Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui D. M. dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankroto proceso metu gauta pajamų 58,00 Eur, kurios buvo skirtos iš dalies padengti patirtas 554,37 Eur administravimo išlaidas, liko nepadengta 495,57 Eur (sumokėta už statusų įregistravimą ir už turto kraustymo iš patalpų ir transportavimo paslaugas). Kadangi pajamų tiek negauta, sumokėti šią sumą pareiga tenka atsakovui. Pažymėjo, jog nuo atsakovo atleidimo įmonė jokios veiklos nevykdė, o iškėlus bankroto bylą paskutinis įmonės vadovas administratoriui jokio turto ir dokumentų neperdavė. Tarp buvusio įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygoja situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo.

Vadovo pareigas atsakovas ėjo iki 2015-06-22. Tą pačią dieną jis atsisakė savo reikalavimo teisės į įmonę, bei visas savo akcijas padovanojo UAB „Žarijų karštis”, į. k.132234521, taip pat tą pačią dieną naujai paskirtam šios bendrovės vadovui I. B. perdavė visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Visi nurodyti veiksmai įforminti raštu. Nuo 2015-06-22 iki 2015-08-05 bendrovės vadovo pareigas ėjo I. B., nuo 2015-08-05 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo (2016-04-13) bendrovės vadovo pareigas ėjo D. G.. Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-13 nutartimi iškeldamas UAB „UŽDAVINYS” bankroto bylą, nenustatinėjo momento, nuo kada įmonė tapo nemokia. Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-16 nutartimi, pripažindamas UAB „UŽDAVINYS” bankrotą tyčiniu, taip pat nenustatinėjo ir nenustatė momento, nuo kada įmonė tapo nemokia. Mano, kad atsakomybė dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenka vėlesniems įmonės vadovamas I. B. ar D. G.. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad UAB „UŽDAVINYS” iš viso turėjo kreditorinių įsiskolinimų 2015-06-22 dienai, tame tarpe ir tokių, kurie sudarytų pagrindą įmonę pripažinti nemokia ar nulėmė bendrovės bankrotą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą, 2016-04-13 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „UŽDAVINYS”, bankroto administratoriumi paskirta S. G. (6-7 el. b. l.). Klaipėdos apygardos teismas 2016-09-20 nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, tame skaičiuje: VMI – 127’470,33 Eur, VSDFV Klaipėdos skyrius – 5’252,63 Eur (8-9 el. b. l.). Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-23 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir paskelbė likviduojama (10-11 el. b. l.), o 2018-03-16 nutartimi pripažino BUAB “UŽDAVINYS” bankrotą tyčiniu (12-14 el. b. l.). Klaipėdos apygardos teismas 2019-01-07 priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos (15-16 el. b. l.). Kreditorių susirinkimas patvirtino administratoriaus ataskaitą, patvirtino administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties iškelti bankroto bylą dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, kurią sudarė atlyginimas administratoriui 2280,00 Eur, kitos administravimo išlaidos – 720,00 Eur ir priemokos už įplaukas LR Vyriausybės nustatyta tvarka (45-51 el. b. l.).

Ieškinio reikalavimą sudaro 2‘280,00 Eur atlyginimas administratoriui ir 495,57 Eur kitos administravimo išlaidos, viso: 2‘775,57 Eur. Įmonės bankroto proceso metu pajamų gauta – 58,00 Eur, kurios buvo skirtos iš dalies padengti patirtas 554,37 Eur administravimo išlaidas, todėl liko nepadengta 495,57 Eur. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad D. M. (toliau - atsakovas) nuo 2001 m. spalio 11 d. iki 2015 m. birželio 22 d. ėjo vadovo pareigas, o nuo 2001 m. rugsėjo 19 d. iki 2015 m. birželio 22 d. buvo vienintelis įmonės akcininkas (26-32 el. b. l.). Atsakovui kyla pareiga sumokėti Ieškovui 2‘280,00 Eur sumą už įmonės bankroto administravimo paslaugą ir padengti patirtas 495,57 Eur išlaidas, viso: 2‘775,57 Eur. Administratorius turi 2‘280,00 Eur galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti kreditorių susirinkimo patvirtintą nesumokėtą 2‘280,00 Eur sumą, kaip atlygį už įmonės administravimo paslaugą, bei atgauti patirtas (sumokėtas) kitas administravimo išlaidas, viso: 2‘775,57 Eur, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka. O kadangi pajamų tiek negauta, sumokėti šią sumą pareiga tenka atsakovui.

Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 11 p. nustatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisė kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

Ieškovė nurodė, kad nuo atsakovo atleidimo įmonė daugiau jokios veiklos nevykdė, o paskutiniai su bendrovės vadovai, nors ir buvo paskirti, bet įdarbinti nebuvo. Iškėlus įmonei bankroto bylą, paskutinis įmonės vadovas administratoriui jokio turto ir dokumentų neperdavė. Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-13 nutartyje konstatavo, kad atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 5 131,98 EUR, iš jų 4 982,86 EUR valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 149,12 EUR delspinigių. Įmokų ieškovei atsakovė tinkamai nemokėjo nuo 2015 m. gegužės mėn. VĮ Registrų centras duomenų bazėje pagal atsakovės pateiktą 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenis atsakovės ilgalaikį turtą sudaro 4 460 Lt, bendrovė buvo patyrusi 94 815 Lt nuostolių, nuostoliai sudarė 385 760 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 487 999 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos 121 734 Lt, trumpalaikis turtas sudarė 1 147 779 Lt, per vienerius metus gautinos sumos 120 282 Lt. Teismas nutartyje nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį atsakovė neteikė, tokie atsakovės veiksmai liudija, jog ji nėra suinteresuota savo teisių gynimu, dėl to darytina išvada, kad UAB „UŽDAVINYS“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Bylos dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo metu buvęs BUAB „UŽDAVINYS“ vadovas D. M. pateikė teismui 2015-06-12 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymą, iš kurios matyti, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, Bendrovė pateikė apskaitos registrą „kompiuterinė, programinė ir kita įranga apyvartą nuo 2015-01-01 iki 2015-05-31, pagal šį dokumentą nustatyta, kad minėtu laikotarpiu Bendrovėje užpajamuota 94 vnt. įsigytų pardavimui skirtų prekių už 4130,56 E (14262 Lt), nurašyta 13 678 vnt. prekių už 195 020,88 E (673 368 Lt), pardavimui skirtų prekių sąskaitoje 2014 apskaitytas likutis per penkis mėnesius sumažėjo 95 proc., 2015-05-31 data likutyje apskaityta 240 vnt. įvairių kodų pardavimui skirtų prekių už 9172,40 E (31 670 Lt ) sumą. Įmonė 2015-06-15 d. pateikė PVM deklaraciją už 2015 m. gegužės mėn. Deklaracijoje nurodytas mokėtinas į biudžetą PVM – 40997,00 Eur ( 35-44 el. b. l.). Pažymėtina, kad pažyma surašyta atsakovui esant įmonės vadovu, be to, pažymėtina, kad 2015-06-30 VMI priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką sumoje 40947,90 Eur praėjus kelioms dienoms nuo atsakovo atleidimo iš vadovo ir akcininko, nereiškia, kad minėta nepriemoka susidarė jau esant kitam vadovui, nes minėtų aplinkybių visuma parodo, kad įmonė buvo nemoki esant atsakovui vadovu. Atsakovas turėjo teisinį pagrindą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet nepateikė. Įmonė mokestinės prievolės nelikvidavo, nes nebeturėjo turto.

Bankroto administratorius, būdamas bankrutuojančios bendrovės kreditoriumi, turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį CK 6.263 straipsnio ir ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu bendrovės vadovui su reikalavimu atlyginti jam asmeniškai padarytą žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės, kai jam bendrovės kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį atlyginti žalą, išaiškino, kad toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017).

Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Teismas nustatė, kad atsakovas D. M. ėjo UAB „UŽDAVINYS“ vadovo pareigas tuomet, kai įmonė tapo nemoki. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė, teikdama bankrutuojančiai UAB „UŽDAVINYS“ bankroto administravimo paslaugas, patyrė administravimo išlaidų, kurios yra apmokėtos tik iš dalies. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakingas už įmonės veiklą asmuo buvo atsakovas. Jis, kaip įmonės vadovas, privalėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „UŽDAVINYS“, tuo pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, privalėjo suvokti, vadovo atveju taip pat vertintina ir kaip veiksmai, pažeidžiantys įmonės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kuri atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Paminėtina, kad nurodyta žala nebūtų susidariusi, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos įmonės vadovo atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, o kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama. Taigi pripažįstama, kad tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygoja situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo.

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo, kito asmens pagal kompetenciją, kuriuos įstatymas įpareigoja kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi pagal įmonės faktinę turtinę padėtį egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, įstatyme nustatytos pareigos pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, kurio sukeltą žalą privalo atlyginti neteisėtą veiksmą atlikęs asmuo (neteisėtas veiksmas, žala ir priežastinis ryšys tarp jų – CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), todėl pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidę asmenys privalo atlyginti ne tik kreditoriams padarytą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bet ir administravimo išlaidas, kurios yra įmonės skola administratoriui ir kurių nėra galimybių padengti iš nemokios įmonės turto […].” (LAT 2019-10-03 d. nutartis, civilinės bylos Nr. e3k-3-284-219/2019).

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Įmonės bankroto byloje patvirtinta bendra administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, viso: 2775,57 Eur, kuri pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikoma įmonės vadovo padarytos žalos dydžiu.. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra įmonės nuostoliai. Kreditoriams, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas 2280,00 Eur yra žala - negautos pajamos ir 495,57 Eur patirtos išlaidos, viso: 2775,57 Eur, kurių ieškovė negavo dėl to, kad įmonės vadovas įmonei tapus nemokia nedelsiant nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2775,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistinas 62 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina iš atsakovo suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2775,57 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 57 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 2775,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-21.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,

Priteisti iš atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 62 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.