Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pašvaistė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Servisbud TS“ zp. z o. o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos pašvaistė“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pašvaistė“ priešieškinį ieškovui „Servisbud TS“ zp. z o. o. dėl darbų kainos sumažinimo, skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas „Servisbud TS“ zp. z o. o. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos pašvaistė“ 64 977,35 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl ieškinio reikalavimų

Dėl priešieškinio reikalavimų

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

29. Atsakovė UAB „Baltijos pašvaistė“, pateikusi apeliacinį skundą, prašė skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą iš esmės grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, be to, keliamas klausimas dėl statybos darbų defektų akivaizdumo, o tai reikalauja specialių ekspertinių žinių, todėl byloje turėtų būti sprendžiamas teismo ekspertizės skyrimo klausimas.

30. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

31. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka atsakovės keliamiems klausimams išspręsti, todėl nėra pagrindo tenkinti tokio atsakovės prašymo tiek dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tiek dėl ekspertizės skyrimo.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

32. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Baltijos pašvaistė“ (rangovė) ir ieškovas „Servisbud TS“ zp. z o. o. (subrangovas) 2015 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė subrangos sutartį, pagal kurią subrangovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą organizuoti ir atlikti sutarties 1-ame priede nurodytus ir šalių suderintus darbus, o rangovė įsipareigojo sudaryti subrangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti subrangovui sutarties kainą (sutarties 2.1 punktas).

33. Ieškovas 2019 m. lapkričio 25 d. perdavė, o atsakovė priėmė ieškovo atliktus darbus objekte prekybos centre „Norfa“, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašydama atliktų darbų aktą Nr. 2 ir 29 573,81 Eur sumos sąskaitą faktūrą. Ieškovas 2019 m. lapkričio 24 d. perdavė, o atsakovė priėmė ieškovo atliktus darbus objekte „Laboratorija“, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 3 d. pasirašydama 2019 m. lapkričio 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 ir 2 676,83 Eur sumos sąskaitą faktūrą. Ieškovas 2019 m. lapkričio 25 d. perdavė, o atsakovė priėmė ieškovo atliktus darbus objekte prekybos centre „Norfa“, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 4 d. pasirašydama 2019 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 15 955,50 Eur sumos sąskaitą faktūrą. Pagal paminėtus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus ieškovas atliko darbus ir išrašė iš viso 48 206,14 Eur sumos sąskaitas faktūras, kuriuos reikalavo priteisti iš atsakovės.

34. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Baltijos pašvaistė“ (rangovė) buvo sudariusi keturias rangos sutartis su UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (užsakovė) dėl darbų atlikimo pagal „Būsto pritaikymo neįgaliems žmonėms“ įgyvendinimo programą 2019 metais, t. y. 2019 m. spalio 21 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 87-R dėl rangos darbų atlikimo, adresais (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 21 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 85-R dėl rangos darbų atlikimo, adresais (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 23 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 91-R dėl rangos darbų atlikimo, adresais (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 23 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 92-R dėl rangos darbų atlikimo, adresais (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, su ieškovu buvo sutarta dėl santechnikos darbų atlikimo visuose 11 gyvenamųjų butų, kuriuos reikėjo pritaikyti neįgalių žmonių poreikiams.

35. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tiek dėl ieškovo atliktų darbų pagal subrangos sutartį apmokėjimo (pagal ieškovo ieškinį), tiek dėl ieškovo atliktų darbų kokybės ir darbų kainos sumažinimo, permokos priteisimo ir nuostolių atlyginimo (pagal atsakovės priešieškinį).

36. Apeliantė (atsakovė) UAB „Baltijos pašvaistė“, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, teigia, kad ieškovo atlikti darbai Tauragės Norfoje, Kėdainių Norfoje ir objekte „Laboratorija“ buvo su defektais, todėl atsakovė, ištaisiusi ieškovo atliktų darbų trūkumus, turi teisę reikalauti ne tik sumažinti darbų kainą, bei ir reikalauti priteisti kainos permoką. Be to, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos atsakovė patyrė ieškovui palikus ir nebaigus atlikti sutartų darbų gyvenamuosiuose butuose, kuriuos turėjo pritaikyti neįgalių žmonių poreikiams.

