- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- II-129-827/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00329-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nukentėjusysis
- P. K.
- Suinteresuotas asmuo
- K. Z.
- Advokatai
- Povilas Eigminas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. V. (toliau – Pareiškėjo) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau- Institucijos) 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANH-134875587-17 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Juro Kazakevičiaus 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu G. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 428 straipsnio 3 dalyje skirta administracinė nuobauda – 40 eurų bauda, už tai, kad jis, 2017 m. rugpjūčio 30 d. apie 14.56 val. T.Narbuto gatvėje, Vilniuje, vairuodamas dviratį, kirto važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėja, sudarydamas automobilio AUDI A4 vairuotojai staigią kliūtį, dėl ko buvo automobilio partrenktas. Dėl dviratininko padaryto Kelių eismo taisyklių 64.9 punkto pažeidimo, buvo apgadintas automobilis AUDI A4, taip pat apgadintas dviratis, o dviratininkui nustatytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. (b.l. 4).
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. V. skundu prašo panaikinti Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Juro Kazakevičiaus 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir bylą išnagrinėti iš esmės, neskiriant nuobaudos. Skunde nurodo, kad Institucijos pareigūno nutarimas grindžiamas tik KET 64.9 punkto taisykle ir jį partrenkusios vairuotojos parodymais, neatsižvelgiant į eismo sąlygas bei kitų dalyvių veiksmus. Nurodo, kad ne mindamas, bet spirdamas, viena koja atsirėmęs ant dviračio įriedėjo į perėją, įsitikinęs, kad nebus trukdoma eismui (KET 44 punktas) (nes tokiam manevrui reikia prieš tai nulipti nuo dviračio, o planinis greitis yra kaip paspirtuko, juo kirsti perėją galima), ir tai patvirtina pirmoje eismo juostoje sustojusios ir jį praleidusios vairuotojos parodymai. Antroje eismo juostoje buvusi vairuotoja dėl to turėjo sustoti ar nepradėti važiuoti (KET 31 punktas). Jį patrenkusios vairuotojos teiginiams, kad „jai pradėjus judėti į dešinę pusę atsitrenkė dviratininkas“, bei kad „pirmoje eilėje esanti mašina taip pat pajudėjo“ prieštarauja liudytojų R. B., A. B. parodymai, nes „Skoda“ automobilis buvo sustojęs jo praleisti, jis buvo patrenktas, o ne įvažiavo į automobilio šoną. Taip pat A. B. įvardijo svarbią sąlygą – pirmoje juostoje dviratininko praleisti sustojęs automobilis sumažino pėsčiųjų perėjos matomumą, nes toje perėjoje matomumas blogas dėl to, kad prieš perėją prasideda viešojo transporto įvažiavimas. Perėją jis kirto tikėdamasis, kad antroje eismo juostoje buvę vairuotojai atsižvelgs į judėjimą antra juosta ribojančias taisykles. Skunde taip pat nurodė, kad tyrimo pradžioje tyrėjas prieštaravo jo parodymams, kad jis buvo partrenktas, o liudytojų parodymų detales ignoravo. Be to jį partrenkusi vairuotoja savo parodymuose neigia kaltę ir aktyvų dalyvavimą eismo įvykyje. (b.l. 2, 38).
Atsiliepimas
Atsiliepime į G. V. skundą nutarimą priėmusi institucija nurodo, kad palaiko Institucijos specialisto priimtą nutarimą, kuriuo G. V. dėl kelių eismo taisyklių 64.9 punkto reikalavimo pažeidimo skirta minimali 40 eurų bauda. Atsiliepime nurodyta, kad, pareigūnas, vadovaudamasis ANK 428 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą pagrįstai nustatė, kad G. V., 2017 m. rugpjūčio 30 d. apie 14.56 val. T.Narbuto gatvėje, vairuodamas dviratį, kirto važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėja, sudarydamas automobilio AUDI A4 vairuotojai K. Z. staigią kliūtį, dėl ko buvo automobilio patrenktas, dėl dviratininko padaryti KET 64.9 punkto pažeidimo, buvo apgadintas automobilis AUDI A4, taip pat apgadintas dviratis, o dviratininkui nustatytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad KET 64.9 punktas nurodo, kad dviračių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis. Nustatyta, kad G. V. nebuvo nulipęs nuo dviračio, į pėsčiųjų perėją įvažiavo staigiai, tai patvirtina ir byloje esantys liudytojai. Institucijos nuomone, G. V. atžvilgiu priimtas nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas (b.l. 1a).
Atsiliepime į G. V. skundą suinteresuotas asmuo K. Z. nurodė, kad su skundu nesutinka dėl šių motyvų. Pats G. V. nurodo, kad važiavo ne mindamas dviratį, bet spirdamasis viena koja, tačiau jis pats nenurodo, kad buvo nulipęs nuo dviračio. Nes nenulipus nuo dviračio negali juo nevažiuoti, be to, KET nenurodo, ar dviratį reikia minti dviem kojomis, ar viena spirtis, ir kad tai jau nebus važiavimas dviračiu. KET numatyta, kad per perėją dviratis turėtų būti pervedamas, antraip netenka prasmės perėjoje drausti judėjimą ant dviračio. KET suformuluotos teisės normos yra imperatyvios, ir jos negali būti aiškinamos plečiamai, atsižvelgiant į kokius nors asmens subjektyvius potyrius. Be to G. V. parodymai ir aiškinimai prieštarauja byloje surinktai medžiagai, nes liudytoja R. B. nurodė vyr. patruliui A. J. įvykį vietoje tą pat valandą, kad nenulipęs nuo dviračio G. V. greitai įvažiavo į perėją, ir tai nurodyta minėto pareigūno 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio. Taip pat šiame tarnybiniame pranešime užfiksuoti ir liudytojo A. B. parodymai, kad į perėją greitai įvažiavo dviratininkas nenulipęs nuo dviračio ir atsitrenkė į Audi. Tas pats nurodyta ir A. B. 2017 m. rugsėjo 25 ir 26 d. paaiškinimuose). Todėl vadovaujantis suformuota teismų praktika, policijos pareigūno - šiuo atveju vyr. patrulio A. J. parodymai užfiksuoti įvykio vietoje turi daug didesnę įrodomąją galią prieš kitus liudytojus bei vėliau duotus parodymus. Todėl atsižvelgiant į šiuos motyvus bei vadovaujantis KET 64.9 punktu – draudžiančiu kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje važiuojant dviračiu, teismas neturėtų tenkinti G. V. skundo (b.l. 86-87).
