- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2-21-308/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- K. M.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius, Vidutė Tiškuvienė
dalyvaujant ieškovės - A. B. individualios įmonės (teisių perėmėja D. B.) atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,
nedalyvaujant ieškovės teisių perėmėjai D. B. ir trečiojo asmens- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. individualios įmonės ieškinį atsakovui K. M., trečiajam asmeniui -Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl vartojimo ginčo tarp vartotojo ir pardavėjo išsprendimo iš esmės ir pagal atsakovo K. M. priešieškinį ieškovei A. B. individualiai įmonei, trečiasis asmuo - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo vartojimo ginčą tarp jos ir atsakovo išspręsti iš esmės ir atsakovo reikalavimą nutraukti sankabos pirkimo-pardavimo sutartį bei grąžinti už sankabą sumokėtus pinigus pripažinti nepagrįstu bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018-05-05 iš Vartotojų teisių apsaugos tarnybos valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos gavo 2018-06-02 nutarimą dėl K. M. prašymo, kuriuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija patenkino vartotojo (atsakovo) K. M. reikalavimą t. y. pripažinimo pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti sankabos pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti už sankabą sumokėtus pinigus - 451,00 Eur. Su šiuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu nesutinka, nes ieškovė, A. B. individuali įmonė, kaip pardavėja įvykdė visas jai tenkančias įstatymuose numatytas pareigas ir suteikė visą reikiamą informaciją vartotojui apie jo perkamą prekę - sankabą, atsižvelgiant į šios prekės specifiką, pritaikymą ir naudojimo būdą.
Nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį į jos, ieškovės įmonės automobilių dalių parduotuvę kreipėsi atsakovas (pirkėjas) K. M., norėdamas įsigyti sankabos komplektą lengvajam automobiliui Opel Vectra C, 2005 m. 1.9 cdti, 88 kw. Pagal gamintojo informaciją, šiam automobiliui gaminami dviejų tipų sankabų komplektai t. y. plaukiojančiojo ir standaus tipo, tačiau originaliai naujame lengvajame automobilyje Opel Vectra C, 2005 m. 1.9 cdti, 88 kw gamintojo paprastai būna sumontuotas plaukiojančiojo tipo sankabos komplektas. Šių dviejų tipų sankabų kaina ženkliai skiriasi - plaukiojančio tipo sankaba yra dvigubai brangesnė ir kainuoja apie 900 eurų, standaus tipo sankabą kainuoja apie 450 eurų. Apie tai, kad automobiliui Opel Vectra C, tinka dviejų skirtingų tipų sankabos buvo informuotas atsakovas ir jam buvo nurodytos šių sankabų kainos bei charakteristikos. Jis paprašė jam parduoti standaus tipo sankabą ir tokį savo pasirinkimą jis motyvavo tuo, kad anksčiau buvo keistas plaukiojančiojo tipo sankabos komplektas, kuris labai greitai susidėvėjo, ir vėliau buvo sumontuotas standaus tipo sankabos komplektas ir pasak vartotojo A. M. standaus tipo sankabos komplektas ne taip greitai susidėvėjo ir tarnavo ilgiau. Atsakovas (vartotojas) K. M. pateikė ieškovei A. B. individualios įmonės automobilių detalių parduotuvės pardavėjui duomenis apie savo automobilį, todėl ieškovės darbuotojai pagal atsakovo pateiktus automobilio duomenis ir jo prašymą, kad sankabos komplektas būtų standaus tipo, naudodamasis elektroniniu katalogu „TecDoc“ užsakė jo lengvajam automobiliui Opel Vectra C, standaus tipo sankabos komplektą. Šį sankabos komplektą gavus, atsakovas jį nusipirko, tačiau jau kitą dieną šį sankabos komplektą grąžino atgal nurodydamas, kad viena iš sankabos detalių netiko jo automobiliui. Atsakovas į ieškovės automobilių dalių parduotuvę atsinešė savo automobilio seną sankabos komplektą, kuris buvo išimtas iš jo automobilio Opel Vectra ir jį kaip pavyzdį pateikė pardavėjui bei nurodė, kad pageidauja analogiško standaus tipo sankabos komplekto, nes jo automobilio greičių dėžės tipas yra F40. K. M. išimtas iš jo automobilio senasis sankabos komplektas taip pat buvo standaus tipo ir vartotojas K. M. pageidavo, kad jam būtų užsakytas ir parvežtas toks pats standaus tipo sankabos komplektas. Pagal vartotojo K. M. pateiktą pavyzdį ir elektroninio katalogo „TecDoc“ duomenis vartotojui buvo užsakytas „Valeo“ gamintojo, gamyklinis kodas: 835149, sankabos komplektas, o prieš tai parduotas sankabos komplektas „Valeo“ gamintojo, detalės gamyklinis kodas: 835148 buvo grąžintas pardavėjui. 2017-08-19 buvo parvežtas pirkėjo K. M. užsakytas standaus tipo sankabos komplektas „Valeo“ gamintojo, gamyklinis kodas: 835149. Sankabos komplektas Valeo“ gamintojo, kodas: 835149, kuris buvo truputį brangesnis už sankabos komplektą „Valeo“, kodas: 835148, todėl K. M. sumokėjo kainos skirtumą. Apytiksliai už savaitės atsakovas vėl kreipėsi į ieškovės parduotuvės darbuotoją ir pasiteiravo ar negalėtų grąžinti jo nupirkto sankabos komplekto „Valeo“, nes neva tai jo lengvajame automobilyje Opel Vectra C, 2005 m. 1.9 cdti, 88 kw sankaba nebuvo sugedusi, o yra sugedusi greičių dėžė. Ieškovės individualios įmonės darbuotojas atsisakė priimti sankabą, nes atsakovas ją jau buvo panaudojęs. Dar po kelių dienų atsakovas kreipėsi į kitą pareiškėjos A. B. individualios įmonės autodetalių parduotuvės pardavėją ir atnešė sankabos komplektą „Valeo“, kodas: 835149, bei pateikė jį gražinimui, nes neva tai šis sankabos komplektas yra brokuotas. Esant tokioms aplinkybėms, šis grąžintas sankabos komplektas „Valeo“, kodas: 835149 buvo išsiųstas į „Valeo Service“ ekspertizės atlikimui. 2017-10-09 buvo atlikta sankabos ekspertizė ir atlikus laboratorinius bandymus su vartojo K. M. įsigyta sankaba „Valeo“, kodas: 835149 buvo nustatyta, kad ant sankabos yra matomas įvorės pažeidimas, kuris atsirado dėl nekokybiško sankabos disko ir pavarų dėžės sujungimo, kadangi dėl atsiradusio ašių nesutapimo buvo pažeista disko įvorė. Šis pažeidimas matomas ant įvorės išdrožų. Buvo nustatyta, kad pagrindinė gedimo priežastis buvo netinkamas sankabos sumontavimas. Taigi atlikus sankabos komplekto „Valeo“, kodas: 835149 ekspertizę buvo nustatyta, kad sankaba yra ne brokuota, kaip nurodė atsakovas (pirkėjas) K. M., bet ji yra sugadinta dėl netinkamo jos sumontavimo į vartotojo automobilį Opel Vectra C. Ieškovė įsitikinusi, kad ji atsakovui suteikė visą reikalingą informaciją apie sankabos komplektą, o šis sankabos komplektas buvo sugadintas dėl netinkamo jo sumontavimo į vartotojo automobilį, tačiau Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priimdama nutarimą visiškai neįsigilino į ieškovės išsakytus argumentus bei paaiškinimus ir pateiktus įrodymus bei neįsigilinimo į parduotos prekės specifiką ir jos pritaikymo būdą.
