Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant pareiškėjui R. B., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus atstovui Vladislavui Butkevičiui, liudytojams M. M., E. V., Eglei Mackelaitei, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs pareiškėjo R. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2022 m. vasario 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3527-2022, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau- Institucija) 2022 m. vasario 18 d. nutarimu (toliau- Nutarimas) R. B. (toliau- Pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1 dalį paskirta 1200 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių, už tai, kad jis 2022 m. sausio 26 d. apie 13:20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatyta 1,47 (po paklaidos) promilių girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio būklės sąlygas, nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip jį kliudė, palikęs transporto priemonę iš eismo įvykio pasišalino. Apgadintos abi transporto priemonės.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Nutarimą dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, kaip nepagrįstą. Netenkinus prašymo, prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti švelnesnę nei įstatymu numatytas administracinio poveikio priemonę.

Skunde Pareiškėjas nurodo, kad pripažįsta savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, tačiau prieš padarydamas eismo įvykį tikrai buvo blaivus. Įvykio išvakarėse dalyvavo šeimos šventėje, kurios metu buvo vartotas alkoholis, tačiau tik nedideliais kiekiais. Kitos dienos vidurdienį, jausdamasis absoliučiai blaivus, sėdo už vairo, tačiau neįvertinęs eismo sąlygų, bei saugaus atstumo dėl slidžios kelio dangos, kliudė eisme dalyvavusį automobilį ,,BMW“. Iš karto po eismo įvykio pripažino savo kaltę bei su automobilio ,,BMW“ vairuotoju sutarė, kad dėl eismo įvykio užpildys eismo įvykio deklaraciją. Šis asmuo telefonu nufotografavo abidvi transporto priemones, ir tik tuomet, kad netrukdyti kitoms transporto priemonėms pravažiuoti - abi transporto priemones patraukė į šalį. Taigi eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos. Po eismo įvykio buvo susijaudinęs, galbūt kažkiek pasimetęs, kalba galėjo strigti, tačiau buvo blaivus. Automobilyje neturėjo draudimo dokumentų, todėl automobilio ,,BMW“ vairuotojui pasakė, kad pildytų deklaraciją, o pats nuėjo į namus pasiimti savo automobilio registracijos bei draudimo dokumentų. Nuėjo į namus pėsčiomis, nes gyvena netoli eismo įvykio vietos (apie 500 metrų). Grįžęs į namus, iš susijaudinimo įsipylė 100 gr degtinės ir iš karto išgėrė, dar prieš grįžtant prie automobilių, kur tikėjosi, kad apgadintos transporto priemonės vairuotojas jau bus bent dalinai užpildęs eismo įvykio deklaraciją (eismo įvykio aplinkybes, apgadinimus, bei savo duomenis), bei liks įrašyti tik jo, jo transporto priemonės bei draudimo duomenis. Nepriėjus įvykio vietos, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie jam paaiškino, kad gavo pranešimą apie tai, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Pirmojo pūtimo metu 13:51val. jam buvo nustatytas 1,89 prom. girtumas, antro pūtimo metu 14:13 val. - 1,47 prom. girtumas. Manė, kad eismo įvykio aplinkybės buvo aptartos ir neginčytinos, transporto priemonių padėtis nufotografuota, t. y. užfiksuota, buvo sutarta pildyti deklaraciją, todėl pagrįstai tikėdamasis, kad vairuotojas, kurio vairuojamą transporto priemonę apgadino, t. y. M. M., jau bus iš esmės ir užpildęs eismo įvykio duomenis deklaracijoje, todėl traktavimas, kad alkoholį vartojo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, šiuo atveju ginčytinas. Jam niekas nepasakė, kad į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai.

Pareiškėjas skunde dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies taikymo pažymi, kad eismo įvykis buvo padarytas šviesiu paros metu, su vairuotoju, į kurio automobilį įvažiavo, vairuodamas transporto priemonę, buvo sutarta pildyti eismo įvykio deklaraciją, eismo įvykio aplinkybės užfiksuotos vaizdo fiksavimo priemonėmis. Jam nebuvo pagrindo vengti žalos atlyginimo, kadangi jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Iš eismo įvykio vietos nuėjo iki namų, buvo sulaikytas ne namuose, o grįžtant į eismo įvykio vietą, nešant dokumentus dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo, todėl nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Galimai automobilio ,,BMW“ vairuotojas klaidingai suprato, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, nors jis tik nuėjo namo pasiimti dokumentų. Faktą, kad jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos, patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, jog policijos pareigūnai jį užtiko jau grįžtant į eismo įvykio vietą.

