Šiaulių apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės A. A. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. liepos 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas viešosios įstaigos P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo prašoma pratęsti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverstinį ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą.

Su teikimu pateiktoje 2022 m. birželio 28 d. viešosios įstaigos P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro komisijos surašytoje A. A. psichinės būklės vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2018 m. vasario 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. A., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. 2021 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi A. A. pratęstas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2022 m. sausio 19 d. gautas Šiaulių apylinkės teismo patvarkymas vykdyti įsiteisėjusią 2020 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį byloje Nr. M1-1645-287/2021. A. A., nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 18 d. A. A. nustatytas (duomenys neskelbtini). Nuo 1996 m. lapkričio 27 d. ji yra P. rajono psichikos sveikatos centro pacientų registre, skiriamas medikamentinis gydymas pagal poreikį. Medikamentais yra koreguojamas jos nuotaika, elgesys ir emocijos. Jai nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2055 m. sausio 22 d. nustatytas darbingumo lygis 35 procentai. Nuo 2021 m. lapkričio 30 d. neterminuotam laikotarpiui nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Nuo 2018 m. sausio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu A. A. pripažinta neveiksnia. Ji psichiškai atsilikusi iš vaikystės, nemoka nei skaityti, nei rašyti, negali pasakyti, kada gimusi, nežino, kada gimę jos vaikai. Baigusi (duomenys neskelbtini), namų tvarkytojos specialybę. Šiuo metu gyvenanti pas motiną V. A., turi protiškai neįgalią seserį. Savo vaikus aplankanti, domisi kaip jiems sekasi. Pacientė gyvena iš gaunamų pašalpų. Su socialinio darbuotojo pagalba buvo tvarkomi dokumentai į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo ir specialiųjų poreikių įvertinimo. Domisi gydymo trukme, neveiksnumo panaikinimo klausimais. Į Psichikos sveikatos centrą ateina viena. Su jos motina bendraujama telefonu. 2021 m. gegužės 15 d. A. A. žodinio konflikto metu, tyčia spyrė nėščiai seseriai V. A., tokiais veiksniais nukentėjusiajai sukeldama fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. 2021 m. rugsėjo 7–24 d. buvo atlikta teismo psichiatrijos- psichologijos ekspertizė. Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Šio pobūdžio sutrikimas pasižymi nuolatine eiga. Kontaktas formalokas, klampus, pati daug kalba, mintys šokinėja, nerimastinga, kaprizinga, hipochondriška, psichomotoriškai sujaudinta, impulsyvi, meluoja, išsisukinėja. Orientacija sutrikusi. Dažnai skundžiasi nerimu, bloga nuotaika. Panikos priepuolių paskutiniu metu nebuvo. Bendrauja pagal savo intelekto galimybes, kalba skurdi, mąstymas konkretus, emociškai nestabili, dėmesio išlaikymas nukentėjęs, stebimi dideli sunkumai, suvokiant savo veiksmus, realybę. Intelektas defektinis, išliekantis visam gyvenimui. Menkas socialinis supratingumas, nepakankami socialinio gyvenimo įgūdžiai. Asmenybė primityvi. Frustruojančiose situacijose pacientės elgesys neprognozuojamas. Nusiskundimų dėl jos elgesio negauta. Visuomenei ir sau šiuo metu nepavojinga. Nekritiška savo sveikatos būklei ir padarytai nusikalstamai veikai. Stebimuoju laikotarpiu psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, ji išlieka stabili, nepagerėjusi. Asmuo yra nepasveikęs. Jai reikalinga kito asmens globa, pagalba ir medikamentinė kontrolė, tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos centro priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Viešosios įstaigos P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė I. K. teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teikime bei prie jo pridėtuose dokumentuose, ir prašė teikimą tenkinti, kadangi A. A. psichinė būklė nepakitusi. Jai atrodo, kad ji yra sveika, esamos sveikatos būklės nepripažįsta. Jeigu nebūtų teismo nutarties, ji pati savarankiškai nesilankytų gydymo įstaigoje. Vaistų vartojimą kontroliuoja jos mama. Mama supranta, kad turi vartoti vaistus. Jeigu nevartotų vaistų pasireikštų pyktis, smurtas, agresija.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti. Išnagrinėjus teikimą, matyti A. A. nėra pasveikusi, ji turi vartoti paskirtus vaistus. Jeigu nebūtų kontrolės, tikėtina, kad ji vaistų nevartotų.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimas yra pagrįstas, todėl prašė teikimą tenkinti ir pratęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą ambulatorinį stebėjimą A. A. pagal gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš teikimo, prie jo pridėtos komisijos išvados, išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovės I. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad A. A. veikos, turinčios nusikaltimo požymių, padarymo metu sirgo ir dabar serga (duomenys neskelbtini), jos psichikos sveikatos būklė išlieka nepasikeitusi, nepagerėjusi. Viena, be kitų asmenų priežiūros, ji nesugebėtų savimi pasirūpinti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo pratęsti priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkintinas ir A. A. pratęstinas priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešoji įstaiga Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo A. A. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400, 405 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Pratęsti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti A. A. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo A. A. reikalingumo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.