Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

– pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, V. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju T. S. ir per pirmus penkis laisvės apribojimo mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

Iš V. K. priteista 544,50 Eur turtinės žalos atlyginimo T. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taigi, apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Dėl to apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6.1. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

6.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl V. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį.

7. Nuteistasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė kaltę dėl jam pareikštų nusikalstamų veikų padarymo, teigė, kad jis tyčia grėbliu niekam netrenkė, kad T. S. jį šmeižia. Nuteistasis teisme parodė, kad 2018-10-31 jis prie savo namų, sodelyje grėbė lapus, kad važiuodamas T. S. važiavo link jo ir, jei jis nebūtų pasitraukęs, tai būtų jį sužalojęs – jis pasitraukė į tujas ir susižalojo koją. Taip pat nuteistasis parodė, kad 2018-11-07 jis grėbė lapus, kad tą dieną joks automobilis nevažiavo ir jis grėbliu niekam nesudavė, kad jis atliko savo tyrimą ir matė, kad T. S. automobilis nebuvo apgadintas.

7.1. Nors nuteistasis V. K. neigia tyčia apgadinęs nukentėjusiojo T. S. automobilį 2018-10-31 ir 2018-11-07, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

7.2. Nukentėjusysis T. S. parodė, kad 2018-10-31 ir 2018-11-07 jam pravažiuojant pro nuteistąjį, pastarasis užsimodamas turėtu grėbliu apgadino jo automobilį. Tokius parodymus nukentėjusysis T. S. nurodė savo pareiškime ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 1, b. l. 10-14) bei patvirtino akistatos su V. K. metu (t. 1, b. l. 127-128). Be to, nukentėjusiojo T. S. parodymus patvirtina liudytojo E. S. parodymai, jog jam sūnus pasakojo, kad V. K. grėbliu trenkė per automobilį ir įskėlė priekinį automobilio stiklą, o 2018-11-07 jis pats matė, kaip sūnui išvažiavus iš jo namų ir apvažiuojant gatvėje stovintį kaimyną V. K., pastarasis grėbliu trenkė per automobilio stogą. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiojo ir liudytojo E. S. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jis ir nukentėjusysis bei liudytojas E. S. jau ilgus metus konfliktuoja. Nors nukentėjusysis ir liudytojas E. S. teisme patvirtino, kad jie su kaimynu V. K. nuolat konfliktuoja, tačiau jų parodymus apie byloje tiriamus 2018-10-31 ir 2018-11-07 įvykius patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. 2018-11-27 automobilio apžiūros protokole (t. 1, b. l. 26-32) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad T. S. automobiliui „Nissan King Cab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis stiklas keleivio pusės viršutiniame kampe – stiklas suskilęs, metalinis stiklo apvadas sulankstytas, kad ant automobilio stogo matomi nusilupę dažų lopinėliai. Nukentėjusysis T. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pateikė savo mobiliojo ryšio telefonu darytus įvykių įrašus, kurie buvo apžiūrėti ir užfiksuoti apžiūrų protokoluose, juose užfiksuota, kaip gatvėje stovintis vyriškis rankoje turėtu grėbliu trenkia pravažiuojančiam automobiliui per stogą (girdimas trenkimo garsas) (t. 1, b. l. 34-35, 42-43). Pastebėtina, kad nuteistasis teisme nurodė atpažįstantis vaizdo įrašuose save. Be to, minėti vaizdo įrašai paneigia nuteistojo V. K. parodymus, jog pirmo atvejo metu T. S. „važiavo ant jo“, kad jis buvo įstumtas į tujas, o T. S. automobilis atsitrenkė į jo kiemo vartelius, nes vaizdo įraše matyti, kad po girdimo smūgio sudavimo T. S. automobilis nuvažiavo, jokio posūkio manevro link nuteistojo kiemo vartų nematyti. O 2018-11-07 vaizdo įrašas paneigia nuteistojo parodymus, jog tą dieną niekas nevažiavo, o jis grėbė gatvėje lapus, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad ant gatvės jokių lapų nebuvo prikritusių ir grėbti nieko nereikėjo, kad tą dieną važiavo nukentėjusysis. Nors 2020-04-01 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11K-340(19) išvados tiesiogiai nuteistojo V. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neįrodo, tačiau šio akto išvadose nurodyta, kad pateiktose tyrimui skaitmeninėse vaizdo bylose incidentų, susijusių su vairuojamos transporto priemonės atsitrenkimu į kliūtį ar į pėsčiąjį ir pėsčiojo prispaudimas prie gyvatvorės nėra užfiksuota, kad vaizdo bylos „video-1541616775.mp4“, „video-1541616839.mp4“ yra ištisinės (t. 2, b. l. 72-74). Kadangi ekspertizės akto išvados patvirtina, kad vaizdo įrašai yra ištisiniai, t. y. nesumaketuoti, kaip teisme teigė nuteistasis, daroma išvada, kad ekspertizės akto išvados ir byloje esantys vaizdo įrašai ne tik kad neįrodo nuteistojo nekaltumo, bet priešingai, patvirtina nukentėjusiojo T. S. ir liudytojo E. S. parodymus, jog nuteistasis V. K. apgadino T. S. automobilį. Taip pat, nors liudytojai V. K., V. L., D. B. tiesiogiai automobilio apgadinimo nematė, tačiau liudytojas V. K. parodė, kad jis T. S. pardavė tvarkingą automobilį, kad automobilio priekinis stiklas ir stogas nebuvo apgadinti, o liudytojai V. L. ir D. B. parodė, kad į juos kreipėsi T. S. dėl apgadinto automobilio remonto. Liudytojo V. L. pateikti duomenys (fotonuotraukos ir sąmata) patvirtina, kad T. S. automobiliui buvo įskilęs priekinis stiklas keleivio pusėje viršuje, apgadintas stogas ir remonto darbai su detalėmis preliminariai kainuotų apie 600 Eur (t. 2, b. l. 102). Taigi, liudytojų V. K., V. L., D. B. parodymai patvirtina nukentėjusiojo T. S. parodymus ir paneigia nuteistojo parodymus, kad T. S. automobilis nebuvo apgadintas.