37. Nagrinėjamo ginčo atveju tarp bylos šalių susiklostė sutartiniai statybos darbų rangos teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir statybos rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos.

38. CK 6.681 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.687 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (CK 6.687 straipsnio 2 dalis).

39. CK 6.694 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. CK 6.662 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 straipsnio 4 dalis).

40. Pažymėtina, kad paminėtas CK 6.662 straipsnio nuostatas šalys iš esmės perkėlė į jų 2015 m. rugpjūčio 26 d. pasirašytą subrangos sutartį, taip aiškiai apsibrėždamos atliktų rangos darbų perdavimo ir priėmimo tvarką bei terminus. Šalių sudarytos subrangos sutarties 7.2 punkte buvo nustatyta, kad subrangovas (ieškovas) turi teisę atliktus darbus perduoti dalimis. Rangovas (atsakovė), gavęs atliktų darbų aktą, per 3 (tris) darbo dienas patikrina subrangovo (ieškovo) pateiktame darbų akte nurodytus darbus ir pasirašo šių darbų perdavimo priėmimo aktą arba raštu nurodo darbų atlikimo trūkumus ir protingą terminą trūkumams pašalinti. Jei per nurodytą terminą rangovas nepateikia pastabų, laikoma, jog darbai atlikti laikantis sutarties nuostatų ir rangovas dėl jų kokybės pretenzijų neturi. Rangovui pasirašius darbų aktą, subrangovas per 5 kalendorines dienas turi pateikti rangovui PVM sąskaitą faktūrą. Mokėjimai už atliktus darbus vykdomi pagal subrangovo pateiktus ir šalių suderintus bei patvirtintus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras (sutarties 8.2 punktas). Subrangos sutarties 10.1 punktas nustatė, kad rangovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties po darbų perdavimo–priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti perimant darbą (paslėpti trūkumai arba atsiradę statinio garantinio naudojimo metu), taip pat jei jie buvo subrangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos raštu pranešti subrangovui.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

42. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2019 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų aktu Nr. 2, 2019 m. lapkričio 24 d. atliktų darbų aktu Nr. 3 ir 2019 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų aktu Nr. 1 perdavė atsakovei atliktus darbus. Remiantis tiek prieš tai aptartomis CK 6.662 straipsnio nuostatomis, tiek šalių sudarytos subrangos sutarties 7.2 punktu, atsakovė UAB „Baltijos pašvaistė“, gavusi ieškovo atliktų darbų aktą (aktus) turėjo per tris darbo dienas patikrinti atliktus darbus ir arba pasirašyti darbų perdavimo aktą, taip priimdama ieškovo atliktus darbus, arba nurodyti akte darbų atlikimo trūkumus ir terminą trūkumams pašalinti. Šiuo atveju, kaip patvirtina bylos duomenys, atsakovė visus ieškovo atliktus darbus priėmė be išlygų, pasirašydama atliktų darbų aktus ir nenurodydama jokių pastabų bei atliktų darbų trūkumų. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovei, priėmusiai ieškovo atliktus darbus, kilo pareiga už darbus atsiskaityti pagal ieškovo išrašytas ir atsakovės priimtas sąskaitas faktūras.

43. Apeliantės teigimu, ieškovo atlikti darbai buvo su trūkumais ir šioms aplinkybėms pagrįsti ji pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, t. y. defektinius aktus ir nuotraukas, kuriose užfiksuoti ieškovo atliktų darbų defektai, taip pat sutartis su kitais subrangovais dėl ieškovo darbų defektų šalinimo, kitų subrangovų atliktų darbų aktus, sąskaitas už darbus ir medžiagas, apmokėjimo dokumentus. Apeliantės manymu, ji įvykdė pareigą įrodyti defektų faktą, tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, šalinančių jo atsakomybę.

