- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-09
- Bylos Nr.
- 1-1889-1123/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Viktoras Firsovas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlė, esanti vaiko priežiūros atostogos, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K., 2023 m. gegužės 20 d., apie 10.33 val., sankryžoje Salininkų g.-Raistelių g., Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,32 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinam oji S. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną kaimynas jos paprašė jį nuvežti iki parduotuvės. Ji iš vakaro su drauge buvo klube, grįžo apie 5 val. Ji buvo išgėrusi du butelius šampano. Namuose buvo apie 5 val. ryto, o atsikėlė apie 9 val. Jautėsi normaliai. Važiavo iki parduotuvės. Kaimynas važiavo kartu. Jis paprašė jį nuvežti, nes jo mašina buvo remontuojama. Jos automobilyje buvo skardinės iš seniau, kurias planavo priduoti. Jie važiavo iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės, apie (duomenys neskelbtini) atstumą, buvo reidas. Su ja pareigūnas atliko tam tikrus veiksmus, ji juos atliko normaliai. Ji savo poelgį vertina blogai. Prieš (duomenys neskelbtini) neteko vyro, todėl vairavo neblaivi, tačiau tai nėra pateisinama. Ji supranta, kad nebuvo būtinybės vairuoti. Supranta, kad yra priklausoma nuo alkoholio ir jai reikia pagalbos. Dėl gydymo kreipsis artimiausiu metu, psichologo pagalbos jai nereikia. Anksčiau yra turėjusi panašaus pobūdžio pažeidimų, buvo bausta administracine tvarka prieš pusmetį. Vairavo savo automobilį, kuris yra 1998 m. gamybos. Supranta, kad automobilis bus konfiskuotas. Ji užsiima individualia veikla, jei būtų paskirta bauda, ją galės sumokėti iš santaupų. Baudos sumokėjimui jai reikėtų metų laiko. Dėl ankstesnės baudos yra susitarusi su VMI.
Kadangi kaltinamoji S. K. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Kaltinamoji S. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad jai vairuoti teisė buvo atimta 2023 m. pradžioje, kuomet irgi sustabdė policijos pareigūnai, kai vairavo automobilį neblaivi. Tada jai paskyrė baudą ir apribojo teisę vairuoti transporto priemonę pusei metų. 2023 m. gegužės 19 d. vakare su drauge (kaimyne) išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo į klubą, esantį Žirmūnų mikrorajone, Vilniuje. Klube vartojo alkoholinius gėrimus, o tiksliau gėrė šampaną, tiksliai neprisimena, bet bendrai išgėrė apie 2 butelius šampano. Apie 5 val. ryto išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Grįžusi namo, nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 09.00 val., kai atėjo kaimynas A. ir paprašė nuvežti jį į parduotuvę. Ji sutiko, kadangi jautėsi gerai. Su kaimynu įsėdo į jai priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo į parduotuvę, kuri yra nuo jų namų nutolusi apie (duomenys neskelbtini) km. Automobilį vairavo ji. Bevažiuojant ją sustabdė policijos pareigūnai, kadangi vyko reidas. Priėjęs pareigūnas prie automobilio jos paprašė pūsti į alkoholio matuoklį. Ji sutiko. Pirmu kartu įpūtė 2,32 promilių, po kurio laiko pakartojo pūtimą ir vėl įpūtė 2,32 promilių. Su padaryta nusikalstama veika sutinka, labai dėl tokio savo elgesio gailisi. Kai sutiko nuvežti, negalvojo, kad gali pripūsti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas vyktų pagreitinto proceso tvarka, teismo posėdyje liudytojams nedalyvaujant (b. l. 51-53).
Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus specialistu, 2023 m. gegužės 20 d. jo pamaina prasidėjo 06.30 val. ir tęsis iki 18.30 val. Ekipaže dirba kartu su specialiste G. J.. Vykdydami blaivumo kontrolės priemones Salininkų g., ties nusukimu į Raistelių g., apie 10.30 val. pastebėjo link jų atvažiuojantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo vairuotojai buvo duotas signalas sustoti. Automobilio vairuotoja buvo patikrinta su bekontakčiu etilo iškvėptame ore kiekio matuokliu. Bekontaktis matuoklis parodė netinką etilo kiekį iškvėptame ore, todėl vairuotojai buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumo su alkotesteriu. Nustatyta, kad vairuotoja yra S. K.. Apie 10.33 val. buvo pirmą kartą patikrintas S. K. blaivumas, nustatyta 2,32 promilių girtumas, o 10.55 val. taip pat nustatytas 2,32 promilių girtumas. S. K. iš burnos sklido specifinis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pati ji neneigė, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, teigė, kad gėrė 2 butelius šampano. Tačiau su alkotesterio rodmenimis nesutiko, jai buvo paaiškinta tvarka, kad ji savarankiškai gali kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų paimtas kraujas alkoholio kiekio jame ištyrimui. Tai pat nustatyta, kad jai atimta teisė vairuoti, dėl to jai surašytas AN protokolas su paskirta nagrinėjimo data. Įvykio vietoje buvo apžiūrėtas jai priklausantis automobilis, kuris buvo nutemptas į Minsko pl. 21, Vilnius saugojimui (b. l. 21).
