Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Turto vikingai“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ įgaliotam asmeniui M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Turto vikingai“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“, ieškinį atsakovui R. Č. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo BUAB „Turto vikingai“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Vilniaus bankroto administratoriai: įgalioto asmens M. V. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad po bylos iškėlimo teisme dienos su atsakovu bendravo. Atsakovas su ieškovo reikalavimais sutinka, tačiau šiuo metu neturi lėšų.

Atsakovas R. Č. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai (teismo šaukimas įteiktas 2019 m. vasario 13 d. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka). Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija)) 22 straipsnyje nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. vasario 12 d. atsakovas R. Č. per informacinę teismų sistemą LITEKO pateikė atsiliepimą į ieškinį. Procesinių dokumentų pateikimas teismui per LITEKO VEP posistemio paskyrą rodo atsakovo sutikimą gauti procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemio paskyrą. Atsižvelgiant į tai, atsakovui teismo šaukimas į 2019 m. kovo 6 d. parengiamąjį teismo posėdį buvo siųsti atsakovui per EPP sistemą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Civiliniame kodekse (toliau - CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalis nustato bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, todėl visi anksčiau nurodyti juridinio asmens valdymo organo nariui nustatyti reikalavimai taikomi ir atsakovui (ABĮ 37 straipsnis).

Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui (ir/ ar akcininkams) civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, tarp kurių – ir neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4354-781/2018 UAB „Turto vikingai“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 22 d. Minėta nutartimi ieškovo bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“ (įgaliotas asmuo — M. V.). Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad ieškovo vadovas laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 22 d. iki ieškovui buvo iškelta bankroto byla, buvo atsakovas (e. b. l. 6, 15-16). Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo M. V. atsakovui 2018 m. spalio 9 d. įsakymu „Dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo“ nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą ir nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo ieškovo valdymo organams perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškėlimo bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus (e. b. l. 12-14). Atsakovas 2018 m. spalio 9 d. įsakymą „Dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo“ gavo 2018 m. spalio 9 d. Tai patvirtina ant šio įsakymo esantis atsakovo parašas (e. b. l. 12). Atsakovas ieškovo bankroto administratoriui perdavė dalį įmonės dokumentų (e. b. l. 10-11). 2018 lapkričio 14 dienos pranešimu - paaiškinimu „Dėl UAB „Turto vikingai“ dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui“ atsakovas informavo, kad jis be pateisinamų priežasčių pasisavino UAB „Turto vikingai“ kasoje buvusią 6648 Eur dydžio sumą (e. b. l. 7, 8). Pareikalavus grąžinti UAB „Turto vikingai“ priklausantį turtą, 2018 m. lapkričio 16 d. raginimas atsakovui įteiktas pasirašytinai (e. b. l. 9), suėjus raginimo terminui ir iki ieškinio pateikimo atsakovas geruoju negrąžino BUAB „Turto vikingai“ priklausančio turto. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ informacija UAB „Turto vikingai“ nuo bendrovės įregistravimo neteikė privalomų finansinių ataskaitų. Vadovaujantis atsakovo 2018 m. spalio 9 d. raštu, UAB „Turto vikingai“ kasoje 2018 m. spalio 9 d. kasoje yra fiksuotas minusinė 6648,00 suma. Byloje nėra duomenų, kad šias lėšas bankroto administratoriui atsakovas būtų perdavęs (CPK 178 straipsnis). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas savo neteisėtų veiksmų neginčija ir pripažįsta, kad ieškovui priklausantis turtas (6648 Eur) nėra išsaugotas dėl paties atsakovo kaltės.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovas pripažino savo neteisėtus veiksmus (e. b. l. 7, 8, 30, 31-32), todėl konstatuotina, kad tarp šalių ginčo dėl pareikštų reikalavimų nekilo atsakovui pripažinus, kad jis be pateisinamos priežasties išėmė iš UAB „Turto vikingai“ kasos 6648,00 Eur sumą, jos negrąžino; taip pat atsakovas nurodė suprantantis jam kilsiančias pasekmes dėl nurodytos 6648,00 Eur sumos negrąžinimo (e. b. l. 8)

Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis). Be to, pats atsakovas neneigia savo kaltės (e. b. l. 7, 8).

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti. Nagrinėjamu atveju, atsakovui neperdavus bendrovės turto (6648 Eur), sumažėjo ieškovo kreditorių galimybės visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo egzistuoja.

CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, sudaro pagrindą konstatuoti, kad įmonės vadovo veiksmai turi užtikrinti, jog įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Byloje nustatyta, kad atsakovas jokių buhalterinių ir veiklos dokumentų negali perduoti dėl jo kaltės, o UAB „Turto vikingai“ kasoje buvusios piniginės sumos 6648 Eur, yra pasisavintos atsakovo (e. b. l. 7, 8).

Byloje nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę bei žalos dydį, ieškovo ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 6648 Eur žalos suma (CK 2.87 straipsnis, 6.246 – 6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 6648 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 150 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje iš viso patirta 3,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270- 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui BUAB „Turto vikingai“, j. a. k. 304073027, iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6648 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (6648 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, bylinėjimosi išlaidas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,48 Eur (tris eurus 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.