Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis Kaunas, Šiaurės pr. 103-34, Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartimi pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl galimai padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalyje, pagal pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - Pareiškėjas) pareiškimą dėl administracinės atsakomybė taikymo UAB (duomenys neskelbtini) (toliau Bendrovė) direktoriui A. A. dėl akcininkų teisių pažeidimo, t.y. už tai, kad Pareiškėjas 2016-11-24 pakartotiniu reikalavimu dėl dokumentų pateikimo kreipėsi į Bendrovės direktorių prašydamas pateikti Bendrovės metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniu nuo 2007 m. sausio 1 d., Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai protokolai, nuo 2007 m. sausio 1 d. Pakartotinis reikalavimas Bendrovės direktoriui įteiktas 2016-11-28, tačiau galimybė Pareiškėjui atvykti susipažinti su dokumentais buvo sudaryta 2016-12-06, minėtą dieną Pareiškėjo atstovui nuvykus į Bendrovė, jos direktorius atsisakė pateikti reikalaujamų dokumentų kopijas, bei nebuvo leista susipažinti su dalimi reikalaujamų dokumentų, nurodant, kad su jais bus galima susipažinti kitu laiku. Į Bendrovės direktorių buvo kreiptasi ir 2016-12-28 pateikiant reikalavimą, prašant pateikti aukščiau nurodytų dokumentų kopijas, tačiau Pareiškėjo atstovui nuvykus į Bendrovę, jam ir vėl nebuvo pateiktos tarpinės finansinės Bendrovės ataskaitos ir dokumentų kopijos, taip pat jam neleista pasidaryti kopijų. Bendrovės direktorius atsisakė pateikti prašomų dokumentų kopijas, o Bendrovės 2016 m. tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikė. Šiais veiksmais A. A. pažeidė Akcinių Bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, metų bėgyje būdamas baustas už akcininko neturtinių teisių gauti informaciją apie Bendrovę, pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pareiškimą, bei jo priedus 2017 m. kovo 9 d. gavo (b. l. 51). Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 54) neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl baudos skyrimo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui pažeidus akcininko neturtines teises (b. l. 2-4), Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimas (b. l. 7-11), pakartotinis reikalavimas dėl dokumentų pateikimo (b. l. 12), AB Lietuvos paštas išrašai (b. l. 13; 14; 15 16; 17-18; 21; 22; 23; 24; 25), UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas (b. l. 19), UAB (duomenys neskelbtini) 2016-12-28 reikalavimas dėl dokumentų pateikimo (b. l. 20), UAB (duomenys neskelbtini) pranešimai (b. l. 26; 27), VĮ Registrų centras gyventojų registro išrašas (b. l. 32), VĮ Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad nuo 2007-07-17 UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra A. A. (b. l. 33-36).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai, kas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų matyti, kad administracinė atsakomybė kyla už kelias alternatyvias veikas, kuriomis pažeidžiamos turtinės ar neturtinės akcininkų teisės. Viena tokių veikų – įstatymo numatytos informacijos nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas. Akivaizdu, kad ši veika įstatymo leidėjo apibrėžiama blanketinė teisės norma, todėl norint patraukti valdybų pirmininkus (valdytojus), valdybų narius ar administracijų vadovus, kurie pagal įstatymą yra atsakomybės subjektais, administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti akcininko teises gauti informaciją ar kitas neturtines teises reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendrovės pareiga akcininkui raštu pareikalavus, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. A. į pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atstovo 2016-11-24 pakartotinį reikalavimą dėl dokumentų pateikimo (adresatui įteikta 2016-11-28), 2016-12-05 pranešimu informavo apie leidimą 2016-12-06 atvykti į Bendrovės patalpas. 2016-12-06 pareiškėjui buvo leista susipažinti tik su dalimi reikalautų dokumentų. 2016-12-28 pateikus reikalavimą dėl dokumentų kopijų pateikimo prašant pateikti vis dar nepateiktus dokumentus (2017-01-02 įteikta adresatui), 2017-01-02 pranešimu buvo leista 2017-01-05 atvykti į Bendrovės patalpas susipažinti su dokumentais. Minėtu laiku nuvykus į Bendrovę, buvo įteiktas pranešimas (b. l. 27) ir pareiškėjui nebuvo pateiktos tarpinės finansinės Bendrovės ataskaitos ir dokumentų kopijos, taip pat Pareiškėjo atstovui neleista pasidaryti kopijų.

Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 50⁵ straipsnyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ATP byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

Nagrinėjamoje situacijoje prašomi dokumentai UAB (duomenys neskelbtini) atstovui turėjo būti pateikti savalaikiai, t.y. iki 2016- 12-05. Per teisės aktų nustatytus terminus 2016-11-24 reikalavime nurodyti dokumentai akcininko atstovui nebuvo pateikti, įstatyme nurodytas 7 dienų terminas yra praleistas, taip pat akcininko teisė gauti prašomą informaciją ir šiai dienai nėra įgyvendinta (visuotinių akcinių susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai nuo 2007 m., bei finansinių ataskaitų už 2015 m. ir 2016 metų pirmus tris ketvirčius), todėl A. A. pažeidė pareiškėjo – UAB (duomenys neskelbtini), kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininko, kuriam priklauso bendrovės akcijos, sudarančios 10 procentų visų bendrovės akcijų, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturines teises.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. A. trukdė įgyvendinti akcininko neturtinę teisę gauti informaciją ir metų bėgyje būdamas baustas už akcininkų neturtinių teisių pažeidimą, padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalyje, todėl jis baustinas.

A. A. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, jog A. A. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijos ribose.

Dėl proceso išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, t.y. priteisti iš A. A. 574,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei prideda PVM sąskaitų – faktūrų kopijas, patvirtinančias prašyme nurodytą 574,15 Eur sumą.

ANK 666 straipsnyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Taigi, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovės advokato padėjėjos O. G. teismui pateiktų prašymo bei sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas matyti, kad advokatui už suteiktas teisines paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 574,15 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš A. A..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 119 straipsniu, 666 straipsniu,

nutarė:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. A. priteisti 574,15 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 15 ct) proceso išlaidų nukentėjusiojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.