2023 m. gegužės 20 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad S. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad ji eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) – negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 12 val., atlikus asmens neblaivumo patikrinimą alkotesteriu, pirmo tikrinimo metu 2023 m. gegužės 20 d., 10.33 val. S. K. buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 10.55 val. jai buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas. S. K. nurodė, kad su tikrinimo rezultatais nesutinka, nes nesumažėjo promilių (b. l. 34). Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK-0007 rodmenyse užfiksuoti analogiški S. K. neblaivumo patikrinimo rezultatai tiems, kurie nurodyti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 35-36). 2023 m. balandžio 12 d. patikros sertifikate Nr. 1834919 užfiksuota, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK-0007 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. spalio 10 d. (b. l. 37).
VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra S. K. (b. l. 25).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino S. K. pareikštą kaltinimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apklausta teisiamojo posėdžio metu, S. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną įvykio dieną kaimynas jos paprašė jį nuvežti iki parduotuvės, ji buvo iš vakaro vartojusi alkoholinius gėrimus, išgėrusi apie du butelius šampano, tačiau jautėsi normaliai, todėl važiavo iki parduotuvės, apie (duomenys neskelbtini) km atstumą. Vyko reidas, ją sustabdė policijos pareigūnai. Savo poelgį vertina blogai, vairavo neblaivi, kai nebuvo būtinybės vairuoti. Tai, kad S. K. vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore buvo nustatyta 2,32 promilių etilo alkoholio koncentracija, be kaltinamosios prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys bei kita bylos rašytinė medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad S. K., pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,32 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamoji S. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamoji S. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris yra gana artimas sunkaus girtumo ribai (nuo 2,51 prom.), transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. Kaltinamosios S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteista (b. l. 40), bausta administracine tvarka du kartus už KET pažeidimus, vieną kartą – už automobilio vairavimą neblaiviai, paskirta bauda nesumokėta, taip pat jai buvo atimta teisė vairuoti ir iki šiol negrąžinta (b. l. 41-42), šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose (b. l. 43). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad yra našlė, vyro neteko prieš (duomenys neskelbtini), dėl to vairavo neblaivi, nors supranta, kad tai jos poelgio nepateisina. Supranta, kad turi priklausomybę nuo alkoholio ir jai reikalinga pagalba, nurodė, kad dėl gydymo kreipsis artimiausiu metu.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, jos dydį nustatant didesnį už minimalų BK numatytą baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydį, bet artimą šiam dydžiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga S. K. padarytai nusikalstamai veikai.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajai S. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė.
Kaltinamoji bei jos gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė leisti paskirtą baudą sumokėti per 1 mėtų laikotarpį, S. K. nurodė, kad dėl ankstesnės baudos, paskirtos už administracinio nusižengimo padarymą, mokėjimo yra susitarusi su VMI, šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą galėtų sumokėti iš santaupų, ji vykdo individualią veiklą.
Pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato galimybės išdėstyti baudos bausmę dalimis. Tačiau, remiantis BVK 6 straipsnio nuostatomis, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, turinti kitą kol kas nesumokėtą baudą, tokiu būdu darytina išvada, kad jos finansinė padėtis šiuo metu yra sunki ir baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių terminą jai būtų neproporcingai didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamosios prašymas tenkintinas ir jai nustatytinas ilgesnis 12 mėnesių baudos bausmės įvykdymo laikotarpis.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji S. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdama specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones (jai ši teisė buvo atimta 2023 m. kovo 8 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą (transporto priemonės vairavimą neblaiviai), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti (susigrąžinti). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad S. K. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas girtumas viršijo vidutinio girtumo ribą (daugiau nei 1,51 prom.), bet ir buvo artimas sunkaus girtumo laipsniui (daugiau nei 2,51 prom.), tokiu būdu ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, automobilį ji vairavo mieste, ryto metu, kuomet eismas yra intensyvesnis, tuo keldama pavojų tiek sau, tiek kitiems kelyje buvusiems ar galėjusiems būti eismo dalyviams, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti tokio jos poelgio padarinių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji automobilį vairavo neblaivi praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai ji buvo bausta administracine tvarka už automobilio vairavimą neblaiviai, todėl akivaizdu, kad iš ankstesnio baustumo ji nepasimokė ir savo elgesio nepakeitė. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga S. K. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams – vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad, kaip jau minėta, S. K. nusikalstamos veikos padarymo metu teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, nes ši teisė jai buvo atimta. Tokiu atveju jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams – terminą tikslinga skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji S. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis bylos duomenimis, minėtas automobilis priklauso S. K.. Taigi, nekonfiskavus minėto automobilio, priklausančio S. K., susidarytų situacija, kad kaltinamoji jai priklausantį automobilį galėtų panaudoti darydamas analogišką nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad S. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. Pagal byloje esančius duomenis, šio automobilio vertė yra 850 Eur. Teismo vertinimu, šios transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamosios S. K. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajai S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 54-59) – panaikintinos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – S. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos viršelio – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajai S. K. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 96,67 eurų dydžio išlaidas.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamosios S. K. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kadangi byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamosios gynėju teisme buvo paskirta advokatas Viktoras Firsovas.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal šiuo metu galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant E. K. turtinę padėtį, pažymėtina, kad ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, turinti nesumokėtą administracinę nuobaudą, be to, šiuo nuosprendžiu jai taip pat paskirta bauda. Įvertinus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad E. K. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti S. K. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Paskirti S. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Kaltinamajai S. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – S. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos viršelio – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam S. K., palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Nepriteisti iš kaltinamosios S. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 26 d. pažymoje dėl teisinės pagalbos išlaidų nurodytų 96,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).
Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.