- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-482-544/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- D. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-482-544/2022
teisėja Virginija Breskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00222-2022-5
2022 m. lapkričio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1028-452/2022 pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei S. M. ir atsakovės S. M. priešieškinį ieškovui D. M., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. M. prašė sumažinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį iki po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant jį mokėti nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.
2. Nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento sąžiningai mokėjo lėšas vaikų išlaikymui, pagal galimybes jų skyrė ir papildomai, tačiau dabar žymiai sumažėjo jo gaunamos pajamos. Šiuo metu uždirba apie 800 Eur. Be nuolatinio darbo, papildomai savaitgaliais vykdė individualią veiklą, tačiau darbo savaitė be jokių išeiginių neigiamai atsiliepė tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Taip pat dažniau važinėdavo į komandiruotes, kur galėdavo užsidirbti papildomai. Didžiąją dalį savo gaunamų pajamų skiria vaikų išlaikymui, todėl nebelieka jų netgi savo būtiniems poreikiams tenkinti. Negalėdamas tenkinti savo minimalių poreikių aprangai, higienai, transportui, kurie yra apibrėžti pareiginiuose nuostatuose, neteks darbo ir pajamų, dėl ko negalės net minimaliai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Be to, turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, o kreditai buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, tačiau juos vykdo tik jis, o ne kartu su atsakove. Šiuo metu gyvena su drauge, kuri laukiasi vaiko, todėl išlaidos dar padidės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. M. teismui pateiktu priešieškiniu-atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, padidinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. M. ir G. M. priteistą išlaikymo dydį iki 266 Eur kiekvienam vaikui, mokamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės.
4. Nurodė, kad šiuo metu ji gyvena su kitu vyru, kuris padeda išlaikyti vaikus, nes ieškovo skiriamo išlaikymo nepakanka. Nuo to laiko, kai buvo nutraukta santuoka ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ne tik kilo minimali mėnesinė alga (MMA), bet ir infliacija, kuro kainos, kas daro tiesioginę įtaką paslaugų ir prekių kainai. Dėl šių aplinkybių vaikų išlaikymui atsakovė turi skirti daugiau lėšų nei reikėjo santuokos nutraukimo metu. Ieškovas yra visiškai nutraukęs bet kokį bendravimą su vaikais, nedalyvauja nei vaikų auklėjime, nei priežiūroje. Visa vaikų priežiūros našta tenka atsakovei, dėl ko ji neturi jokių galimybių susirasti kitą, geriau apmokamą, darbą ar dirbti ilgiau, jog gautų didesnes pajamas. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygybės principo ir nustatyti, kad nepilnametės dukros G. M. išlaikymui ieškovas skiria 266 Eur, atsakovė – 210,16 Eur, o nepilnametės dukros G. M. išlaikymui ieškovas skiria 266 Eur, atsakovė – 188,16 Eur, vaikų išlaikymui yra panaudojamos ir savivaldybės skiriamos 140 Eur (po 70 Eur) lėšos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo su atsakove santuoka buvo nutraukta šalių bendru sutikimu ir patvirtinta jų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 2.1 punktu nepilnamečių vaikų G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. M.. Sutarties 2.3 punktu nustatyta, kad ieškovas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos moka išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.
7. Vertindamas abiejų tėvų turtinę padėtį po 2021 m. gegužės 31 d. teismo sprendimo priėmimo teismas nustatė, kad ieškovo vardu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nuosavybės teisių Lietuvos Respublikos teritorijoje VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis nėra įregistruota. Atsakovės vardu registruotas 2013 m. gruodžio 3 d. paveldėtas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini); 52/461 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Pateikti įrodymai apie 0,53 ha, 0,62 ha 3,41 ha žemės sklypų sudarytas nuomos sutartis. Atsakovės vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), tekusi jai po ištuokos nutraukimo su ieškovu. Ieškovas turi nuolatinį darbą ir gauna pastovias pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)”. Pagal į bylą pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2021 metus duomenis, ieškovo pajamas sudaro 13 169,06 Eur darbo užmokestis, nustatytų dydžių neviršijantys 2 491 Eur dienpinigiai ir 32 899,82 Eur pajamų suma pagal verslo liudijimą. Bendra visų 2021 metais gautų pajamų suma atskaičius mokesčius 43 292,30 Eur ir 3 607,69 Eur per mėnesį. Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” ir gauna pastovias pajamas – darbo užmokestį, kurio vidutinis dydis, paskaičiavus pagal į bylą pateiktus 2022 m. sausio 26 d. duomenis, yra 488,44 Eur per mėnesį. Nutraukdami santuoką ieškovas ir atsakovė sutarė dėl solidarios atsakomybės kreditoriui AB „Šiaulių bankas”. Asmeninį D. M. įsipareigojimą kreditoriui AB „Swedbank“ ieškovas nusprendė vykdyti asmeniškai.
8. Teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės ar kad atsisakius sumažinti išlaikymo dydį jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė esminio savo pajamų sumažėjimo dėl kredito įmokų mokėjimo, nes, spręsdamos įsipareigojimo vykdymą kreditoriams, šalys privalėjo įvertinti ir kiekvieno galimybę išlaikyti nepilnamečius vaikus. Įvertinęs reikšmingus bylai faktus ir atsižvelgęs į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo priteistą išlaikymą mažinti iki 150 Eur.
9. Teismas pažymėjo, jog atsakovė, pareikšdama teismui priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, neįrodinėjo ir nepateikė jokių įrodymų, kad nepilnamečiai vaikai turi specialiųjų poreikių. Atsižvelgė į tai, jog išlaikymo dydis po 200 Eur dukroms buvo nustatytas bendru šalių susitarimu, todėl tokio dydžio išlaikymą šalys laikė pakankamu nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Nuo prašomo pakeisti teismo sprendimo priėmimo praėjo mažiau nei vieneri metai, todėl per tokį trumpą laikotarpį negalėjo ženkliai pakisti (išaugti) nepilnamečių vaikų poreikiai. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad per septynis mėnesius nepilnamečių vaikų poreikiai pasikeitė iš esmės ir 200 Eur per mėnesį kiekvienam iš šalių nepilnamečių vaikų teikiamas išlaikymas yra nepakankamas jų poreikiams patenkinti bei pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Teismo nuomone, ieškovo teikiamas 200 Eur išlaikymas yra pakankamas, o atsakovė turi galimybę vaikų išlaikymui skirtas išlaidas sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant ir atsisakant to, kas nėra būtina, pavyzdžiui, mažinant išlaidas vaikų pramogoms. Konstatavo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų lygybės principo ir didinti iš ieškovo priteistą išlaikymą iki 266 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė S. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti priešieškinį, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo tenkinti.
11. Nurodo, kad teismas sprendimą argumentavo neatsižvelgęs į realią šalių situaciją ir apeliantės pateiktas faktines aplinkybes dėl skyrybų sutarties pasirašymo metu buvusių šalių susitarimų ir sąlygų. Teismas nevertino to, kad, nutraukiant jos ir ieškovo santuoką, ieškovas bendravo su vaikais, dalinosi vaikų priežiūra, pasiimdavo vaikus pas save, vaikų buvimo pas ieškovą metu jis apmokėdavo visas išlaidas (maisto, komunalines, vaikų laisvalaikiui, pramogoms). Vėliau situacija pasikeitė – ieškovas nutraukė bendravimą su vaikais, dėl ko visa vaikų priežiūra teko apeliantei, kartu padidėjo ir išlaidos vaikams – apeliantė turi daugiau skirti vaikų maistui, komunaliniams mokesčiams, laisvalaikiui, t. y. turi kompensuoti tą dalį, kurią apmokėdavo ieškovas. Todėl akivaizdu, kad situacija šiuo metu nėra tokia pati, kokia buvo nutraukiant santuoką.