Nurodo, kad trečiasis asmuo - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo priimtame nutarime padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas ir jomis grindžia ir argumentuoja savo nutarimą, kurio pagrindu ir tenkino atsakovo (vartotojo) K. M. skundą. Trečiasis asmuo nutarime teigia, kad ieškovė būdama savo srities profesionalė parinko netinkamą sankabą vartotojo automobiliui, todėl sankaba ir buvo sugadinta. Tačiau kitu savo argumentu jau teigia, kad sankaba buvo sugadinta dėl netinkamo jos įmontavimo į automobilį ir kaip to priežastį nurodo jog ieškovė privalėjo kartu su parduodama preke vartotojui duoti ir sankabos naudojimo, t. y. šiuo atveju sankabos vartojimo (sumontavimo) į automobilį instrukciją. Tokia nenuosekli ir pati sau prieštaraujanti trečiojo asmens pozicija leidžia daryti teisėtą ir pagrįstą prielaidą, kad ieškovė vartotojui parinko tinkamą prekę ir suteikė visą reikiamą informaciją apie ją, o trečiojo asmens priimtas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtame nutarime taip pat teigiama, kad ieškovė pažeidė pardavėjo informavimo pareigą, nes vartotojui nepateikė sankabos naudojimo (montavimo) instrukcijos valstybine lietuvių kalba ir to pasėkoje atsakovas (vartotojas) pats blogai susimontavo sankabos komplektą į savo lengvąjį automobilį Opel Vectra C. Su šiuo išsakytu argumentu ieškovė kategoriškai nesutinka, nes šis argumentas yra absurdiškas.
Nurodo, kad atsakovo (vartotojo) K. M. įsigyta prekė yra „Valeo“ sankabos komplektas skirtas lengvajam automobiliui Opel Vectra C, 2005 m. 1.9 cdti, 88 kw, tai viena iš lengvojo automobilių detalių, be kurios automobilio nebūtų įmanoma eksploatuoti. Vartotojo įsigyta prekė yra įrenginio - automobilio dalis, t. y. atskira detalė nuo pagrindinio įrenginio, o vartojimo instrukcijos būna pateikiamos kartu su pagrindiniu daiktu, t. y. kaip turi būti naudojamas pats daiktas, tačiau niekada jokių vartojimo instrukcijų nebūna ir jokie teisės aktai nenumato, kad būtų pateiktos daikto keičiamų dalių ar detalių vartojimo instrukcijos, (pvz. kaip naudotis telefone sumontuota mikroschema ar kaip ją pakeisti). Šiuo atveju atsakovo įsigyta prekė sankabos komplektas yra lengvojo automobilio Opel Vecta detalė, kuriai sumontuoti reikalingos specialios žinios bei tam tikra specialybė. Sankabos komplektas nėra buityje naudojamas įrenginys, norint sankabą sumontuoti į lengvąjį automobilį montavimo darbus atliekantis asmuo privalo turėti specifinių automechaninių žinių, reikiamą automobilio remonto įrangą ir įrankius, taip pat ir automechaniko specialybę ir automobilių remonto įgūdžius. Todėl tokios detalės - sankabų komplektai paprastai yra keičiamos tik specializuotuose autoservisuose. Ieškovė laiko, kad pirkėjas K. M. buvo tinkamai instruktuotas bei informuotas tiek apie perkamą prekę, tiek apie jos vartojimą (sumontavimą).
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad visi argumentai ir įrodymai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas, yra išdėstyti nutarime, kuris buvo pateiktas teismui bei nurodė, kad palaiko nutarime išdėstytą poziciją, o būtent Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y. pripažino K. M. prašymą – reikalavimą nutraukti sankabos pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už sankabą sumokėtus pinigus (451,00 Eur) – pagrįstu.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodo klaidingas sankabos pirkimo-pardavimo aplinkybes. Paaiškino, kad jis į ieškovės įmonės parduotuvę, esančią Alytuje, Ulonų g. 31 A, kreipėsi 2017-08-16 tikslu įsigyti pilną sankabos komplektą automobiliui Opel Vectra 2005 m. 1,9 cdti, 88 kW greičių dėžės tipas F40. Parduotuvės atstovas pasiūlė originalų sankabos komplektą Luk firmos už 480 Eur. Jis nesutiko pirkti tokią sankabą, nes šioje parduotuvėje tokį patį originalų sankabos komplektą buvo pirkęs 2015 m. spalio 5 d. už 476 Eur. Pastarasis sankabos komplektas jau po vienerių metų pradėjo skleisti garsus, todėl paprašė šį kartą pažiūrėti brangesnio, kokybiškesnio sankabos komplekto ir jam pasiūlė „Valeo“ už 648,50 Eur. Kitą dieną (rugpjūčio 17 d.) buvo parvežtas sankabos komplektas „Valeo“ 835148. Kadangi prieš tai pirktas sankabos komplektas netarnavo ilgai kaip turėtų, jie pritaikė nuolaidą – 18 % bei jis už „Valeo“ sankabos komplektą sumokėjo 531,77 Eur. Kitą dieną automobiliu atvažiavo į servisą „Vibasta“, kad pakeistų sankabos komplektą, tačiau po pietų jam paskambino iš serviso ir pasakė, kad jo palikto automobilio bagažinėje esantis sankabos komplektas „Valeo“ 835148 netinka. Jis atvyko į servisą, paėmė sankabos komplektą ir su juo nuvyko į A. B. IĮ parduotuvę, tą pačią dieną parduotuvėje užsakė kitą sankabos komplektą, kuris buvo pristatytas sekančią dieną. Atvykus į parduotuvę 2017 m. rugpjūčio 19 d. su sankabos komplektu „Valeo“ 835148 jis buvo pakeistas į sankabos komplektą „Valeo“ 835149, kurio kaina buvo brangesnė 13,69 Eur ir jis šią sumą primokėjo. Tą pačią dieną sankaba buvo sumontuota. Jau antrą dieną po sankabos sumontavimo jam kilo įtarimas, kad kažkas negerai su automobiliu. 2017 m. rugpjūčio 21 d. atvažiavo atgal į servisą apžiūrai, nes važiuojant automobiliu sklido pašalinis garsas. Servise negalėjo pasakyti kas čia per garsas tik parekomendavo nuvažiuoti pasikonsultuoti pas greičių dėžių specialistą, dirbantį Luksnėnų kaime. Ten įmonės atstovas atliko bandomąjį važiavimą ir pasakė, kad tai ne greičių dėžės gedimas ir, pažiūrėjus į greičių dėžės modelį F40, garantavo, jog tai ne greičių dėžės defektas. Pasiūlė tikrinti sankabą. Tą pačią dieną jis susisiekė su parduotuvės atstovais ir pasakė, jog sankabos komplektas greičiausiai brokuotas ir reiks keisti, jam iškart telefonu pasakė, kad sumontuoto sankabos komplekto atgal nepriims. Tuomet jis pradėjo ieškoti kas greičiausiai ir su draudimais pakeistų sankabos komplektą. Rado internete specializuotą servisą TOPTIS Vilniuje, Verkių g. 50, kuris draudžia savo atliekamas paslaugas bei dalis. Kreipėsi telefonu ir užsiregistravo į eilę sankabos keitimui - jo automobiliui buvo paskirta data 2017-08-25. Serviso darbuotojai išmontavę sankabos komplektą „Valeo“ 835149, nustatė, kad triukšmingas sankabos darbas yra dėl sukritusių, laisvų spyruoklių ir rekomendavo grąžinti sankabos komplektą pardavėjui. Tuomet jis nuvyko į parduotuvę ir pasakė, kad jie turi priimti sankabos komplektą atgal ir grąžinti pinigus, tačiau grąžinti pinigus atsisakė bei nurodė, kad reikia siųsti ekspertizei. Po keleto mėnesių davė taip vadinamas „ekspertizės“ išvadas, surašytas tik anglų kalba, be jokių parašų ir antspaudo.
