Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko (pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant ieškovui V. P., ieškovo atstovui Rolandui Vaitekūnui, atsakovo S. K. atstovė advokatė Inga Maskoliūnaitė viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-373-356/2008 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams S. K., J. Z. dėl pirkėjo teisių perkėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad iki 2004-04-27 privačios žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 3,1500 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), buvo ieškovui ir trečiajam asmeniui L. P. nuosavybės teise priklausantys pastatai, kurie Utenos rajono apylinkės teismo 2007-01-11 sprendimu atiteko ieškovo nuosavybėn, o šio žemės sklypo dalį – 145/315 nuosavybės teise valdė atsakovas S. K., o kitą dalį žemės sklypo – 170/315 nuosavybės teise valdė atsakovė J. Z.. Nustatyta, kad atsakovė apie ketinimą parduoti savo žemės sklypo dalį pranešė ieškovui V. P.. Pranešime nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1,70 ha žemės sklypo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 3.1500 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), parduoda žemės sklypo bendraturčiui S. K. už 3000 Lt. Ieškovas pateikė notarui pareiškimą, kuriame nurodė, kad ketina pirkti nurodytą atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį už 4000 Lt pagal visas atsakovės sąlygas. Tačiau 2004-04-27 atsakovė J. Z. savo žemės sklypo dalį pardavė atsakovui S. K.. Pagal minėtą sutartį atsakovui S. K. tekusias pirkėjo teises ieškovas prašo perkelti jam CK 4.79 straipsnio 3 d. pagrindu, nes buvo pažeista LR Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta jo pirmumo teisė pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise ieškovui priklausantys pastatai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė J. Z. įvykdė pareigą pranešti ieškovui, kaip pastatų savininkui, apie savo ketinimą perleisti žemės sklypo dalį, o ieškovas raštu išreiškė valią pasinaudoti pirmenybės teise ir įsigyti parduodamą žemės sklypą. Tačiau atsakovė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį sudarė ne su ieškovu, o su žemės sklypo bendraturčiu S. K., kuris taip pat turėjo pirmenybės teisę pirkti parduodamą žemės sklypo dalį. Ieškovas, manydamas, kad tokiais atsakovės veiksmais buvo pažeista jo pirmumo teisė įsigyti konkrečią žemės sklypo dalį, reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas privalėjo pareikšti per trijų mėnesių laikotarpį. Ieškovas, prašydamas jam perkelti visas pirkėjo teises ir pareigas pagal 2004-04-27 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, į teismą kreipėsi 2008-01-30, kaip nurodė, po to, kai 2007-12-06 sužinojo, kad atsakovė J. Z. (duomenys neskelbtini), 2004-04-27 pardavė atsakovui S. K.. Byloje nustatyta, kad 2004-06-01 ieškovas sudarė pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje yra aptarta, jog ieškovui bus suteikta galimybė nuomoti iš S. K. žemės sklypo dalį, reikalingą nusipirktiems pastatams eksplotuoti, kaip pagrindas nurodytas S. K. sutikimas, kuriuo pastarasis sutiko, išnuomoti ieškovui 3,150 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį, reikalingą nusipirktiems pastatams eksploatuoti. Ieškovui, jei jis būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, būtų paaiškėję aplinkybės, kad viso 3,150 ha žemės sklypo savininkas yra atsakovas S. K., o sandoris dėl atsakovei J. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1,70 ha žemės sklypo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 3,1500 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), apie kurio sudarymą ieškovui atsakovė pranešė 2004 m. balandžio mėnesį, jau, t.y. 2004-06-01, pastatų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienai, yra sudarytas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, kaip pastatų savininkas ne vėliau kaip 2004-06-01 turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, todėl nustatė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2004-06-01. Ieškovas ieškinį pareiškė 2008-01-30, tai yra praėjus beveik 4 metams po sužinojimo apie jo teises pažeidžiančio sandorio sudarymą. Nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas, ieškovui neprašant ieškinio senaties terminą atnaujinti, o atsakovui reikalaujant ieškinio senatį taikyti, teismas ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo iki pareiškiant ieškinį (CK 1.131 str.1 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties terminą, nepagrįstai taikė CK 4.79 straipsnio 3 dalies taisyklę, nurodydamas, kad tokį sandorį, kuris neatitinka LR Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies reikalavimo, ieškovas gali ginčyti tik per 3 mėnesius nuo tokio sandorio sužinojimo. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąją nuosavybe, o šio straipsnio 3 dalyje nustatytas šios pirmenybės teisės gynimo būdas – teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad bendraturčiui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. LR žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus , kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. Minėto straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarka, o 5 dalyje nustatyta, kad kitus pirmumo teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai. Tačiau LR žemės įstatyme, įtvirtinant minėtą pirmumo teisę, tiesiogiai nėra įtvirtintas šios teisės gynimo būdas jos pažeidimo atveju. Tiek CK 4.79 straipsnio 1 dalyje bei LR Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmenybės teisės prigimtis yra analogiška. Atsižvelgiant į tai, kad minėtuose įstatymuose yra įtvirtintas iš esmės vienodo turinio pirmenybės teisės institutas, kuriuo siekiama tų pačių tikslų, šios teisės pažeidimo teisinių padarinių pašalinimas negali iš esmės skirtis. Tokių pačių pirmenybės teisės gynimo būdų suteikimas visais šios teisė įstatyminio reglamentavimo atvejais yra būtinas ne tik remiantis pačios pirmenybės teisės prigimtimi, bet ir bendraisiais teisės principais bei sisteminiu civilinės teisės normų aiškinimu. Todėl nors LR žemės įstatyme, įtvirtinant pirmumo teisę pirkti privačią žemę, tiesiogiai ir nėra įtvirtintas šios teisės gynimo būdas jos pažeidimo atveju, atsižvelgiant į pirmenybės teisės prigimtį bei sisteminį civilinės teisės normų aiškinimą, turi būti taikomas toks pat pirmenybės teisės gynimo būdas – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, jeigu šis reikalavimas pareiškiamas per trijų mėnesių laikotarpį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties terminą, pagrįstai taikė CK 4.79 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodydamas, kad tokį sandorį, kuris neatitinka LR Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies reikalavimo, ieškovas gali ginčyti per 3 mėnesius nuo tokio sandorio sužinojimo. Todėl ieškovo apeliacinio skundo teiginys, kad šiam ginčui taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas 10 metų, atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas. Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, įvertino byloje esančias aplinkybes bei rašytinius įrodymus ir teisingai nustatė ieškovo teisės pažeidimo momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė pažeista. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas to nepadarė. Byloje nustatyta, kad ieškovo pažeistai teisei ieškinio senaties terminas prasidėjo 2004-06-01 ir pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalies nuostatas baigėsi 2004-09-01. Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pirkėjo teisių perkėlimo kreipėsi 2008-01-30, tai yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė. Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o atsakovui reikalaujant ieškinio senatį taikyti, pirmosios instancijos teismas teisėtai ieškinį atmetė motyvuodamas ieškinio senaties termino pasibaigimu. Todėl naikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo naikinti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

Iš apelianto atsakovui priteistinos išlaidos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme bei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 98 str. 1 d., 3 d.)

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš V. P. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbos išlaidų S. K. ir 20,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.