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė skundą tenkinti ir panaikinti priimtą nutarimą. Papildomai nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. šalia T.Narbuto stotelės esančiais laiptais nusinešęs dviratį matė pėsčiąjį praleisti sustojusius automobilius. Pėsčiajam perėjus perėją pirmoje juostoje matė sustojusį ir likusį stovėti R. B. automobilį. Todėl pradėjo vestis dviratį, stovėdamas dešine koja ant dešinės pusės pedalo, o kaire koja stumdamasis į priekį. Kirtus maždaug 2/3 perėjos jį partrenkė K. Z. vairuojamas automobilis Audi A4. Prieš tai jos automobilis nuo perėjos buvo nutolęs vieno automobilio korpuso atstumu. Prašo pakartotinai peržiūrėti įvykio medžiagą ir persvarstyti tyrimo išvadą atsižvelgiant į kelyje galiojusias eismo sąlygas ir liudytojų parodymų detales. Nurodė, kad vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo savitarpio pagalbos nuostata pirmoje juostoje jį pastebėjęs ir praleisti sustojęs automobilis suteikė pretekstą kirsti perėją (tai patvirtina jį vairavusios R. B. ir už partrenkusios vairuotojos buvusio automobilio vairuotojo A. B. liudijimai). Įvykio dieną kelyje buvo intensyvus eismo srautas, dėl to perėją kirto ne tik vadovaudamasis KET 30 punkto reikalavimais, bet ir įsitikinęs, kad pirmoje juostoje buvęs automobilis sustojo jo praleisti. Automobiliui stovint, įvertino, kad nebus sutrukdyta automobilių eismui ir tęsė manevrą: vedėsi dviratį dešine koja stovint ant pedalo, o kaire spiriantis į priekį. Tai patvirtina ir atskiras R. B. liudijimas, Policijos tarnybinis pranešimas apie įvykį. Taip naudojamas dviratis neatitinka KET pateikiamo dviračio apibrėžimo, nes kirsdamas perėją nenaudojo raumenų jėgos perduodamos pedalais ar rankenomis tam, kad judėtų. Be to, viena koja stovint ant pedalo dviračio minti negalima. Greičiu transporto priemonė atitiko riedlentę ar paspirtuką. Nors jų planinis greitis yra didesnis nei pėsčiojo, jais nedraudžiama kirsti perėjos. Kadangi pirmoje eismo juostoje automobilis stovėjo, perėjos kirtimo manevrą pradėjo vadovaudamasis ir KET 31 punktu. Už jį partrenkusio automobilio važiavusio automobilio vairuotojo A. B. liudijimu, pirmoje juostoje sustojęs automobilis uždengė pėsčiųjų perėjos dalį ir eismo dalyvius. T.Narbuto g. esanti perėja kerta ne tik automobilių eismui skirtas juostas, bet ir viešojo transporto stotelės įlanką. Tris (dvi automobilių eismo, vieną viešojo transporto) eismo juostas kertančios perėjos matomumas važiuojant antra juosta yra blogas. Dėl to antra juosta važiuojančiam automobiliui reikia sustoti, jei pirmoje juostoje esantis automobilis sustojo (KET 31 p.). O K. Z. važiavo pro pirmoje juostoje sustojusį automobilį ir dėl to jį partrenkė. Atkreipia dėmesį, kad antra juosta važiavusiam automobiliui nesustojus, 2014 m. šioje perėjoje buvo mirtinai sužalota pėsčioji, o 2018 m. vasario mėnesį mirtinai sužalotas pėstysis. Taip pat nurodė, kad įvykį tyręs pareigūnas J.Kazakevičius tyrimo pradžioje, taip pat atiduodant iš saugyklos dviratį nepripažino, kad G. V. buvo partrenktas jam iš kairės važiavusio automobilio. Rodydamas apgadinto automobilio nuotraukas įtikinėjo prisipažinti, kad buvo ne partrenktas, o į automobilį įvažiavo dviračiu, laikydamas tai akivaizdžiu dalyku. Bandant įrodyti, kad dėl masės ir kinetinės energijos skirtumo labiau tikėtina automobiliui partrenkti dviratininką, negu priešingai, tyrėjas teigė: „Jei mokėtų fiziką, čia nedirbtų“. Aptardamas tyrimą ir preliminarią išvadą iš esmės rėmėsi partrenkusios vairuotojos K. Z. pasyviu liudijimu, kuris prieštarauja kitų liudininkų parodymams. Jame teigiama, kad automobilio vairuotoja pajudėjo po to, kai įsitikino, kad perėjoje nieko nėra, be to, kad šalia stovėję automobiliai taip pat pajudėjo. Taip pat vairuotoja neigia partrenkusi G. V., nurodydama, kad „jai pradėjus judėti, jai į dešinę pusę atsitrenkė dviratininkas“. Sudaryta tyrimo išvada yra šališka ir prerogatyviai inkriminuojanti. Į ją nėra įtrauktos galiojusios eismo sąlygos, KET taisyklės ir įvykių eiga. Todėl dviratininkas aprašomas tik kaip staigi kliūtis, o ne sąmoningas eismo dalyvis. Raštišku prašymu nurodytu elektroninio pašto adresu galutinė policijos išvada nebuvo atsiųsta ir apie tyrimo eigą sužinojo tik paprašęs draudimo atstovės atsiųsti turimus dokumentus. O be draudimo atstovės suteiktos informacijos nebūtų galėjęs apskųsti priimto nutarimo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad važiavo Narbuto gatve, pasinaudojau pėsčiųjų laiptais, norėjo kirsti dvi kelio dalis. Matė, kad per gavę ėjo pėstieji, automobiliai stovėjo, todėl ir jis stūmė dviratį per kelią. Prieš kirsdamas į perėją, matė, kad automobiliai nejuda pirmoje eismo juostoje. Buvo kirtęs 2/3 kelio, kai jį partrenkė iš kairės pusės važiuojantis automobilis. Viena kryptimi yra dvi eismo juostos. Toje vietoje prasideda viešojo transporto stotelės įlanka, gaunasi jau trys eismo juostos. Jis spyrėsi dviračiu. Viena koja buvo ant pedalo, t. y. dešinė koja buvo ant dviračio pedalo, kaire koja stūmėsi. Kontaktas su automobiliu buvo priekiniu ratu antroje eismo juostoje, dviračio kaire puse, jungtimi, kur priekinė šakė jungiasi su dviračio rėmu. Jo kūno viršutinė dalis kontaktavo su automobilio Audi priekine šonine dalimi. Po smūgio dviratis nuskriejo apie 2 metrus, jis buvo nublokštas ant gatvės į priekį. Po to atsisėdo, jį perkėlė ant šaligatvio. Po smūgio jis nukrito ant važiuojamosios kelio dalies antroje eismo juostoje, už pėsčiųjų perėjos. Automobilis pariedėjo. Smūgis buvo, galva lietė automobilio sparną. Po kontakto su automobiliu ant kūno buvo sumušimų, lūžių nebuvo, buvo mėlynių, tinimų. Nurodė, kad pagal kelių eismo taisykles dviratis yra transporto priemonė. Tuo metu pavarų sistema jis nesinaudojo, nevažiavo dviračiu, tik spyrėsi kaire koja, ant dviračio nesėdėjo. O skundžiamame nutarime buvo parašyta, kad spyrėsi. B. sakė, kad jis važiavo dviračiu, nors iš tiesų tik stovėjo ant pedalo. Greitis galėjo būti apie 6 km/val. Buvo be šalmo, nes šalmą dėvėti reikia iki 18 metų, o jam jau daugiau. Partrenkimas ne vieno objekto veikla, o sąlytis su automobiliu įvardintas, kaip kad jis atsitrenkė į automobilį. Kai jis kirto perėją, pėstysis jau perėjęs gatvę. Jo greitis buvo didesnis negu pėsčiojo, bet lėtesnis negu važiuojant per perėją. Visi eismo dalyviai, kurie buvo ne vairuotojai, buvo visuomeninio transporto stotelėje. Iš viso buvo apie 10 transporto priemonių (b.l. 52-53). Teismo posėdyje G. V. nubraižė eismo įvykio schemą, kuri pridėta prie bylos (b.l. 40). Taip pat nurodė, kad dviratis „Cubo“ buvo fitneso dviratis, padangų plotis 32, tai miesto dviratis. Dviratis po avarijos pagal skelbimą buvo parduotas dalims.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. Z. teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjo G. V. skundu nesutinka. Paaiškino, kad važiavo savo eismo juosta. Praėjo žmonės, pradėjo judėti automobiliai, pėsčiųjų perėja buvo tuščia ir ji pradėjo važiuoti. Pradėjus važiuoti, pajuto smūgį į automobilio šoną, vairą automatiškai pasuko į kairę, pamatė krentantį dviratininką. Sustojusi, išlipo iš automobilio. Atsakydama į klausimus nurodė, kad važiavau antra eismo juosta link Žvėryno. Pėsčiųjų perėja buvo tuščia. Pirma eismo juosta automobiliai judėjo ir ji pajudėjo. Pirmoje eismo juostoje važiavo „Škoda“. Už jos taip pat važiavo automobiliai. Kaip minėjo, pėsčiųjų perėja buvo tuščia. Įjungė pirmą bėgį ir pradėjo važiuoti. Iki „zebro“ buvo maždaug metro tarpas. Priartėjus prie perėjos, ji buvo tuščia, todėl ji įvažiavo į perėją ir tuo metu, dviratis trenkėsi į dešinį automobilio sparną arba į arką virš rato. Nepamena kurioje vietoje buvo jos automobilis kontakto metu. Matė, kad po kontakto G. krito, ji pribėgo prie jo. Iš kito automobilio išlipo vyras. Sakė matė, kad dviratininkas judėjo ant dviračio. Tik pradėjus važiuoti, jos automobilio greitis buvo minimalus. Pagrindinis smūgis buvo, kai dviratis krito ant kapoto. G. krisdamas kabino rėmą. Po kontakto su dviratininku, ji jau buvo kirtusi perėją. Automobilio priekis jau buvo už perėjos, galas ant perėjos. G. buvo tarp 1 ir 2 juostų, šone iš dešinės link priekio. Kur buvo dviratis, neprisimena, gal kas patraukė. Automobilio vairą pasuko po smūgio. G. buvo jau nukritęs, ji prie jo pribėgo. Suinteresuotam asmeniui parodžius byloje esančias fotonuotraukas, nurodė, kad nuotraukoje (b. l. 30) jos automobilis ir matomas apgadinimas ne nuo šito įvykio. Įlenktas priekinis sparnas negalėjo būti įlenktas nuo rato, nes jis minkštas. Prieš įvažiavimą į pėsčiųjų perėją, pirmoje juostoje buvo automobilis „Škoda“, tačiau dabar negali pasakyti, ar jis judėjo. Pamačiusi dviratininką - „Škoda“ galėjo sustoti. Pagarsinus K. Z. rašytinius paaiškinimus (l. l. 17), suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutinku su šiuo paaiškinimu. Dabar jau neatsimenu, ar priešais stovėjusi mašina praleido dviratininką. Jos automobilio priekis iki kontakto su dviratininku jau buvo apdaužytas, tikriausiai kieme, nes automobilį vairuoja ne tik ji, bet ir jo savininkas P. K., jo mama. Automobilio savininkas P. K. gyvena tuo pačiu adresu, kaip ir suinteresuotas asmuo. Taip pat nurodė, kad automobilis iki šiol neremontuotas, juo šiandien atvyko į teismą, automobilis stovi aikštelėje (b.l. 53-54,56).
2018 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas suinteresuoto asmens K. Z. įvykio metu vairuotas automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nufotografuotas (b.l. 83).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis P. K. parodė, kad yra suinteresuoto asmens K. Z. draugas, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, sutinka duoti parodymus. Parodė, kad žino, kad skundą padavęs asmuo įvažiavo perėją dviračiu ir atsitrenkė į K. Z. vairuojamą automobilį. Apie įvykį sužinojo tik vakare iš K. Z.. Matyti, kad buvo smūgis į šoną, sparną, kapotą, dureles virš stiklo. Iki tol mašina buvo sveika. Kažkokių apgadinimų ant automobilio buvo, nes mašina nebuvo nauja. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad senesnių apgadinimų ant automobilio gal buvo, ant bamperio nusilupę dažai. Apgadinimų nuo kontaktų gal nebuvo. Ant priekinio bamperio apgadinimas buvo. Kitų apgadinimų po įvykio ant bamperio neatsirado. Nukentėjusiajam parodžius nuotraukas, padarytas 2018 m. kovo 13 d. automobilio apžiūros metu (b. l. 83), nukentėjusysis P. K. nurodė, kad minėti apgadinimai gal buvo ir iki įvykio, tačiau kada atsirado, nežino. Padaryta žala įvertinta 400 eurų dydžio sumai, kol kas niekur nesikreipiau. Kasko draudimu automobilis nedraustas. Taip pat nurodė, kad automobilis kieme buvo atsitrenkęs priekiu ir galu. Neprisimena, ar ant automobilio buvo įlenkimas ar kas. Po įvykio žiūrėjo į sparną, į kapotą. G. V. pretenzijų neturi.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. B. parodė, kad salėje esančių asmenų nepažįsta, žino tik, kad mergina partrenkė dviratininką. Paaiškino, kad ji važiavo Narbuto gatve pirma eismo juosta. Ties perėja pėsčiųjų nebuvo, pamatė tik dviratininką. Buvo nuojauta, kad jis važiuos per gatvę. Vaikinas nenulipo nuo dviračio, bet kažkaip perkėlė koją ir pravažiavo pro ją. Antra eismo juosta važiavo automobilis ir partrenkė dviratininką. Atsakydama į klausimus nurodė, kad prieš įvažiuojant į perėją, dviratininkas greitį sumažino, bet nesustojo. Per perėją važiavo greičiau už einantį pėsčiąjį sparčiu ėjimu. Buvo kontaktas dešinio automobilio kampo ir dviračio priekio. Po smūgio vaikinas nukrito. Ji išlipo, priėjo prie jo, paskambino greitajai medicinos pagalbai. Žmonės patraukė vaikiną nuo kelio, nes jis nukrito antroje eismo juostoje už perėjos. Nuo automobilio iki vaikino buvo gal 2,5-3 metrai. Kai ji sustojo prieš perėją, šalia jos jokio automobilio nebuvo. Kai dviratininkas pravažiavo, tada ji pamatė smūgį. Būdama savo automobilyje, link perėjos artėjančio automobilio nematė. Dviratininkas prieš perėją greitį sumažino, bet nesustojo. Ten nuo gatvės gal yra bordiūras, toje vietoje yra nuokalnė šalia laiptelių. Taip pat nurodė, jog matė dviratininką važiuojant nuo kalno, tikriausiai šaligatviu, ne pieva. Policijos pareigūnams davė tokius pat parodymus. Liudytojai pagarsinus jos duotus paaiškinimus (b.l. 14), nurodė, kad greitis, leidžiantis nuo kalno, ir dviratininkui važiuojant per perėją, skyrėsi. Nuo kalno greitis buvo didelis, o važiuojant per perėją, dviratis riedėjo greičiau nei eitų pėstysis, greitis buvo gal kaip bėgiko. Dviratininkas krito į priekį. Ji matė smūgį į automobilio dešinį šoną, į lempą (b.l. 54-55). Liudytoja R. B. nubraižė eismo įvykio schemą, kuri pridėta prie bylos (b.l. 43) ir ją paaiškino, nurodydama eismo įvykio schemoje, kur krito dviratininkas.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. L. parodė, kad iki įvykio nieko nepažinojo, nesigilino dėl ko yra pakviesta į teismą. Po eismo įvykio paliko savo telefono numerį. Aiškindama įvykio aplinkybes, nurodė, kad tuo metu ji išlipo iš visuomeninio transporto ir akimis ieškojo asmens, su kuriuo turėjo susitikti, stovėjo netoli pėsčiųjų perėjos. Pamatė dviračiu važiuojantį vaikiną, kurį praleido pirma eismo juosta važiuojantis automobilis, o antra eismo juosta važiuojantis automobilis jo nepraleido ir partrenkė. Pribėgusi prie vaikino, jį pasodino ant šaligatvio. Atsakydama į klausimus nurodė, kad pasisuko ir pamatė, kad vaikinas važiuoja per pėsčiųjų perėją maždaug ties pirmo automobilio viduriu ir atsitrenkė į antrą automobilį. Ką iki susidūrimo veikė pirmas automobilis, nematė. Kai dviratininkas buvo per vidurį pirmo automobilio, antra mergina pradėjo manevrą ir įvyko susidūrimas kažkur ties automobilio lempa. Po smūgio vaikinas krito, po to atsisėdo, dviratis gulėjo toliau. Vaikinas buvo šoke, buvo agresyvus, jį pasodino į šalį. Po smūgio su dviratininku automobilis sustojo. Koks buvo atstumas tarp automobilio ir vaikino, nežino. Vaikinas krito pirmoje eismo juostoje ant važiuojamosios dalies. Antroje eismo juostoje stovėjo automobilis, kuri vairavo mergina, ir pradėjo manevrą. Matė, kad ėjo pėstieji iš antros juostos. Dėl greičių negali pasakyti. Taip pat nurodė, kad dviratininkas važiavo iš priešingos pusės negu ėjo pėstieji. Kai pėstieji praėjo, dviratininkas atvažiavo iš kitos pusės. Spėja, kad automobilis važiavo pirmu bėgiu. Liudytoja turėjo susitikti su drauge. Taip pat papildė, kad vaikinas, nenulipęs nuo dviračio, spyrėsi kojomis. Jo greitis buvo gerokai didesnis negu pėsčiojo, nes dviračiu paprastai judama greičiau negu pėsčiomis. Pirmą kartą dviratininką pamatė pirmoje juostoje ties automobilio viduriu, tada antroje juostoje pradėjo judėti automobilis ir buvo smūgis. Iki judėjimo pradžios šis automobilis praleido pėsčiuosius, tuo metu pėstieji dar buvo perėjoje. Pėstieji buvo pirmoje eismo juostoje prie automobilio šono. Taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai jos neapklausė, jai buvo atsiųsta forma, ji parašė paaiškinimą ir nusiuntė policijai. Jos rašytiniai paaiškinimai teisingi (b.l. 55-56).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. B. parodė, jog nieko iš salėje esančių asmenų nepažįsta, supranta, kad pakviestas dėl matyto įvykį. Nurodė, kad tiksliausi jo parodymai duoti po įvykio rašytiniame paaiškinime. Jį kvietė ir į policiją, braižė įvykio schemą. Nurodė, kad važiavo antroje eismo juosta prieš perėją. Priekyje jo važiavo automobilis Audi A4. Pirmoje eismo juostoje jau stovėjo sidabrinės spalvos automobilis. Visi važiavo labai negreitai. Į pėsčiųjų perėją įvažiavo dviratininkas ir susidūrė su automobiliu Audi. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad jis važiavo paskui juodos spalvos automobilį Audi A4 maždaug 20 metrų atstumu, visi važiavo lėtai. Pirmoje eismo juostoje automobilis stovėjo, gal praleido pėsčiuosius. Jis sustojo, kai įvyko susidūrimas. Priešais važiavęs automobilis Audi nestojo. Jeigu jis būtų sustojęs, nebūtų susidūrimo. Jo automobilio greitis buvo maždaug 30 km/val. Liudytojo nuomone, priekyje važiavusio Audi greitis buvo tai pat ne didesnis negu 30 km/val. Audi automobilis riedėjo ties pėsčiųjų perėja, o iš už kitoje juostoje važiavusio automobilio išniro dviratininkas labai pavojingai. Prieš tai jo nematė. Dviratininko greitis buvo didesnis negu būtų, jeigu jis dviratį pervestų per perėją. Vaikinas buvo apžergęs dviratį, važiavo ar mynė. Pirmoje eismo juostoje tas pilkas automobilis jau stovėjo arčiau perėjos. Kitų automobilių jis nematė. Einančių pėsčiųjų per perėją taip pat nematė, bet automobilis pirmoje juostoje jau stovėjo, buvo sustojęs, o automobilis Audi riedėjo, prieš perėją vairuotoja jį tik pristabdė, dviratininkas taip pat stabdė, bet įvyko susidūrimas. Liudytojo nuomone, automobilis Audi judėjo, prieš perėją nesustojo, nes tokiu atveju ir jam būtų tekę sustoti. Jis nematė, kad būtų užsidegę automobilio Audi „stop“ signalai. Automobilis Audi tik pristabdė, bet nesustojo. Jei Audi automobilis būtų stovėjęs, susidūrimo su dviratininku nebūtų buvę. Dviratininkas trenkėsi dešiniau, prie dešinio sparno, link priekio. Po susidūrimo dviratininkas griuvo. Automobilis Audi sustojo, gal dar kiek pariedėjo. Visi išlipo iš automobilių. Negali prisiminti, kur sustojo Audi automobilis, ar už perėjos. Kur krito dviratininkas, nežino, dviratis nuslydo automobilio dešiniu kampu ir nukrito. Liudytojui pagarsinus jo rašytinius paaiškinimus (b.l. 15), liudytojas nurodė, kad dviratis judėjo gal 20 km/val. greičiu, jo greitis buvo, kaip maždaug vidutiniu greičiu bėgančio bėgiko. Kai įvyko automobilio ir dviratininko kontaktas, liudytojas ramiai sustojo, iki automobilio liko tarpas gal 5 metrų. Automobilį patraukė į šalį, ant žolytės ir išlipo iš jo. Priėjęs pamatė, kad dviratininkas guli ant žemės. Kiek aplink tuo metu buvo žmonių, neprisimena. Prisimena, kad buvo priėjęs kažkoks vyras, berods, darė nuotraukas, to vyro neprisimena, jis apie 30 amžiaus. Jis priėjo, kai jau buvo policijos pareigūnai. Ar pareigūnai darė nuotraukas, neprisimena.
Teismo posėdyje papildomai, dalyvaujant specialistui autotechnikui Vidui Leipui, buvo papildomai apžiūrėtas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio dešinėje pusėje ant bamperio po priekine lempa buvęs pasviręs dažų ruožas (dažų užnešimas) yra nutrintas – 2018-03-13 apžiūros metu ant šios bamperio vietos buvo pasviręs pilkos (metalic spalvos) su mėlynos spalvos dažų priemaiša dažų ruožas, aplink kurį, ir jo vietoje nebuvo jokių įbrėžimų, įlinkimų, automobilio lako nubrozdinimo, ar lako nutrynimo kitokio pažeidimo, čiuopiant rankomis šią vieną, ji buvo blizgi, lakas nepažeistas ir glotnus. Apžiūrint 2018-04-20 dalų praktiškai nebelikę, matosi lako pažeidimas, dėl kurio lakas toje vietoje ir šiek tiek plačiau jos yra neblizgus, dažių likę vos įžiūrimas pilkos palvos ruoželis.
Apžiūrint automobilį pecialistas Vidas Leipus paaiškino, kad pagal ant jo matomus požymius vienareikšmiai, kad dviratis įvažiavo ne į automobilio šoną. Kad padarytų tokius pėdsakus, kas yra ant automobilio, tai dviračio šakė turėjo būti toje vietoje, kur brūkšnys po dešiniu žibintu ant bamperio. Dviračio priekinio rato guma apie 30 cm toliau, dviračio padanga, ratlankis į automobilio numerį. Matosi, kad numeris yra palenktas dėl to paties kontakto, numerio H raidė apibrozdinta (įstriži brūkšneliai). Kada dviratį pradėjo stumti automobilis, pastūmė priekinį ratą ir jis deformavosi. Greičiausiai dviračio buvo išlinkęs po eismo įvykio. Greičiausiai, jį kai pastūmė, buvo apkrautas, išsigaubė į tą pusę, dviratininkas virto po trupučiuką, į variklio dangčio dešinę pusę įrėmė dviračio rankena. Abnt kapoto matyti žymė, bet ne pačios rankenos, o stabdžių rankenėlės ji padaryta, jeigu ten rankena gryno metalo aštriu galu. Toliau, kas pagal viską vyko tai, kad automobilis stūmė priekinę dviračio dalį, jis virsta ir tada atitinkamai prisglaudžia dviratį šonu prie dešinės automobilio dalies. Ten jau gali būti dviračio balnelis arba kažkas, krepšiai, o gal dviratininko drabužiai. Slysta buvo per šoną, yra slydimo žymės ir tas kontaktas, automobilis juda į priekį, dviratis pasisukęs ir pavirtęs ant šono, tiesiog slystamai eina tolyn. Į statramą gali būti dviratininko kūnas, negali pasakyti, bet greičiausiai dviratininko kūnas. Balnelis yra maždaug 90 cm, neturėtų būti labai aukštai. Jeigu dviratininkui buvo nubrozdinta alkūnė, gali būti, kad šitoje vietoje (ant dešinio statramsčio) buvo alkūnė, bet neatmetė galimybės, kad galėjo būti ir dviratis. Yra gumos apdraskymai, tai greičiausiai, kad ne dviratininko, gali būti ir balnelis, matau pėdsakus. Sparno deformacija yra nesusijęs dalykas, ji atsiranda atidarant dureles, kai sparnas deformuotas, tiesiog atlaužtas sparnas dėl tarpo. O sparnas deformuotas gal būt dėl kontakto su dviratininku. Tai galėjo būti dėl netiesiogiai dėl smūgio su dviratininku. Atidarant dureles, sparnas šiek tiek pasistūmė atgal, durelių kraštas įsiremia į sparną, užspaudė sparno dalį ir ją deformavo.
Jeigu dviratininkas trenktųsi į šoną priekiniu ratu, tai slystų ta kryptimi - per kapotą į kitą automobilio pus, pėdsakai būtų ta kryptimi. Čia, kaip sakiau, smūgis į priekinę dalį dviračio šita vieta, toliau dviratis pasukamas, dviratininkas griūna, rankena įsirėmusi į kapotą, dviračio kairysis šonas prie automobilio dešinio šono, būt sėdynė, dar kažkas, rėmo viršutinė dalis gali būti, prabraukė kažkoks aštresnis daiktas, gali būti kažkas vertikalus iš rėmo, tarkim, centrinis stovas, vamzdis, kur sėdynė, bet esmė tai, kad toliau eina slystamas kontaktas, dviratis prisiglaudęs su dviratininku. Į dešinį mašinos dalį dviratis taip negalėjo atsitrenkti. Jis turėjo išvažiuoti pirma mašinos, priekinis ratas iki maždaug numerio H raidės. Yra tokie įstrižiniai pabraukimai žemyn, gali būti, kad besisukantis ratas drožė ta kryptimi žemyn. Jį bloškia. Jis sukasi prie dešiniojo šono ir slysta palei dešinį automobilio šoną. Automobilis pravažiuodamas pro tą dviratininką, slysta savo dešiniuoju priekiniu sparnu iki priekinio dešinio statramsčio. Po to greičiausiai dviratis nuvirto ant dešinio šono.
Dėl važiavimo greičio negalėjo pasakyti. Didelio greičio čia nebuvo. Nuo didesnio greičio dviratį labiau deformuotų, gal ir automobilio būtų didesni sugadinimai. Automobilis netoli už perėjos. Jam sustabdyti su reakcija reikia mažiausiai 8 metrų. Smūgio metu greitis iš tikrųjų nebuvo didelis. O koks tiksliai, negaliu pasakyti, nėra pėdsakų. Yra du greičio vektoriai. Dviratininkas judantis ta kryptimi, turi savo greitį, automobilis juda ta kryptimi. Kai jie susiduria, yra tokia tendencija, dviratininkas turi tendencija inertiškai judėti ta kryptimi, kuria jis važiavo prieš tai. Automobilis juda ta kryptimi, kuria jis taip pat važiavo prieš tai ir viskas priklauso nuo jų greičių. Jeigu automobilis juda negreitai, o dviratininkas juda greitai, tai jis gali perskristi per automobilį į kitą pusę. Šiuo atveju mano, kad dviratininkas, važiavo šiek tiek lėčiau negu automobilis susidūrimo metu. Kiek tas santykis, nepasakys. Jeigu dviratininkas būtų greitai lėkęs, po kontakto virstų ir užvirstų tiesiai ant kapoto (per kapotą į kitą pusę). Čia atsitrenkė, jį pasuko, prisiglaudė ir niekur nevažiavo dideliu greičiu. Kadangi automobilis sustojo iš karto už perėjos, tai nebuvo didžiulis greitis. Jeigu jis būtų didžiulis, tai ir sužalojimai būtų didžiuliai.
Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla buvo išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjant skundą nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. 14.56 val. Vilniaus apskrities VPK buvo gautas pranešimas telefonu 37067011229, kad T.Narbuto g., Vilniuje, prie Narbuto stotelės automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patrenkė 23 metų amžiaus dviratininką. Taip pat papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad GMP brigada dėl paviršutinių sužalojimų dviratininką išvežė į VRUL, dviratis išvežtas į Vivulskio garažą saugojimui. (b.l. 8). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuojant 2017 m. rugpjūčio 30 d. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Narbuto gatvėje eismo įvykis, kurio metu buvo patrenktas dviratininkas. Pareigūnams nuvykus nurodytų adresu, rado eismo įvykio dalyvius. Dviratininką G. V. GMP išgabeno į ligoninę. Automobilio vairuotoja K. Z. paaiškino, kad važiavo Narbuto gatve link Žvėryno antroje eismo juostoje, priartėjus prie pėsčiųjų perėjos sustojo ir praleido pėsčiąjį, tada apsidairė į visas puses, daugiau eismo dalyvių nepastebėjo, pradėjo važiuoti automobiliu, aiškino, kad pirmoje juostoje stovėjęs automobilis taip pat pradėjo važiuoti, ir staiga pajuto, kad į jos vairuojamą automobilio dešinę pusę atsitrenkė dviratininkas, kuris važiavo ant dviračio iš dešinės į kairę. Automobilio vairuotoja aiškino pradėjusi skubiai stabdyti ir pasuko a/m vairą į kairę pusę. Liudininkė R. B. paaiškino, kad su automobiliu važiavo Narbuto gatve pirma eismo juosta, sustojus prie pėsčiųjų perėjos pamatė, kad link perėjos greitai važiuoja dviratininkas, privažiavęs prie perėjos, nenulipęs nuo dviračio, stumdamas dviratį viena koja greitai įvažiavo į perėją. Liudininkas A. B. paaiškino, kad važiavo už automobilio Audi A4 ir pastebėjo, kad į perėją greitai išvažiavo dviratininkas, nenulipęs nuo dviračio ir atsitrenkė į pradėjusį važiuoti Audi. Eismo įvykis įformintas, eismo įvykio vieta nefilmuojama. Eismo įvykis įformintas, eismo įvykio vieta nefilmuojama. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, dviratis „Cube“ pristatytas į VRM auto ūkį (b.l. 7). Eismo įvykio vietos schemoje nurodytos eismo juostos, jų plotis, šaligatviai, laipteliai, automobilio ir dviračio išsidėstymas po eismo įvykio. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad sugadinta dviratis, ratas, šakė, sėdynė, bei automobiliui Audi padaryto apgadinimai – priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, statramstis (b.l. 9, 10, 11). Taip pat fotolentelėse fiksuotas gatvės vaizdas, automobilis Audi po įvykio, dviratis bei automobilio apgadinimai (b.l. 29-33)
2017 m. rugpjūčio 30 d. K. Z. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. apie 14.50 val. vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (juodos spalvos), priklausantį P. K.. Važiavo Narbuto gatve link Žvėryno. Buvo giedra, dviejų juostų keliu važiavo antroje juostoje. Priartėjus prie pėsčiųjų perėjos sustojo. Praleidus pėsčiąjį, kuris keliavo iš dešinės į kairę, apsižiūrėjus į kairę, dešinę daugiau pėsčiųjų nebuvo, pradėjo judėti (pirmoje eilėje esanti mašina taip pat pajudėjo). Pradėjus judėti jai į dešinę pusę atsitrenkė dviratininkas, kuris važiavo ant dviračio iš dešinės į kairę. Skubiai stabdė ir pasuko vairą į kairę. Automobiliui sustojus, suskubo pagelbėti dviratininkui, įsitikinti ar nepatyrė kokių sužalojimų. Kartu su liudininkais iškvietė policiją ir greitąją. Pareigūnas užsirašė liudininkų duomenis (b.l. 16).
G. V. 2017 m. rugpjūčio 31 d. rašytiniame paaiškinime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. apie 14.45 val. jis, važiuodamas jam priklausančiu dviračiu „Cube“, važiavo iš savo gyvenamosios vietos per A.Povilaičio gatvėje esantį dviračių taką, bandė pasiekti T.Narbuto gatvėje esantį taką, kurio kryptis iš Konstitucijos per. pusės į Pilaitę. Nusileidęs nuo A.I. P. ir T.Narbuto gatves jungiančių laiptų, pėsčiųjų perėja bandė pasiekti kitą kelio pusę, pereidamas į šaligatvio zoną, esančią tarp skirtingų eismo krypčių zonų. Oro sąlygos 20oC, matomumas geras, kelio danga sausa. Iš Karoliniškių mikrorajono pusės į Viršuliškių rajono pusės šaligatvį, esantį šalia T.Narbuto gatvės, bandė pateikti spirdamasis ant dviračio – dešine koja padėta ant dešinio pedalo, kūnu atsiremta į rėmą. Jam įžengus (įriedėjus) (perėjoje tai pradėjo daryti, nes dviratį nusinešė nuo laiptų), perėjoje buvo vienas pėstysis, kuris jau buvo beveik parėjęs važiuojamąją dalį. Tuo metu gatvėje buvo daug sustojusių automobilių abejose juostose. Antroje juostoje stovėjęs juodos spalvos, spėja, kad tai BMW markės automobilis, pamatęs tarpą tarp pėsčiųjų, nuvažiavo. Jis tęsė važiuojamosios dalies kirtimą, tačiau už BMW stovėjęs ir taip pat pajudėjęs automobilis jį partrenkė (važiavimo kryptis statmenai jam). Jis trenkėsi į dviratį kaire kūno dalimi (dubeniu, kairės kojos viršutine dalimi), o petimi ir galva į automobilio kapotą. Po smūgio jis ir dviratis nuskriejo skirtingomis kryptimis. Tokią baigtį ir jo poziciją (kad dviračiu nevažiavo, o spyrėsi palinkęs) įrodo ir nustatyti pagrindiniai sumušimai. Už partrenkusio automobilio ir šalimai stovėjusio pirmoje juostoje išlipo vairuotojai , taip pat ir jį partrenkęs asmuo. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją. Jis paprašė, kad pirmoje juostoje stovėjęs pilkos spalvos „Skoda Fabia“ automobilis perstatytų jį į „A“ juostą, kad nebūtų trikdomas eismas. Minėti žmonės padėjo surinkti asmeninius daiktus (kuprinę, akinius, dviratį) jam gulint ant važiuojamosios dalies grindinio, o taip pat padėjo pasitraukti iki šaligatvio, kur galėjo atsisėsti. Įvykio metu sužalota kairė kūno pusė – dubens sritis, abi rankos ties alkūnėmis, kairės kojos kelio sąnarys, galva. Atvykus greitajai pagalbai, buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę patikrai, kur jam buvo nustatyti paviršutiniai kūno sužalojimai. Vairuotojo pažymėjimas buvo paliktas pareigūnams, o GMP automobilyje iškritusi piniginė pristatyta į policijos padalinį. Taip pat nurodė, kad eismo įvykio neišvengė dėl KET 38 punkte nurodytų aplinkybių. Antroje juostoje buvęs automobilis, o taip pat ir jis, negalėjo pastebėti pirmoje juostoje stovėjusio automobilio uždengto ėjusio per perėją žmogaus. Prie savo paaiškinimo G. V. nubraižė įvykio schemą (b.l. 19, 20).
Taip pat G. V. 2017 m. rugpjūčio 31 d. policijos tyrėjui J.Kazakevičiui pateikė paaiškinimo papildymą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į pateiktus duomenis, sutinka su įvykio versijos atkūrimu, vadovaujantis fiziniais įrodymais ir dalyvių parodymais. Dėl to, kad sankryža nebuvo filmuojama, tai leidžia atkurti įvykio aplinkybes ir tuo vadovaujantis galima nustatyti eismo dalyvių vaidmenis ir atsakomybę už nusižengimus. Galima nesunkiai analizuoti vairuotojos pateiktus duomenis; reakciją į įvykį ir vairo nusukimą, automobilio padėtį po eismo įvykio, taip pat ir įvykio metu. Vairuotoja minėjo, kad pastebėjo dviratininką, intuityviai reagavo sukdama vairą į priešingą pusę- kairę. Įvykio nuotraukose matoma, kad automobilis dalinai stovi ant perėjos. Šios dvi aplinkybės, bei jo dviračio būklė, tik patvirtina jo dėstomą įvykių versiją, kur jis teigia, kad į automobilį buvo neįvažiuota, kad automobilis buvo ne statmena kliūtis dviračio vairuotojui, bet priešingai, kad dviratis tapo statmena kliūtimi vairuotojui. Tai galima pagrįsti matomumo lauku ir reakcija, o taip pat reakcijos padariniais – automobilio padėtimi. Vairuotojo matymo laukas i esmės apima priekinį automobilio stiklą, tačiau norint pažiūrėti į mašinos šoną (lenkiant ar būnant aplenktam) ar galą, reikia naudotis galinio ar šoninio matymo veidrodėliais. Vertinant tai, kad mašina pajudėjo iš vietos nematydama dviratininko, sunku patikėti, kad automobilio vairuotojas galėjo atsidurti tokioje pozicijoje tik pajutęs, kad į mašinos šoną įvažiavo dviratininkas būtent dėl matymo lauko. Lygiai tas pats galioja ir intuityviam manevrui – posūkiui į priešingą kryptį. Be to labai svarbu formaliai išnagrinėti ir automobilio apgadinimus, nes tai leidžia atsižvelgti į eismo dalyvių trajektorijas. Automobilio įgauta energija dėl masės ir įgyto greičio yra žymiai didesnė nei dviratininko, bei to, apgadinimai laipsniškai nusidriekia statmena perėjos, t.y. lygiagrečia važiuojamai daliai, kryptimi. Savo paaiškinimuose G. V. daro išvadą, kad vairuotoja šoninį smūgį, kuris ją tariamai ištiko važiuojančią, vadovaujantis KET ir SEAKĮ negalėjo sureaguoti taip, kaip sureagavo dėl automobilio padėties. Be to, pažeidimai automobilio dešiniajam sparnui ir kapoto dešiniajai daliai negalėtų būti tokie stiprūs ir išsidėstę važiavimo kryptimi, jei dviratininko trajektorija būtų statmena, t.y. jei dviratis būtų atsitrenkęs į ją. Jei vairuotoja būtų supratusi, kad dviratininkas nekerta jos važiavimo kryptį, o atsitrenkė į ją tuo metu, kai ji pervažiavo per perėją (vėliau, nei leidžia matyti matymo laukas), automobilis stovėtų žymiai toliau. (b.l. 21).
2017 m. rugsėjo 21 d. specialistas J.M. P., išnagrinėjęs G. V. pateiktus medicininius dokumentus bei susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad G. V. nustatytas paviršinis kairės alkūnės nubrozdinimas; sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 24).
2017 m. rugsėjo 25 d. liudytojas A. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. maždaug apie 15.00 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu Nissan X-trail. Važiavo Narbuto gatve nuo Pilaitės pusės link centro. Oro sąlygos buvo geros (giedra, važiuojamoji dalis sausa). Važiavo antra eismo juosta apie 30-40 km/h greičiu. Ties T.Narbuto stotelės perėja, priešais jį važiuojantis juodos spalvos automobilis Audi partrenkė į perėją išvažiavusį dviratininką. Dviratininkas išvažiavo iš dešinės pusės, kadangi pirmoje eismo juostoje buvo stabtelėjęs sidabrinės spalvos automobilis, jis užstojo dviratininką Audi vairuotojui, taip sutrumpindamas reakcijos laiką taip pat nurodė, kad nuo Audi automobilio buvo apie 10-15 metrų atstumu (b.l. 15). Papildyme prie minėto paaiškinimo, 2017 m. rugsėjo 26 d. A. B. nurodė, kad dviratininkas nebuvo nulipęs nuo dviračio, o važiavo per perėją vidutiniu greičiu. Ar automobilis Audi buvo sustojęs ar pristabdęs pasakyti negali, nes tai jam neužsifiksavo. Eismo įvykio metu automobilis Audi kontaktavo priekiniu dešiniu kampu su dviračiu. Prie paaiškinimo liudytojas A. B. nubraižė eismo įvykio schemą, joje išsidėsčiusius automobilius (b.l. 16).
