Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti, fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – G. D., A. V., Trakų rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo V. D. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne) nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

6. Nustatyta, kad pareiškėjas V. D., gimęs (duomenys neskelbtini) yra Z. D. ir S. D. sūnus. Z. D. („D.“) ir S. D. („D.“) susituokė (duomenys neskelbtini) Trakų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo, civilinės metrikacijos ir viešųjų pirkimų skyriuje Civilinės metrikacijos poskyryje (santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti duomenys apie susituokiančius: jis – „Z. D.“, ji – „S. D.“). Z. D. ir S. D. santuokoje susilaukė dviejų vaikų: V. D., gimusio (duomenys neskelbtini) ir G. D., gimusios (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 2 d. pažymos Nr. GR.3A-6964, Z. D., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), (mirė būdamas santuokoje); sutuoktinė – S. D., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. pažymos Nr. GP-22 duomenimis, po V. D. tėvo Z. D. mirties, jo turėtus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), perėmė, gyveno ir prižiūrėjo mama S. D. iki savo mirties (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro testamentų registro išrašo duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus (palikėjo) Z. D. sudarytų testamentų; palikėjo palikimo priėmimo faktų. UAB „Kadastrakis“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis atlikti žemės sklypo su statiniais (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Iš pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų, nustatyta, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1930 m., vidutinė rinkos vertė 8 500 Eur; ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1940 m., vidutinė rinkos vertė 413 Eur; kiemo rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1940 m., vidutinė rinkos vertė 174 Eur; kiti inžineriniai statiniai (šulinys), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1940 m., vidutinė rinkos vertė 52 Eur. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. rugpjūčio 23 d. išrašo matyti, kad V. D. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 30 d. Dovanojimo sutarties Nr. 2475 pagrindu padovanojo A. V..

7. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

8. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

9. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo Z. D. mirties Z. D. sutuoktinė S. D. visą laiką nepertraukiamai iki savo mirties (duomenys neskelbtini) valdė paveldimą turtą, t. y. liko ir toliau gyventi minėtuose namuose, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už elektrą, rūpinosi namais, prižiūrėjo krosnies, dūmtraukio būklę, naudojosi šuliniu, ūkiniu pastatu, kuriame laikė malkas. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpindamasi kaip savo. Mirusiojo Z. D. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po Z. D. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto (suinteresuoti asmenys G. D. ir A. V. atsiliepime nurodė, kad su pareiškime pateiktu pareiškėjo prašymu sutinka). Mirusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais velionė S. D. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo motina S. D. po sutuoktinio Z. D. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo V. D. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio Z. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė velionio Z. D. palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui V. D. nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.