Atsakovas nurodo, kad jis nesutinka su „Valeo“ serviso ekspertizės atlikimu, kuomet 2017-10-09 buvo atlikta sankabos ekspertizė ir atlikus laboratorinius bandymus su jo (vartotojo) K. M. įsigyta sankaba „Valeo“ 835149 buvo nustatyta, kad pagrindinė gedimo priežastis buvo netinkamas sankabos sumontavimas. Jis mano, kad ieškovės vadinamas 2017-10-09 „ekspertizės aktas“ negali būti laikomas tinkamu ekspertizės aktu, nes nei jo forma, nei turinys neatitinka ekspertizės aktui keliamiems reikalavimams.
Be to, jis negalėjo gauti teisingos ir visapusiškos informacijos valstybine kalba apie parduotą jam sankabos „Valeo“ 835149 komplektą, o tuo pačiu naudojimo instrukcijos lietuvių kalba negalėjo kartu su sankabos komplektu pateikti jį montavusiems serviso darbuotojams. Tokiu būdu, ieškovas neįvykdė savo pareigos suteikti visapusišką informaciją apie parduotą jam prekę ir tuo pačiu suklaidino jį, kaip vartotoją, parinkdamas jo automobiliui netinkančią sankabą.
Atsiliepimas
Atsakovas laiko, kad ieškovės ieškinyje nurodytos nepagrįstos aplinkybės neduoda pagrindo vartojimo ginčą tarp ieškovės ir jo, atsakovo išspręsti iš esmės ir jo reikalavimą nutraukti sankabos pirkimo-pardavimo sutartį bei grąžinti už sankabą sumokėtus pinigus, pripažinti nepagrįstu, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad savo ieškinį palaiko pilnai bei atsikirsdama į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus pažymėjo, kad atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį formuoja savo gynybinę poziciją teigdamas, kad ieškovė ieškinyje nurodė išgalvotas ir melagingas aplinkybes apie atsakovo sankabos komplekto įsigijimą, tačiau yra visiškai priešingai. Atsakovas siekdamas suklaidinti teismą ir sukelti abejonę ieškovo sąžiningumu savo atsiliepime savaip pasakoja sankabos komplekto įsigijimo aplinkybes ir nurodo neteisingas aplinkybes, bei pateikia teismui įrodymus, kurie nepatvirtina tokių aplinkybių ir duomenų. Todėl esant tokiai atsakovo melagingai pozicijai, ieškovė priversta dar kartą teismui pateikti duomenis kokiomis aplinkybėmis atsakovas K. M. įsigijo sankabos komplektą.
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį teigia, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, kad jo automobiliui tinka dviejų skirtingų tipų sankabos. Mano, kad tokiu būdu atsakovas formuoja savo gynybinę poziciją ir siekia tokiais deklaratyviais teiginiais įrodyti, kad ieškovė neįvykdė jam tenkančios informavimo pareigos. Tačiau ieškovė yra pilnai įvykdžiusi informavimo pareigą, nes priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovės darbuotojai, kurie pardavinėjo sankabą detaliai papasakojo ir nurodė kokie sankabos komplektai yra tinkami atsakovo automobiliui, o atsakovas pats pasirinko savo norimą sankabos komplektą, kuris buvo standaus tipo. Atsakovas standaus tipo sankabą pasirinko todėl, kad pasak atsakovo, anksčiau buvo keistas plaukiojančiojo tipo sankabos komplektas, kuris labai greitai susidėvėjo, ir vėliau buvo sumontuotas standaus tipo sankabos komplektas ir pasak atsakovo A. M. standaus tipo sankabos komplektas ne taip greitai susidėvėjo ir tarnavo ilgiau.
Be to, atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodęs, kad ieškovė melagingai ieškinyje nurodė tokias aplinkybes, kad atsakovas į ieškovo parduotuvę atsinešė kaip pavyzdį seną sankabos komplektą ir teigia, kad į ieškovo parduotuvę atvažiavo su tuo pačiu automobiliu ir kaip įrodymus pateikia foto nuotraukas, kur neva jo automobilis yra užfiksuotas prie ieškovės parduotuvės. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų foto nuotraukų, jo automobilis stovi ant žalios vejos, šalia automobilio yra padėta nusipirkto sankabos komplekto dėžė. Šiose foto nuotraukose nėra užfiksuota nei ieškovo parduotuvės fasadas, nesimato adreso ar kitokių detalių, kurios neginčijamai patvirtintų, kad automobilis stovi ieškovės parduotuvės aikštelėje, esančioje adresu Ulonų g. 31 A, Alytuje. Pažymėjo, kad šalia ieškovės parduotuvės nėra žalios vejos, šalia parduotuvės tik asfaltuota aikštelė, todėl yra akivaizdu, kad šios nuotraukos darytos tikrai ne prie ieškovės parduotuvės. Taip pat šiose foto nuotraukose nėra užfiksuota data, todėl atsakovas tokias nuotraukas galėjo padaryti bent kuriuo laiku ir bet kokioje vietoje. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes yra akivaizdu, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad pirkti sankabos komplekto atvažiavo automobiliu Opel Vectra.
Atsakovas pateiktu atsiliepimu nesutinka ir su ieškovės pateiktu „Valeo“ firmos serviso ekspertizės aktu bei mano ,jog jis yra niekinis. Ieškovė į tai pažymėjo, kad kuomet iškyla abejonių dėl jos parduotos prekės kokybės, visuomet prekę grąžina jos tiekėjui, kuris pas prekės gamintoją užsako ekspertizę, kas ir buvo padaryta šiuo konkrečiu atveju.
Atsakovas, teigia kad sankabos komplekto pats į automobilį nesumontavo, nurodydamas, kad tai neva atliko UAB „Vibasta“ servizo meistrai, tačiau atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad sankabos komplektą būtų montavę šios įmonės specialistai. Pasidomėjus šioje įmonėje apie ginčo sankabos keitimo darbų aplinkybes, šios įmonės darbuotojai patvirtino, kad sankabą jų patalpose į savo automobilį montavo pats atsakovas ir tai atliko neteisingai, todėl sankabos komplektas ir buvo sugadintas, ką ir patvirtino ekspertizės aktas. Juo labiau, kad UAB „Vibasta“ yra juridinis asmuo ir jo teikiamos paslaugos yra mokamos, šiems darbams yra suteikiama garantija ir už atliktus darbus ar paslaugas yra išrašomi buhalteriniai dokumentui, kurių atsakovas nepateikė ir negali pateikti, nes UAB „Vibasta“ darbuotojai jo automobilio sankabos nekeitė. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė TOPTIS raštą, kuriame nurodyta, kad sankabos diske buvo pasėdusios spyruoklės, manytina, kad ir šis raštas taip pat patvirtina ekspertizės akte minimą sankabos mechaninį sugadinimą.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike nurodo, kad atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes yra akivaizdu, kad ji, ieškovė, A. B. individuali įmonė, išsamiai informavo atsakovą kokios sankabos yra tinkamos jo automobiliui, o atsakovas K. M. pats pageidavo ir pats išsirinko jam reikalingą prekę - standaus tipo automobilio Opel Vectra sankabos komplektą. Atsakovas buvo laisvas pasirinkti tarp šių dviejų sankabos komplekto rūšių ir pasirinko standaus tipo sankabą, kuri atsakovo automobiliui buvo tinkama, tačiau ji buvo sugadinta dėl jo paties kaltės, t. y. netinkamo jos sumontavimo, nes šią sankabą montavo ne specialistai - automechanikai, o pats atsakovas K. M., kuris nėra šio darbo žinovas ir specialistas.
Atsiliepimas
Atsakovas K. M. pateikė tripliką, kuriuo su ieškovės dublike nurodytais argumentais nesutiko, nurodydamas, kad jie neparemti įrodymais. Jis nurodė, kad ieškovė dublike tik atkartojo jo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir faktus, taip pat dar kartą išdėstė savo ieškinį, nepateikdama jokių naujų įrodymų apie parduotos atsakovo automobiliui sankabos tinkamumą ir esą netinkamą jos sumontavimą.
