- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- M1-1645-287/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15536-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Nukentėjusysis
- V. A.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.4Nepakaltinamumas (BK 17 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.4.5.5Būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 str.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
- 2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
- 2.10.1Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai (BPK 392 str.)
- 2.10.8Nagrinėjimo teisme tvarka ir ribos (BPK 400 str.)
- 2.10.9Bylos išsprendimas teisme (BPK 401 str.)
- 2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, (duomenys neskelbtini), deklaravusiai gyvenamąją vietą ten pat, nedirbančiai, iš dalies darbingai, nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2055 m. sausio 22 d. jai nustatytas 35 procentų darbingumas, netekėjusiai, 2018 m. vasario 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos priežiūros sąlygomis,
kaltinamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2021 m. gegužės 15 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), bute, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą spyrė nėščiai sesei V. A. į pilvą ir į koją, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. A. sukeldama fizinį skausmą ir padarydama nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus sužalojimus – poodinę kraujosruvą dešinėje pilvo pusėje ir odos nubrozdinimą dešinės čiurnos srityje.
A. A. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta nukentėjusiosios V. A., liudytojos V. A. parodymais, eksperto G. B. duota išvada ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji V. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad jos su sese susiginčijo, sesė galvojo, kad jos ją išskyrė su draugu, bet iš tikrųjų ne. Į pilvą nepataikė, tik į koją. Labai atsiprašė, maldavo ir ji jai atleidžia. Sesė gailisi, kad trenkė. Norėjo taikyti, bet į pilvą nepataikė, pataikė į koją. Čia buvo toks pirmas atvejis. Sesė pabijojo ir išlėkė į lauką pasislėpti.
Atsakydama į užduotus klausimus, nukentėjusioji V. A. parodė, ji dėl įvykio susinervino, todėl sunku atsakyti, kada tai buvo. Gali būti, kad šių metų gegužės 15 dieną 22.00 valandą, vakare. Ji paskambino, kreipėsi pagalbos. Tai buvo jos namuose. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ji, jos mama ir jos vaikas. Ji buvo nėščia. Jos su mama bendravo, gražiai kalbėjosi, kol neatėjo A. A buvo susinervinusi dėl savo draugo, kaltino jas, kad jos ją išskyrė su juo, bet iš tikrųjų ji ne taip suprato. Nereikėjo jai pulti ir būtų buvę viskas tvarkoje. Bet ji susinervino, nepateisino tokio A. elgesio ir paskambino policijai. A. nepatinka, kai patari, ir ji puolė muštis. Pirmiausia spyrė į pilvą, bet nepataikė. Parašyta, kad buvo padaryta kraujosruva ant pilvo, bet ji nežino, ar pataikė į pilvą, nes neskaudėjo. Ji pati nematė žymių ant pilvo. Įspyrė į koją, kurią parodė ir kurią labiausiai skaudėjo. Po įvykio ji iškvietė policiją, tačiau atleido, kaip seseriai, ir pasakė, kad tai būtų paskutinis kartas. Ji žino, kad sesuo yra serganti. Sesuo yra jos atsiprašiusi ir jos yra susitaikiusios. Po to, kai įspyrė, jai skaudėjo, o paskui praėjo. Mama jas išskyrė ir A. išvarė. Po to, kai mama išvarė A., atvažiavo medikai, apžiūrėjo ją ir išvežė į ligoninę. Kadangi buvo nėščia, ją pykino, labai skaudėjo koją, o pilvą skaudėjo mažiau. Koja buvo patinusi. Ligoninėje ją patikrino, sužalojimų vaikui nebuvo. Ligoninėje ją palaikė vieną dieną, lašino lašines nuo pykinimo, o ryte buvo viskas gerai ir išleido namo. Koja buvo truputį raudona, o dėl pilvo, tai medikai sakė, kad viskas gerai, žalos nepadarė. Ji atleido sesei, nes tai buvo toks pirmas kartas. Šiuo metu sesuo elgiasi gerai, gal geria vaistus, nes pastebėjo, kad yra ramesnė. Ankščiau neteko su sese muštis. Sesė yra sunkaus būdo, su ja sunku susišnekėti, bet ji su ja gražiai šnekėdavo visą laiką. Sesė nemėgsta, kai patari, kai sakai tiesą, dabar elgiasi gerai, gal kokius vaistus geria. Su sese reikia šnekėtis, nes ji mėgsta dėmesį, nori, kad kažkas su ja bendrautų. Toks įvykis, kad susimuštų, tarp jų įvyko pirmą kartą. Ankščiau susipykdavo tiktai žodžiais.