Pareiškėjo skunde teigiama, kad esant nurodytoms aplinkybėms, kyla pagrįsta abejonė, kad jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį.

Skunde Pareiškėjas nurodo, kad jei teismas pripažins, kad Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, tada prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Mano, kad skundžiamu Nutarimu jam paskirtos administracinio poveikio priemonės yra neproporcingos, vertinant jam inkriminuoto nusižengimo pobūdį, aplinkybes, ir yra per griežtos. Skunde Pareiškėjas pažymi, kad teisė vairuoti jam yra labai būtina. Nuo 2015 metų yra neįgalus, jam nustatytas 40 proc. darbingumas. Nuo 2017 metų dirba UAB (duomenys neskelbtini) ekskavatoriaus operatoriumi, vykdant darbinę veiklą, jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Dėl darbo tenka vykti į kitus miestus, rajonus. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Dėl sveikatos būklės, šis darbas jam vienintelis pragyvenimo šaltinis. Be to, Pareiškėjas skunde nurodo, kad su sutuoktine R. B. prižiūri ir nuolatos rūpinasi jos vieniša pussesere, kuri yra pensinio amžiaus, sunkios sveikatos būklės, neįgalus asmuo, jai nustatyti specialieji priežiūros poreikiai. Ją periodiškai reikia vežti į gydymo įstaigą. Po nusižengimo padarymo savo iniciatyva išklausė 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, 2022 m. vasario 11 d. psichoterapeuto pagalba yra užkoduotas nuo alkoholinių skysčių vartojimo dešimčiai metų.

Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, alkotesterio parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga. R. B. inkriminuojami Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 9, 14, 126 ir 221 punktų reikalavimų pažeidimai, kuriuose yra reglamentuojamos bendrosios eismo dalyvių pareigos, transporto priemonių vairuotojų reikalavimai, transporto priemonių išdėstymas kelyje ir eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Pagal KET 221 punktą su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Taip pat, KET numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Institucijos nuomonė R. B. tyčiniais veiksmais t. y. ignoruodamas KET reikalavimus, nesutardamas dėl įvykio aplinkybių, nepateikdamas savo kontaktinių duomenį, reikiamų užpildyti eismo įvykio deklaraciją, palikdamas savo transporto priemonę važiuojamoje dalyje, be pateisinamos priežasties pasišalino iš įvykio vietos, todėl tokie jo veiksmai tinkamai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį. Nutarimas priimtas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjus surinktą medžiagą, kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustačius būtinus administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, požymius, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priimtas teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas. Pareiškėjas nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, kas, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.

R. B. skundo nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad palaiko savo skundą ir nurodė, kad eismo įvykio metu nebuvo išgėręs. Jam šalinami dantys, dėl to galėjo būti kvapas jam iš burnos. Nepasišalino iš eismo įvykio vietos, o nuėjo namo, nes neturėjo reikiamų dokumentų. Įvykus eismo įvykiui, jis ir kito automobilio vairuotojas išlipo iš automobilių, nei vienas iš jų neturėjo eismo įvykio deklaracijos. Eismo įvykio deklaraciją pildė ant paprasto popieriaus lapo. Kito automobilio vairuotojas viską nufotografavo telefonu, po to jie patraukė automobilius į šoną. Kito automobilio vairuotojui, t. y. M. M. pasakė, kad neturi reikiamų dokumentų, pastarasis sutiko, kad jis nueitų pasiimti dokumentų. M. M. minėjo, kad nuo jo sklinda kvapas, tačiau jis jam nesakė, kad atrodo neblaivus. M. M. nieko nesakė apie policijos pareigūnus. Grįžęs namo, jis pagalvojo, kad jau viskas sutvarkyta, todėl namuose išgėrė apie 300 ml degtinės. Jam grįžtant į įvykio vietą, iki įvykio vietos likus apie 30 metrų, jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems paaiškino, kad grįžta į įvykio vietą. Pareigūnai jam pasakė, kad juos iškvietė kito automobilio vairuotojas. Prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti kuo trumpesnį atėmimo terminą. Negali paaiškinti, kodėl po eismo įvykio vartojo alkoholį. Visus dokumentus laikė piniginėje. Prie pareigūnų vartojo alkoholį, su savimi turėjo alkoholio. Kai policijos pareigūnai pildė dokumentus dėl įvykio, išlipęs iš policijos tarnybinio automobilio, vartojo alkoholį. Gailisi dėl savo veiksmų, prašo skirti švelnesnę bausmę.

