Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. B. (K. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis, 2017 m. lapkričio 11 d., apie 04.57 val., Vilniuje, Mokslininkų gatvėje, ties pastatu Nr. 11B, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,38 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kadangi K. B., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Lexus IS 250“ (kėbulo tipas – sedanas, kuras – benzinas, variklio darbinis tūris – 2 500 cm³, variklio galia – 153 kW, gamybos metai - 2008) kaina yra 7 480 eurų (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. B. kartu su gynėju pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo motiną I. B. (b. l. 64-67).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis K. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 41), administracine tvarka baustas, didesne dalimi už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos, (b. l. 42-47, 70-96), savo kaltę pripažįsta pilnai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme davė nuoseklius parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju nusikaltimu žala nepadaryta, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurą būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į žalos padarymo fakto nebuvimą, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarstydamas tokį klausimą, teismas užtruko bene ilgiausiai. Kaltinamasis praeityje neteistas, taigi, teisiamas pirmą kartą, tačiau šiuo atveju teismas negalėjo nevertinti to, kad K. B. yra padaręs ne vieną administracinį nusižengimą, kurie beveik visi yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymų. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu pastarasis dar turėjo ir kelias galiojančias administracines nuobaudas. Tokios aplinkybės, be abejo, yra reikšmingos, ypač svarstant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu. Visgi, teismo vertinimu, administraciniai nusižengimai, kurie K. B. atveju nėra šiurkštūs, dalis jų nebegaliojantys, visos administracinės nuobaudos sumokėtos, negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, jeigu byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Objektyvūs duomenys dėl kaltinamojo įvykdytų administracinių nusižengimų sudaro pagrindą nustatyti griežtesnes atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas (skirti ilgesnį terminą, parinkti baudžiamojo poveikio priemonę), tačiau vien tai, kad tokie nusižengimai, kurie, pasikartotina, nėra šiurkštūs, buvo padaryti, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, kas užkirstų kelią atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis K. B. savo kaltę pilnai pripažįsta, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių. K. B. teisiamas pirmą kartą, nors už Kelių eismo taisyklių pažeidimus praeityje yra baustas, tačiau nei vienas iš jo padarytų pažeidimų nėra itin šiurkštus, K. B. yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas kaip pareigingas, pavyzdingas ir iniciatyvus darbuotojas, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamasis K. B. padarė tinkamas kritiškas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąjį K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo motina I. B. parodė, kad jos tarpusavio santykiai su sūnumi yra artimi, sūnus gyvena kartu (buvo laikinai išsikraustęs, tačiau šiuo metu vėl gyvena su ja), ja pasitiki, įsiklauso į jos nuomonę, mano esanti sūnui yra autoritetas. Po įvykio daug kalbėjosi su sūnumi, mato, kad jis labai pergyvena, kaip motina padarys viską, kad ateityje toks poelgis nepasikartotų, nors yra įsitikinusi, kad ir pats sūnus pilnai viską suprato ir daugiau niekada išgėręs nesės už automobilio vairo. Prašo sūnų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai laiduojant. Vertindamas, ar I. B. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog pastaroji praeityje neteista, aukštojo išsilavinimo. Negalima nepastebėti to, jog I. B. yra bausta administracine tvarka, iš viso du kartus, vieną iš jų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b. l. 98-100). Ši aplinkybė nėra nereikšminga, juo labiau, kad I. B. prašosi būti laiduotoja atleidžiant sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, padarytą eismo saugumui. Visgi faktas dėl praeityje padarytų KET pažeidimų negali būti vertinamas formaliai. I. B. praeityje nubausta už vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, paskirta bauda sumokėta, o nuobauda nebegaliojanti. Vien ši aplinkybė neleidžia asmens laikyti kaip nepatikimo ar linkusio ignoruoti eismo saugumą. Padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos. Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada esant pagrindą laikyti I. B. tinkama laiduotoja, kuri būdama kaltinamojo motina turi visas galimybes daryti teigiamą įtaką sūnui. Vis dėlto administracinių nusižengimų, taip pat ir pažeidžiant Kelių eismo taisykles padarymas, negali likti visiškai neįvertintas, jis sudaro pagrindą nustatyti laidavimo institutui bei pačiai laiduotojai papildomas sąlygas, padėsiančias užtikrinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tikslus.

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog yra tikslinga atleisti kaltinamąjį K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. B. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Kartu su laidavimu skirtinas užstatas (laiduotoja iš esmės neprieštaravo mokėti užstatą), laidavimo terminas nustatytinas 2 (dvejiems) metams. Be to, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už BK 71 straipsnyje nustatytą galimą skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį (vidurkio dydis 75 MGL, o šiuo atveju teismas įmokos dydį skiria beveik dvigubai mažesnį už vidurkį). Pažymėtina, jog teismo sprendimui skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę nemažai reikšmės turėjo aplinkybė dėl pastarojo anksčiau įvykdytų administracinių nusižengimų, už kuriuos dalis paskirtų administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo dienai buvo, o ir šiuo metu yra galiojančios. Kaltinamasis yra dirbantis, šiuo metu nurodė gyvenantis su motina, taip pat pažymėtina, jog pardavęs transporto priemonę, kuria pasinaudodamas padarė nusikalstamą veiką, gavo 7 000 eurų, dėl ko teismas mano, jog kaltinamasis turi visas galimybes susimokėti paskirtą įmoką per teismo nustatytą laikotarpį, kuris nustatytinas kiek ilgesnis už įstatymo numatytą.

Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent šios teisės atėmimo paskyrimo klausimą. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,38 promilių etilo alkoholio. Kaltinamasis būdamas namie vartojo alkoholį, po ko, nors ir būdamas apsvaigimo būsenoje, nutarė sėsti prie automobilio vairo, kartu vežėsi keleivį. Šie K. B. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Pažymėtina, jog nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės terminas ilgesniam nei vidurkis laikotarpiui nustatytinas, atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis yra padaręs ne vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Pažymėtina, jog teismas, nusprendęs atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neturi juridinės galimybės spręsti klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimas yra iš esmės privalomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017), tačiau atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiu atveju teismas įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nagrinėjamu atveju teismas kaltinamajam jau skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones, kuris laikytinos kaip pilnai pakankamos. Dar vienos nurodyto pobūdžio priemonės, šiuo atveju numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, taikymas būtų perteklinis, juo labiau, kad kyla pagrįstų abejonių, ar transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, apskritai priklauso kaltinamajam. Tiek K. B., tiek liudytojas V. F. nurodė, jog automobilis „Lexus IS250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas V. F., ką patvirtina byloje esanti pirkimo – pardavimo sutartis. Teismas plačiau nevertina, ar nurodytas sandoris buvo realus ir pagrįstas, kadangi nenustatyta esant būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus 2017-11-13 nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į K. B. automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas (b. l. 9).

K. B. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 40).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstama veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. B. (K. B.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų terminą su 1 000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio užstatu.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-692-932/2018 dėl K. B. (K. B.) nutraukti.

Paskirti K. B. (K. B.) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Paskirti K. B. (K. B.) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir įpareigoti K. B. (K. B.) įmokėti 40 MGL (atitinkamai 1 506,40 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. B. (K. B.) paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą, esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus 2017-11-13 nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į K. B. (K. B.) vardu registruotą automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti I. B., kad 1 000 eurų dydžio užstatą ji turi įnešti per 30 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT72 7044 0600 0786 9964, esančią bet kuriame banke (gavėjas – Vilniaus miesto apylinkės, įmonės kodas 302942160).

I. B. (K. B.), kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.