Liudytoja V. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji buvo tame name, kada atėjo A. A. ir pasakė, kad jos išskyrė ją su berniuku, ir V. įspyrė. Tiek ji tematė. Ji sudraudė A. ir išstūmė pro duris laukan. Tiek ir tenutiko. Daugiau neturi ką papasakoti. Vėliau dukros susigerino, A. atsiprašė. Dabar jos draugauja, kaip niekur nieko. A. sakė, kad nebesmurtaus, susitvarkė, nes pabijojo.
Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja V. A. parodė, kad viskas vyko vakare, galėjo būti šių metų gegužės 15 diena. Ji atvažiavo pas savo dukrą V. A. apie 17 val. į (duomenys neskelbtini). Žiūrėjo televizorių, kai iš kažkur atėjo A. Susipyko jos dėl to, kad A. manė, kad išskyrė ją su berniuku M. Ji įspyrė V. į koją, tada ji ją išvijo laukan. Daugiau A. atėjo, atsiprašė V., susigerino. A. susitaikė su berniuku ir su juo dabar gyvena. Ji matė, kaip A. įspyrė V. į koją. Negalėjo būti, kad ji įspyrė į pilvą. Ji nematė, kad A. spirtų V. į pilvą. V. susinervavo ir iškvietė medikus. Medikai V. išsivežė į ligoninę. V. nei skaudėjo, nei ką, bet kad blogiau nebūtų, iškvietė medikus. Supranta, kad negerai A. padarė, negerai, kad spyrė. Dabar A. gyvena (duomenys neskelbtini). A. iš viso nevartoja alkoholio. Nė viena dukra nevartoja. A. gyvena (duomenys neskelbtini) pas berniuką, o šiaip atvažiuoja ir pas ją pabūti. Tada, kada atėjo pas V., A. gyveno (duomenys neskelbtini), pas ją. Ankščiau A. nėra smurtavusi, jos tik pasipykdavo žodžiais. A. globėjas buvo jos tėvas, bet jis mirė ir šiuo metu globėjo nebėra, nes ji negali būti globėja. A. pati nuvažiuoja pas daktarus, moka ir pasirašyti, tvarkosi pati namuose ir dar jai padeda. A. nereikia prižiūrėti, ji ne mažas vaikas. Ji ten gyvena su tuo berniuku ir jai nereikia to neveiksnumo. Ji ir valgyti moka daryti, ir skalbti, ir apsipirkti.
Ekspertas G. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ekspertizę A. A. atliko kartu su kolega S. R.. Surinktų duomenų pagrindu konstatavo, kad A. A. nuo vaikystės serga įgimta silpnaprotyste, vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir gydyti. Tai yra nuolatinis susirgimas ir dėl šio sutrikimo uždraustos veikos metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų eigos ir jų valdyti. Šiuo metu ji taip pat nėra pajėgi suprasti savo veiksmų eigos ir juos valdyti, todėl rekomendavo skirti priverčiamojo pobūdžio medicinines priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nebuvo sunki – nestiprus skausmo sukėlimas. Bet apskritai, jau po pirmos ekspertizės, kuri buvo 2017 metais, ji sistemingai pradėjo gauti psichikos sveikatos specialistų pagalbą. Iki tol būdavo tik koks apsilankymas dėl neįgalumo grupės nustatymo. Ji yra sunkaus būdo, sunkiai bendraujanti. Neveiksnumas jai apribotas tik tam tikrose srityse ir aišku, kad ta problema yra ir jai reikalinga kažkokia tai priežiūra, todėl mano, kad labiausiai jai tiktų institucinė globa. Jos išsiuntimas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę būtų perteklinis reikalavimas, todėl, kad šiai dienai būtų neišnaudotos ambulatorinio gydymo, priežiūros sąlygos, su ja turi daug dirbti socialiniai darbuotojai dėl labai menkų jos socialinių įgūdžių, dėl jos impulsyvumo. O kad jos būdas toks yra, tai čia sudėtinga kažkokiais tai medikamentais sureguliuoti, tokio jos elgesio ypatingai nepakoreguosi, neduosi tokių dozių, kad ji ten gulėtų ir būtų nepajėgi ar funkcionuotų beviltiškai. Tai šiuo atveju, kaip mama sako, kad ji tvarkosi ir viskas su ja yra gerai. Bet esmė yra tos socialinės situacijos, kuriose ji greit išsiprovokuoja ir yra konfliktiška. Turbūt pagrindinis dalykas, kas turėtų būti ambulatoriniame gydyme įdiegta, tas, kad ji susilaikytų nuo bet kokio fizinio smurto. Paprastai su tokiais protiniais atsilikimais ir elgesio sutrikimais būna ištisinė priežiūra, neužtenka ambulatoriškai lankytis metus ar du. Šeima vis tiek bus tam tikros rizikos grupėje. Geriausiai tą priežiūrą atlieka socialiniai darbuotojai ir jai užtenka ambulatorinio stebėjimo pagal gyvenamąją vietą. Šiuo atveju, kadangi ji grįžta į (duomenys neskelbtini), apsilanko pas mamą, socialinės darbuotojos pasižiūrės, kokios sąlygos yra lankytis psichikos sveikatos centre ir (duomenys neskelbtini). Labai gerai, kad jai nėra problemų su alkoholiu. Tiesiog su ja reikia dirbti.
Iš 2021-05-16 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. A. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021-05-15 jam dirbant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose, apie 22.29 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) moteris prašosi skubiai atvažiuoti, kas atsitiko nepasakė. Fone girdisi grumtynių, muštynių garsai. Atvykus nurodytu adresu, blaivi pranešėja V. A. žodžiu nurodė, kad buto kambaryje įvyko žodinis konfliktas su seserimi A. A., kuri žodinio konflikto metu vieną kartą iš kojos spyrė pranešėjai į pilvo sritį, taip buvo sukeltas fizinis skausmas V. A., kurią dėl ketvirto mėnesio nėštumo GMP ekipažas išvežė į gydymo įstaigą apžiūrai. Konflikto metu namuose buvo ir viską matė nukentėjusiosios mažametis sūnus M. R., motina V. A., kuriems GMP nereikia. (t. 1, b. l. 9-11)
Iš 2021-05-15 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės G. N. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusioji V. A. yra susijaudinusi, nurodo, kad smurtą prieš ją naudojo sesė A. A., tai yra 2021-05-15, apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), tarp jos ir A. A. įvykus žodiniam konfliktui, A. A. tapo agresyvi ir vieną kartą jai spyrė į pilvą bei tokiais veiksmais A. A. jai sukėlė fizinį skausmą. V. A. nurodė, kad ji yra 4 mėnesį nėščia. (t. 1, b. l. 12-18)
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje. Įvykio vietoje niekas nepaimta. (t. 1, b. l. 19-24)
Iš asmens apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad ant matomų V. A. kūno vietų sužalojimų nesimato. (t. 1, b. l. 25-29)
Iš 2021-06-02 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas pranešimo garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad moteris kviečia pagalbą į (duomenys neskelbtini) ir pokalbis nutrūksta. (t. 1, b. l. 35-37)
Iš 2021-06-02 gautos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados dėl V. A. kūno sužalojimo matyti, kad V. A. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinėje pilvo pusėje, odos nubrozdinimas dešinės čiurnos srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekmėje kietais bukais daiktais, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekmėje. V. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jai nustatyti sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 50-51)
Iš neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo matyti, kad A. A. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. sausio 19 d. sprendimu yra pripažinta neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. (t. 1, b. l. 121-122)
Iš Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos Nr. 47 matyti, kad A. A. yra psichiatro įskaitoje. (t. 1, b. l. 126)
Iš A. A. įtariamojo apklausos protokolų matyti, kad ji parodė, jog turi negalią dėl psichikos. Nežino, kokia liga jai yra. Ji lankosi pastoviai pas psichiatrę Ž. J.. Jai pastoviai reikia gerti vaistus. Dažnai ir greitai supyksta, ypač tada, kai išprovokuoja. Yra vieną kartą gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje, kai norėjo nusižudyti, bet tas buvo seniai. Praeitą šeštadienį ji atvažiavo pas sesę V. A. į svečius. V. gyvena (duomenys neskelbtini), namo ir buto numerio nežino. Ji pati gyvena su mama (duomenys neskelbtini). Mama V. A. jau buvo pas sesę. Sesė