44. Visų pirma pažymėtina tai, kad atsakovė, kaip jau buvo minėta, ieškovo atliktus darbus priėmė be jokių išlygų, darbų perdavimo–priėmimo aktuose nenurodydama absoliučiai jokių pastabų ar darbų trūkumų. Remiantis tiek CK 6.662 straipsnio 3-4 dalimis, tiek subrangos sutarties 10.1 punktu, atsakovė, priėmusi darbus jų nepatikrinusi ir nustačiusi darbų trūkumus po jų priėmimo, remtis darbų trūkumų faktu gali tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad vėliau nustatyti trūkumai darbų priėmimo metu nebuvo akivaizdūs ir negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju, kuomet keliamas klausimas dėl darbų trūkumų po darbų priėmimo, atsakovei tenka pareiga ne tik įrodyti defektų faktą, bet ir tai, kad defektai darbų priėmimo metu nebuvo akivaizdūs ir jų nebuvo galima nustatyti darbų priėmimo metu.

45. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog jai perduoti darbai turėjo paslėptų trūkumų, kurių ji negalėjo nustatyti normaliai priimant darbą.

46. Nustatyta, kad atliktų darbų defektus atsakovė įrodinėjo atliktų darbų defektiniais aktais su nuotraukomis (ieškinio priedai Nr. 6-10). Defektiniuose aktuose buvo nurodyti tokie darbų trūkumai: plytelių klijavimui panaudotas netinkamas gruntas, nekokybiškai suklijuotos grindinės plytelės, netinkamai suformuoti nuolydžiai į vandens surinkimo tarpą (Kėdainių Norfos objektas), netinkamai sumontuoti apdailiniai puskampiai, netinkamai atlikti dažymo darbai, nuvarvėję dažai, neužtikrinta švara darbo zonoje, nebaigtos klijuoti pavienės plytelės, sulaužytos vitrininės durys, netinkamai atlikta korbos apdaila, suskilusios plytelės, plytelės suklijuotos ne vienoje plokštumoje (Tauragės Norfos objektas), neužbaigti angokraščiai, nenuvalyta kolona nuo aptekėjusio betono, neužsandarintas tarpas tarp kolos ir aliuminio stiklo fasado tarp patalpų, nenuvalytos lubos nuo aptaškyto glaisto, neužsilikonuoti tarpai tarp plytelių, nekokybiškai nudažyta dalis sienos („Laboratorija“ objektas) ir kt. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos atsakovės defektiniuose aktuose užfiksuotus darbų trūkumus, konstatuoja, kad juose nurodyti darbų defektai negali būti vertinami kaip paslėpti, kurių nebuvo galima nustatyti darbų perdavimo–priėmimo metu. Nors, apeliantės teigimu, statybos darbų trūkumų vertinimas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, tačiau pažymėtina, kad įvertinti, ar sienų dažymo, plytelių klijavimo, apdailos darbai buvo atlikti kokybiškai, specialios žinios nėra reikalingos. Kita vertus, apeliantė, siekdama įrodyti, kad atlikti ir jai perduoti statybos darbai turėjo paslėptų trūkumų, galėjo tiek savo iniciatyva pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tiek ir prašyti pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę, tačiau tokia teise nesinaudojo.

48. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, priėmusi ieškovo atliktus darbus ir be jokių pastabų ir / ar išlygų pasirašiusi 2019 m. lapkričio 24-25 d. atliktų darbų aktus bei neįrodžiusi, kad vėliau, t. y. po darbų perdavimo–priėmimo nustatyti trūkumai buvo paslėpti ir negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), nebegali remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 3-4 dalimis, Subrangos sutarties 7.2, 10.1 punktai).

49. Ieškovo teigimu, atsakovė neįrodė ir to, kad defektiniuose aktuose nurodyti trūkumai yra būtent ieškovo nekokybiškai atlikti darbai ir kad atsakovės pasitelkti kiti subrangovai atliko ieškovo darbų trūkumų šalinimo darbus.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka, kad neginčijamų įrodymų, jog atsakovės defektiniuose aktuose užfiksuoti nekokybiški darbai buvo atlikti ieškovo, byloje nėra. Priešingai nei teigia apeliantė, vien tai, kad jos defektiniuose aktuose nurodyti kai kurie darbų su trūkumais pavadinimai sutampa su ieškovo atliktų darbų aktuose nurodytais darbų pavadinimais, neįrodo, kad šiuos darbus, kurie yra su defektais, atliko būtent ieškovas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčo objektuose tuo pat metu remonto ir apdailos darbus atlikinėjo ir daugiau subrangovų.

51. Nustatyta, kad ieškovo atliktų darbų defektus atsakovė, be prieš tai paminėtų defektinių aktų, taip pat įrodinėjo su kitais subrangovais, dirbusiais kartu su ieškovu tuose pačiuose Tauragės Norfos, Kėdainių Norfos ir „Laboratorija“ objektuose, pasirašytomis statybos rangos sutartimis ir papildomais susitarimais, t. y. 2019 m. spalio 1 d. statybos rangos sutartimi su UAB „Eskiba“ dėl apdailos ir defektų taisymo darbų, 2019 m. lapkričio 29 d. papildomu susitarimu su UAB „Eskiba“ dėl vidaus apdailos darbų ir defektų taisymo Kėdainių Norfos ir Tauragės Norfos objektuose, 2019 m. gruodžio 2 d. papildomu susitarimu su UAB „Eskiba“ dėl apdailos darbų „Laboratorija“ objekte, 2019 m. lapkričio 4 d. statybos rangos sutartimi su UAB „Lentmena“ dėl plytelių klijavimo Tauragės Norfos objekte, 2019 m. rugsėjo 26 d. sutartimi su UAB „Valandinis“ dėl inžinerinių tinklų montavimo, bendrastatybinių, apdailos įrengimo darbų, teigdama, kad paminėtos bendrovės taisė ieškovo atliktų darbų trūkumus, taip pat lokalinėmis sąmatomis, sąskaitomis faktūromis.

52. Visų pirma pažymėtina tai, kad atsakovės su kitais subrangovais sudarytos sutartys patvirtina tik tiek, kad tarp atsakovės ir kitų bendrovių – UAB „Eskiba“, UAB „Valandinis“, UAB „Lentmena“ – buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai dėl darbų atlikimo tuose pačiuose objektuose, kur darbus atlikinėjo ir ieškovas. Byloje nėra ginčo, kad, nepaisant subrangos sutarties 2.1 punkte šalių nustatyto susitarimo atlikti sutarties 1-ame priede nurodytus ir šalių suderintus darbus, „Servisbud TS“ zp. z o. o. ir UAB „Baltijos pašvaistė“ niekada taip ir nebuvo sudariusios jokių subrangos sutarties priedų, atskirų rašytinių abiejų šalių suderintų ir patvirtintų susitarimų dėl darbų kiekviename objekte atlikimo, kuriuose būtų nurodyti konkretūs darbai, jų apimtis, kiekis bei terminai ir kurie, esant ginčui, galėtų patvirtinti, kokius konkrečiai darbus ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti ir ar atsakovės defektiniuose aktuose nurodytus darbus su trūkumais iš tiesų atliko ieškovas. Iš byloje esančių ieškovo 2019 m. lapkričio 24-25 d. atliktų darbų aktų matyti, kad ieškovas atlikinėjo sienų ir grindinių plytelių klijavimo, dažymo ir kitus darbus, t. y. tokius darbus, kuriuos atlikinėjo ir kiti atsakovės subrangovai pagal su UAB „Baltijos pašvaistė“ sudarytas statybos rangos sutartis. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, nei atsakovės su kitais subrangovais sudarytos sutartys ir papildomi susitarimai, nei lokalinės sąmatos ar sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad kitos bendrovės iš tiesų taisė ieškovo atliktų darbų trūkumus, o ne atlikinėjo savo rangos sutartimis prisiimtus atlikti apdailos ir remonto darbus tuose pačiuose objektuose.

53. Kita vertus, nepaisant to, ar atsakovės defektiniuose aktuose nurodytus darbus su trūkumais atliko ieškovas, ar ne, atsakovė, kaip minėta, nebeteko teisės remtis darbų trūkumų faktu po to, kai priėmė ieškovo atliktus darbus, pasirašydama atliktų darbų aktus be jokių pastabų ar išlygų ir neįrodžiusi, kad vėliau nustatyti trūkumai buvo paslėpti ir negalėjo būti nustatyti darbų priėmimo metu (akivaizdūs trūkumai).

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovo reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir atmetęs atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo ir permokos priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl nuostolių priteisimo už nebaigtus rangos darbus

55. Kaip jau buvo minėta, atsakovė UAB „Baltijos pašvaistė“ (rangovė) ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (užsakovė) buvo sudariusios keturias rangos sutartis dėl darbų atlikimo pagal „Būsto pritaikymo neįgaliems žmonėms“ įgyvendinimo programą 2019 metais. Atsakovės teigimu, ji su ieškovu sutarė dėl santechnikos darbų atlikimo 11 gyvenamųjų butų, kuriuos reikėjo pritaikyti neįgalių žmonių poreikiams, tačiau ieškovas atliko paruošiamuosius darbus tik 8 butuose ir paliko visus butus nebaigęs sutartų darbų. Dėl to atsakovė teigia patyrusi 12 074,58 Eur nuostolių, kuriuos reikalavo priteisti.

56. Tuo tarpu ieškovas, nesutikdamas su tokiu atsakovės priešieškinio reikalavimu, nurodė, kad jis darbus atliko tik 4 butuose ir kad su atsakove nebuvo jokio susitarimo dėl darbų atlikimo visuose butuose, kurie turėjo būti pritaikyti neįgaliesiems.

57. Taigi nagrinėjamoje byloje kilus ginčui, visų pirma būtina nustatyti dėl kokios darbų apimties šalys susitarė.

58. Kaip minėta, šalių pasirašyta Subrangos sutartimi ieškovas, kaip subrangovas, įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą organizuoti ir atlikti sutarties 1-ame priede nurodytus ir šalių suderintus darbus (sutarties 2.1 punktas), darbus pradėti ir baigti pagal šalių suderintą ir patvirtintą atskirą susitarimą (sutarties 6.1 punktas), tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas ir atsakovė nebuvo sudariusios jokių sutarties priedų, rašytinių abiejų šalių suderintų ir patvirtintų susitarimų dėl darbų atlikimo, kuriuose būtų nurodyti konkretūs darbai, jų apimtis, kiekis bei terminai ir kurie galėtų patvirtinti dėl kokios apimties ir kokių konkrečių darbų šalys susitarė. Nagrinėjamu atveju nesant jokių rašytinių šalių susitarimų, nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokius konkrečiai ir kiek darbų turėjo atlikti ieškovas.

59. Atsakovės teigimu, ji pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi rašytinius įrodymus – šalių 2019 m. spalio 25 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d. susirašinėjimą elektroniniu paštu, patvirtinančius susitarimą dėl darbų atlikimo butuose, kuriuos reikėjo pritaikyti neįgaliems žmonėms. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų elektroninių laiškų turinį, sprendžia, kad šie rašytiniai įrodymai, priešingai nei teigia apeliantė, nepatvirtina, jog ieškovas sutiko atlikti darbus visuose atsakovės nurodytuose butuose. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, viename elektroniniame laiške ieškovo atstovas tik patvirtino sutartos santechnikos darbų nuo stovo iki santechnikos prietaisų pajungimo ir dušo su padėklu arba vonios įrengimo kainą, kitame elektroniniame laiške nurodė, kad į darbų kainą įeina išmontavimas, betono ir viso kito išnešimas į konteinerį, durų angos padidinimas, plytelių, padėklo, klozeto, durų ir t. t. montavimas. Iš tokio susirašinėjimo visiškai nėra aišku ar kalbama apie darbų atlikimą visuose, dalyje ar tik viename bute. Kitaip tariant, toks susirašinėjimas elektroniniu paštu gali patvirtinti tik tiek, kad šalys vedė derybas, tarėsi dėl darbų atlikimo, tačiau tai nepatvirtina, kad susitarimas buvo pasiektas, nes paminėtame elektroniniame susirašinėjime nėra jokių konkrečių susitarimų dėl darbų apimties, kiekio, kainos, terminų ir pan.

60. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog su ieškovu buvo sutarta dėl darbų atlikimo 11 butų, kuriuos reikėjo pritaikyti neįgaliesiems. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pačiai rangovei (atsakovei) neveikiant pagal sudarytos subrangos sutarties sąlygas, t. y. aiškiai neapibrėžus darbų apimties, darbų atlikimo terminų, kainos bei nepateikus jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tarp šalių pasiektą susitarimą, vėliau negali kilti pagrįsta reikalavimo teisė dėl nuostolių atlyginimo. Taigi, veikdama ne pagal sudarytos sutarties sąlygas, pati atsakovė prisiėmė galimą riziką dėl darbų neatlikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netekino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties

61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo tvarką reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl iš dalies tenkinęs ieškovo ieškinį ir priteisęs skolą už atliktus rangos darbus bei atmetęs atsakovės priešieškinį tiek dėl darbų kainos sumažinimo ir kainos permokos priteisimo, tiek dėl nuostolių atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

62. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir atsižvelgęs į tenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų dalį, konstatavo, jog ieškovui priteistina 705,63 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 1 900 Eur advokato pagalbos išlaidų, o atsakovei – 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atlikęs priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 1 605,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

63. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, teigdama, kad teismas turėjo atsižvelgti į šalių procesinį elgesį, į tai, kad ieškovas nepagrįstai reikalavo apmokėtos sąskaitos faktūros pakartotinio apmokėjimo, todėl turėjo bylinėjimosi išlaidas apskaičiuoti proporcingai.

64. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

65. Byloje nustatyta, kad ieškovui atsisakius dalies ieškinio, ji prašė priteisti iš atsakovės 48 206,14 Eur skolos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 38 206,14 Eur, t. y. patenkino 79,26 proc. ieškinio reikalavimų. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei įvertinęs tenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, priteisė ieškovui iš atsakovės 705,63 Eur žyminio mokesčio ir 1 900 Eur advokato pagalbos išlaidų (ieškovo prašytos advokato pagalbos išlaidos sudarė 2 420 Eur). Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos pažeidžiant CPK 93 straipsnyje nustatytas tokių išlaidų paskirstymo taisykles. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo apskaičiuotos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

66. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti jai iš ieškovo 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų.

67. Nustatyta, kad atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo, tripliko, priešieškinio, patikslinto priešieškinio, prašymų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose ir kt. sudarė 11 629,62 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad priešieškinis buvo atmestas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, sumažino atsakovės advokato pagalbos išlaidas iki 1 000 Eur.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės priešieškinį atmetus visiškai, advokato pagalbos išlaidos už šio procesinio dokumento (priešieškinio ir patikslinto priešieškinio) rengimą atsakovei neturėtų būti priteisiamos. Iš byloje esančios 2020 m. lapkričio 20 d. advokatų darbų ataskaitos ir sąskaitos faktūros matyti, kad už tripliko ir priešieškinio bei patikslinto priešieškinio rengimą atsakovė patyrė iš viso 3 533,20 Eur advokato pagalbos išlaidų. Įvertinus advokatų darbų ataskaitoje nurodytus duomenis (nurodytą įkainį ir tripliko bei priešieškinio parengimui skirtą laiką) nustatyta, kad atsakovo išlaidos už priešieškinio ir patikslinto priešieškinio parengimą sudarė 1 839,20 Eur. Šios išlaidos, kaip minėta, priešieškinį atmetus, atsakovei nepriteistinos. Taigi likusi atsakovės išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, suma sudaro 9 790,42 Eur (11 629,62 Eur – 1 839,20 Eur).

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, negali nesutikti su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „Baltijos pašvaistė“ patirtas advokato pagalbos išlaidas, kurias ši patyrė už atsiliepimo į ieškinį, tripliko, prašymų, papildomų paaiškinimų rengimą, konsultacijas, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose ir pan., sumažino iki 1 000 Eur, todėl sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje keisti.

70. Kaip minėta, atmetus atsakovės priešieškinį, likusi atsakovės patirtų išlaidų už advokato pagalbą suma sudaro 9 790,42 Eur. Atsižvelgiat į tenkintų (79,26 proc.) ir atmestų (20,74 proc.) ieškinio reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovo priteistina 2 030,53 Eur advokato pagalbos išlaidų (9 790,42 Eur x 20,74 proc. / 100 proc.).

71. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, ieškovui priteistina 575,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 900 Eur + 705,63 Eur – 2 030,53 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72. Apeliantės UAB „Baltijos pašvaistė“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

73. Ieškovas „Servisbud TS“ zp. z o. o., pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jų faktą ir dydį pagrindžiančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, tokios išlaidos nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

,,Priteisti ieškovui „Servisbud TS“ zp. z o. o. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pašvaistė“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 575,10 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.