Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Skolos ir verslas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys BUAB „ELETTRODIESEL“ (teisių perėmėjas UAB „Skolos ir verslas“), UAB „Indebt“, UAB „Omnitel“, AB DNB bankas, „Swedbank“, AB, E. S., Ž. S., antstolė S. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui A. S. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismo atlikto įrodymų vertinimo nustatant fizinio asmens nemokumą ir sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 1, 2 punktai).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas A. S. 2014 m. birželio 5 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo (T. 1, b. l. 1-5). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą A. S. nustatęs, kad pareiškėjas yra mokus bei buvo nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punkto pagrindas, T. 2., b. l. 173-175). Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo, konstatavęs, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, susijusius su pareiškėjo mokumo, turimo turto vertės, darbo užmokesčio bei sąžiningumo nustatymu (T. 3., b. l. 31-39). Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi teismas iškėlė pareiškėjui A. S. fizinio asmens bankroto bylą, nustatęs, kad pareiškėjas A. S. yra nemokus ir nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos. Apeliantas (kreditorius) nesutikdamas su teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo A. S. mokumą bei netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nustatant pareiškėjo A. S. sąžiningumą.

Dėl pareiškėjo A. S. nemokumo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinio asmens nemokumas tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo metu pareiškėjo A. S. pradelsti skoliniai įsipareigojimai sudaro 53 586,33 Eur ir jo gaunamų pajamų nepakaktų juos padengti. Sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kas sudaro minėtą pradelstų įsipareigojimų sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėjo A. S. pradelstų skolinių įsipareigojimų kreditoriams suma buvo 23 455,55 Eur. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjo A. S. pradelsti įsipareigojimai sudaro: BUAB „ELETTRODIESEL“ - 21 707,77 Eur, UAB „Indept“ – 583,29 Eur (T.1., b. l. 11), UAB „Omnitel“ – 143,13 Eur (T. 3., b. l. 91), E. S. – 1624,43 Eur (T. 3., b. l. 86), antstolei S. Ž. – 1090,55 Eur (T. 3., b. l. 142), viso 25 149,17 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad įsipareigojimas AB DNB bankui solidariai su buvusia sutuoktine sudaro 53 586,33 Eur (2015 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 20:51 min.), tačiau byloje nėra duomenų, kad ši suma yra pradelsta. Priešingai, iš suinteresuoto asmens E. S. pateikto 2015 m. rugpjūčio 12 d. banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad negrąžinta kredito suma yra 53 586,33 Eur, nesumokėta suma 0 Eur (T. 3., b. l. 93). Įvertinus minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kas, jo teigimu, sudaro 53 586,33 Eur pradelstų įsipareigojimų sumą, taip pat nesiaiškino aplinkybių, ar pradelstų įsipareigojimų suma pasikeitė lyginant su Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje nurodyta A. S. pradelstų skolinių įsipareigojimų kreditoriams suma (23 455,55 Eur).

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad teismas spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz. per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai nevertino pareiškėjo A. S. realios perspektyvos įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tik formaliai nurodė, kad pareiškėjui A. S. 2014 m. sausio - gruodžio mėnesiais buvo išmokėta 574,20 Lt, todėl jo gaunamų pajamų nepakaktų padengti skolinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nurodytosios. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad fizinio asmens finansinę būklę teismas vertina pareiškimo nagrinėjimo iš esmės metu. Šioje byloje teismas vertino pareiškėjo A. S. gaunamas pajamas 2014 m., tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie pareiškėjo A. S. darbo užmokestį 2015 m. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad teismas nagrinėdamas asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo būti aktyvus. Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas turėjo išsireikalauti duomenis apie šiuo metu pareiškėjo A. S. gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas, jų kitimo perspektyvas, nes pats pareiškėjas A. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad vyksta derybos dėl darbo užmokesčio padidėjimo (2015 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 27:32 min.). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinio asmenų išrašo duomenis, pareiškėjas A. S. UAB „DYZARA“ direktoriumi buvo nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2014 m. sausio 6 d. bei nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. spalio 30 d. Pareiškimas teisme dėl bankroto bylos iškėlimo gautas 2014 m. birželio 5 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje būtina įvertinti aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas nustojo eiti direktoriaus pareigas ir taip galimai sumažino gaunamas pajamas, taip pat nustatyti ir sąžiningai įvertinti realų pareiškėjo elgesį, pareiškėjo veiksmus, kuriais jis siekia gauti pajamų, kad įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus, tačiau pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių ir jų įvertinimo skundžiamu teismo sprendimu neatliko.

Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjui A. S. priklauso ½ dalis žemės sklypo ir ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) (T. 1., b. l. 18–23). Iš pareiškėjo A. S. pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2015-073 nustatyta, kad minėto nekilnojamojo turto rinkos vertė 69 000 Eur, kadangi pareiškėjui A. S. priklauso ½ dalis turto, todėl jo turimo turto vertė 34 500 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjo A. S. turto vertė 69 000 Eur, tačiau net ir klaidingai nustatęs turto vertę, nevertino, ar šio turto užtektų įvykdyti pradelstus finansinius įsipareigojimus, kokios šio turto pardavimo galimybės (sąlygos). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas A. S. yra pateikęs 2014 m. rugsėjo 10 d. AB Šiaulių banko sąskaitos išrašą (T. 2., b. l. 46-54) ir 2014 m. rugsėjo 10 d. „Swedbank“, AB išrašą (T. 2., 55-72), tačiau byloje nėra duomenų apie šiuo metu pareiškėjo A. S. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Pastebėtina, kad suinteresuotas asmuo A. S. pateikė pareiškėjo A. S. „Swedbank“, AB laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 29 d. sąskaitos išrašą pagal užklausą: paskolos dalis, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjas vykdo įsipareigojimus bankui, pavyzdžiui, 2014 m. gruodžio 23 d. sumokėta 193,02 Eur (T. 3., b. l. 87), nors jo darbo užmokestis 2014 m. gruodžio 12 d, buvo 574,20 Lt (166,30 Eur) (T. 2., b. l. 166). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas neįvertino pareiškėjo A. S. realios finansinės būklės ir jo galimybių įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje nurodytus kriterijus, t. y. neįvertino, kiek laiko galėtų trukti skolų padengimas, neanalizavo, kaip keistųsi skoliniai įsipareigojimai vykdant prievoles kreditoriams, nenurodė, kokia pareiškėjo A. S. pajamų suma atskaičius iš jos sumas, būtinas skoliniams įsipareigojimams įvykdyti, užtikrintų būtiniausių paties apelianto poreikių patenkinimą. Be to, teismas turėdamas pareigą būti aktyvus, neišsireikalavo duomenų apie pareiškėjo A. S. pajamas pareiškimo iš esmės nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo išvada, jog pareiškėjo A. S. gaunamų pajamų nepakanka padengti skolinius įsipareigojimus neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimo teismo sprendime daromas išvadas pagrįsti konkrečių įrodymų vertinimu, todėl negali būti laikoma pagrįsta.

Dėl pareiškėjo A. S. sąžiningumo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais - jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus. FABĮ tikslas - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 156-167).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal FABĮ tikslus nėra numatyta atkurti mokumą visų asmenų, kuriems susidarė sunki finansinė padėtis ir nemokumas, nes nesąžiningų asmenų mokumas negali būti atkurtas, kadangi taip būtų pažeidžiamos kreditorių teisės, tame tarpe ir nuosavybės teisės. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, pareiškėjo (skolininko) elgesį kreditorių atžvilgiu, tinkamą savo prievolių vykdymą kreditoriaus atžvilgiu, elgesį su jam patikėtu turtu ir finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) sudarė prielaidas padaryti žalą kreditoriui, ir tuo pačiu įgijo prievolę ją atlyginti, galimai nerūpestingai tikėdamasis, kad atsiradusią žalą kreditoriui nereikės atlyginti ir ji bus nurašyta, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Sprendžiant dėl fizinio asmens nesąžiningumo atsižvelgtina ir į minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys - nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šią civilinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pirmą kartą Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje konstatavo, jog teismas formaliai sprendė dėl pareiškėjo A. S. sąžiningumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo aukštesnės instancijos teismo nurodyto pažeidimo nepašalino ir visų bylos aplinkybių kontekste neįvertino pareiškėjo A. S. veiksmų, įtakojusių jo nemokumą, sąžiningumo, nesiaiškino pareiškėjo A. S. nemokumo priežasčių ir dėl to netinkamai pritaikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui šioje byloje būtina išsamiai ir visapusiškai tiksliai vertinant pareiškėjo A. S. sąžiningumą prievoliniuose teisiniuose santykiuose dėl ko susidarė didžioji skola pagrindiniam skolininkui BUAB „ELETTRODIESEL“ (teisių perėmėjas UAB „Skolos ir verslas“), spręsti, ar ši skola yra priežastiniame ryšyje su pareiškėjo byloje įrodinėtinu jo, kaip fizinio asmens, nemokumu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo A. S. didžiausias praleistas skolinis įsipareigojimas kilęs iš Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtintos (civilinėje byloje Nr. 2-1084-601/2013) taikos sutarties, kuria A. S. įsipareigojo sumokėti BUAB „ELETTRODIESEL“ 120 000 Lt sumą (T. 1, b. l. 6-7), todėl pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje privalėjo įvertinti minėtos skolos susidarymo faktines aplinkybes, teisinių santykių, iš kurių atsirado skola, pobūdį ir pareiškėjo veikos sąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas BUAB „ELETTRODIESEL“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Forsina“, 2012 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 502 745,55 Lt nuostolių bei 10 537 Lt palūkanų. Svarbu tinkamai įvertinti tai, kad ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog A. S., būdamas BUAB „ELETTRODIESEL“ direktoriumi, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, neorganizavo darbo tokiu būdu, kad nekiltų abejonių dėl trumpalaikio turto apskaitos teisėtumo ir pagrįstumo, ko pasėkoje buvo negalima nustatyti 426 577,99 Lt vertės prekių likučių panaudojimo įmonės veikloje. Teismas pareiškėjo A. S. atžvilgiu turėjo ištirti bankroto administratoriaus nurodytas aplinkybes, kad A. S. neteisėtais veiksmais padarė įmonei 426 577,99 Lt žalą. Ieškinyje taip pat nurodyta aplinkybė, kad A. S. bankroto administratoriui neperdavė transporto priemonės, kurios vidutinė rinkos vertė 2900 Lt, be to, 73 267,56 Lt žala įmonei padaryta neišsaugojus pirkėjų įsiskolinimų apskaitos dokumentų, viso padaryta žala 502 745,55 Lt, kurią A. S. privalo atlyginti CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu (T. 1 b. l. 115-121). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos A. S. iškėlimo ir taikydamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, turėjo tirti faktines aplinkybes ir teisiškai vertinti pareiškėjo A. S. veiksmų sąžiningumo klausimą, o nustačius jų nesąžiningumą, spręsti, ar jie turėjo įtakos pareiškėjo nemokumui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tik nustačius šias teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas gali vertinti, ar pagal civilinėje byloje nustatytas aplinkybes ir esant nustatytiems nesąžiningiems veiksmams, pareiškėjui A. S. iš vis gali būti keliama fizinio asmens bankroto byla. Teismas, vertindamas fizinio asmens bankroto byloje surinktų įrodymų visumą, tik kaip vienu iš įrodymų turėtų įvertinti pareiškėjo A. S. pasirašytą taikos sutartį, kuria jis įsipareigojo sumokėti BUAB „ELETTRODIESEL“ 120 000 Lt įsiskolinimą, ir tuo pačiu iš esmės pripažino, kad jo veiksmai lėmė žalos atsiradimą bendrovei. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš vis netyrė tikrųjų pareiškėjo A. S. veiksmų, sąlygojusių jo nemokumą, nevertino šių tęstinių pareiškėjo veiksmų nesąžiningumo atžvilgiu, kas turi esminės reikšmės FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų tinkamam taikymui individualioje situacijoje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sąžiningumo atžvilgiu nevertino, kokią dalį skolų BUAB „ELETTRODIESEL“ pareiškėjas A. S. yra grąžinęs, kokias pastangas pareiškėjas dėjo, siekdamas sumažinti įsiskolinimą kreditoriams, kokiais veiksmais siekė gerinti savo finansinę padėtį, kokią įtaką šie pareiškėjo veiksmai turi jo bendram sąžiningumo vertinimui FABĮ prasme. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dalis skolos BUAB „ELETTRODIESEL“ yra grąžinta, todėl šioje byloje būtina įvertinti, kokios aplinkybės pasikeitė, kad šiuo metu A. S. negali vykdyti prievolės BUAB „ELETTRODIESEL“, nors dar 2013 m. gegužės 9 d. BUAB „ELETTRODIESEL“ pervedė 7462 Eur (T. 2., b. l. 68).

Pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tiriant pareiškėjo A. S. nemokumą ir sąžiningumą bei sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, dėl šių aplinkybių nustatymo būtina teismo posėdžio metu dar kartą apklausti patį pareiškėją A. S., kitus asmenis, kuriems žinomos skolos BUAB „ELETTRODIESEL“ susidarymo faktinės aplinkybės, ištirti šias aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu žodinio proceso tvarka (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis atskirąjį skundą rašytinio proceso tvarka, iš esmės to padaryti negali, nes bylos esmės atskleidimas dėl nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių reikalauja surinkti ir įvertinti naujus įrodymus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir padarytas teisines išvadas apeliacinės instancijos teismas panaikina Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui iš naujo sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui A. S. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo yra labai svarbu ne formaliai, o realiai, atsižvelgiant į individualią bylos situaciją įvertinti pareiškėjo sąžiningumą, pareiškimo iš esmės nagrinėjimo metu pareiškėjo A. S. pradelstų įsipareigojimų sumą, turimo turto masę, tame tarpe banko sąskaitose turimas pinigines lėšas, gaunamą darbo užmokestį, taip pat įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą A. S. turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste bei jo pastangas mažinti pradelstus įsipareigojimus. Ir kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismui išsamiai visų bylos faktinių aplinkybių kontekste būtina įvertinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas A. S. tapo nemokus, t. y. nustatyti, kokie pareiškėjo A. S. veiksmai įtakojo žalos atsiradimą BUAB „ELETTRODIESEL“, ištirti ir įvertinti Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1084-601/2013, esančius rašytinius įrodymus, apklausiant pareiškėją išsiaiškinti, ar jis, kaip buvęs įmonės vadovas, tinkamai vykdė savo pareigas, kokią žalą ir dėl kokių priežasčių jis padarė vadovaujamai įmonei.

Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi suinteresuotą asmenį BUAB „ELETTRODIESEL“, atstovaujamą bankroto administratoriaus UAB „Forsina“, pakeitė jo teisių perėmėju UAB „Skolos ir verslas“, todėl procesinių teisių perėmėjas įgijo visas procesines teises civilinėje byloje, ir jam privalomi visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos A. S. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.