Liudytojas M. M., apklausiamas teisme, parodė, kad važiuodamas automobiliu ,,BMW“, šalia mokyklos pajuto smūgį į automobilio galą. Važiavo su kolega E. V.. Smūgis buvo stiprus, automobilis apie 10 metrų pašoko į priekį. Buvo apgadintas bamperis, važiuoklė, iškrypo ratas. Išlipus iš automobilio, pastebėjo automobilį ,,Toyota Corola Verso“. Išlipo ir kito automobilio vairuotojas. Eismo įvykis įvyko posūkyje, dėl to patraukė automobilius, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Pradėjo bendrauti, R. B. pasakė, kad neturi jokių dokumentų, telefono, nurodė, kad gyvena netoli. R. B. sutiko, kad jis kaltas dėl eismo įvykio. Jis ir Pareiškėjas susitarė, kad pildys eismo įvykio deklaraciją. Po eismo įvykio buvo sutrikęs, buvo sunku susikalbėti su Pareiškėju. Jo kolegai kilo įtarimų dėl Pareiškėjo blaivumo. Jis turėjo eismo įvykio deklaracijos blanką, kurį ir pildė. Jo kolega iškvietė policijos pareigūnus. Sakė Pareiškėjui, kad iškviesti policijos pareigūnai, nes pastarasis neturėjo dokumentų, jis turėjo suprasti, kad iškviesti policijos pareigūnai. Po to, jis atsisėdo į automobilį, o Pareiškėjas pasakė, kad eina pasiimti dokumentų, jis neprieštaravo. Galimai po 10 minučių atvyko policija. Kai atvyko policijos pareigūnai, Pareiškėjas jau sėdėjo jų tarnybiniame automobilyje.

Liudytojas E. V., apklausiamas teisme, parodė, kad automobiliu ,,BMW“ važiavo iš darbo, kai jį automobilio galą įsirėžė automobilis ,,Toyota“. Automobilį ,,BMW“ vairavo M. M.. Buvo tiesi atkarpa, važiavo 40 km/ h greičiu, nes ten vaikai. Buvo stiprus smūgis, dėl smūgio jam nukrito akiniai. Išlipus iš automobilio, M. M. kalbėjo su tuo vairuotoju apie eismo įvykį. Automobilio ,,Toyota“ vairuotojas M. M. pasakė, kad jie jam užkišo automobilį, kad jie kalti dėl eismo įvykio. Jis iškvietė policijos pareigūnus, nes įtarė, kad Pareiškėjas yra neblaivus. Nuo Pareiškėjo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Automobilio ,,Toyota“ vairuotojas nerado jokių dokumentų. Išlipęs iš automobilio pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus, tai mano, kad Pareiškėjas suprato, kad iškviesti policijos pareigūnai. Tarp jų ir Pareiškėjo buvo apie 1,5 metro atstumas. Nieko negirdėjo apie eismo įvykio deklaraciją. Jam ir M. M. atsisėdus į automobilį, Pareiškėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl dar kartą paskambino policijai, kad apibūdintų Pareiškėją. M. M. pasakė, kad Pareiškėjas išėjo, tačiau nieko daugiau neaiškino. Pareigūnai atvažiavo po 10-15 minučių, pareigūnai atvažiavo kartu su Pareiškėju.