7.3. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo T. S. parodymai apie jo automobilio apgadinimo aplinkybes yra nuoseklūs, juos patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai, todėl netikėti nukentėjusiojo T. S. ir liudytojo E. S. parodymais nėra pagrindo.

2. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į tai, kad pats nuteistasis V. K. teisme nurodė atpažįstantis save vaizdo įrašuose, daroma išvada, kad V. K. 2018-10-31 tyčia suduodamas smūgį apgadino nukentėjusiojo automobilį padarydamas turtinę žalą, o 2018-11-07 viešoje vietoje, matant pašaliniam asmeniui, tyčia suduodamas grėbliu per automobilio stogą, ne tik apgadino nukentėjusiojo automobilį, padarydamas jam turtinę žalą, bet ir tokiais savo chuliganiškais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi, visuma ištirtų įrodymų patvirtina, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą V. K. pagrįstai pripažintas kaltu, jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį. Dėl to priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

3. Tai, kad baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama ilgai (dvejus metus) ir bylą nagrinėjo trys teisėjai, nepaneigia V. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių (teisėjo perkėlimo į kitą teismą, atleidimo iš teisėjo pareigų, dėl ko byla buvo perskirta nagrinėti kitam teisėjui ir bylos nagrinėjimas prasidėdavo iš naujo). Be to, šią bylą pradėję nagrinėti ir jos nebaigę teisėjai baigiamojo akto, kuriame būtų pasisakyta apie V. K. kaltumą ar nekaltumą, nepriėmė.

4. Nustačius, kad V. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, civilinis ieškinys patenkintas pagrįstai, nes nukentėjusiajam T. S. dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų buvo padaryta turtinė žala – jis patyrė išlaidas susiremontuodamas nusikalstamais V. K. veiksmais apgadintą automobilį.

5. Nors V. K. suformuluotame kaltinime padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, neįvardintas įrankis, kuriuo buvo apgadintas nukentėjusiojo T. S. automobilis 2018-10-31, tačiau ši aplinkybė nepaneigia V. K. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką. Kadangi vaizdo įraše nėra aiškiai matyti, kokiu įrankiu V. K. sudavė smūgį ir apgadino nukentėjusiojo automobilį, kaltinime pagrįstai ir nenurodytas įrankis, kuriuo buvo suduotas smūgis.

6. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas prašė bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui ir kaip iš argumentų matyti, dėl to, kad nebuvo nustatyta, ar nuteistojo turėtu grėbliu įmanoma padaryti tokius automobilio apgadinimus. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui: 1) jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; 2) jeigu byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; 3) kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; 4) kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Nei vieno iš minėto pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti teismui apeliacinės instancijos teismas nenustatė, nei vieno iš šio pagrindo nenurodė ir nuteistojo gynėjas. Dėl to naikinti skundžiamą nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme nėra pagrindo.

7. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 54, 55, 61 straipsnių nuostatų nepažeidė. Pastebėtina, kad apeliantas neskundžia jam paskirtų bausmių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo nuosprendį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio.