Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovė, teismo nustatytu terminu, dubliko nepateikė.

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsniu, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas byloje neviršija 2000,00 Eur sumos, taip pat į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant pranešimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 27 d. buvo baigta UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir UAB „Vilkpėdės būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu prie UAB „Mano Būstas Vilnius“ buvo prijungta UAB „Vilkpėdės būstas“ ir jos turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Mano Būstas Vilnius“. Ieškovė buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei. Tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir E. D. 2018 m. balandžio 2d6 d. buvo sudaryta nuomos sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Minėtas butas nuomininkuiperduotas 2018 m. gegužės 4 d. Perdavimo-priėmimo aktu pagrindu. Mirus nuomininkui E. D., minėtas butas 2019 m. spalio 22 d. Perdavimo - priėmimo aktu butas vėl perduotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Ieškovė už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas išrašė PVM sąskaitas–faktūras, bendrai 136,24 Eur sumai, kurios buvo siunčiamos, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nėapmokėjo už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., t.ypateiktų minėtų sąskaitų–faktūrų, todėl susidarė 134,24 Eur skola.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie) (CPK 176, 185 straipsniai).

Konkrečios bylos konktekste aktualu pažymėti, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose–teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2009 spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009 ir kt.).

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82-4.85 straipsniai. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.76 straipsnis, 4.83 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) bei administravimo išlaidas (CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Taigi įstatymas aiškiai yra apibrėžęs, kad buto savininko pareiga mokėti namo išlaikymo ir priežiūros mokesčius nėra susijusi su aplinkybe, kokiu būdu savininkas naudojasi savo butu – gyvena jame ar negyvena.

Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 straipsnio 1 dalis) ir šis mokestis mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino.

CK 4.84 straipsnio, kitų nurodytų teisės aktų bei administravimo sutarties pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų įstatyme (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis), išskyrus atvejus, nustatytus administravimo sutartyje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vadovaudamiesi 2018 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės įsakymu Nr. 30-1184/18(2.1.1E-TD2), SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir E. D. 2018 m. balandžio 26 d. sudarė Būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. 1.40-GT18/0232, kurios pagrindu gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), išnuomota nuomininkui E. D.. Pagal sudarytos Sutarties 14 punktą, nuomininkas mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas turi mokėti tiesiogiai paslaugų teikėjams. (duomenys neskelbtini) mirus buto nuomininkui E. D., minėtas butas 2019 m. spalio 22 d. būsto Perdavimo-priėmimo akto Nr. 5.22-19/1780 pagrindu, perduotas atsakovei,

Įstatymas numato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Net ir tuo atveju, jei sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis būtų pasibaigusi, pareiga mokėti mokesčius besinaudojančiam patalpa asmeniui išliktų tarp ieškovės ir šio asmens sudarytos sutarties pagrindu.

Atsižvelgiant į tai,kas išdėstyta yra pagrindas išvadai, kad butų nuomininkas, nors ir nebuvo sudaręs rašytinės sutarties su ieškove, tačiau už jos teiktas paslaugas kaip nuomininkas, kaip de facto komunalinių paslaugų vartotojas, turėjo apmokėti pagal pateiktas sąskaitas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 136,24 Eur skolos dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Byloje nustatyta, kad nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2019 m.spalio 13 d. buto nuomininku buvo E. D., kuris, atsižvelgiant į auksčiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, turėjo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, proporcingai valdomam turto plotui.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės – 43,02 Eur skolos (už laikotarpį nuo 2019-10-14 iki 2020-01-31). Kitoje dalyje ieškinys laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl procesinių palūkanų

Kadangi skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis), tai iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 43,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (ieškinys patenkintas 31,72 proc.), todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 4,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, į.k. 111109233, ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“, į.k. 121452091, naudai 43,02 Eur (keturiasdešimt trys eurus 02 ct) skolos, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą 43,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4,76 Eur (keturis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.