Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Arūno Paštuolio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios K. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas A. K. atžvilgiu) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas K. T. atžvilgiu) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas L. J. atžvilgiu) ir jam paskirtas areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės:

elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant M. S. nuo 21 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), taip pat tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 30 (trisdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, fiktyviai pasiskelbė internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), kad parduoda mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ 64gb už 320 eurų, neketindamas įvykdyti sandorio, susitarė su nukentėjusiąja A. K. dėl mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo už 320 eurų, jai 2019 m. lapkričio 12 d. 20.03 val. pervedus šią sumą į jo nurodytą R. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, telefono neišsiuntė, o gautus 320 eurų 2019 m. lapkričio 12 d. 20.04 val., jis, pasinaudodamas R. S. banko mokėjimo kortele AB „Swedbank“, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino, taip savo naudai apgaule įgijo 320 eurų.

2. M. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2019 m. gruodžio 26 d. 18.19 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambinus K. T. į telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir prisistačius SEB banko prevencijos skyriaus darbuotoju, melagingai informavo, kad prisijungus prie elektroninės bankininkystės, iš jos banko sąskaitos atliekami nelegalūs pervedimai, taip suklaidino K. T., kuri apgaulės įtakoje, gavusi programėlės Smart ID pranešimus suvedė PIN kodus, ir juos patvirtino, taip pateikdama duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tą pačią dieną neteisėtai prisijungė prie SEB internetinės klientų aptarnavimo sistemos ir neteisėtai atliko finansines operacijas, iš K. T. AB SEB banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) per tris kartus pervedė 2 200 eurų į R. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, kurios banko sąskaitą, žinodamas apie daromas nusikalstamas veikas, perdavė sąskaitos numerį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, bei sužinojęs, kad pinigai, kurie gauti nusikalstamu būdu, pervesti į R. S. sąskaitą, 2019 m. gruodžio 26 d. 18.27 val. nuvyko į AB „Swedbank“ bankomatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išgrynino 1100 eurų, tą pačią dieną, tame pačiame bankomate 18.30 val. išgrynino 1000 eurų ir tą pačią dieną 23.36 val. AB „Swedbank“ bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 100 eurų, tokiu būdu savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą – K. T. priklausantį turtą – 2 200 eurų.

3. M. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2020 m. sausio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, fiktyviai pasiskelbė internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), kad parduoda mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ už 599 eurų, neketindamas įvykdyti sandorio, susitarė su nukentėjusiąja L. J. dėl mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo už 599 eurų, perkant išsimokėtinai, pirmą įmoką sumokant 250 eurų, jai 2020 m. sausio 21 d. 13.42 val. pervedus 250 eurų į jo nurodytą V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB, telefono L. J. neišsiuntė, gautus 250 eurų 2020 m. sausio 22 d. 16.00 val., V. R. savo banko mokėjimo kortele AB SEB bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino ir 250 eurų perdavė jam, taip jis savo naudai apgaule įgijo 250 eurų.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji K. T. prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Nuteistojo M. S. gynėja advokatė Loreta Daukšienė ir prokurorė Asta Bernatavičienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nukentėjusiosios K. T. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

8. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji K. T. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, M. S. inkriminuotų nusikaltimų kvalifikacijos, už jų padarymą paskirtų bausmės rūšių ir dydžių, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu nesutinkama su tuo, kad teismas pripažino M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu taikytos M. S. BK 92 straipsnio nuostatos ir atidėtas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

9. Apylinkės teismas pripažino M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nukentėjusioji mano, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė šią M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas.

10. Kolegija pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šioje normoje nustatyti trys alternatyvūs lengvinančios aplinkybės pagrindai: 1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; 2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.

11. Pagal teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų.

12. Sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. jau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamas veikas, kaltės neneigė ir teisme, jis neskundė nuosprendžio. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė ir tai, kad jis dėl savo padarytų nusikalstamų veikų gailisi, nebandė teisinti savo poelgių kokiomis tai aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo gailėjimąsi padarius nusikalstamas veikas patvirtina jo ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog M. S. parodė nuoširdžiai besigailintis dėl padarytų nusikaltimų. Be to, apklausos metu nurodė, kad atsiradus galimybei įsidarbins, atlygins padarytą žalą. Nuteistasis pasižadėjo nebedaryti daugiau nusikalstamų veikų, padarytas nusikalstamas veikas vertina kritiškai. Be to, pabrėžtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog prisipažinimas nereiškia, kad kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Todėl įvertinęs apylinkės teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad M. S. elgesys atitinka jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

14. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir esant įstatyminiam pagrindui taikė BK 92 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo.

15. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui sąlygas ir tvarką nustato BK 92 straipsnis. Šio BK straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. To paties BK straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamo poveikio priemones. Taigi, įstatyme numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, – nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Be to, teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmoji sąlyga priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės ir formos ir rūšies, tikslų bei motyvų ir kitų BK 54 straipsnyje ir BK 91 straipsnyje išvardintų aplinkybių, susijusių su tinkamu veikos kvalifikavimu ir bausmės paskyrimu. Antroji sąlyga priklauso nuo nepilnamečio asmenybės, jo gyvenimo ir auklėjimo aplinkybių. Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, turi apsvarstyti šios priemonės taikymo tikslingumą. Pažymėtina, jog ankstesni asmens teistumai, net ir neišnykę, BK 92 straipsnio taikymui nėra kliūtis.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje baudžiamojoje byloje yra pagrindai, kuriems esant M. S. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaip teisingai ir pagrįstai vertino apylinkės teismas priimdamas nuosprendį, jog M. S. yra nepilnametis, nevengė atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, padarytas veikas pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad jis jauno amžiaus, mokosi, pasižadėjo ateityje nenusikalsti, pasižadėjo atlyginti padarytas žalas, įsidarbinti, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 92 straipsnio nuostatas. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, jog ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos M. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti bei nedaryti kitų teisės pažeidimų, todėl teismas, atsižvelgęs į visas išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagrįstai atidėjo 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui. Apylinkės teismas nurodė, kad taikant tokio termino artimo vidurkiui bausmės vykdymo atidėjimo terminą, bus galimybė stebint M. S. elgesį, tokiu būdu jį koreguoti ir paskirtas kompleksas auklėjamojo poveikio priemonių – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (BK 85 straipsnis) ir elgesio apribojimas (BK 87 straipsnis), įpareigojant nustatytu laiku būti namuose, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Kaip apylinkės teismas pažymėjo nuosprendyje, kad atidėjus bausmės vykdymą, M. S. bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, o paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 92 straipsnis).

17. Teisėjų kolegijai nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 92 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo – pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu padarius tris turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 182 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Už šių veikų padarymus paskirtos bausmės leidžia taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą pagal BK 92 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.

18. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, vertinamos visos aplinkybės atskirai ir jų visuma. Teismas, įvertinęs jų visumą, sprendžia, ar yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikius realios bausmės ar tokia bausmė atgrasys nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo.

19. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis bei išvadomis dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, kad paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, jog atidėjus bausmės vykdymą, jis bus pakankamai nubaustas, bus apribotos galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Apylinkės teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis M. S. yra nepilnametis, nevengė atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų. Atsižvelgė ir į tai, kad M. S. padarytas nusikalstamas veikas pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertina savo elgesį, yra jauno amžiaus, mokosi. Kaip ir pirminės apklausos metu, taip ir teisminio nagrinėjimo metu pasižadėjo atlyginti padarytas žalas bei ateityje nenusikalsti. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuteistojo M. S. asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jį izoliuoti nuo visuomenės. Apylinkės teismas pagrįstai manė, kad M. S. gali vis dar taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet, jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės, todėl nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę, ir jos vykdymą atidėjo kiek trumpesniam nei vidurkis laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, nes kaip ir teisingai nurodė apylinkės teismas, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

20. Kolegija šiuo atveju sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant nuteistąjį nuo visuomenės. Pastebėtina, kad siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, būtina parinkti atitinkamas priemones, kurios padėtų asmeniui integruotis į visuomenę ir užtikrintų jo veiksmingą resocializaciją. Taikius per griežtas priemones, asmenį galima pastūmėti į nusikaltimų recidyvą. Kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams turės teigiamą įtaką nuteistajam ir užtikrins jo veiksmingą resocializaciją, o baudžiamojo poveikio priemonės, jų suderinamumas sudarys realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį ir pasiekti bausmės tikslų. Tokią bausmę laikyti per švelnia ir neatitinkančia nuteistojo asmenybės ar padarytų nusikaltimų pavojingumo, nėra pagrindo, nes kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmės vykdymo atidėjimui taikyti. Teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, tinkamai įvertino duomenis, leidžiančius pagrįstai manyti, kad nuteistasis keičia savo elgesį, todėl pagrįstai priėmė sprendimą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

21. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad M. S. atžvilgiu negali būti taikomas BK 92 straipsnis ir atidedamas bausmės vykdymas, nes jo atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl kitų nusikalstamų veikų ir jis teistas 11 (vienuolika) kartų. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog vien aplinkybė, kad buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, pati savaime negali lemti bausmių nagrinėjamu atveju griežtinimo ar negalimumo taikyti BK 92 straipsnį (atidėti bausmės vykdymą). Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato BPK. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, esmine aplinkybe laikant tai, jog buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau jo kaltumo neįrodžius įstatymo nustatyta tvarka bei nepripažinus M. S. kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, būtų suvaržyta jo teisė į nekaltumo prezumpciją. Ikiteisminio tyrimo atlikimas pats savaime nereiškia neabejotinos įtariamojo kaltės nusikalstamų veikų padarymu, kaip minėta, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

23. Be to, kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog M. S. atžvilgiu yra priimti keli nuosprendžiai, negali būti kliūtimi taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Būtina įvertinti tą aplinkybę, kad daugumą nusikalstamų veikų, dėl kurių išnagrinėtos baudžiamosios bylos ir priimti nuosprendžiai, buvo galima nagrinėti vienoje byloje, tokiu atveju būtų priimtas vienas nuosprendis. Juo labiau kad nuosprendžiais daugumoje atvejų bausmės bendrintos BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, (bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas), o ne BK 64 straipsnio pagrindu (bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika).

24. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismo nuosprendžio turinį, jame nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje baudžiamąjį įstatymą (BK 92 straipsnį) pirmosios instancijos teismas taikė tinkamai ir padarė teisingas išvadas bei pagrįstai ir teisingai pripažino M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėdamas M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgė į visas anksčiau išvardintas aplinkybes ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Manytina, kad, nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

26. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, taigi nėra pagrindo daryti išvados, jog baudžiamasis įstatymas nagrinėjamu atveju buvo pritaikytas neteisingai.

27. Todėl nukentėjusiosios K. T. apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios K. T. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.