Atsakydamas į ieškovės dublike nurodytas išgalvotas aplinkybes, esą jis (atsakovas) pats ieškovės darbuotojui - pardavėjui aiškino, jog jo automobiliui anksčiau buvo keistas plaukiančiojo tipo sankabos komplektas, kuris labai greitai susidėvėjo ir vėliau sumontuotas standaus tipo sankabos komplektas ne taip greitai susidėvėjo. Būtent, dėl to jis pasirinko standaus tipo sankabos komplektą, kurį jam pardavė ieškovės darbuotojas, ką jis galės patvirtinti teisme. Jis net neabejoja, kad ieškovės darbuotojas tai patvirtins, nes jis yra priklausomas nuo ieškovės ir nori išlaikyti savo darbo vietą pas ieškovę.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad automobilį Opel Vectra įsigijo tik 2013 m. birželio mėn. ir pirmą kartą keitė sankabos komplektą, nupirkdamas ieškovės parduotuvėje originalų sankabos komplektą už 476 Eur tik 2015 m. spalio 5 d. Jis nėra automobilių specialistas, todėl iki šio kilusio ginčo jis apie automobiliui gaminamus dviejų tipų sankabų komplektus nežinojo, o kaip eilinis vairuotojas žinojo tik originalų ir ne originalų sankabos komplektą. Būtent, originalų sankabos komplektą jis buvo pirkęs ieškovės parduotuvėje 2015 m. spalio 5 d. ir originalų sankabos komplektą taip pat turėjo tikslą įsigyti ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės parduotuvėje jam pasiūlytą už 648,50 Eur „Valeo“ sankabos komplektą. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog tarp dviejų sankabos komplektų kainų yra žymus skirtumas, t. y. plaukiančiojo tipo sankaba yra dvigubai brangesnė ir kainuoja apie 900 Eur, o standaus tipo sankaba kainuoja apie 450 Eur, niekuo nepagrįsta. Ją paneigia su atsiliepimu į ieškinį jo pateikta 2017 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Toptis“ PVM sąskaita faktūra 640 Eur sumai, kurioje nurodyta sankabos komplekto kaina 380,17 Eur, šios sąskaitos apmokėjimo kvitas 640 Eur sumai, taip pat autoserviso Toptis meistro raštas, kad 2017-08-25 jo automobiliui Opel Vectra buvo keičiamas sankabos komplektas su dvimasiu smagračiu (ieškovo vadinama plaukiančiojo tipo sankaba).
Kaip ieškinyje, taip ir dublike ieškovas tebetvirtina, jog jis (atsakovas) 2017-08-17 į parduotuvę atsinešė kaip pavyzdį seną sankabos komplektą, išimtą iš jo (atsakovo) automobilio, todėl esą negalėjo jis atvažiuoti į parduotuvę su savo automobiliu. Atsakovas nurodo, kad akivaizdu, kad šios automobilio nuotraukos yra darytos tikrai ne prie ieškovės parduotuvės, tokias nuotraukas atsakovas galėjo padaryti bent kuriuo laiku ir bet kokioje vietoje bei jis atsiliepime nėra nurodęs, kad nuotraukose automobilis užfiksuotas prie ieškovės parduotuvės, o tokią jam naudingą išvadą padarė pati ieškovė.
Ieškovės parduotuvės kvite, pažymėtas laikas, kada jis nupirko sankabos komplektą – 2017-08-17 11:20 val., o iš jo pateiktų nuotraukų matosi, kad pirmoji nuotrauka padaryta 2017-08-17 13:08 val. 10 sek., antroji nuotrauka padaryta 2017-08-17 13:08 val. 15 sek. Nuotraukos darytos ne prie parduotuvės, bet po apsipirkimo nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) aplankyti giminaičių prieš sekančią dieną atiduodant automobilį į servisą. Opel Vectra C automobiliams keičiant sankabos komplektą automobilio priekinė važiuoklė turi būti išardyta, tai atliekama automobilį pakėlus automobilių keltuvu, variklis turi būti paremtas iš apačios ir to ant pievos nepadarysi.
Dėl ieškovės vadinamo „ekspertizės akto“ papildomai nori pažymėti, kad ieškovė nepateikė jokių dokumentų, liudijančių, kad sankabos komplektas buvo perduotas tyrimui „Valeo“ servisui. „Valeo“ serviso rašte taip pat gautas tiriamasis objektas neidentifikuotas ir neaprašytas iš ko jis susideda, tik nurodyta, jog išanalizavo „Valeo“ prekę. „Valeo“ serviso rašte taip pat nenurodyta, koks sankabos komplektas yra pateiktose nuotraukose. Be to, nurodytose nuotraukose padaryti „pažeidimai“ nesutampa su „Valeo“ serviso specialistų išvadomis. „Pažeidimų“ - įrėžimų kryptis nesutampa su stumiamo pavarų dėžės veleno kryptimi. Neatlikti ir nepateikti jokie matavimai, laboratoriniai bandymai, nors rašte nurodyta, kad buvo atlikti. Nuotraukose sankabos diskelio mini įrėžimai išdidinti daugelį kartų, norint hiperbolizuoti įrėžimus. Įrėžimai plika akimi sunkiai pastebimi. Laboratorijos išvadose melagingai nurodoma sankabos išmontavimo data, nuvažiuotas atstumas iki išmontavimo padidintas apie 8 kartus, nuo defekto pastebėjimo apie 20 kartų.
Apskritai, gaminamų sankabos diskelių įvorių išdrožų viršūnių paviršiuje įprasta matyti įrėžimus todėl, kad išdrožų viršūnės nėra darbinis paviršius, jam nekeliami aukšti standartai gamybos metu - tai yra jis niekur nesiliečia, nieko neįtakoja sankabos veikimui. Sankabos diskelis greičių dėžės veleno atžvilgiu juda išdrožų šoniniais paviršiais. Kaip matyti iš „Valeo“ serviso išvadų įvorės išdrožų paviršiai nebuvo pažeisti, todėl išvados niekinės.
Pažymėjo, kad „Valeo“ serviso išvadose nenustatyta jokių pažeidimų, neįprasto nusidėvėjimo smagračio ir diskatoriaus paviršiuje, kas patvirtina, jog sankaba buvo sumontuota tinkamai. Jeigu sankabos komplektas būtų sumontuotas neteisingai, jų „ekspertų“ teigimu diskelis sunkiai judėjo greičių dėžės veleno atžvilgiu, tai, išmynus sankabos pedalą, sankabos diskelis būtų pritrynęs smagratį, be to, būtų negalima keisti pavarų važiuojant automobiliu, dėl ko greičių dėžių specialistai nebūtų galėję įvertinti greičių dėžės būklės. Sankabos diskelis dirba kartu su diskatoriumi ir smagračiu. Jokių defektų, nestandartinių sankabos smagračio dilimų požymių nenustatė nei Valstybinės vartotojų teisių tarnybos atstovas, nei ieškovės parduotuvės atstovai. UAB „Vibasta“ servise jam garantavo, kad sankabos komplektas jo automobilyje buvo sumontuotas tinkamai, o už jam pristatytas dalis jie garantijos neteikia.
Šalies argumentai
Atsakovas K. M. pateikė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjamoje byloje, kuriuo prašė: (1) priešieškinį išnagrinėti kartu su pateiktu ieškovės ieškiniu, (2) priteisti iš A. B. individualios įmonės jo, K. M. naudai 1034,00 Eur nuostolių, (3) ieškovės A. B. individualios įmonės ieškinį dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės atmesti bei (4) priteisti iš ieškovės A. B. individualios įmonės bylinėjimosi išlaidas.
