Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-10-03 sprendimo Nr. 24S223766, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendimas priimtas nustačius aplinkybę, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu).

Pareiškėjas yra Ukrainos pilietis. Jam nuo 2015-08-06 iki 2016-07-26 ir nuo 2016-12-06 iki 2017-03-07 buvo išduotos 2 nacionalinės vizos, o nuo 2010 m. iki šiol – buvo išduoti 9 leidimai laikinai gyventi. Asmuo su pertraukomis dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2010-03-10.

2022-09-09 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760181638, galiojęs iki 2024-09-09 Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. l d. 2 p. nuostatų pagrindais.

2022-04-01 UAB „Mabrocona“ su pareiškėju sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis buvo priimtas į bendrovę gamybos direktoriumi. 2022-11-25 pareiškėjas įgijo 238 akcijas iš 680 bendrovės UAB „Mabrocona“ akcijų savo vardu. 2024-07-15 UAB „Mabrocona“ pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo skubos tvarka Ukrainos piliečiui I. P. Įstatymo 44 str. pagrindu.

2024-08-14 Policijos departamentas Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 5-S-27598 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Išvadoje nurodyta, kad 2022-07-18 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-6-0005-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 220 straipsnio „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“ 2 dalį („ padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje“) (1 dalyje atsakomybė nustatyta tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai) (straipsnio redakcija iki 2023-06-01), LR BK 222 „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“ 1 dalį („ apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“) (straipsnio redakcija iki 2023-06-01) ir LR BK 184 straipsnio „Turto iššvaistymas“ 3 dalį („kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą“) (straipsnio redakcija iki 2023-04-27). 2024-01-18 pareiškėjas šiame tyrime pripažintas įtariamuoju. Įtariama, kad jis, kaip UAB ,,Mabrocona“ (toliau – UAB) faktinis vadovas, veikdamas organizuotoje grupėje, nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn., organizavo neteisingų duomenų apie UAB pajamas ir pelną pateikimą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir iššvaistė didelės vertės svetimą turtą – 4322788 Eur piniginių lėšų. Pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta LR BK 220 straipsnio 2 dalyje ir LR BK 184 straipsnio 3 dalyje, pagal LR BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkūs nusikaltimai, o nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta LR BK 222 straipsnio 1 dalyje, pagal LR BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms, finansų sistemai bei valdymo tvarkai kelia realią grėsmę ir daro didelę žalą visuomenei bei šalies ekonomikai. Taip pat nurodyta, jog nustatyta, kad pareiškėjas 2023-2024 metais keturiolika kartų buvo baustas už įvairius administracinius nusižengimus: vienuolika kartų nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 416 straipsnio ,,Nustatyto greičio viršijimas“ 2 dalį, du kartus pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį ir vieną kartą pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio ,,Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį.

Migracijos departamentas Policijos departamento Išvados pagrindu priėmė ginčijamą Sprendimą.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Ginčo sprendimui aktualus ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-08-31 įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 35 straipsnio, nustatančio atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus, 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

Tvarkos aprašo 71 punkte nustato “Jeigu nagrinėjamas užsieniečio prašymas pakeisti leidimą ar prašymas išduoti leidimą, kai užsienietis turi galiojantį leidimą laikinai gyventi ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ir nustatoma, kad yra Aprašo 64.4.1 papunktyje nurodytų duomenų apie perspėjimą dėl asmens atsargaus, tikslinio ar konkretaus patikrinimo arba perspėjimą dėl asmens, ieškomo norint jį suimti perdavimo ar ekstradicijos tikslu, Aprašo 64.4.3 papunktyje nurodytų duomenų apie užsieniečio padarytus administracinius teisės pažeidimus ar nusižengimus, Aprašo 64.4.4 papunktyje nurodytų duomenų apie užsieniečio pripažinimą įtariamuoju, kaltinamuoju ar jo teistumą arba Aprašo 64.4.5, 64.4.6 ir (ar) Aprašo 64.4.7 papunktyje nurodytų duomenų, tai Migracijos departamentas per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą priėmimo Migracijos departamente dienos per MIGRIS policijai išsiunčia paklausimą, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Policija, patikrinusi turimus duomenis apie užsienietį, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos Migracijos departamentui pateikia per MIGRIS ar raštu išvadą, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Jeigu policija dėl svarbių priežasčių negali pateikti išvados per nustatytą terminą, tai apie tai per MIGRIS ar raštu informuoja Migracijos departamentą. Bendras policijos išvados pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos. Kai nustatoma, kad policija vertinimą, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai arba užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, atliko išduodant ar keičiant šio užsieniečio leidimą laikinai gyventi, o atlikus Aprašo 64.4.1, 64.4.3–64.4.7 papunkčiuose nurodytus patikrinimus naujų duomenų apie šį užsienietį nenustatyta, šiame punkte nurodytas reikalavimas išsiųsti paklausimą nevykdomas.“

