Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R.K. ieškinį atsakovui S.J.J. (S.J.J.) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų nagrinėti bylą jam nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Institucija, teikianti išvadą, pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad atsakovas dėl savo kaltės nevykdo įstatymo numatytų tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, t. y. nenori juo rūpintis ir tinkamai atlikti tėvo pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Paaiškino, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo ir nedalyvauja sūnaus gyvenime, nesiekia palaikyti ryšio su vaiku ir yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, taigi esant šioms aplinkybėms, institucijos nuomone yra pagrindas riboti atsakovui tėvo valdžią į sūnų K.J., gim. (duomenys neskelbtini).

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Vaidilutė Stalmokienė palaikė išvadoje raštu nurodytas aplinkybes, patvirtino, jog institucijos nuomone yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo valdžią sūnaus K.J. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K.J., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R.K., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S.J.J. (S.J.J.) sūnus ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino R.K. ieškinį, nustatė nepilnamečio vaiko K.J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama – ieškove R.K., priteisė iš atsakovo S.J.J. nepilnamečio sūnaus K.J. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki K.J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas 2019 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 234,06 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui K.J.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad atsakovas vengia savo pareigos auklėti sūnų K.J., gim. (duomenys neskelbtini), nesirūpina juo, neteikia jam išlaikymo. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas paskutinį kartą su sūnumi bendravo 2018 metų vasarą. Duomenų, jog nuo 2018 m. vasaros atsakovas su sūnumi buvo susitikęs, bendravo nuotolinio ryšio priemonėmis, kokiu nors būdu rūpinosi sūnaus priežiūra, auklėjimu ir pan., byloje nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis). Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo 2019 metais ieškovė su atsakovu palaikė ryšį socialinių tinklų pagalba, tačiau šiuo metu su atsakovu jokių ryšių nebepalaiko, jokių kontaktinių duomenų neturi. Vienas iš pagrindinių vaikų interesų yra teisė tinkamai ir visapusiškai bendrauti bei matytis su savo tėvais. Ši vaikų teisė gali būti įgyvendinama, kai bendravimas ir susitikimai su tėvais yra reguliarūs, pastovūs bei pakankamai dažni. Tokiu bendravimu turi būti sudaromos prielaidos tėvams dalyvauti vaikų kasdieniame gyvenime, rūpintis jų auklėjimu, dvasiniu ir fiziniu vystymusi, užtikrinti jų poreikių patenkinimą ir kt. Nagrinėjamu atveju atsakovas visiškai nebendrauja su savo sūnumi, nebando užmegzti ryšio su vaiku. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokia situacija neatitinka nepilnamečio vaiko K.J. interesų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino R.K. ieškinį, nustatė nepilnamečio vaiko K.J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama – ieškove R.K., priteisė iš atsakovo S.J.J. nepilnamečio sūnaus K.J. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki K.J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas 2019 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 234,06 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui K.J.. Duomenų, jog atsakovas teikė ir teikia išlaikymą savo sūnui K.J., byloje nėra.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas nevykdo savo pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, nesirūpina jo sveikata, dvasine gerove, išlaikymu, nesudaro palankių sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nesirūpina jo parengimu savarankiškam gyvenimui visuomenėje, neužtikrina nuolatinio bendravimo su vaiku. Įvertinęs tai, kad tokie atsakovo veiksmai sūnaus K.J. atžvilgiu tęsiasi beveik trejus metus, tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvų kliūčių atsakovui rūpintis savo nepilnamečio vaiko auklėjimu ir priežiūra, teismas konstatuoja, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, nėra duomenų, kad padėtis gali keistis, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią į vaiką K.J.

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už teismo patenkintą reikalavimą mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis. Esant išdėstytoms aplinkybėms iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 75,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš prašymo bei prie jo pateiktų priedų matyti, jog ieškovė patyrė 447,50 Eur atstovavimo išlaidų už procesinių dokumentų parengimą byloje. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 447,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo S.J.J. (S.J.J.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į sūnų K.J., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S.J.J. (S.J.J.) ieškovei R.K. 447,50 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo S.J.J. (S.J.J.) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“; AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini)“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“; Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)5, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmokos kodas (duomenys neskelbtini), paskirtis – žyminis mokestis.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.