2017 m. lapkričio 22 d. liudytojos G. L. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. (tikslaus laiko nepamena), tačiau tai buvo dienos metas, išlipo viešojo transporto stotelėje iš 116 maršrutinio autobuso T.Narbuto stotelėje, T.Narbuto gatvėje. Išlupusi iš viešojo transporto stovėjo maždaug 20 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos ir ieškojo asmens su kuriuo turėjo susitikti. Pasisukus į perėją, prie jos stovėjo dvi transporto priemonės. Praleidus pėsčiuosius, pirmoje juostoje esanti automobilio vairuotoja pamatė dviratininką, kuris buvo nenulipęs nuo dviračio (tikslių aplinkybių nuo kur nusileido dviratininkas, nepamena), antroje juostoje stovinti automobilio vairuotoja praleidusi pėsčiuosius, nepastebėjo dviratininko ir pradėjo manevrą. Dviratininkas atsitrenkė į Audi A4 vairuotojos vairuojamo automobilio dešinę pusę (b.l. 12).
2017 m. lapkričio 24 d. liudytojos R. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. apie 14.55 val. ji vairavo automobilį Škoda, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiavo Narbuto gatve, Vilniuje nuo Laisvės per. link Saltoniškių, pirma eismo juosta. Privažiuojant nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią prie troleibuso „Narbuto“ stotelės, ji pamatė šoniniu žvilgsniu, kad jai iš dešinės pusės, nuo šlaito - ten kur laipteliai, važiuoja nemažu greičiu dviratininkas su dviračiu (be šalmo) ir leidžiasi link perėjos. Tuomet ji įtarė, nujautė ir suprato, kad jis nesustos, todėl sustojo jo praleisti. Priartėdamas prie perėjos, nesustodamas ir nenulipdamas nuo dviračio, bet perkėlęs vieną koją per dviratį, važiavo toliau nepristabdydamas (greitis buvo nemažas). Pravažiavęs eismo juostą, kurioje ji stovėjo, dviratininkas kirto antrą eismo juostą perėjoje, tačiau greta važiavęs automobilis, kiek prisimena, priekiniu dešinės pusės automobilio kampu atsitrenkė į dviračio kairės pusės šoną. Dviratininkas nukrito, o automobilis sustojo. Po to ji iškvietė medicinos pagalbą. Nuo to momento, kai ji pamatė dviratininką iki eismo įvykio praėjo 3-4 sekundės (b.l. 14).
2017 m. lapkričio 27 d. G. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr.10ANP-131397397-17 pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis, 2017 m. rugpjūčio 30 d. apie 14.56 val. T.Narbuto gatvėje, Vilniuje, vairuodamas dviratį, kirto važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėja, sudarydamas automobilio AUDI A4 vairuotojai staigią kliūtį, dėl ko buvo automobilio partrenktas. Dėl dviratininko padaryto Kelių eismo taisyklių 64.9 punkto pažeidimo, buvo apgadintas automobilis AUDI A4, taip pat apgadintas dviratis, o dviratininkui nustatytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas (b.l. 3). Už minėtą nusižengimą 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu G. V. skirta 40 eurų bauda (b.l. 4).
Nagrinėjau atveju nustatyta, kad G. V. nubaustas pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, kuris numato atsakomybę asmenų, tame tarpe ir dviračius vairuojančių asmenų, už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas. Pareiškėjas kaltinamas pažeidęs KET 64.9 punktą, kuris nurodo, kad dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti pėsčiųjų perėjomis.
Nagrinėjant skundą nustatyta, jog pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, kad į reguliuojamąją pėsčiųjų perėją jis įvažiavo nenulipęs nuo dviračio, tokiu būdu pažeisdamas KET 64.9 punkte įtvirtintą draudimą dviračių vairuotojams važiuoti pėsčiųjų perėja, tačiau nurodo, kad įvažiavo į sankryžą įsitikinęs, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Taip pat pažymi, kad į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jis įvažiavo (įriedėjo) ne sėdėdamas ir mindamas dviratį, o viena koją uždėjęs ant dviračio pedalo, kita pasispirdamas ir atsirėmęs kūnu į dviračio rėmą. Taip pat nurodo, kad kai jis įvažiavo į minėtą perėją, joje dar buvo pėstysis bei pirmoje eismo juostoje stovintis automobilis stovėjo ir jį praleido, o kirtus beveik 2/3 perjos, jį patrenkė antroje eismo važiavusi Audi automobiliu K. Z.. Pareiškėjas nesutiko, kad tik šis jo pažeidimas buvo eismo įvykio – jo ir antroje juostoje važiavusio automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo priežastis, kadangi jo manymu, pastarojo vairuotoja K. Z. savo ruožtu pažeidė KET 30 ir 31 punkto reikalavimus, nes ji nesustojo prieš sankryžą, kai pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs automobilis, kad praleisti tiek pėsčiuosius, tiek jį. Pareiškėjo nuomone, dėl minėto eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintas tiek jo dviratis, tiek nežymiai sutrikdyta jo sveikata kalta automobilio Audi vairuotoja. Nurodo, kad jei jis būtų kaltas dėl susidūrimo su automobiliu, tai jis būtų statmenai į jį įvažiavęs, o šiuo atveju kontaktas buvo kampinis, šoninis. Kontaktas su automobiliu buvo priekiniu ratu antroje eismo juostoje, dviračio kaire puse, jungtimi, kur priekinė šakė jungiasi su dviračio rėmu. Jo kūno viršutinė dalis kontaktavo su automobilio Audi priekine šonine dalimi. Apklausta tesimo posėdyje Audi vairuotoja K. Z. nurodė, kad važiuojant antra eismo juosta, ji buvo sustojusi ir praleido einančius pėsčiuosius, ir pradėjo judėti kai perėja jau buvo tuščia, ir pradėjus važiuoti, pajuto smūgį į automobilio šoną, vairą automatiškai pasuko kairėn pusėn ir pamatė krentantį dviratininką. K. Z. nurodė, kad prieš įvažiuojant į pėsčiųjų perėją pirmoje eismo juostoje buvo automobilis „Skoda“, tačiau ar jis jau buvo pradėjęs judėti nurodyti negalėjo. Taip pat nurodė, kad iki kontakto su dviratininku, ant automobilio Audi apgadinimai buvo iš anksčiau, tačiau kada jie atsirado nurodyti negalėjo, nes automobiliu ji naudojasi ne viena. Apklausta liudytoja R. B. nurodė, kad ji važiuodama pirmoje eismo juostoje sustojo prieš perėją praleisti pėsčiųjų, po to pamatė atvažiuojantį dviratininką. Dviratininkas prieš perėją greitį sumažino, tačiau nesustojo, nuo dviračio nenulipo, tačiau kažkaip perkėlė koją ir pravažiavo pro ją. Kai ji buvo sustojusi prieš perėją, šalia jos jokio kito automobilio nebuvo, o pravažiavus dviratininkui, antra juosta važiavęs automobilis, jį patrenkė. Paskui automobilį Audi automobiliu važiavęs liudytojas A. B. nurodė, kad važiavo antroje eismo juosta prieš perėją, priekyje jo važiavo automobilis Audi A4. Pirmoje eismo juostoje jau stovėjo sidabrinės spalvos automobilis, gal praleido pėsčiuosius. Audi automobilis riedėjo ties pėsčiųjų perėja, o iš už pirmoje juostoje buvusio automobilio išniro dviratininkas. Einančių pėsčiųjų per perėją taip pat nematė, bet automobilis pirmoje juostoje jau stovėjo, buvo sustojęs, o automobilis Audi riedėjo, prieš perėją vairuotoja jį tik pristabdė, dviratininkas taip pat stabdė, bet įvyko susidūrimas. Jei Audi automobilis būtų sustojęs, susidūrimo su dviratininku nebūtų buvę. Jis automobilį sustabdė tik po automobilio ir dviratininko kontakto. Apklausta liudytoja G. L. parodė, kad jai būnant visuomeninio transporto sustojimo stotelėje, ji matė, kaip prie perėjos privažiavo dviratininkas, kurį praleido pirmoje juostoje stovintis automobilis, kuris sustojo praleisti pėsčiuosius, o antra juosta važiavęs automobilis dviratininko nepraleido ir jį patrenkė. Taip pat nurodė, kad dviratininkas nebuvo nulipęs nuo dviračio, spyrėsi jį kojomis.