V. yra nėščia 2 ar 3 mėnesius laiko. Ji pas sesę V. atėjo vakare, tamsu dar nebuvo, valandų nežino. Pas sesę namuose buvo dar jos vaikas M.. Kiek M. metų, nežino. Ji sesei padėjo skalbinius padžiauti, nes ji blogai jaučiasi dėl nėštumo, vemia. Kalbėjosi su sese. Pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) pas sugyventinį. Sesė supyko, kad važiuos, nes jai nepatinka jos sugyventinis. Ji susipyko su sese dėl to. Kai supyko, ji spyrė sesei V. į pilvą, bet galvoja, kad jai nepataikė, nes ji susirietė į kamuoliuką. Ji nepadarė skaudžiai sesei tą vakarą, nes jai nepataikė įspirti. Ji pati išėjo iš sesės namų. Ji su sese V. jau kalbėjosi. Jos atsiprašė, nors jai ir nepataikė įspirti. Atsiprašė, kad nebesipykti, ji juk jos sesė. Ji gailisi, kad susipyko su sese tą vakarą. Ji gerai nežino, ar įspyrė, bet galvoja, kad nepataikė sesei įspirti. Kai pas sesę V. kambaryje susipyko, ji stovėjo, sesė irgi stovėjo priešais. Ji spyrė sesei V. į pilvą ir ji, kad nepataikytų į pilvą, susirietė į kamuoliuką, užtat jai į pilvą nebeįspyrė, o kliuvo įspirti į jos koją. Nežino į kurią koją pataikė. Kai įspyrė sesei V. į koją, galėjo jai padaryti skaudžiai. Paskui ją varė laukan ir ji pati išėjo. Labai gailisi, kad padarė skaudžiai sesei. Ji jai pirks gėlių ir jos dar kartą atsiprašys. (t. 1, b. l. 176-182)
Iš Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutarties matyti, kad A. A. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė. (t. 1, b. l. 141-144)
Iš 2021 m. rugsėjo 7 d. – rugsėjo 24 d. teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-196/2021 išvadų matyti, kad A. A. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, kad dėl šio psichikos sutrikimo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atlikimo metu ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, kad šiuo metu ji serga lėtiniu psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. A. A. negali adekvačiai įvertinti ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių, tačiau gali duoti faktinius parodymus apie baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Dėl socialinio pavojingumo A. A. reikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. A. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo, dėl kurio ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Ji nebuvo riboto pakaltinamumo būsenoje. A. A. negali būti teisiama, kadangi dėl esamo psichikos sutrikimo yra ne nusikalstamos, o baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos subjektas. Jai reikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. (t. 1, b. l. 157-161)
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir aukščiau išdėstytais įrodymais įrodyta, kad A. A. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jos padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi ji įspirdama koja nukentėjusiajai V. A. į pilvą ir į koją, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui. Tačiau kadangi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką A. A. padarė nepakaltinamumo būsenoje, jai yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina. (t. 1, b. l. 183-185)
Daiktas, turintis reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, CD diskas su BPC Klaipėdos skyriaus pranešimo garso įrašu, saugomas voke prie bylos 1 tomo viršelio, paliktinas prie bylos per visą jos saugojimo laiką. (BPK 94 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400, 401, 403, 404 straipsniais,
nutaria:
A. A., nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, CD diską su BPC Klaipėdos skyriaus pranešimo garso įrašu, saugomą voke prie bylos 1 tomo viršelio, palikti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o asmeniui, kurio byla buvo nagrinėjama, A. A., nuo jos nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.