Aprašo 12 punkte nustatyta, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: 12.1. jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas; 12.2. jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme; 12.3. jam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomas arba per pastaruosius penkerius metus taikytas oficialus perspėjimas arba teismo įpareigojimai; 12.4. jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 12.5. jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje; 12.6. asmens paieška paskelbta užsienio valstybės Šengeno informacinėje sistemoje ir (ar) Interpolo duomenų bazėje kaip įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo padarius nusikaltimą arba Interpolo duomenų bazėje yra įvesta perspėjimų, kad asmuo vykdė ar gali vykdyti nusikalstamas veikas, arba Šengeno informacinėje sistemoje įvestas perspėjimas dėl asmens konkretaus patikrinimo; 12.7. yra kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri sudaro pagrindą manyti, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal Aprašo 13 punktą užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad: 13.1. jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; 13.2. jis įtariamas padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; 13.3. iš užsienio teisėsaugos institucijų gauta informacija apie jo padarytas nusikalstamas veikas; 13.4. jis sistemingai darė ir (ar) daro tos pačios rūšies administracinius nusižengimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius nusižengimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis nusižengimas; 13.5. jis veiksmais, žodžiu ar raštu tyčia demonstruoja nepagarbą visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms, žemina Lietuvos Respublikos valstybę ar valstybės tarnautojus dėl jų veiklos; 13.6. jis aktyviai dalyvavo nesankcionuotuose renginiuose ar per masinius renginius (sporto varžybas ar kt.) kurstė nesantaiką ar dalyvavo vykdant smurtinius veiksmus, 13.7. jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas išnykęs ar panaikintas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo nuostatas, be kita ko, būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

Ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikė Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad jis ir toliau ketina dirbti bendrovėje.

Kaip nustatyta, Migracijos departamentas gavo Policijos departamento Išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022-07-18 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“ 2 dalį („padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje“) (straipsnio 1 dalyje atsakomybė nustatyta tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai), LR BK 222 „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“ 1 dalį („apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“) ir LR BK 184 straipsnio „Turto iššvaistymas“ 3 dalį („kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą“). 2024-01-18 I. P. šiame tyrime pripažintas įtariamuoju. Įtariama, kad jis, kaip UAB ,,Mabrocona“ faktinis vadovas, veikdamas organizuotoje grupėje, nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn., organizavo neteisingų duomenų apie UAB ,,Mabrocona“ pajamas ir pelną pateikimą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir iššvaistė didelės vertės svetimą turtą – 4322788 Eur piniginių lėšų. 2022-12-14 I. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos, už kurias atsakomybė nustatyta LR BK 220 straipsnio 2 dalyje ir LR BK 184 straipsnio 3 dalyje, pagal LR BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas kvalifikuojamos kaip sunkūs nusikaltimai, o nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta LR BK 222 straipsnio 1 dalyje, pagal LR BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Taip pat iš Administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad I. P. 2023-2024 metais keturiolika kartų buvo baustas už įvairius administracinius nusižengimus: vienuolika kartų nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio ,,Nustatyto greičio viršijimas“ 2 dalį, du kartus pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį ir vieną kartą pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio ,,Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį.

Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad ikiteisminis tyrimas iki šiol nėra baigtas, nėra priimtas joks apkaltinamasis teismo nuosprendis ir tai savaime nėra pagrindas atsisakyti išduoti leidimą, nes galiojant nekaltumo prezumpcijai jis laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tokiu būdu Migracijos departamentas pažeidė nekaltumo prezumpciją, todėl tai nesudaro pagrindo vertinti jo veiksmus, kaip keliančius grėsmę viešajai tvarkai.

Aprašo 12.4. punkte konkrečiai įvardinta, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Policijos departamento išvadoje aiškiai nurodoma dėl kokių priežasčių pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, būtent dėl jam pareikštų įtarimų padarius sunkius ir apysunkį nusikaltimus, be to, jis linkęs sistemingai daryti administracinius nusižengimus (keturiolika administracinių nusižengimų per pastaruosius du metus). Pareiškėjas aplinkybių dėl jam pareikštų įtarimų neginčija, tik deklaratyviai teigia, kad tai negali sudaryti pagrindo pripažinti, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1814-858/2015) pažymėjo, kad kita vertus, negalima teigti, kad išvados dėl asmens galimos grėsmės viešajai tvarkai teikimas, esant tik duomenims apie asmeniui pareikštus įtarimus sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, savaime suponuoja asmens nekaltumo prezumpcijos, o tuo pačiu – ir Lietuvos Respublikoje Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, pažeidimą. Vertinant, kad valstybė turi diskrecijos teisę nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos yra sprendžiama dėl leidimo gyventi šalyje užsieniečiui suteikimo / nesuteikimo ar pakeitimo / nepakeitimo, byloje minimos išvados pagrindimas tokių duomenų visuma vargu ar galėtų būti vertinamas kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimas kaip teigia pareiškėjas.