K. M. nurodo, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Dėl pareikšto jam ieškinio, jis turėjo atvykti į Lietuvą ir pasirūpinti procesinių dokumentų parengimu ir tinkamu dalyvavimu bylos nagrinėjime. Ryšium su tuo patyrė nuostolius, kuriuos turi atlyginti ieškovė, užvedusi civilinę bylą, todėl ir teikia priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Priešieškinis nagrinėtinas kartu su ieškovės ieškiniu, nes jie tarpusavyje susiję, taip bus greičiau ir ekonomiškiau išspręsti ne tik ieškovės ieškinio, bet ir jo patirtų nuostolių atlyginimo klausimai.
Nurodo, kad dėl pareikšto ieškinio jo patirti nuostoliai sudaro 1034,00 Eur (140 Eur – už lėktuvo bilietus, 61,00 Eur – už automobilio nuomą, 660 Eur – negautos darbo pajamos už 5 darbo dienas, 150 Eur – už papildomą sankabos keitimą, 23 – Eur už vertimo paslaugas, kuriuos turi atlyginti ieškovė, A. B. individuali įmonė.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo prašė atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovė su ieškiniu atsakovui dėl vartojimo ginčo tarp vartotojo K. M. ir pardavėjo A. B. IĮ išsprendimo iš esmės kreipėsi vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi pagal kurią vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kadangi atsakovas K. M. su skundu buvo kreipęsis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tarnyba 2018-06-02 priėmė nutarimą, tačiau pardavėja A. B. IĮ nesutikdama su šiuo tarnybos nutarimu ir pasinaudodama jai vartotojų teisių apsaugos įstatymo suteikta teise pateikė teismui ieškinį. Taigi ieškovė laiko, kad jos veiksmuose pateikiant teisme ieškinį atsakovui nėra jokių neteisėtų veiksmų bei jos kaltės, ieškovė pasinaudojo jai suteikta ir įstatymu įtvirtina teise pareikšti ieškinį teisme dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad nėra galimybės iš ieškovės atsakovo naudai priteisti nuostolių atlyginimą, kadangi ieškovės veiksmuose nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovo priešieškinys privalo teismo būti atmestas.
Atsakovas pateikė dubliką į ieškovės pateiktą atsiliepimą į jo (atsakovo) priešieškinį, kuriuo prašė jo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo patenkinti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė nusprendusi pradėti teisminį ginčą teisme, privertė jį, atsakovą patirti ne tik moralinius bet dar didesnius materialinius nuostolius, kuriuos jis ir prašo atlyginti priešieškiniu.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė tripliką į atsakovo pateiktą dubliką, kuriame nurodė, kad su priešieškinyje bei dublike išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka ir mano, kad priešieškinyje bei dublike nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir atmestinos.
Ieškovė mano, kad atsakovas ieškovę, tiek savo priešieškinyje, tiek ir dublike bando teismui parodyti kaip neprofesionalų ir nekompetentingą pardavėją, kuris visiškai nevykdo savo kaip pardavėjo pareigų ir funkcijų, ignoruoja savo pirkėjus, nesuteikia jiems jokios informacijos apie prekes ir kitokiais būdais nebendradarbiauja. Atsakovas tyčia bando teismui sudaryti neigiamą nuomonę apie ieškovę ir tokiu būdu prisiteisti nuostolius, kuriuos neva patyrė dėl ieškovo kaltės.
Ieškovė triplike nurodo, kad jos pateiktas ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas. Jos atsakovui parduotas sankabos komplektas buvo kokybiškas ir tiko atsakovo automobiliui, sankaba sugedo dėl netinkamo jos sumontavimo į atsakovo automobilį. Ieškovė parduodama atsakovui sankabos komplektą suteikė visą informaciją apie parduotą prekę bei parduotas komplektas tinka atsakovo automobiliui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pilnai palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje ir dublike nurodytų motyvų pagrindu, bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovo priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovė prašė atmesti ieškovės ieškinį atsiliepime ir triplike nurodytų motyvų pagrindu, o atsakovo priešieškinį patenkinti ir priteisti nuostolių atlyginimą, bei priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškovės A. B. individualios įmonės ieškinys tenkinamas. Atsakovo K. M. priešieškinys atmetamas.
Ieškovė paduotu ieškiniu prašo vartojimo ginčą tarp jos, A. B. individualios įmonės ir atsakovo K. M., išspręsti iš esmės ir atsakovo K. M. reikalavimą nutraukti sankabos pirkimo – pardavimo sutartį bei grąžinti už sankabą sumokėtus pinigus, pripažinti nepagrįstu, bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas K. M. pateiktu priešieškiniu dėl nuostolių atlyginimo prašo ieškovės A. B. individualios įmonės ieškinį dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės, atmesti ir priteisti jam 1034,00 Eur turėtų nuostolių bei priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Taigi, nagrinėjamoje byloje, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sankabos komplekto pardavimo atsakovui K. M., kur ieškovė atsakovui 2017-08-19 pardavė standaus tipo sankabos komplektą „Valeo“ atsakovo naudojamam automobiliui Opel Vectra C, 2005 m. laidos, 1.9 cdti, 88 kw bei laiko, kad ji atsakovui pardavė tinkamą prekę, tačiau atsakovas atlikdamas sankabos montavimą savo jėgomis apgadino sankabą ir iš pardavėjo nepagrįstai reikalauja grąžinti pinigus, kaip už jam parduotą brokuotą prekę. Atsakovas K. M. šiuo gi atveju tvirtina, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos suteikti visapusišką informaciją apie parduotą jam prekę ir tuo pačiu suklaidino jį, kaip vartotoją, parinkdamas jo automobiliui netinkančią sankabą bei jis negavo sankabos naudojimo instrukcijos lietuvių kalba ir negalėjo kartu su sankabos komplektu pateikti jį montavusiems serviso darbuotojams.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
Ieškovė, nesutikdama su tarnybos sprendimu, per 30 dienų nuo tarnybos nutarimo gavimo dienos kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir prašo vartojimo ginčą tarp jos, ieškovės ir atsakovo išspręsti iš esmės ir atsakovo reikalavimą nutraukti sankabos pirkimo-pardavimo sutartį bei grąžinti už sankabą sumokėtus pinigus, pripažinti nepagrįstu.
Byloje pateiktais ekspertizės aktais bei patikrinimo aktais patvirtinama, kad 4 kartus buvo pateiktos specialistų išvados dėl parduoto sankabos komplekto „Valeo“, kodas 835149.
