minimalūs nuostoliai, iki visiško prievolės įvykdymo yra aiškiai didelės ir neprotingos, todėl šios palūkanos mažintinos iki 5 procentų metinių palūkanų.
Dėl minėtų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą normas (CK 6.109 str.), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos, todėl padarė nepagrįstas išvadas, dėl to skundžiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-07-24 sprendimas keistinas, papildomai ieškovui priteisiant skolą, įgytą reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, sutartines pelno ir kompensuojamąsias palūkanas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). CPK 93 str. 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą patenkinami pagrindiniai ieškovo materialiniai reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir iš dalies patenkinami reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, iš atsakovo ieškovui priteistinos visos ieškovo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ieškovui V. N. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 106500,00 Lt / 30844,53 Eur skolą, 32999,90 Lt / 9557,43 Eur sutartines pelno palūkanas ir 1412,50 Lt / 409,09 Eur kompensacines palūkanas.
Priteisti iš atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ieškovui V. N. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 50000 Lt / 14481,00 Eur negrąžintą paskolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-06-02 iki visiško prievolės įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ieškovui V. N. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 56500,00 Lt / 16363,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-06-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ieškovui V. N. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4271 Lt / 1236,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Likusią dalį ieškinio atmesti“.
Priteisti iš atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ieškovui V. N. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 721,15 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.