Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskienės pareiškimą dėl arešto skyrimo (duomenys neskelbtini) vadovui M. M. už antstolio patvarkymų nevykdymą, suinteresuoti asmenys byloje: M. M., skolininkas (duomenys neskelbtini), išieškotojai: K. Z., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, asociacija LATGA, uždaroji akcinė bendrovė „VILNIAUS VANDENYS“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismui nenustačius būtinumo, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kurį valstybė įgaliojo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 645 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, už CPK 645 straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų.

Iš antstolės pateiktos medžiagos matyti, kad antstolė vykdo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. DGKS-5120 dėl 2 141,04 Eur skolos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) išieškotojos K. Z. naudai.

Antstolė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2022 m. gruodžio 14 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 467-235788 dėl 2 521,29 Eur skolos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Antstolė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. gegužės 15 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 467-92191 dėl 8 540,45 Eur skolos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-9611-1090/2023 dėl 348,18 Eur skolos, 11 Eur žyminio mokesčio ir 10,68 Eur palūkanų išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) išieškotojos asociacijos LATGA naudai.

Antstolė vykdo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 16 d. teismo įsakymą Nr. eL2-6294-1136/2023 dėl 125,55 Eur skolos, 47,30 Eur žyminio mokesčio ir 3,26 Eur palūkanų išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ naudai.

Antstolė vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (8.1E) VIA_SP2E-1345 dėl 5 013,23 Eur skolos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Antstolė vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (8.1E) VIA_SP2E-1345 dėl 5 013,23 Eur skolos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Antstolė vykdo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. NUĮPBJ31666 dėl 2 400 Eur skolos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) išieškotojos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai.

Antstolė 2023 m. vasario 7 d. patvarkymu dėl įpareigojimo pateikti informaciją Nr. S-23-177-1890 įpareigojo (duomenys neskelbtini) per 3 dienas raštu pateikti informaciją apie įmonei priklausantį turtą. Patvarkyme buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) privalo per 3 dienas nuo dokumentų gavimo dienos antstolei pateikti raštu informaciją, nurodant visų priklausančių įmonei (duomenys neskelbtini) transporto priemonių buvimo vietą ir techninę būklę. Šis patvarkymas buvo išsiųstas įmonės el. paštu – (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas papildomas el. laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad antstolė negavo nei vienos įmokos ir nepateiktas atsakymas į antstolės patvarkymą pateikti informaciją. 2023 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8660-994/2023 skyrė (duomenys neskelbtini) vadovui M. M. 150 Eur baudą už antstolės 2023 m. vasario 7 d. patvarkymo dėl įpareigojimo pateikti informaciją Nr. S-23-177-1890 nevykdymą. 2023 m. gegužės 26 d. patvarkymu dėl įpareigojimo pateikti informaciją Nr. S-23-177-9887 antstolė pakartotinai įpareigojo (duomenys neskelbtini) per 3 dienas raštu pateikti informaciją apie įmonei priklausantį turtą. Patvarkymas buvo išsiųstas įmonės el. paštu – (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 6 d. patvarkymu dėl įpareigojimo pateikti informaciją Nr. S-24-177-9190 antstolė pakartotinai įpareigojo (duomenys neskelbtini) per 3 dienas raštu pateikti informaciją apie įmonei priklausantį turtą. Šis patvarkymas buvo išsiųstas įmonės el. paštu – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis (duomenys neskelbtini) priklauso transporto priemonės – Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Fiat Scudo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių buvimo vieta antstoliui nėra žinoma. Byloje nėra duomenų, kad patvarkymai būtų vykdomi.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. CPK 645 straipsnio 3 dalis numato, kad už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų.

Nagrinėjamu atveju, antstolė teigia, jog nei pokalbiai, nei teismo paskirta bauda įmonės vadovo nepaskatino vykdyti antstolės patvarkymų, todėl prašo skolininko (duomenys neskelbtini) vadovą M. M. nubausti trisdešimt parų areštu.

Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją: viena vertus, tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už jau įvykdytus proceso pažeidimus (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis, 645 straipsnio 3 dalis), kita vertus, tai yra skatinančio pobūdžio procesinė teisinė priemonė, skiriama siekiant paraginti asmenį įvykdyti antstolio reikalavimus. Teismų praktikoje visgi laikomasi nuomonės, kad areštas yra kraštutinė už antstolio reikalavimo nevykdymą skiriama drausminimo priemonė. Tik nustačius skolininko sąmoningą, sistemingą vengimą vykdyti antstolio reikalavimus, tai, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą teismas skolininkui vykdomojoje byloje baudas jau buvo skyręs ir jos neturėjo įtakos skolininko elgesiui vykdymo procese ir skolininkas toliau piktybiškai nevykdo antstolio reikalavimų, pripažinus, kad baudų skyrimas skolininkui yra neefektyvus ir nepasiekia savo tikslo, galima būtų spręsti dėl arešto skolininkui skyrimo.

Pažymėtina, jog CPK 645 straipsnio 3 dalyje už skolininko pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymą yra numatyta alternatyvių teismo nuobaudų paskyrimo galimybė, iš kurių trisdešimt parų areštas yra pati griežčiausia poveikio priemonė. Tiek pačių teismo nuobaudų alternatyvus nustatymas, tiek teismui palikta dispozicijos teisė nuspręsti, kokio dydžio nuobauda skirtina kiekvienu konkrečiu atveju, sąlygoja tai, jog teismas kiekvieną skolininko pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymo atvejį turi įvertinti individualiai. Teismo vertinimu, paskyrus skolininko (duomenys neskelbtini) vadovui areštą, informacijos antstoliui pateikimas nebus operatyvesnis, tad laikytina, jog griežčiausios nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju yra neproporcingas siekiamiems tikslams.

Pažymėtina, jog CPK 645 straipsnyje numatytų arešto ir baudos tikslas yra susijęs ne tik su siekiu nubausti asmenį už antstolio reikalavimo nevykdymą, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir savalaikiai vykdyti antstolio reikalavimą, t. y. siekti sklandaus vykdymo proceso.

Teismo vertinimu, apribojus skolininko vadovui laisvę trisdešimt parų informacijos antstolei pateikimas nebus operatyvesnis, arešto pritaikymas skolininko vadovui neturės didesnės teigiamos įtakos vykdymo proceso operatyvumui nei kitos rūšies nuobaudos paskyrimas. Vien aplinkybė, jog M. M. ir anksčiau buvo baustas pinigine bauda už antstolės reikalavimų nevykdymą ir po baudos paskyrimo nevykdė antstolės reikalavimų, savaime nesudaro pagrindo taikyti itin asmens teises apribojančią sankciją – areštą, tuo labiau, kad piniginė bauda buvo skirta tik vieną kartą. Pabrėžtina, jog antstolė pareiškime taip pat nenurodė, kokių veiksmų vykdymo procese ji negali imtis skolininkui nenurodžius jos prašomos informacijos, t. y. nepateikė duomenų kaip atitinkamas skolininko ar jo vadovo elgesys apsunkina vykdymo procesą. Teismui kyla pagrįstų abejonių, ar formalus papildomo trisdešimt parų arešto skyrimas yra tikslingas, įvertinus tai, kad labiausiai tikėtina, jog reikalavimo pateikti informaciją apie skolininko turtą įvykdymas/neįvykdymas niekaip neprisidės prie skolos iš skolininko išieškojimo pagreitinimo, o tik padidins valstybės patiriamas išlaidas dėl skolininko vadovo paieškos areštui atlikti.

Konstatavus, jog nėra pagrindo taikyti areštą, antstolės pareiškimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 645 straipsniu,

nutaria:

netenkinti antstolės Astos Stanišauskienės pareiškimo dėl trisdešimt parų arešto skolininko (duomenys neskelbtini) vadovui M. M. skyrimo už antstolės Astos Stanišauskienės patvarkymus pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.