Iš byloje pateikto ieškinio, liudytojų parodymų matosi, kad atsakovas atnešė ir grąžino ieškovės A. B. individualios įmonės autodetalių parduotuvės darbuotojui sankabos komplektą „Valeo“, kodas 835149, nurodydamas, kad prekė yra brokuota. K. M. kreipdamasis į ieškovės parduotuvę, savo prašymu prašė grąžinti pinigus už nekokybišką, netinkamą sankabos komplektą. Tuomet ieškovė grąžintą sankabos komplektą „Valeo“, kodas: 835149 išsiuntė į „Valeo Service Eastern Europe“ ekspertizės atlikimui. 2017-10-09 atlikus sankabos ekspertizę ir atlikus laboratorinius bandymus su vartojo K. M. įsigyta sankaba „Valeo“, kodas: 835149 buvo nustatyta, kad pagrindinė gedimo priežastis yra netinkamas sankabos sumontavimas. „Valeo Service Eastern Europe“ Garantijų skyriaus technikos specialisto S. J. Reklamacijos akte Nr. 2017-09-15/4/VSEE, Valeo nuorodos Nr. 835149 nurodyta, kad pagal reklamacijos akte nurodytus duomenis: automobilio markė ir modelis – Opel Vectra, pagaminimo metai – 2005, surinkimo data – 2017-08-17, išardymo data – 2017-09-07, rida nuo surinkimo – 2000 km, defekto aprašymas: „Sankabos disko spyruoklės kelia triukšmą“, nustatyta, kad „pažeistas įvorės paviršius, padidėjęs šoninis mušimas, deformuotas sankabos diskas“. Akte Nr. 2017-09-15/4/VSEE nurodyta, kad nagrinėjant šią situaciją atliko laboratorinius tyrimus ir nustatė (nurodė), kad <...> „Matomas įvorės pažeidimas, kuris atsirado dėl nekokybiško sankabos disko ir pavarų dėžės sujungimo. Dėl atsiradusio ašių nesutapimo buvo pažeista disko įvorė. Šis pažeidimas matomas ant įvorės išdrožų. Šiuo atveju nekokybiško montavimo metu pavarų dėžės velenas buvo stumiamas į įvorę ir dėl to buvo pažeista disko įvorė. Dėl to disko įvorės išdrožos negali laisvai judėti pavarų dėžės varančiojo veleno atžvilgiu. Tai daro tiesioginį poveikį laisvos eigos vibracijos slopinimo mechanizmui ir dėl to varikliui dirbant laisva eiga girdisi triukšmas. Pagrindinė gedimo priežastis yra netinkamas sumontavimas.“<...> Taigi atlikus sankabos komplekto „Valeo“, kodas: 835149 laboratorinį tyrimą (ekspertizę) buvo nustatyta, kad sankaba yra ne brokuota, bet ji yra sugadinta dėl netinkamo jos sumontavimo į vartotojo automobilį Opel Vectra C, 2005 m. 1.9 cdti, 88 kw.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018-02-02 patikrinimo akte Nr. 1APA-4 nurodžiusi, kad 2018-01-12 buvo pradėtas tyrimas dėl K. M. skundo. Akte nurodyta, kad patikrinimą atliko vyriausiasis specialistas A. P., patikrinimą atlikusio padalinio vadovė V. B. bei patikrinime dalyvavo A. B. individualios įmonės vadybininkas V. B.. Apžiūrėjus K. M. pateiktą sankabos komplektą buvo padaryta išvada, kad atlikus vartotojo įsigyto sankabos komplekto įvertinimą, konstatuota, jog sankabos pažeidimai atsirado dėl netinkamo jos sumontavimo į automobilį, o pardavėjo parinkta sankaba tinka vartotojo automobiliui. Akte nurodyta ir tai, kad atsakovas buvo nurodęs, tačiau jokių įrodymų nepateikė, kad jis nuvažiavo į autoservisą UAB „Vibasta“, esantį Naujoji g. 27A, Alytuje, kur sankaba ir buvo sumontuota. Tačiau Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018-02-02 patikrinimo akte Nr. 1APA-4, nurodyta, kad vartotojas, šiuo atveju atsakovas K. M. paslaugų teikimo kvito nepateikė, o <...> „Pasiteiravus UAB „Vibasta“ direktoriaus dėl Sankabos montavimo, Tarnyba buvo informuota, kad UAB „Vibasta“ jokios paslaugos Vartotojui nesuteikė, o Sankabą susimontavo pats Vartotojas.“ <...>
K. M. (vartotojui) su tuo nesutikus, dėl to buvo atliktas papildomas sankabos kokybės įvertinimas bei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018-04-18 ne maisto produkto atitikimo kokybės rodikliams įvertinimo akte Nr. 1MK-10 nurodžiusi, sankabos komplekto „Valeo“ 835149 įvertinimą atliko vyriausiasis specialistas M. K., dalyvaujant UAB „Klaipėdos Eoltas“ direktoriui V. L., vartotojo įgaliotam atstovui A. B., bei šiame įvertinimo akte buvo nuginčyta 2018-02-02 patikrinimo akte Nr. 1APA-4, pateikta tarnybos išvada, jog pardavėjo parinkta sankaba tinka vartotojo automobiliui, įvertinimo akte konstatuota, kad pardavėjo parduota sankaba yra netinkama vartotojo automobiliui. Taip pat įvertinimo akte konstatuota, kad pardavėjo vartotojui parduoto sankabos komplekto ženklinimas neatitinka LR Ūkio ministro 2002-05-15 įsakymu Nr. 170 patvirtintų Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių 17 punkto, nes parduotame sankabos komplekte nepateikta naudojimosi instrukcija valstybine kalba. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes komisija padarė išvadą jog pardavėjas parinko ir pardavė vartotojui netinkamą sankabą vartotojo automobiliui ir naujos sankabos komplekte nėra pateiktos naudojimosi instrukcijos valstybine kalba.
Bylos nagrinėjimo eigoje, 2019 m. birželio 27 d. nutartimi, nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo paskirta techninė metalografinė ekspertizė bei minėtos nutarties pagrindu buvo atlikta ekspertizė Lietuvos teismo ekspertizės centre. 2019-09-06 ekspertizės akte Nr. 11-1264 (19), 11-1337(19) nurodyta, kad tyrimo objekto – sankabos komplekto, tyrimas pradėtas 2019-07-01 baigtas – 2019-09-06. Tyrimą atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė J. S., turinti metalografijos teismo eksperto kvalifikaciją ir Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas R. J., turintis teismo eksperto trasologinės ekspertizės kvalifikaciją. Ekspertai ekspertizės išvadoje nurodę, kad <....> 1. Klausimas dėl sankabos tinkamumo naudoti automobilyje „Opel Vectra C“ (2005 M. 9cdti, 88 kw) nesprendžiamas, nes jis nėra trasologinės ir metalografinės ekspertizių dalykas. 2. Ant tirti pateikto sankabos disko įvorės paviršių yra gamybos metu palikti mechaninio apdirbimo pėdsakai ir mechaninio pobūdžio pažeidimai – chaotiškai išsidėstę įbrėžimai, išgremžimai, spaudimo pėdsakai – užsifiksavę ne jos gamybos metu. Nustatyti, kad šie (ne gamybos metu palikti) pažeidimai užsifiksavo (sankabos montavimo, eksploatavimo metu ar iki jos eksploatacijos), negalima nes tai nurodančių požymių nėra. Matalografinis tyrimas neatliekamas dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Sankabos kaip įrenginio, techninės būklės nustatymas (tvarkinga ar netinkama naudoti dėl broko ar dėl pažeidimo sankabą montuojant, eksploatuojant ) nėra trasologinės ir metalografinės ekspertizių dalykas.“
Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
Teisės aktai numato pareigą pardavėjui tinkamai informuoti pirkėją apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.353 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo suteikti pirkėjui informaciją pagal šio kodekso 6.228⁶ arba 6.228⁷ straipsnį. Pagal CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalį prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti šią informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto: 1) prekės ar paslaugos pagrindinės savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą); 2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris); 3) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo, pristatymo ir pašto išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti; 4) jeigu reikalinga, apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka; 5) priminimas apie prekės garantiją pagal įstatymą, tinkamumo naudoti terminas, garantinio aptarnavimo ir kokybės garantijos (komercinės garantijos) sąlygos, jeigu reikalinga; 6) jeigu reikalinga, sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, - sutarties nutraukimo sąlygos; 7) jeigu reikalinga, skaitmeninio turinio funkcinės savybės, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones; 8) jeigu reikalinga, skaitmeninio turinio suderinamumas su technine ir programine įranga tiek, kiek verslininkas žino ar turi žinoti. Pagal CK 6.353 straipsnio 10 