Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2013 m. gegužės 31 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9863424001 bei papildomi priedai, kurių pagrindu atsakovui suteiktas 430,45 Eur vartojimo kreditas vienuolikos mėnesių terminui su 113,26 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 195,10 proc.), o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti palūkanas, laikydamasis nustatyto kredito grąžinimo grafiko. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl liko skolingas pradiniam kreditoriui 430,45 Eur skolą ir 89,40 Eur bendros vartojimo kredito kainos.

5. 2017 m. birželio 29 d. pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovui UAB Legal Balance. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas 2017 m. liepos 3 d. pranešimu pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, todėl ieškovui iš atsakovo priteista nesumokėta 430,45 Eur skola. Iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistos 89,40 Eur sutartinės palūkanos (bendra vartojimo kredito kaina) už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, kurias atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti, tačiau byloje įrodymų, kad atsakovas šią sumą ieškovui būtų sumokėjęs, nėra.

6. Teismas taip pat nustatė, kad tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte susitarta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose; 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo rėmėsi ieškovas, nepagrįstai didelis, juolab kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė.

7. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, palūkanų dydis skaičiuojamas už 180 dienų ir sudaro 46,80 Eur (519,85 Eur X (0,05/100) X 180). Taigi, ieškovo reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo patenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 46,80 Eur palūkanų sumą, kuri laikyta pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius, o likusioje dalyje reikalavimas atmestas. Ieškovui iš atsakovo priteistos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 566,65 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iš atsakovo priteista proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (59,65 procentai patenkintų reikalavimų) 41,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

18. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas pripažino ieškovo prašomas priteisti mokėjimo palūkanas kompensuojamosiomis ir sumažino ieškovo prašomas priteisti mokėjimo palūkanas nuo 430,42 Eur iki 46,80 Eur sumos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė mokėjimo palūkanas kompensuojamosiomis ir sumažino ieškovui priteistiną mokėjimo palūkanų sumą, kadangi tam pagrindo nebuvo, dėl tokio palūkanų dydžio susitarė šalys, įstatymams sutartas palūkanų dydis neprieštaravo, teismas neturėjo mažinti šalių laisva valia nustatytų palūkanų dydžio.

21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. gegužės 31 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9863424001 bei papildomi priedai, kurių pagrindu atsakovui suteiktas 430,45 Eur vartojimo kreditas vienuolikos mėnesių terminui su 113,26 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 195,10 proc.), o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti palūkanas, laikydamasis nustatyto kredito grąžinimo grafiko. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl liko skolingas pradiniam kreditoriui 430,45 Eur skolą ir 89,40 Eur bendros vartojimo kredito kainos.

22. Sutarties 4.1. punktų šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška sudaro 135,40 proc.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų atliekamos funkcijos. Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Pavyzdžiui, šalys, sudarydamos paskolos sutartį, gali įtvirtinti sąlygą, kad palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais skaičiuojamos piniginės prievolės vykdymo laikotarpiu ir mokamos kas mėnesį (CK 6.872 straipsnio 2 dalis) arba kiekvienais metais ir kt. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

25. Pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje ir kt. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

26. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

27. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., VKĮ).

28. VKĮ (redakcija 2012 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d.) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą įstatymo galiojimo metu. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. (VKĮ 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka VKĮ 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal VKĮ 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.

29. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį šalių aptartas mokėjimo palūkanas (135,40 proc.) sumažino. Tačiau VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 135,40 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.

30. Sutarties 4.4. ir 6.5. punktais susitarta, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal sutartį mokėtinas sumas. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, VKĮ ir sutartį.

31. Sprendžiant dėl palūkanų dydžio teisėtumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės, dėl ko šiuo atveju jų mažinti nebuvo pagrindo.

32. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6,59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas sutartį kredito gavėjas susipažino ir patvirtino, kad su ja sutinka. Tokia aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės ir prieštaraujančios sąžiningumo ir protingumo principams (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-127-227/2016).

33. Atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams, todėl yra pats atsakingas už didelę mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1407-265/2017).

34. Šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015).

36. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs ieškovo prašomas pritesti mokėjimo palūkanas kaip kompensuojamąsias, nusprendęs sumažinti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl ši sprendimo dalis keičiama, priteistų palūkanų sumą padidinant nuo 46,80 Eur iki 430,42 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovo ieškinys yra visiškai patenkintas, todėl ieškovas turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų, neviršiančių įstatyme nustatytų dydžių, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, taip pat keistina ir sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant ieškovui iš atsakovo 69,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliantas nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Šis mokestis priteistinas apeliantui iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3892-675/2018 ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo UAB Legal balance ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 430,45 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų ir keturiasdešimt penkis euro centus) negrąžinto kredito, 89,40 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus ir keturiasdešimt euro centų) bendros vartojimo kredito kainos, 430,42 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų ir keturiasdešimt du euro centus) mokėjimo palūkanas, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (950,27 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų ir dvidešimt septynių euro centų)) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69,40 Eur (šešiasdešimt devynis eurus ir keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti apeliantui (ieškovui) UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.