12. Pažymi, jog teismas nurodė, kad motina turi galimybę sumažinti išlaidas vaikams, tačiau tokiu vertinimu teismas nukrypsta nuo suformuotos praktikos ir toleruoja nevisavertės asmenybės auginimą. Toks teismo vertinimas leidžia daryti išvadą, kad pačių vaikų poreikiai nėra svarbūs, nėra būtina jiems sudaryti sąlygas dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, vykti į stovyklas, lavinti individualius gabumus. Atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pasikeitusių aplinkybių – ieškovo atsisakymo bendrauti su vaikais, pasiimti juos pas save, apeliantei taip pat išsaugo išlaidos vaikų maistui, aprangai, būstui. Dėl pasaulinės situacijos ir infliacijos Lietuvoje ženkliai pakilo maisto, rūbų ir paslaugų kainos, ko teismas nevertino.
13. Nurodo, kad, kaip matyti teismo sprendime, ieškovo mėnesinės pajamos sudaro 3 607,69 Eur, apeliantės – 488,44 Eur, taigi, ieškovo gaunamos pajamos yra 7 kartus didesnės už atsakovės. Remiantis tuo, jog jai tenka visa vaikų priežiūra, ir tuo, kad ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių teisių padalinimo principo ir iš ieškovo priteisti didesnę išlaikymo dalį. Ieškovas yra pajėgus skirti vaikams minimalų išlaikymą – po 266 Eur mėnesinių periodinių išmokų.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas D. M. nurodo, kad su atsakovės skundo argumentais nesutinka. Teigia, jog apeliantės gaunamos pajamos yra didesnės, nei ji nurodo, nes ji dar gaudavo papildomas lėšas „į rankas“, o jis pats tokios sumos – 3 607,69 Eur nėra turėjęs, priešingu atveju, nebūtų kreipęsis į teismą. Be to, apeliantė turi namus, nuomoja žemę. Šiuo metu jis augina dukrą naujoje šeimoje, kuriai taip pat reikalingas išlaikymas, kai kitom dukroms jau ir taip turi skirti pusę savo atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinis skundas atmetamas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas atsakovės S. M. priešieškinio reikalavimas padidinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu nepilnamečiams vaikams G. M. ir G. M. priteistą išlaikymo dydį iki 266 Eur kiekvienam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje šalys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo D. M. ieškinio reikalavimą ir priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams mažinti iki 150 Eur, todėl teisėjų kolegija dėl šios skundžiamo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
19. Nors vaikų poreikiai, teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
20. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu šalių santuoka nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas įsipareigojo kas mėnesį iki vaikų G. M. ir G. M. pilnametystės mokėti vaikams išlaikymą po 200 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis. Kadangi išlaikymas nustatytas teismo sprendimu, preziumuojama tuo metu jis atitiko atsakovo turtines galimybes ir vaikų būtinų poreikių patenkinimą.
21. Apeliantė (atsakovė) tvirtina, kad nuo 2021 m. gegužės mėnesio, kai buvo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įskaitant ir vaikams priteisto išlaikymo dydį, Lietuvoje žymiai išaugo infliacija, todėl ji vaikų išlaikymui turi skirti daugiau lėšų, nei reikėjo santuokos nutraukimo metu; be to, ieškovas yra visiškai nutraukęs bet kokį bendravimą su vaikais, todėl visa vaikų priežiūros našta tenka jai vienai. Atsižvelgdama į tai, prašo padidinti išlaikymą vaikams iki 266 Eur. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog iš esmės padidėjo vaikų poreikiai.
22. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui nuo 2021 m. gegužės mėnesio (kada priteistas išlaikymas) iki 2022 m. sausio mėnesio (kreipimasis į teismą dėl išlaikymo padidinimo) turėjo įtakos pasikeitusi ekonomikos padėtis ir išaugusi infliacija, kuri lėmė maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų paslaugų kainų augimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, jog vaikams yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės, medicininė priežiūra. Tačiau šiuo konkrečiu atveju svarbu ir tai, kad nuo prašomo pakeisti teismo sprendimo priėmimo praėjo tik apie 7 mėnesius. Statistikos departamento skaičiuoklė rodo, kad vartotojų kainų pokytis 2022 m. sausio mėnesį, palyginti su 2021 m. gegužės mėnesiu, išaugo 9,4 procentais arba apie 18 Eur nuo vaikų išlaikymui priteisto 200 Eur išlaikymo. Teismo vertinimu, tokio dydžio bendras vartojimo kainų pokytis nepatvirtina, kad individualūs šalių vaikų poreikiai per maždaug 7 mėnesius iš esmės išaugo ir tapo nepakankami būtiniems poreikiams užtikrinti. Priešieškinyje atsakovė pateikė lentelę apie vaikų poreikius kreipimosi dėl išlaikymo padidinimo metu, tačiau iš jos negalima nustatyti, kokie poreikiai buvo 2021 m. gegužės mėnesį tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kiek jie realiai išaugo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo padidinimo dienai. Iš kitos pusės, vartojimo kainų pokytis didėjimo linkme lėmė ne tik atsakovės, bet ir ieškovo didesnes išlaidas savo būtinų poreikių tenkinimui, kas reiškia nors ir neesminį, bet visgi ieškovo turtinės padėties pablogėjimą.
23. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš vaikų poreikiams tenkinti skirtų lėšų neva eliminavo išlaidas pramogoms (dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, vykti į stovyklas, lavinti individualius gabumus ir pan.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė turi galimybę vaikų išlaikymui skirtas išlaidas sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant ir atsisakant to, kas nėra būtina. Pažymėtina, jog nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, kad, siekiant visapusiško vaiko vystymosi, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, vaikų amžių, šalių pateiktus duomenis ir paaiškinimus todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.192 straipsnio nuostatas, neteisingai nustatė vaikams būtino išlaikymo dydį. Šiuo atveju negali būti ginčijama aplinkybė, jog vaikams turi būti užtikrinamas turiningas laisvalaikis, sudarant jiems galimybes dalyvauti renginiuose, šventėse, keliauti, eiti į kiną, teatrą, muziejus ir kt.. Pirmosios instancijos teismas ne eliminavo išlaidas šalių vaikų laisvalaikiui, pramogoms ir pan., o nurodė, kad tokie poreikiai turi būti tenkinami pagal tėvų finansines galimybes, nes tai nėra kasdieniai ir būtini poreikiai.
24. Apeliantė nurodo, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį, nes ieškovas nutraukė bendravimą su vaikais, jų nepasiima pas save ir nepadengia pragyvenimo išlaidų, kaip kad buvo priteisiant išlaikymą pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl visa vaikų priežiūros našta tenka jai vienai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, nes iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta tik su atsakove. Nustatytas 200 Eur išlaikymo dydis kiekvienam iš vaikų nesusietas su sąlyga, kad jis toks nustatomas todėl, jog tam tikrą laikotarpį vaikai gyvens pas tėvą ir bus jo išlaikomi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė nei išaugusių vaikų poreikių fakto ir jų poreikių padidėjimo apimties, todėl nenustatytas faktinis pagrindas taikyti CK 3.201 straipsnio nuostatas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.
25. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į šalių turtinę padėtį, t. y. kad ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, todėl yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių teisių padalinimo principo.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai ištyrė ir nustatė abiejų vaikų tėvų turtinę padėtį po 2021 m. gegužės 31 d. teismo sprendimo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams priėmimo ir, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų lygybės principo ir didinti iš ieškovo priteistą išlaikymą iki 266 Eur. Bylos duomenys rodo, kad pagal išrašus apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ieškovas turi nuolatinį darbą ir gauna pastovias pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, atitinkamai atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nuo tada, kai 2021 m. gegužės 31 d. buvo nutraukta šalių santuoka iki šiol, tiek ieškovo, tiek atsakovės pajamos iš darbinės veiklos iš esmės nesikeitė (ieškovas gauna apie 1 200 Eur, atsakovė – apie 700 Eur). Abi šalys pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių turėjo ir turi solidarų įsipareigojimą bankui dėl kredito grąžinimo. Atsakovė nuosavybės teise valdo registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurio dalį pagal bylos duomenis nuomoja, bet neatskleidė, kokio dydžio pajamas iš to gauna. Įvertinus tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė ir kad jos turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Be to, pagal bylos duomenis (duomenys neskelbtini) gimė dar viena ieškovo dukra D. M., kuriai taip pat reikalingas išlaikymas, ir tai sudaro papildomą pagrindą vertinti, kad tenkinti atsakovės prašymą padidinti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams nėra pagrindo.
28. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nesudaro pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.