Kelių eismo taisyklėse įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs visą eilę taisyklių važiuojamąją kelio dalį kertantiems dviratininkams – rekomendaciją pervažiuojant į kitą kelio pusę nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį jį vedantis, jeigu to reikalauja eismo sąlygos (KET 58), reikalavimą artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams (KET 59), draudimą apskritai įvažiuoti į pėsčiųjų perėją (KET 59). Prieš kirsdamas sankryžą G. V. taip pat turėjo pareigą būti atidus, laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų ir netrukdyti kitiems eismo dalyviams, todėl įvertinus visus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, darytina išvada, kad G. V. galimai pažeidė KET 64.9 punkto reikalavimus.
Iš esmės G. V. nesutinka, kad ginčijamu nutarimu buvo nustatyta tik jo vieno kaltė dėl eismo įvykio, nesutinka su tokiu savo veiksmų vertinimu. Pareiškėjas akcentuoja, kad Audi vairuotoja turėjo absoliučią pareigą praleisti į perėją įėjusius pėsčiuosius, tame tarpe ir jį. Pareiškėjas teigia, kad ne jis, įvažiuodamas į perėją, atsitrenkė į mašiną, bet mašina jį, važiuojantį per perėją, partrenkė iš šono. Tai akivaizdžiai matyti iš padarytų nedidelių nubrozdinimų ant mašinos priekio (kairiojo bamperio), kur automobilio apžiūros metu nustatyta, kad likę net dažai nuo pareiškėjo dviračio. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo ne tik pareiškėjo, kaip perėja važiavusio dviratininko, bet ir automobilio vairuotojo, nepraleidusio per perėją judančių eismo dalyvių, kaltė.
KET 30 punktas nurodo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Kelių eismo taisyklių 31 punkte nurodyta, jog Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Dėl minėtų priežasčių darytina išvada, kad lengvojo automobilio Audi vairuotoja K. Z. taip pat galimai netinkamai įvykdė savo pareigą duoti kelią pėsčiųjų perėja einantiems pėstiesiems ir dviratininkams, nesustojo prie sankryžos, kai pirmoje eismo juostoje sustojo automobilis, ir galimai pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo vairuotojos K. Z. padaryti KET pažeidimai, o ne tik tai, kad pareiškėjas važiavo per perėją dviračiu. Policijos pareigūnai iš esmės įvertino tik vieno iš eismo dalyvių padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų reikšmę eismo įvykiui ir nesprendė klausimo dėl priežastinio ryšio buvimo tarp kitų eismo dalyvių padarytų pažeidimų, t.y. netyrė ir nevertino kito eismo dalyvio lengvojo automobilio vairuotojo padarytų KET pažeidimų įtakos eismo įvykio kilimui.
Pažymėtina, kad G. V. nubaustas dėl to, kad jis kirto važiuojamąją dalį važiuodamas, o ne vesdamasis dviratį, be to, į pėsčiųjų perėję įvažiavo staigiai. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatyta, kad G. V. per perėją dviračio nevedė, bet juo važiavo, dešinę koją laikydamas ant pedalo, o kaire ją sukryžiavęs, pasispirdamas. Tai patvirtino tiek G. L., tiek R. B., tiek pats G. V.. A. B. ir R. B. iš esmės patvirtino, kad dviratininko greitis nebuvo didelis – kaip greitai einančio ar bėgančio žmogaus. R. B. nurodė, kad prieš perėję G. V. sumažino greitį. K. Z. nurodė, kad ji sustojo prieš perėją ir pajudėjo iš vietos sustojusi, o dviratininkas į ją atsitrenkė, tačiau automobilio apžiūra, ant jo likę pėdsakai ir specialisto paaiškinimai paneigia šią aplinkybę, kad dviratininkas atsitrenkė į dešinį automobilio šoną. Automobilis galimai kliudė dviratininką bamperius ta vieta, kur po dešine lempa yra įstriža žymė, galimai nuo dviračio šakės. Kaip minėta įstriža žymė buvo pilkos (metalic spalvos dažų užnešimas ant bamperio, šiuose dažiuose 2018-03-13 matėsi me tik metalic, bet ir mėlynos spalvos dažų. Lygiai tokiomis pačiomis spalvomis yra dažyta ir į bylą pateiktose fotonuotraukose užfiksuoto dviračio šakės apačia, ant kurios matosi nubrėžimai ir apgadinimai. Be to, iš specialisto paaiškinimo seka, kad kadangi dviratininkas su dviračiu po smūgio apgadinamus paliko ant automobilio dešinio šono, matyti, kad dviratininkas turėjo važiuoti mažesniu nei automobilis greičius, nes važiuodamas didesniu greičiu jis turėjo visti per kapotą į kitą automobilio pusę. Taigi, jeigu automobilis prie perėjos sustojo ir pajudėjo iš vietos, tai jo greitis negalėjo būti didelis, o tai tik patvirtina, kad ir dviratininko greitis negalėjo būti didelis. Pažymėtina ir tai, kad dviratininkas kliudytas antrojoje eismo juostoje. Toje vietoje ta kryptimi yra net trys eismo juostos – pirmoji viešojo transporto ir dvi eismo juostos, taigi dviratininkas iš esmės kliudytas net trečioje eismo juostoje, tačiau K. Z. jo neapstabėjo. Kyla klausimas, kodėl nepastabėjo, ar dėl to, kad nebuvo įmanoma jo toje situacijoje pastebėti, ar dėl to, kad K. Z. nesilaikė KET reikalavimo sustoti ar pristabdyti prie pesčiųjų perėjos, ar dėl to, kad buvo neatidi. Todėl šiuo atveju būtina spręsti klausimą, kurio iš vairuotojų veiksmai yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu – ar dviratininko, kurs nesivedė dviračio per perėję, bet važiavo galimai nedideliu greičiu, ar vairuotojos, kuri nematė dviratininko ir į jį atsitrenkė. Pažymėtina ir tai, kad neleistini vienų eismo dalyvių veiksmai neatleidžia kitų eismo dalyvių nuo pareigos būti atidžiu ir laikytis KET, todėl šiuo atveju būtina tirti ir K. Z. veiksmus, ar ji laikėsi KET 31 punkto reikalavimų, ar jos veiksmai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu G. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir dviračiui padaryta žala. Neištyrus šių aplinkybių, tai būtų kliūtis ir sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, kurie iš esmės ir yra svarbiausias abiejų proceso dalyvių interesas.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuotas teismo sprendimas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Institucija turi atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, nustatant, ar automobilio Audi vairuotojos K. Z. veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu G. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir automobiliui Audi ir dviračiui padaryta žala.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-134875587-17 naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Patenkinti G. V. skundą.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-134875587-17 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.