Pareiškėjo įsitikinimu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai. Šiame kontekste pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje nevertinamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo priėmimui neturėjo būti nustatyta, kad pareiškėjas būtų įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Pareiškėjo atžvilgiu taikomos priemonės numatytos Įstatyme neprilygsta priemonėms numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, o priemonių taikymas nepreziumuoja pareiškėjo kaltės baudžiamojoje byloje. Užsieniečio grėsmės vertinimas yra administracinės procedūros dalis. Minėtas vertinimas yra atliekamas pagal Įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus. Užsieniečio grėsmės vertinimas nagrinėjamu atveju nėra baudžiamojo proceso dalis, bet administracinės procedūros dalis, todėl administracinei procedūrai neturėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. 3 birželio 30 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A5 -1056/2006) nurodė, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatyme vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad ginčijami sprendimai gali būti priimti nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio užsieniečių atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-2720/2014 ir kt.).

Teismų praktikoje konstatuojama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020).

Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Įstatyme vartojama sąvoka užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau – konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019; kt.).

Aprašo 12 punktas nustato, jog nustačius bet kurią šiame punkte egzistuojančią aplinkybę, laikytina, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai. Tokią Išvadą Policijos departamentas ir pateikė, o Migracijos departamentas neturėjo pagrindo nesivadovauti kompetentingos institucijos Išvada bei priimti kitokį sprendimą, kadangi Įstatymas būtent Policijos departamentą įpareigoja pateikti išvadą dėl keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Kaip nustatyta, Išvada yra pagrįsta objektyviais duomenimis bei teisės aktų nuostatomis.

Nors pareiškėjo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas ir neaišku, ar bus priimtas, tai nereiškia, jog vien esant pareikštiems įtarimams dėl sunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymo Policijos departamentas neturėjo pakankamo pagrindo pateikti išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pagal 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – ir Šengeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalį grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. Kol ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu tebėra vykdomas, jam taikytos kardomosios priemonės, laikytina, kad įtarimai pareiškėjui pareikšti pagrįstai.

Vertinant skundo argumentus, susijusius su nekaltumo prezumpcija akcentuotina, kad sprendžiant leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimus yra taikomos specialiojo Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios šiuos teisinius santykius, t. y. nenagrinėjami ir nesprendžiami klausimai, kuriuos reglamentuoja BK nuostatos. Nei Migracijos departamentas, nei teismas, nagrinėdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo klausimą, nesprendžia, ar asmuo (užsienietis) yra padaręs nusikaltimą(us), jei yra padaręs, – tai ar kompetentingos institucijos yra teisingai įvertinusios šių nusikaltimų sudėtį ir ar pagrįstai vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas. Minėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus nusikaltimo yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

Migracijos departamentas Sprendime nenagrinėjo pareiškėjo kaltumo / nekaltumo dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo klausimo ir savo Sprendime nekonstatavo, kad pareiškėjas yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti viešąją tvarką, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo neteisėtumą ar neproporcingumą. Be kita ko, pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti/pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas/pakeitimas neatitinka valstybės viešosios tvarkos interesų.

Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pvz., teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Teismas pažymi, kad Sprendime Migracijos departamentas detaliai išnagrinėjo individualią pareiškėjo situaciją, nustatė jo socialinius bei ekonominius ryšius. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo tyčinės ir neatliktos spontaniškai ar dėl nežinojimo, užsienietis galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suvokti savo veiksmų pasekmes. Užsienietis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. Kartu tai reiškia, jog užsienietis, turėdamas dokumentą, suteikiantį teisę dirbti, gyventi Lietuvos Respublikoje bei keliauti po Šengeno valstybių teritorijas, piktnaudžiavo įgyta teise būti Lietuvos Respublikoje, šią teisę išnaudojo nusikalstamoms veikoms atlikti. Tai itin neigiamai charakterizuoja I. P. asmenybę ir leidžia konstatuoti, kad jis nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Šį įtarimą sustiprina ir I. P. sistemingai daromi administraciniai nusižengimai – asmuo 2023–2024 m. keturiolika kartų buvo baustas už įvairius administracinius nusižengimus, daugiausia iš jų – už greičio viršijimą. Tai rodo, jog I. P. ignoruoja jam taikomas administracines poveikio priemones, rodo nepagarbą valstybės, kurioje jis apsigyveno, visuomenei bei teisinei sistemai. Teisėtas Lietuvos visuomenės interesas yra, kad į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai būtų nepriekaištingos reputacijos, jų atlikti veiksmai nesudarytų prielaidų įtarimams, jog būdami Lietuvoje jie galėtų nesilaikyti Lietuvos įstatymų ir savo veiksmais galėtų sukelti pavojų Lietuvos visuomenės nariams. Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas bei viešosios tvarkos laikymasis, o siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti asmens, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę, todėl ir atsisakymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrįstai laikė proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą.

Taigi, Migracijos departamentas, įvertinęs gautą Policijos departamento išvadą, kuri nėra nuginčyta, yra galiojanti ir teisėta, taip pat įvertinęs pareiškėjo socialinius, šeiminius bei kitus ryšius su Lietuvos Respublika, pagrįstai nusprendė, kad leidimo gyventi neišdavimas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą) pasiekti, skundžiamu Sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis, ir teisės aktų nuostatomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Kaip matyti, ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl laikytina, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis ir turimais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Taigi, darytina išvada, kad Migracijos departamentas nustatęs visas aukščiau aptartas aplinkybes bei remdamasis turimais nenuginčytais įrodymais ir duomenimis, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo Sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. P. (I. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.