dalį pardavėjas, nesuteikęs pirkėjui informacijos, reikalingos tinkamam nupirkto daikto naudojimui pagal paskirtį, turi pareigą atsakyti už daiktų trūkumus, išaiškėjusius po daiktų perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo reikiamos informacijos. Pastebėtina, jog pirkėjo teisės nutraukti sutartį, reikalauti nuostolių, pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų atsiranda tada, kai dėl nepakankamos informacijos apie prekę turėjimo jis patiria neigiamų padarinių: nusiperka neatitinkantį poreikių daiktą, negali nusipirkti reikalingo daikto, išaiškėja daikto trūkumai. Kilus ginčui dėl pardavėjo suteiktos informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, tenka pardavėjui. Taip pat svarbu, kad aukščiau išdėstyta informavimo pareiga įtvirtinta imperatyvia įstatymo norma, kurios negali paneigti ar pakeisti nei viena iš sutarties šalių (CK 6.157 straipsnis). Tai yra pardavėjo pareiga, o ne pasirinktina teisė, todėl ji turi būti vykdoma privalomai neatsižvelgiant į tai, ar vartotojas to reikalauja, ar ne. Be to, pardavėjas yra verslo subjektas, todėl laikytinas savo srities profesionalu ir jam, o ne vartotojui taikytini aukštesni rūpestingumo reikalavimai, be kita ko, ir pateikiant informaciją apie prekės naudojimo ypatumus bei specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2007). Bendrosios kompetencijos teismai taip pat formuoja praktiką, kad vartojimo teisiniuose santykiuose sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti įstatymuose yra įtvirtintas specialus verslininko pareigos suteikti vartotojui visapusišką informaciją, būtiną vartojimo sutarčiai, atitinkančiai tikruosius vartotojo poreikius bei interesus, sudaryti, reglamentavimas (2010 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 33). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad vertinant, ar verslininko pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją. Lemiama reikšmė tokiu atveju turėtų būti teikiama objektyviam kriterijui - ar verslininko pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui, kaip jis apibūdintas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme (2010 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 33). Vertinant šią teismų praktiką nagrinėjamo ginčo kontekste, pažymėtina, kad konkrečios prekės atžvilgiu minėtos informavimo pareigos įvykdyto tinkamumas turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į konkrečios prekės pobūdį bei atkreipiamas dėmesys į tai, jog teisės aktuose įtvirtintų vartotojų teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis, o teismui - visais atvejais ginti tik vartotojų interesus.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2002-05-15 įsakymu Nr. 170 patvirtintų Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių 17 punkte nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos valstybine kalba privaloma pateikti prekių ženklinimo rekvizitus, kurių pateikimas valstybine kalba nustatytas konkrečios prekės (prekių grupės) ženklinimą reglamentuojančiame teisės akte. Jeigu konkrečios prekės (prekių grupės) ženklinimo nereglamentuoja konkretus teisės aktas, valstybine kalba pateikiama saugiam ir tinkamam prekės naudojimui būtina informacija, išskyrus atvejus, kai ši informacija pateikta piešiniais, sutartiniais ženklais ar simboliais. Valstybine kalba pateikta saugiam ir tinkamam prekės naudojimui būtina informacija turi atitikti gamintojo pateiktą informaciją.<...>“
Šiuo gi atveju atsakovo (vartotojo) K. M. įsigyta prekė yra „Valeo“ sankabos komplektas skirtas lengvajam automobiliui Opel Vectra C, 2005 m. 1.9 cdti, 88 kw, tai viena iš lengvojo automobilių detalių. Šiuo atveju sankabos komplekto dėl jo specifinių savybių negalima priskirti prie buityje naudojamų prietaisų ir įrenginių, o vartojimo instrukcijos būna pateikiamos kartu su pagrindiniu daiktu ir jokie teisės aktai nenumato, kad būtų pateiktos daikto keičiamų dalių ar detalių vartojimo instrukcijos. Šiuo atveju atsakovas įsigijo prekę - sankabos komplektą, kuris yra lengvojo automobilio Opel Vectra detalė bei kuriai sumontuoti reikalingos specialios žinios (reikalinga turėti tam tikrą specialybę). Sankabos komplektas nėra buityje naudojamas įrenginys, norint sankabą sumontuoti į lengvąjį automobilį montavimo darbus atliekantis asmuo privalo turėti specifinių automechaninių žinių, reikiamą automobilio remonto įrangą ir įrankius, taip pat ir automechaniko specialybę ir automobilių remonto įgūdžius. Todėl tokios detalės - sankabų komplektai yra keičiamos tik specializuotuose autoservisuose. Atsakovas nurodęs, kad jis nuvažiavo į autoservisą UAB „Vibasta“, esantį Naujoji g. 27A, Alytuje, kur sankaba ir buvo sumontuota, tačiau dėl to jokių įrodymų nepateikė(užsakymo, darbo atlikimo akto, apmokėjimo ar kitų dokumentų). Atvirkščiai, negu nurodo atsakovas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018-02-02 patikrinimo akte Nr. 1APA-4, patvirtinta, kad vartotojas, šiuo atveju atsakovas K. M. paslaugų teikimo kvito jiems nepateikė (tokio kvito nepateikė ir teismui), o <...> „Pasiteiravus UAB „Vibasta“ direktoriaus dėl Sankabos montavimo, Tarnyba buvo informuota, kad UAB „Vibasta“ jokios paslaugos Vartotojui nesuteikė, o Sankabą susimontavo pats Vartotojas.“ <...> Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, 2018-02-02 patikrinimo akte Nr. 1APA-4 Tarnyba, atlikusi vartotojo įsigyto sankabos komplekto įvertinimą, konstatavo, jog sankabos pažeidimai atsirado dėl netinkamo jos sumontavimo į automobilį, o pardavėjo parinkta sankaba tinka vartotojo automobiliui. K. M. (vartotojui) su tuo nesutikus, dėl to buvo atliktas papildomas sankabos kokybės įvertinimas, kurio metu, dalyvaujant Opel automobilių atstovui - UAB „Klaipėdos Eoltas“, buvo įvertintas sankabos komplektas. Šiame įvertinimo akte buvo nuginčyta patikrinimo akte pateikta tarnybos išvada, jog pardavėjo parinkta sankaba tinka vartotojo automobiliui, įvertinimo akte konstatuota, kad pardavėjo parduota sankaba yra netinkama vartotojo automobiliui. Autoserviso Toptis meistras D. M. rašte (be datos ir numerio) nurodęs, kad 2017-08-25 automobiliui Opel Vectra 2005 m. buvo keičiamas sankabos komplektas su dvimasiu smagračiu. Išmontavus buvo nustatyta, kad sumontuota paprastas vienmasis smagratis, sankabos diske buvo pasėdusios spyruoklės. Klientas skundėsi, kad važiuojant mažinant pavarą buvo girdimas barškesys iš sankabos.
Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1264 (19), 11-1337(19) nurodyta, kad <...> „ant tirti pateikto sankabos disko įvorės paviršių yra gamybos metu palikti mechaninio apdirbimo pėdsakai ir mechaninio pobūdžio pažeidimai – chaotiškai išsidėstę įbrėžimai, išgremžimai, spaudimo pėdsakai – užsifiksavę ne jos gamybos metu. Nustatyti, kad šie (ne gamybos metu palikti) pažeidimai užsifiksavo (sankabos montavimo, eksploatavimo metu ar iki jos eksploatacijos), negalima nes tai nurodančių požymių nėra.“ <...>
Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
Ieškovės pakvieti liudytojai Ž. Ž. ir V. B. (A. B. IĮ pardavėjai) teismo posėdžio metu patvirtinę, kad diskutuojant su atsakovu K. M. dėl sankabos komplekto grąžinimo, jis (atsakovas) pripažinęs, jog po sankabos įsigijimo Alytaus miesto servise UAB „Vibasta“ su draugu, dirbančiu šiame servise, savo jėgomis bandę pakeisti automobilio sankabą bei atsakovas jokių dokumentų apie jo užsakymą servisui pakeisti sankabą servise nepateikė.
Atsakovas K. M. paslaugų teikimo kvito nei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, nei teismui nepateikė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018-02-02 patikrinimo akte Nr. 1APA-4 konstatavusi, kad UAB „Vibasta“ direktorius informavo Tarnybą, kad UAB „Vibasta“ jokios paslaugos K. M. nesuteikė, o sankabą susimontavo pats vartotojas.
