Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2A-1162-826/2016

Teisėja Viktorija Čiapaitė (Proceso Nr. 2-06-3-08070-2015-4)

2016 m. liepos 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Agmin Italy Srl apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Agmin Italy Srl ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui UAB „Labo centras“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ir prašė priteisti 10 227,61 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė užsakė iš UAB „Labo centras“, kurios direktoriumi buvo atsakovas, elektrotechnikos prekių už 61 265 Eur ir apmokėjo UAB „Labo centras“ išankstinio apmokėjimo sąskaitas minėtos sumos, tačiau UAB „Labo centras“ nepristatė prekių už 7440 Eur ir už šias prekes sumokėtų pinigų 7440 Eur taip pat negrąžino, nesumokėjo užsakymuose nurodytų delspinigių 3660 Eur. Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2013-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą dėl 7440 Eur skolos, 3660 Eur delspinigių bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą priteisimo iš trečiojo asmens UAB „Labo centras“. Antstolio A. S. kontoros išduota pažyma patvirtina, kad nėra galimybių išieškoti piniginių sumų iš UAB „Labo centras“. Kadangi atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, atliko tyčinius veiksmus, kuriais buvo panaikinta galimybė ieškovės užsakytų prekių pristatymui, jam kyla subsidiari atsakomybė dėl kilusios žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-05 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis, pirkimas buvo atliekamas pagal išankstines sąskaitas ir atskirus užsakymus. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad trečiasis asmuo nepateikė ieškovei prekių, kurių vertė – 7440 Eur, be to, ieškovė jokiais duomenimis nepagrindė ir prašomų priteisti delspinigių skaičiavimo, nors ieškinyje nurodo, jog jie skaičiuojami remiantis užsakymais. Atsakovas darbo sutartį su UAB „Labo centras“ nutraukė 2012-12-01 ir siekdamas įteisinti savo atleidimą kreipėsi į įmonės vienintelę akcininkę Glenderry Trading Limited, kuri, kaip paaiškėjo, kaip vienintelė akcininkė, yra išregistruota 2009-04-14. Taigi šiuo metu trečiasis asmuo neturi nei vadovo, nei akcininko.Teismas konstatavo, kad duomenų apie tai, kad UAB „Labo centras“ finansinė padėtis buvo sudėtinga ir bendrovė negalėjo įvykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams ieškovės nurodomu laikotarpiu nuo 2012-06-26 iki buvo priimtas 2013-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymas, byloje nėra. Duomenų, kad UAB „Labo centras“ turėjo kitų kreditorių, byloje taip pat nėra. Pažymėjo, jog teismo įsakymas išduodamas, netikrinant pareiškimo pagrįstumo. 2013-09-11 teismo įsakymo išdavimo dieną bendrovė UAB „Labo centras“ jau neturėjo nei akcininko, nei vadovo, nes atsakovas A. K. jau buvo pateikęs prašymą dėl atleidimo iš darbo ir nutraukęs savo darbo sutartį. Tuo tarpu ieškovė savo reikalavimą kildina būtent iš skolos, kuri priteista 2013-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymu. Duomenų apie tai, kokiomis sąlygomis ir kokiais pagrindais buvo atliekamas prekių tiekimas ir atsiskaitymas už prekes tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Labo centras“ ir kas atstovavo bendrovei santykiuose su ieškovė, byloje taip pat nėra.Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, konstatavo, jog nebuvo įrodyti atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėti veiksmai, ar kad tarp jo veiksmų ir ieškovei padarytos žalos būtų priežastinis ryšys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priimti naujus įrodymus – 2012-06-01 UAB „Labo centras“ išankstinio apmokėjimo sąskaitas, kurių nepriėmė pirmosios instancijos teismas prieš baigiamąsias kalbas.Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tarp šalių egzistavusius santykius, nes atsakovo subsidiarios atsakomybės pagrindas buvo įrodytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-11 įsakymu, kuriuo iš atsakovo vadovaujamos įmonės buvo priteista skola. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nebebuvo UAB „Labo centras“ vadovu nuo 2012-12-01, nes įstatyme reglamentuoti privalomi vadovo atsistatydinimo veiksmai įgyvendinti tik 2015-12-10. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovui nebuvo žinoma apie ieškovę, kaip pirkėją, nes į bylą buvo pateiktas šalių susirašinėjimas bei atsakovo ir I. Š. susirašinėjimas apie įsipareigojimus ieškovei. Atsakovo veiksmai buvo nukreipti į žalos ieškovei padarymą, tačiau teismas jų nevertino. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo vadovaujama UAB „Labo centras“ nebevykdė veiklos, siekdama pažeisti ieškovės interesus, o tai patvirtina atsakovo ir I. Š. susirašinėjimas, kuriame atsakovas prašo apmokėti skolą, kad išsiųstų ieškovei prekes. Taip pat susirašinėjimas apie įmonės uždarymą. Neteisėtus atsakovo veiksmus įrodo ir tai, kad atsakovas nesiėmė jokių bendradarbiavimo veiksmų, neteikė jokių paaiškinimų dėl nepristatytų prekių ar pinigų grąžinimo. Teismas taip pat nepagrįstai pažymėjo, kad nėra duomenų apie tai, kad įmonės padėtis nuo 2012-06-26 užsakymo pateikimo iki 2013-09-11 teismo įsakymo išdavimo buvo sudėtinga, nes byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas, kaip UAB „Labo centras“ vadovas, nuo 2009 m. nepateikinėjo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, o be to, pareigą pateikti duomenis apie įmonės vykdomą veiklą turėjo atsakovas.Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo neteisėti veiksmai nebuvo įrodyti. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovo neteisėtus veiksmus įrodo nebendradarbiavimas su ieškove ir tai, kad atsakovas neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų ir pateikė netikslius duomenis apie įmonės akcininką. Atsakovas neprivalėjo ieškovei teikti konfidencialios bendrovės informacijos, o duomenis apie įmonės akcininką jis pateikė tokius, kokius turėjo, nes jam pačiam nebuvo žinoma, kad įmonės akcininkė Glenderry Trading Limited pagal Didžiosios Britanijos registro duomenis buvo išregistruota 2009-04-14. Pažymi, kad finansinių atskaitomybių neteikimas nepagrindžia atsakovo siekio ieškovei padaryti žalą.Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad nepateikti prašomos priteisti skolos susidarymo įrodymai, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-11 įsakymas, kuriuo priteista skola iš UAB „Labo centras“, neįrodo skolos fakto, nes jokie skolą patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti ir byloje dėl teismo įsakymo išdavimo.Teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės teikiamus įrodymus apie atsakovo jai pateiktas išankstinio mokėjimo sąskaitas, nes šiuos duomenis apeliantė galėjo pateikti anksčiau, įrodinėdama ieškinio reikalavimo pagrįstumą.

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinus įrodymus – trečiojo asmens UBA „Labo centras“, kuriai vadovavo atsakovas, ieškovei 2012-06-01 išrašytas išankstinio apmokėjimo sąskaitas Nr. 201206/001 ir 201206/002. Nurodė, jog būtinybė pateikti šį naują įrodymą kilo po to, kai pirmosios instancijos teismas, atsisakęs juos priimti, sprendime konstatavo, kad nepateikta duomenų, pagrindžiančių skolos susidarymo faktą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (LAT 2015-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovui pateiktų naujų įrodymų turinys yra žinomas, nes šios sąskaitos buvo išrašytos jam einant direktoriaus pareigas. Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo subsidiarios atsakomybės už įmonės padarytą žalą. Apeliantė įrodinėjo, kad atsakovas siekė ieškovei padaryti žalą ir patiekė tik dalį prekių pagal ieškovės apmokėtas sąskaitas, o prekių už likusią 7440 Eur (be 3660 Eur delspiniginių) sumą net neketino tiekti. Atsakovo neteisėtus veiksmus įrodinėjo atsakovo žinojimu apie įmonės padėtį, t. y. kad įmonė netrukus nustojo vykdyti veiklą, atsakovo susirašinėjimu su įmonės akcininku apie likusių prekių tiekimą bei įmonės finansinių atskaitomybių neteikimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo neteisėti veiksmai nebuvo įrodyti, dėl to nėra pagrindo jo subsidiariai atsakomybei atsirasti. Juridinio asmens organų narių pareigas reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys. Įmonės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovė, reikšdama atsakovui, kaip įmonės vadovui, reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų.Nagrinėjamoje byloje spręsdamas klausimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas nenustatė faktinių aplinkybių, sudarančių prielaidas taikyti vadovui subsidiarią atsakomybę, nes konstatuota, kad nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiškiančio aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė pagal išankstinio mokėjimo sąskaitas pervedė trečiajam asmeniui UAB „Labo centras“, kurios vadovu buvo atsakovas A. K., 61 265 Eur už prekes. Ieškovei buvo patiekta dalis prekių, tačiau prekių už 7440 Eur ieškovė negavo ir ši skola už nepatiektas prekes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-11 įsakymu ieškovei buvo priteista iš UAB „Labo centras“, teismo įsakymas įsiteisėjo. Ieškovei priteistos skolos išieškoti iš UAB „Labo centras“ nepavyko, nes įmonė neturi lėšų ir turto, dėl to ji siekė prisiteisti šią skolą iš atsakovo, kaip subsidiariai atsakingo už įmonės padarytą žalą asmens. Ieškovė teigė, kad atsakovas turėjo kryptingą siekį padaryti ieškovei žalą ir net neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos ieškovės teiginius paneigia faktas, kad didžioji dalis (88 proc.) užsakymo visgi buvo įvykdyta. Manytina, jog tuo atveju, jeigu atsakovas, kaip įmonės vadovas, būtų turėjęs ketinimų padaryti ieškovei žalą, būtų prekių arba netiekęs apskritai, arba patiekęs jų tik mažąją dalį. Šiuo atveju nustatyta priešinga aplinkybė.Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovo susirašinėjimas su jo vadovaujamos įmonės akcininku įrodo jo ketinimus nebevykdyti įsipareigojimų, tačiau ši išvada nepagrįsta. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateiktu susirašinėjimu tarp atsakovo ir I. Š. (b. l. 119–121), daro išvadą, kad tarp paminėtų asmenų buvo kilęs nesutarimas dėl prekių tiekimo ieškovei dėl galbūt nesuderintų tarpusavio įsipareigojimų, nes atsakovas likusias prekes, t. y. už siekiamą prisiteisti 7440 Eur sumą, ieškovei turėjo patiekti po to, kai jas gautų iš kitų tiekėjų. Tačiau šis susirašinėjimas nepatvirtina aiškaus siekio apgauti ieškovę ir nebetiekti jai prekių. Tuo labiau, kaip jau buvo minėta, didžioji dalis užsakymo buvo įvykdyta. Apeliantė atsakovo ketinimus padaryti jai žalą įrodinėjo įmonės finansinės situacijos sudėtingumu ir teigė, kad atsakovas, būdamas UAB „Labo centras“ direktoriumi, neteikė finansinės atskaitomybės, o netrukus po ieškovės užsakymo įmonė veiklos nebevykdė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad įmonė nuo 2010 m. finansinės atskaitomybės neteikia, tačiau įsiskolinimų valstybei neturi, duomenų apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams, išskyrus ieškovę, nėra. Atsakovas įmonės buveinės adresą išregistravo iš jam priklausančių patalpų tik 2012-11-23 (b. l. 37), t. y. gerokai jau po to, kai didžioji dalis ieškovės užsakytų prekių jai buvo patiekta. Taip pat pažymėtina, kad prašyme dėl išregistravimo nurodyta ne kad įmonė veiklos apskritai nebevykdo, bet veiklos nevykdo nurodytu adresu. Įvertinusi šias aplinkybes kartu su kitais jau anksčiau šioje nutartyje aptartais įrodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog atsakovas turėjo aiškų tikslą apgauti ieškovę ar padaryti jai žalą (CPK 185 straipsnis). Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys tarp šalių egzistavusius santykius, nes skolos susidarymo faktą įrodo 2013-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymas, kuriuo iš UAB „Labo centras“ buvo priteista skola, kurią šioje byloje ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovo, kaip įmonės direktoriaus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo apeliantės teiginiu, nes apeliantė išankstinio mokėjimo sąskaitas, kaip patvirtinančias tarp šalių egzistavusius santykius, pateikė teismui prieš baigiamąsias kalbas. Tačiau taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, sprendžiant šių dokumentų priėmimo klausimą, kad apeliantė galėjo šiuos įrodymus pateikti ir anksčiau, nes tai buvo ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančių įrodymas. Visgi ši aplinkybė nebuvo esminė, dėl kurios ieškinys buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus pateiktus įrodymus ir konstatavo, kad jie nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie yra būtini atsakovo subsidiariai civilinei atsakomybei konstatuoti. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą ir priėmė nepagrįstą teismo sprendimą, nes pažeidė įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apeliantės argumentais, pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012.).Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą, o tai neleidžia daryti išvados, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ar kad jame yra prieštaravimų. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių, jų atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad apeliantės teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Be to, sprendžiant bylas dėl įmonių vadovų atsakomybės, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti neteisėtus atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmus ar neveikimą, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamu atveju ieškovė šių aplinkybių neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, iš esmės atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, dėl to iš ieškovės atsakovui priteistina 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

priimti ieškovės Agmin Italy Srl pateiktus naujus įrodymus – 2012-06-26 išankstinio apmokėjimo sąskaitas Nr. 201206/001 ir Nr. 201206/002.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Agmin Italy Srl atsakovui A. K. 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.