Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

nuteistajam A. K. (A. K. (vaizdo konferencijos būdu)) ir jo gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Sergejaus Pelšo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. lapkričio 11 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė iš A. K. konfiskuotas jam priklausantis automobilis ,,Mazda MVP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsnio 1 dalimi, proceso išlaidomis pripažintos automobilio ,,Mazda MVP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidos – 569,80 Eur (1 967,42 Lt), ir jas nuspręsta išieškoti iš A. K., lėšas pervedant į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT37 4010 0420 007 0037.

Iš A. K. nepriteista 341,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. K. 2010 m. birželio mėn. – 2010 m. rugsėjo mėn. pradžioje, psichotropines medžiagas – 996,8 g JWH-250 miltelių, kuriuose yra 803,42 g (80,6 proc.) gryno JWH-250, nurodydamas šias psichotropines medžiagas atsiųsti pašto siunta su šia nusikalstama veika nesusijusio V. P. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, ir pardavėjui vykdant jo nurodymą bei pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant siuntą su minimomis psichotropinėmis medžiagomis nurodytu adresu, jis, tokiu būdu, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, 2010 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, iš Kinijos Liaudies Respublikos siuntėsi šias psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytą vietą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato S. Pelšo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą teismo posėdyje, atlikusi įrodymų tyrimą (apklaususi nuteistąjį A. K.), daro išvadą, kad A. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus tinkamai nubaustas ir išspręsti kiti klausimai. Vis tik skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta bylos faktinių aplinkybių neatitinkanti išvada dėl to, kad yra įrodytas vienas iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyviųjų požymių – neteisėtas psichotropinių medžiagų laikymas. Be to, pasikeitus teisiniam reguliavimui baudžiamoji atsakomybė už psichotropinių medžiagų kontrabandą yra nustatyta BK 260¹ straipsnyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.). BK 260¹ straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) yra numatyta švelnesnė minimali laisvės atėmimo bausmė nei nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). A. K. veiksmai dalyje dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos perkvalifikuojami į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), nes, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, toks naujas įstatymas turi grįžtamąją galią. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas (BK 3 straipsnio 2 dalis, BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 ir 3 punktas).

11. Apeliaciniame skunde A. K. gynėjas ginčija subjektyviosios nusikalstamų veikų pusės požymį – kaltę. Dėl nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymių ir teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių ginčo nėra. Vis tik tai neeliminuoja apeliacinės instancijos teismo pareigos teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas atliko visas privalomas procedūras, susijusias su galimu faktinių aplinkybių keitimu ir veikos perkvalifikavimu nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, laikėsi BPK 256 straipsnio 1–3 dalių reikalavimų, nuteistajam galimybė veiksmingai gintis nebuvo suvaržyta.

12. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad A. K. pasiūlė, o apie A. K. daromas nusikalstamas veikas nieko nežinojęs V. P. sutiko savo vardu ir gyvenamosios vietos adresu priimti iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamas siuntas. Įgyvendinant šį susitarimą, per pašto kurjerių tarnybą UAB „DHL“ V. P. gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiama siunta Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 4). Apžiūrėjus šią siuntą (t. 1, b. l. 127–134) ir ištyrus jos turinį nustatyta, kad per Lietuvos valstybės sieną buvo siunčiama 992,33 g miltelių, kuriuose yra 936,76 g (94,4 proc.) grynos psichotropinės medžiagos – JWH-250 (t. 1, b. l. 138–139, t. 3, b. l. 158–159). Dar dvi siuntos su psichotropinėmis medžiagomis buvo rastos atlikus A. K. vairuoto automobilio ,,Mazda MVP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, t. y. prie šio automobilio dugno pritvirtintame atsarginiame rate (t. 2, b. l. 2–9). Šias siuntas A. K. atsiėmė iš V. P. 2010 m. rugsėjo 20 d., 11.30 val., kai buvo atvykęs prie V. P. gyvenamosios vietos ir gabeno jas iki kol 2010 m. rugsėjo 20 d., 13.25 val., buvo sulaikytas (t. 2, b. l. 1; t. 4, b. l. 145). Ištyrus rastas ir paimtas medžiagas, nustatyta, kad siuntose buvo rasta atitinkamai 1 000,11 g miltelių, kuriuose buvo 806,09 g (80,6 proc.) grynos psichotropinės medžiagos – JWH-250 ir 996,8 g miltelių, kuriuose buvo 803,42 g (80,6 proc.) grynos psichotropinės medžiagos – JWH-250 (t. 2, b. l. 31–32, t. 3, b. l. 158–159). Aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis A. K., pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, ne kartą neteistai siuntėsi iš Kinijos Liaudies Respublikos psichotropinę medžiagą JWH-250, o dalį siųstos medžiagos dar ir neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos teritoriją.

13. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog A. K. veiksmuose egzistuoja ir dar vienas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – neteisėtas psichotropinės medžiagos laikymas. Šis požymis esą pasireiškė tuo, jog pirmiau minėtoje siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusi psichotropinė medžiaga JWH-250 buvo neteisėtai laikoma V. P. gyvenamojoje vietoje 2010 m. rugsėjo 20 d., laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 12.30 val. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. P. (t. 4, b. l. 125–128, 141–143; jo parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, nes šis asmuo yra miręs) parodė, kad 2010 m. rugsėjo 20 d., apie 11.30 val., prie jo namo atvažiavo A. K.. Jis A. K. atidavė dvi siuntas (pastaba – tas pačias, kurios vėliau buvo rastos atliekant A. K. vairuoto automobilio apžiūrą), o dėl trečio siuntinio sutarė, kad A. K. jį pasiims vėliau. Šie V. P. parodymai teisingi, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė klaidą nustatydamas, jog šis V. P. minimas trečiasis siuntinys, kurį nuspręsta dar palaikyti jo gyvenamojoje vietoje, buvo siunta Nr. (duomenys neskelbtini) su joje buvusia psichotropine medžiaga JWH-250. Iš bylos medžiagos matyti, kad po 2010 m. rugsėjo 20 d., 11.30 val., vykusio A. K. ir V. P. susitikimo šio gyvenamojoje vietoje iš tiesų buvo paliktas vienas siuntinys. Visgi tai nebuvo nuosprendyje nurodyta siunta Nr. (duomenys neskelbtini). Iš tikrųjų V. P. gyvenamojoje vietoje buvo palikta visiškai kita siunta, konkrečiai siunta Nr. (duomenys neskelbtini). Pastaroji siunta buvo rasta ir paimta 2010 m. rugsėjo 20 d. vykusios kratos V. P. gyvenamojoje vietoje metu (t. 1, b. l. 155–156), joje nebuvo rasta jokių Lietuvos Respublikoje draudžiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų (specialisto išvados Nr. 140-(6972)-IS1-6876 2 punktas (t. 2, b. l. 31– 32). Tuo tarpu nuosprendyje nurodyta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje buvusi psichotropinė medžiaga muitinės pareigūnų žinion buvo perimta gerokai iki A. K. ir V. P. susitikimo, t. y. dar 2010 m. rugsėjo 9 d. atlikus poėmį (t. 1, b. l. 124–126). Nusprendus atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 1, b. 140–142), ši siunta su pakeistu turiniu (vietoje psichotropinės medžiagos įdedant valgomosios sodos (t. 1, b. l. 143–149) buvo įteikta V. P. tik 2010 m. rugsėjo 20 d., 12.30 val. (t. 1, b. l. 151), t. y. jau po V. P. ir A. K. susitikimo. Taigi, iš aptarto akivaizdu, kad nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (nuo 2010 m. rugsėjo 20 d., 11.30 val., iki 12.30 val.) jokios Lietuvos Respublikoje draudžiamos psichotropinės medžiagos V. P. gyvenamojoje vietoje nebuvo laikomos, šis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis buvo nustatytas nepagrįstai ir todėl yra šalinamas. Tuo pačiu pažymėtina, kad šio požymio pašalinimas neturi įtakos A. K. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes yra nustatytos kitos dvi alternatyvios veikos, t. y. neteisėtas psichotropinių medžiagų siuntimas ir gabenimas.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tiek neteisėtai disponuodamas psichotropine medžiaga, tiek darydamas kontrabandą, A. K. suvokė savo veiksmų neteisėtumą. Jo advokatas su tokia išvada nesutinka ir teigia, kad A. K. veiksmuose nėra būtinojo subjektyviosios pusės požymio – kaltės, pasireiškiančios tiesiogine tyčia. Toks argumentas yra nepagrįstas.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog tiesioginė tyčia pasireiškia tuo, jog asmuo suvokia, kad siunčia ir neteisėtai (neturėdamas leidimo) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustas psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-696/2016). Tuo pačiu pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo paaiškinimus, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.

16. BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK XXXVII skyriuje nurodytos narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ar psichotropinių medžiagų sąrašus. Tokie sąrašai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“. Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-540 minėtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 5 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo buvo pakeistas ir į I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašą buvo įtraukta psichotropinė medžiaga JWH-250 (2-(2-methoxyphenyl)-1-(1-pentylindol-3-yl)ethanone) (1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 39 punktas). Apie šį pakeitimą 2010 m. birželio 19 d. buvo paskelbta „Valstybės žiniose“, nauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 redakcija pradėta taikyti nuo 2010 m. birželio 20 d. Taigi, šiai bylai aktualiu laikotarpiu JWH-250 Lietuvoje jau buvo pripažinta psichotropine medžiaga, bet koks disponavimas ja buvo uždraustas. Aktualaus teisės akto pakeitimas buvo paskelbtas tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka. Nors nuteistasis tikina, kad jis nežinojo, jog iš Kinijos Liaudies Respublikos siųstose siuntose buvo Lietuvos Respublikoje draudžiama medžiaga, tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės. Juolab, kad nuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo įsigaliojimo iki nusikalstamų veikų padarymo praėjo apie 2–3 mėnesiai. A. K. turėjo pakankamai laiko susipažinti su teisės aktų pakeitimais ir įsitikinti, ar jo norimos iš Kinijos Liaudies Respublikos atsisiųsti medžiagos nėra draudžiamos Lietuvos Respublikoje.

17. Nuteistasis ir jo gynėjas teigia, kad A. K. ėmėsi protingų priemonių įsitikinti, ar iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamose siuntose nėra kokių nors draudžiamų medžiagų – tuo tikslu Rusijos Federacijoje buvo atlikta ekspertizė, A. K. medžiagų gabenimo į Rusijos Federaciją metu su savimi turėjo Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje draudžiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Skunde itin akcentuojama, kad ir praėjus trims mėnesiams po nusikalstamų veikų padarymo, oficialiame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje nebuvo pateikta atnaujinta informacija, jog disponavimas medžiaga JWH-250 Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas. Teismas pažymi, kad skunde minima Rusijos Federacijoje atlikta ekspertizė negali nei patvirtinti, nei paneigti nuteistojo kaltės. Ekspertizės akte (t. 2, b. l. 117–123) nurodytos visos tyrimui pateiktame mišinyje rastos medžiagos, tarp jų medžiagos JWH-250 nebuvo rasta. Teismas atkreipia dėmesį, kad ekspertizės užsakovu buvo pats A. K., o tai reiškia, jog ekspertiniam tyrimui pateikto mišinio sudėtis priklausė tik nuo jo paties. Dėl skunde minimų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog šioje byloje buvo šiurkščiai pažeistos gynybos teisės. Skunde be pagrindo nurodoma, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos yra dingę dokumentai (iš viso 174 lapai), kuriuos gynėjas 2010 m. gruodžio 22 d. buvo pateikęs prijungimui prie bylos (t. 5, b. l. 61). Priešingai, nustatyta, jog gynėjo akcentuojama 2010 m. gruodžio 10 d. oficialiame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje buvusi informacija yra prijungta prie bylos (t. 5, b. l. 18–23), o dėl likusių gynėjo pateiktų dokumentų buvo pasisakyta prokuroro 2011 m. sausio 18 d. nutarime ir motyvuotai atsisakyta šiuos dokumentus prijungti prie bylos kaip neturinčius reikšmės (prokuroro nutarimas buvo išsiųstas nuteistojo gynėjui (t. 5, b. l. 24–27)).

18. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis neigia žinojęs, kad medžiaga JWH-250 Lietuvos Respublikoje yra uždrausta, tačiau tokiu paaiškinimu teismas nesivadovauja. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis bendrais bruožais suvokė, kad iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamose siuntose yra Lietuvos Respublikoje draudžiama medžiaga ir jos siuntimą bei gabenimą per Lietuvos Respublikos teritoriją stengėsi nuslėpti. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, prie siuntų siuntimo į Lietuvą ir jų vėlesnio pergabenimo į Rusijos Federaciją prisidėjęs paprašytas pažįstamo, užsiėmusio maisto papildų platinimu (t. 4, b. l. 157–159). Kita vertus, nustatyta, kad ant iš Kinijos Liaudies Respublikos siųstų siuntų buvo deklaruota, jog yra siunčiamas titano dioksidas (t. 1, b. l. 127–134, t. 2, b. l. 2–9, 142–143), t. y. visai kita medžiaga. Pabrėžtina, jog atlikus A. K. vairuotame automobilyje rasto nešiojamojo kompiuterio „Asus“ apžiūrą, šiame kompiuteryje buvo rasti įvairūs susirašinėjimai. Nei viename jų nebuvo rašoma apie prekybą maisto papildais ar titano dioksidu. Ir atvirkščiai, apžiūros metu surasti failai, kuriuose mažmeninei prekybai yra siūlomas naujas „puikus“ produktas ,,S4ASTJE“. Šio produkto sudedamąja dalimi yra aiškiai įvardijama medžiaga JWH-250. Nurodoma, kad geriausias šio produkto miksas yra su medžiaga JWH-250 (t. 3, b. l. 23–25, 32–33). Taip pat rasti susirašinėjimai „Skype“ programoje, kuriuose yra aptariama prekyba produktu ,,S4ASTJE“ (t. 3, b. l. 38–100), taip pat tai, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) yra atkeliavusi, bet dar neįteikta V. P. (t. 3, b. l. 89–90). Be to, gabendamas siuntas iš Lietuvos į Rusijos Federaciją, nuteistasis jas slėpė. Nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. iš V. P. paimtas dvi siuntas nuteistasis vežėsi automobilyje specialiai tam pritaikytoje erdvėje tarp automobilio dugno ir pritvirtinto atsarginio rato. Siuntos buvo rastos tik kitą dieną po A. K. sulaikymo, pareigūnams nusprendus atlikti detalią A. K. vairuoto automobilio apžiūrą (t. 2, b. l. 2–9). Sulaikymo metu apie slėptuvėje gabentas siuntas A. K. nutylėjo, nors esant įsitikinimui, kad gabena neuždraustas medžiagas ir siekiant išvengti atsitiktinio jų praradimo rizikos, toks elgesys nėra logiškas. Be to, nuteistasis teigia, kad dėl tuo metu vykdytos automobilių gabenimo į Rusiją veiklos, jis Lietuvoje lankydavosi kelis kartus per mėnesį. Iš to spręstina, jog nuteistajam neturėjo būti jokių kliūčių operatyviai atsiimti iš V. P. pastarojo adresu gautas siuntas. Nepaisant to, nuteistasis vis tiek siūlė Lietuvoje gautų siuntų pergabenimu į Rusijos Federaciją užsiimti V. P.. Skunde tokį pasiūlymą mėginama pateisinti nuteistojo patiriamų kaštų sumažėjimu, tačiau akivaizdu, kad toks argumentas yra visiškai nepagrįstas. Tokiu atveju nuteistajam būtų reikėję padengti ne tik savo paties kelionių į Lietuvą išlaidas (poreikis keliauti į Lietuvą būtų išlikęs dėl vykdytos automobilių gabenimo veiklos), bet dar ir V. P. kelionės į Rusijos Federaciją ir atgal išlaidas, o tai kaip tik būtų lėmę ne kaštų sumažėjimą, bet jų padidėjimą. Taigi, visa tai rodo, jog nuteistasis A. K. ėmėsi veiksmų pridengti savo vykdomai veiklai – siunčiamas medžiagas deklaravo kitu pavadinimu, gabendamas šias medžiagas per Lietuvos teritoriją jas slėpė, siekė, kad medžiagų pervežimu į Rusijos Federaciją nereikėtų užsiimti asmeniškai, o tam būtų pasitelktas apie nusikalstamas veikas nežinojęs asmuo. Tokie nuteistojo veiksmai rodo, kad jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir tai suprasdamas siekė apsisaugoti nuo galimai kilsiančios baudžiamosios atsakomybės, siekė savo neteisėtus veiksmus nuslėpti.

19. BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260¹ straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytų nusikalstamų veikų būtinuoju požymiu yra tikslas parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas. Nagrinėjamu atveju nėra kilęs ginčas dėl šio požymio nustatymo – tai, kad A. K. turėjo tikslą platinti psichotropinę medžiagą JWH-250, patvirtina tiek surastas bendras grynos medžiagos kiekis (2 546,27 g), tiek jau aptarti kompiuterio „Asus“ apžiūros metu rasti failai, kuriuose yra reklamuojamas produktas ,,S4ASTJE“ (kurio sudėtine dalimi yra psichotropinė medžiaga JWH-250 (t. 3, b. l. 23–25, 32–33)), tiek susirašinėjimų turinys (t. 3, b. l. 38–100).

20. BK 260 ir 260¹ (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) straipsniuose baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis diferencijuojama atsižvelgiant į jų kiekį. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, labai didelį psichotropinės medžiagos JWH-250 sudarytų daugiau kaip 2,5 g šios medžiagos. Byloje nustatyta, kad bendras iš Kinijos Liaudies Respublikos atsiųstos psichotropinės medžiagos JWH-250 kiekis sudaro 2 546,27 g (apie 2,5 kg), taigi, toks kiekis gerokai viršija rekomendacijose nustatytą labai didelį kiekį. Koks psichotropinės medžiagos JWH-250 kiekis sudaro nedidelį, didelį ir labai didelį buvo nustatyta tik nuo 2010 m. lapkričio 14 d. (t. 3, b. l. 172–175), t. y. jau po to, kai A. K. padarė nusikalstamas veikas. Šiuo atveju vadovautis minėtomis rekomendacijomis negalima, nes priešingu atveju būtų pažeistas iš BK 3 straipsnio 3 dalies kylantis reikalavimas, jog baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę, neturi grįžtamosios galios. Nagrinėjamu atveju rastas ir paimtas psichotropinės medžiagos kiekis negali būti pripažintas nei dideliu, nei labai dideliu, tai atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-201/2013).

21. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašė išteisinti jo ginamąjį, kas reiškia, jog yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, įskaitant ir dėl to, ar nuteistajam yra paskirta teisinga bausmė. Juolab tokia pareiga teismui iškyla šiuo atveju, kai pašalinus neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo požymį buvo susiaurinta įrodytomis pripažintų aplinkybių apimtis, o skundžiamame nuosprendyje nustatyta nusikalstama veika – psichotropinių medžiagų kontrabanda perkvalifikuota į švelnesnę atsakomybę numatantį straipsnį.

22. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

23. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai aptarė visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, šis teismas įvertino, kad nuteistasis padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus (perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) nusikalstamos veikos sunkumas nepasikeitė); įvertino nuteistojo asmenybę – darbingo amžiaus, Lietuvoje neteistas ir administracine tvarka nebaustas; atsižvelgė į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – psichotropinė medžiaga JWH-250 buvo tik neseniai įtraukta į draudžiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, nusikalstamas veikas A. K. padarė iš savanaudiškų paskatų, jų padarymui pasitelkė nieko apie nusikalstamas veikas nežinojusį asmenį; įvertino proceso trukmei turėjusį nuteistojo elgesį – jis pažeidė kardomąją priemonę, išvyko iš Lietuvos ir slapstėsi; atsižvelgė, jog prie ilgos proceso trukmės prisidėjo ir prokuroro neveiklumas. Tuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas nuteistajam už abu jo padarytus nusikaltimus paskyrė minimalias laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija apeliacinio proceso metu nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kas liečia paskirtos bausmės dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pasikeitusį teisinį reguliavimą dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos. A. K. veiksmai dalyje dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos buvo perkvalifikuoti į BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.). Šį įstatymą palyginus su nusikaltimo padarymo metu galiojusia BK 199 straipsnio 2 dalimi (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), matyti, jog minimali laisvės atėmimo bausmės riba buvo sumažinta nuo 3 metų iki 2 metų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, taikydama nuteistajam palankesnį įstatymą (BK 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.)), švelnina nuteistajam A. K. už psichotropinių medžiagų kontrabandą paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų.

24. Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas prašė, jog teismas A. K. padėtį švelnintų dar labiau, taikytų BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirtų laisvės atėmimo bausmės. Tokią poziciją gynėjas motyvavo tuo, jog A. K. nežinojo, kad jis daro nusikalstamą veiką, tačiau šį argumentą teisėjų kolegija jau atmetė kaip nepagrįstą. Kitų argumentų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, išskyrus pateiktą teigiamą charakteristiką iš darbdavio, nurodyta nebuvo. Nepaisant to, apeliacinio proceso metu teismas teiravosi dėl galimybės nuteistajam skirti baudą, tačiau buvo nustatyta, jog tokios bausmės skyrimas netikslingas – nuteistojo finansinė padėtis nėra gera. Be to, teismas įvertina bendrą iš Kinijos Liaudies Respublikos atsiųstos ir gabentos psichotropinės medžiagos JWH-250 kiekį, kuris sudarė 2 546,27 g (apie 2,5 kg). Toks kiekis, vadovaujantis rekomendacijomis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo, šiuo metu būtų vertinamas kaip labai didelis psichotropinės medžiagos JHW-250 kiekis. Įvertinus šią aplinkybę, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

25. BK 260¹ straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu už BK 260¹ straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

26. Skundžiamame nuosprendyje teismas pritaikė BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskavo A. K. priklausiusį automobilį ,,Mazda MVP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje yra nustatyta, kad šiuo automobiliu A. K. į Rusijos Federaciją gabeno dvi iš V. P. paimtas siuntas su psichotropinėmis medžiagomis. Po automobilio dugnu buvo įrengta specialiai tam pritaikyta slėptuvė (primontuotas atsarginis ratas, psichotropinės medžiagos buvo slepiamos tarp rato ir automobilio dugno susidariusioje ertmėje). Neabejotina, kad be automobilio ir jame buvusios slėptuvės psichotropinių medžiagų pergabenimas iš Lietuvos į Rusijos Federaciją būtų labai apsunkintas, todėl A. K. priklausęs automobilis ,,Mazda MVP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 12 –13) pagrįstai buvo konfiskuotas.

27. Byloje yra nustatyta, jog dėl minėto automobilio ,,Mazda MVP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patyrė 569,8 Eur (1 967,42 Lt) išlaidų (t. 2, b. l. 18), kurias pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino proceso išlaidomis ir nusprendė išieškoti iš nuteistojo (BPK 103 straipsnio 5 punktas, 105 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu teismas pažymi, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų, tiek nuosprendžio aprašomojoje, tiek rezoliucinėje dalyje vietoje teisingo automobilio ,,Mazda MVP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas neteisingas valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje vietoje teisingo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. LT37 4010 0424 0007 0037 nurodytas neteisingas sąskaitos Nr. LT37 4010 0420 007 0037. Šie nuosprendyje padaryti rašymo apsirikimai taisytini.

28. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo grąžinti už A. K. sumokėtą 11 584,8 Eur (40 000 Lt) dydžio užstatą. Apeliaciniame skunde šis prašymas nėra argumentuojamas, tačiau analogišką prašymą gynėjas buvo pateikęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui. Jame nurodyta, kad A. K. yra nepagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o iš Lietuvos pasišalino dėl sveikatos problemų (t. 7, b. l. 38). Nuteistojo gynėjo reikalavimas grąžinti sumokėtą užstatą yra nepagrįstas.

29. Byloje nustatyta, kad prokuroro 2010 m. lapkričio 19 d. nutarimu A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė 11 584,8 Eur (40 000 Lt) dydžio užstatas (t. 4, b. l. 182 –183), kurį užstato davėjas – gynėjas advokatas S. Pelšas įmokėjo tą pačią dieną (t. 4, b. l. 181). Minėtame prokuroro nutarime dėl užstato skyrimo A. K. buvo išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. A. K. buvo įspėtas, kad jei nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Su prokuroro nutarimu pasirašytinai buvo supažindintas tiek jis, tiek ir užstato davėjas S. Pelšas. Ikiteisminio tyrimo metu, motyvuojant A. K. sveikatos būkle ir reikalingu stacionariniu gydymu, kurį A. K. esą galėjo gauti tik Rusijos Federacijoje, buvo teikiamas prašymas panaikinti taikomas kardomąsias priemones ir leisti A. K. išvykti (t. 5, b. l. 28–29). Toks prašymas prokuroro 2011 m. gegužės 11 d. nutarimu buvo netenkintas (t. 5, b. l. 41–43). Nepaisant to, nuteistasis A. K. išvyko į Rusijos Federaciją. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio proceso metu jis nurodė kitokią savo išvykimo priežastį, t. y. šeimynines aplinkybes. Taigi, nuteistasis iš Lietuvos Respublikos pasišalino be teisėto pagrindo, neturėdamas ikiteisminį tyrimą kontroliavusio ir jam vadovavusio prokuroro leidimo ir taip pažeidė kardomosios priemonės – užstato taikymo sąlygas. Dėl šios priežasties prokuroro 2011 m. gruodžio 23 d. nutarimu (t. 5, b. l. 67–71) buvo pagrįstai nuspręsta, jog sumokėta užstato suma turi pereiti valstybei. Apie šį nutarimą buvo informuotas tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas (t. 5, b. l. 72–73). Nutarime buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, tačiau skundas per įstatyme numatytą terminą nebuvo pateiktas, nutarimas įsiteisėjo ir užstato suma pagrįstai perėjo valstybei. Tenkinti gynėjo prašymą ir grąžinti sumokėtą užstatą nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti:

perkvalifikuoti A. K. (A. K.) padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir už šio nusikaltimo padarymą A. K. (A. K.) paskirti laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausme, ir A. K. (A. K.) paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžio pašalinti aplinkybes, kad A. K. (A. K.) siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su psichotropinėmis medžiagomis – 992,33 g miltelių, kuriuose yra 936,76 g (94,4 proc.) gryno JWH-250, paliko saugoti V. P. (V. P.) šio gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ketindamas ją pasiimti vėliau, ir tokiu būdu neteisėtai laikė, turėdamas tikslą platinti, šias psichotropines medžiagas nurodytame bute nuo 2010 m. rugsėjo 20 d., 11.30 val., iki 2010 m. rugsėjo 20 d., 12.30 val., kuomet šias psichotropines medžiagas iš V. P. (V. P.) paėmė muitinės pareigūnai.

Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendyje padarytus rašymo apsirikimus, ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje bei rezoliucinėje dalyje vietoje neteisingo automobilio ,,Mazda MVP“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti teisingą valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ bei nuosprendžio rezoliucinėje dalyje vietoje neteisingo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. „LT37 4010 0420 007 0037“ nurodyti teisingą sąskaitos Nr. „LT37 4010 0424 0007 0037“.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.