Liudytoja Eglė Mackelaitė, apklausiama teisme, parodė, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kurio vienas vairuotojas galimai neblaivus, minėtas asmuo pasišalino link bažnyčios. Vykstant į įvykio vietą, jiems nurodė pasišalinusio vairuotojo požymius. Vykstant į įvykio vietą, pastebėjo asmenį, atitinkantį pasišalinusio vairuotojo apibūdinimą. Pareiškėjas buvo neblaivus, pastarasis paaiškino, kad ėjo pasiimti dokumentų. Suprato, kad Pareiškėjas grįžinėjo į įvykio vietą. Nuo Pareiškėjo sklido alkoholio kvapas, jis teigė, kad gėrė degtinės. Nuvažiavus į įvykio vieta, M. M. paaiškino, kad Pareiškėjas įvažiavo į jo automobilio galą, po to Pareiškėjas pradėjo elgtis agresyviai, keiktis necenzūriniais žodžiais. Pareiškėjas nelabai norėjo pripažinti, kad jis kaltas dėl eismo įvykio. Kitame automobilyje buvo du asmenys. Dar buvo vienas liudytojas, kuris užfiksavo eismo įvykį. Jie aiškino, kad Pareiškėjas norėjo susitarti, sumokėti. Jie aiškino, kad eismo įvykio metu Pareiškėjas buvo neblaivus. Niekas nieko neminėjo apie eismo įvykio deklaraciją. Pareiškėjas nuėjo pinigų, nes tarėsi sumokėti. Pareiškėjo dokumentai buvo jo automobilio daiktadėžėje. Pareiškėjas buvo sulaikytas apie 100 metrų atstumu nuo įvykio vietos, pastarasis ėjo link eismo įvykio vietos.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, prašė skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Byloje ginčas kilo dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir alkoholio vartojimo. Pareiškėjas teigia, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes neturėjo dokumentų, tačiau dokumentai buvo rasti automobilyje.

R. B. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skunde Pareiškėjas nurodo, kad jis nepagrįstai patruktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Tiek skunde, tiek teisme jis nurodė, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, kad nueiti iki namų, esančių apie 500 metrų nuo įvykio vietos, pasiimti dokumentus, reikalingus eismo įvykio deklaracijos pildymui, o alkoholį po eismo įvykio vartojo, nes manė, kad nustatytos visos eismo įvykio aplinkybės, nieko nežino apie tai, kad į įvykio vietą iškviesta policija.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą),

Pareiškėjas tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek priimant Nutarimą, tiek teisme laikėsi pozicijos, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio, manė, kad visos aplinkybės nustatytos, nežinojo, kad į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai. Pareiškėjas nurodo, kad su M. M. susitarė, kad pildys eismo įvykio deklaraciją, todėl manė, kad visos eismo įvykio aplinkybės nustatytos, ir grįžęs namo, pasiimti dokumentų, išgėrė alkoholio. Teismas tokią Pareiškėjo poziciją laiko jo gynybine taktika, siekiant išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti. Sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad KET 222 punkte, reglamentuojančiame eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. KET 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Iš to, kas pasakyta, seka, kad Pareiškėjas, kaip specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) turėtojas, turėjo žinoti apie jam kylančią pareigą po eismo įvykio nevartoti alkoholio, tačiau šios pareigos nevykdė. Be to, iš liudytojo M. M. parodymų matyti, kad jis pasakė Pareiškėjui, kad yra iškviesti policijos pareigūnai. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pareiškėjas teigia, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinė atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos, o nuėjo namo paimti dokumentų, reikalingų eismo įvykio deklaracijos pildymui, t. y. automobilio registracijos liudijimo ir draudimo dokumentų. Jis nurodo, kad policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, kad jis buvo sulaikytas, eidamas link eismo įvykio vietos, patvirtina, kad jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Teisme apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad antrą kartą skambino policijai, nes Pareiškėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kaip liudytoja apklausta Eglė Mackelaitė teisme parodė, kad vykstant į įvykio vietą, gavo informaciją, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino asmuo. Nors Pareiškėjas nuosekliai aiškino, kad jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, o nuėjo iki namų paimti dokumentų, tačiau liudytoja E. Mackelaitė parodė, kad dokumentai, kurių neva nuėjo Pareiškėjas, buvo automobilio daiktadėžėje. Iš to, kas pasakyta seka, kad bylos medžiaga paneigia Pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas vertina, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016 ir kt.).

Teismas, susipažinęs su Pareiškėjo skundu, išklausęs jo paaiškinimą teisme, daro išvadą, kad skundas iš esmės grindžiamas Pareiškėjo nepatogumais, kilsiančiais dėl jam paskirtos administracinės poveikio priemonės, t. y. kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, šeimoms poreikiams tenkinti, teikiant pagalbą artimiems giminaičiams. Teismo vertinimu, Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą Pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti trumpesnį jos terminą. Pareiškėjui paskirta administracinė poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytiems administraciniams nusižengimas, nėra žymiai per griežta.

Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, be to, jis nenurodė teismui išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teismui daryti išvadą, jog Pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams, todėl Pareiškėjo skundas netenkintinas ir Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. B. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2022 m. vasario 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3527-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.