Atsakovas pateikė teismui patvirtinimą, surašytą (duomenys neskelbtini) gamybos vadovo (vertimas iš anglų kalbos), kuriuo patvirtinama, kad atsakovas K. M. nuo 2014-05-01 dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apdoroja naujus sriegius įvairių tipų gręžimo įranga. Jo darbas apima kalibravimą/matavimą ir kokybės bei dokumentų kontrolę, atsižvelgiant į įvairią specifiką. Toks patvirtinimas, negali būti įrodymu, kad atsakovas aptariamą sankabą galėjo tinkamai sumontuoti pats, o ne specialistai – automechanikai.
Atsakovas savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose teigia, kad jis negalėjo gauti teisingos ir visapusiškos informacijos valstybine kalba apie parduotą jam sankabos Valeo 835149 komplektą, o tuo pačiu naudojimo instrukcijos lietuvių kalba negalėjo kartu su sankabos komplektu pateikti jį montavusiems serviso darbuotojams. Jis tvirtina, kad tokiu būdu, ieškovė neįvykdė savo pareigos suteikti visapusišką informaciją apie parduotą jam prekę ir tuo pačiu suklaidino jį, kaip vartotoją, parinkdama jo automobiliui netinkančią sankabą.
Teismas šiuos atsakovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodytų argumentų. Atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodyta informacija yra deklaratyvi, nepagrįsta jokiais faktais ir argumentais. Atsakovas, teigdamas, kad sankabą į jo automobilį sumontavo UAB „Vibasta“ meistrai, jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė bei liko nepaneigta ir ieškovės pateikta aplinkybė, kad atsakovas kaip pavyzdį atsinešė seną sankabos komplektą ir prašė užsakyti būtent tokį sankabos komplektą – „Valeo“, kodas: 835149. Be to, atsakovui grąžinus nupirktą sankabą, ji buvo perduota jos tiekėjui - UAB „Eoltas“, kuri pas gamintoją užsakė ekspertizę ir ją atliko oficialus „Valeo“ servisas, kuris tikrina „Valeo“ firmos detalių defektus. Todėl nepasitikėti šio serviso ekspertizės išvadomis teismas taip pat neturi pagrindo.
Visi teismui pateikti įrodymai ir išsakytos aplinkybės, liudytojų parodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovė A. B. individuali įmonė (t.y.pardavėja) išsamiai informavo vartotoją kokios sankabos yra tinkamos jo automobiliui, o pirkėjas K. M. pats pageidavo ir pats išsirinko jam reikalingą prekę - standaus tipo automobilio Opel Vectra sankabos komplektą. Ieškovė nuo pat pradžių teigė bei tai patvirtino ir ieškovės darbuotojai (pardavėjai), su kuriais dėl sankabos pirkimo betarpiškai bendravo K. M., kad atsakovas į ieškovei priklausančią automobilių detalių parduotuvę kaip pavyzdį, atsinešė išmontuotą jo automobilio Opel Vectra sankabos komplektą ir nurodė, kad jam yra reikalinga būtent tokia pati standaus tipo sankaba, taip pat nurodė automobilio greičių dėžės tipą. Teisme apklausti liudytojai išsamiai paaiškino, kad pagal pateiktą sankabos pavyzdį ir jo automobilio duomenis bei greičių dėžės tipą, naudojantis elektroniniu katalogu jam ir buvo užsakytas standaus tipo sankabos komplektas „Valeo“, kodas: 835149, kuris jam buvo parvežtas ir parduotas. Taigi atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad pareiškėjas vartotojui suteikė visą reikiamą informaciją, nes aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad lengvajam automobiliui Opel Vectra C, 2005 m. 1.9 cdti, 88 kw yra tinkama plaukiojančiojo tipo sankaba, bet kaip alternatyvą galima montuoti ir standaus tipo sankabą. Vartotojas buvo laisvas pasirinkti tarp šių dviejų sankabos komplekto rūšių ir pasirinko standaus tipo sankabą (pateikdamas pavyzdį), kuri vartotojo automobiliui buvo tinkama, tačiau ji buvo sugadinta dėl jo paties kaltės, t. y. netinkamo jos sumontavimo, nes šią sankabą montavo ne specialistai - automechanikai, o pats atsakovas K. M., kuris nėra šio darbo žinovas ir specialistas. Taigi šių aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste yra akivaizdu, kad ieškovės, A. B. individualios įmonės, darbuotojai pirkėjui K. M. suteikė visą reikalingą informaciją apie sankabos komplektą „Valeo“, kodas: 835149, o šis sankabos komplektas buvo sugadintas dėl netinkamo jo sumontavimo į vartotojo automobilį. Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, bylos šalių bei liudytojų parodymus, daro išvadą, kad atsakovas (pirkėjas) K. M. buvo tinkamai instruktuotas bei informuotas tiek apie perkamą prekę, tiek apie jos vartojimą (sumontavimą).
Teismas pažymi ir tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, priimdama atsakovui palankų 2018 m. gegužės 2 d. nutarimą dėl nagrinėjamo ginčo, padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas ir jomis grindė bei argumentavo savo nutarimą, kurio pagrindu ir tenkino vartotojo K. M. skundą. Priimtame nutarime nurodė, kad ieškovė būdama savo srities profesionalė parinko netinkamą sankabą vartotojo automobiliui, todėl sankaba ir buvo sugadinta. Tačiau kitu savo argumentu teigė, kad sankaba buvo sugadinta dėl netinkamo jos įmontavimo į automobilį ir kaip to priežastį nurodė, jog ieškovė privalėjo kartu su parduodama preke vartotojui duoti ir sankabos naudojimo, t. y. šiuo atveju sankabos vartojimo (sumontavimo) į automobilį instrukciją. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neįsigilino į bylos šalių išsakytus argumentus bei paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, bei neįsigilinimo į parduotos prekės specifiką ir jos pritaikymo būdą, neišklausė ieškovės darbuotojų, kurie pardavė sankabos komplektą atsakovui ir su juo betarpiškai bendravo. Esant šioms aplinkybėms, teismas nesiremia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. sausio 16 d. nutarime nurodytomis aplinkybėmis (CPK 185 straipsnis).
Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė savo ieškinį, todėl jis tenkinamas,o atsakovo pretenzija pripažįstama nepagrįsta. Atsakovas neįrodė priešieškinio pagrįstumo, todėl jo reikalavimas dėl 1034,00 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš ieškovės, netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas, o atsakovo priešieškinys atmetamas, todėl atsakovo proceso metu teikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atmestini, o ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos 1290,81 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis) . Šias išlaidas sudaro ieškovės advokato parengti procesiniai dokumentai: ieškinys, atsiliepimas į priešieškinį, dublikai, triplikai, dalyvavimas teismo posėdžiuose (500,00 Eur), sumokėtas žyminis mokestis (100,00), bei patirtos išlaidos (690,81 Eur) už ekspertizės atlikimą Lietuvos teismo ekspertizės centre. Šios išlaidos yra adekvačios bylos sudėtingumui, jos apimčiai, atitinka įstatymų nustatytus dydžius, todėl priteistinos. Taip pat valstybės naudai iš atsakovo priteistinos teismo patirtos pašto siuntimo išlaidos, kurios sudaro – 10,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas
nutaria:
Ieškinį patenkinti, priešieškinio netenkinti.
Pripažinti nepagrįstu atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), reikalavimą ieškovei A. B. individualiai įmonei (teisių perėmėja D. B.), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti sankabos pirkimo-pardavimo sutartį bei grąžinti už sankabą sumokėtus pinigus.
Netenkinti atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinio reikalavimo ieškovei A. B. individualiai įmonei (teisių perėmėja D. B.), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), dėl 1034,00 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo.
Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. B. individualiai įmonei (teisių perėmėja D. B.), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1290,81 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt eurų 81 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10,00 Eur (dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.), arba pateikti per EPP sistemą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.