- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-02
- Bylos Nr.
- N1-278-594/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-64350-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nukentėjusysis
- E. U., K. S.
- Kaltinamasis
- T. M., V. K., T. A.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė, Rasa Kalkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nukentėjusiajam E. U., nukentėjusiajai K. S. (2016-09-26 posėdyje), kaltinamajam T. M., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui V. K., kaltinamajam T. A., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą L. A.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
T. M. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. adr. (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., 135 str. 2 d. 8 p.,
V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. adr. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 9 kartus, neišnykę teistumai:
1. 2014-05-02 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 259 str. 2 d., BK 63 str. 1, 4 d., 64¹ str. - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
2. 2015-12-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2d. - 30 parų arešto, bausmes atlikęs;
T. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, P. E. jaunimo mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. adr. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2014-12-29 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 str. 1d., 22 str. 1 d., 180 str. 1d. -14 parų areštu;
2. 2015-07-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. - 20 parų areštu. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 2 dalimis bei 5 d. 2 p., subendrinus paskirtą bausmę su 2014-12-29 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 14 parų arešto bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta galutinė bausmė - 20 parų arešto, bausmę atlikęs.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. 2015 m. gegužės 16 d., apie 08.30 val., būdamas sugyventinės K. S. namuose, (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą - suduodamas ne mažiau du smūgius ranka savo šeimos narei – sugyventinei K. S. į veido sritį, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų ir susižalojo rankos pirštą, taip ne mažiau trimis trauminiais poveikiais padarė kraujosruvą viršugalvio kairėje, kraujosruvą po dešine akimi, kraujosruvą kairėje plaštakoje, kairės plaštakos trečio piršto lūžį, taip padarė savo šeimos nariui nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.
Be to, T. M., T. A. ir V. K., 2015 m. lapkričio 22 d. apie 01.40 val., veikdami kartu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl menkavertės dingsties (tariamo konflikto telefonu su nukentėjusiuoju E. U.), T. A. su kumščiu, o V. K. su grindų šlavimo šepečio kotu tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam E. U. į veido sritį, kairę šlaunį ir kairę alkūnę, taip bendrais veiksmais T. A. ir V. K. padarė nukentėjusiajam E. U. poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairėje alkūnėje, dešinės akies apatiniame voke, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o T. M. tyčia, iš chuliganiškų paskatų, du kartus dūrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu peiliu nukentėjusiajam į juosmens ir krūtinės sritį, taip padarydamas kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą kairėje juosmens srityje, su kairio inksto sužalojimu, su užpilvaplėvine kraujosruva, tarpšonkaulinės arterijos sužalojimu, durtinę - pjautinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje, kas sukėlė E. U. sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais T. A. ir V. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., o T. M. – nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p..
Dėl kaltinimo T. M. pagal BK 138 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamasis T. M. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad galimai 2015 m. gegužės 16 d., (duomenys neskelbtini), jam atvažiavus aplankyti dukros, K. S. nenorėjo jo įleisti. Dėl to jie apsižodžiavo, apsistumdė ir jis kelis kartus plaštaka sudavė K. S.. Ji nukrito, susilaužė pirštą ir mėlynė buvo. Pripažįsta, kad sudavė du smūgius. Iki tol jos atžvilgiu nebuvo smurtavęs. Iki įvykio jie kartu gyveno apie 2 metus, kartu nuomavo butą, turi bendrą vaiką. Jis dukrą lanko, savo noru teikia išlaikymą. Su nukentėjusiaja yra susitaikęs, ji jokių pretenzijų neturi. Savo veiksmus vertina blogai.
Nukentėjusioji K. S. parodė, kad su kaltinamuoju T. M. kartu gyveno apie 3 metus. Nesutarti pradėjo pagimdžius vaiką. Įvykio metu, galėjo būti 2015 m. gegužės 16 d. ryte, (duomenys neskelbtini), jiedu apsistumdė ir ji nukrito, susižalojo kairės rankos vidurinį pirštą, buvo mėlynė prie akies. Toks įvykis buvo pirmą kartą, anksčiau konfliktuodavo žodžiais. T. M. buvo lengvai išgėręs, tuo metu jie dar gyveno kartu, bet po šio įvykio išsiskyrė. Su kaltinamuoju susitaikė ir jam atleidžia, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka perskaičius nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 53), kuriuose ji buvo nurodžiusi, jog T. M. konflikto metu sudavė jai ranka viso du kartus į veido sritį, o po antro smūgio ji nukrito koridoriuje prie spintos ir susižalojo kairės didįjį pirštą, o belaukdama pareigūnų pastebėjo, kad patinę ir darosi kraujosruva po dešine akimi, kad raudonas nosies galiukas ir patinusi viršutinė lūpa, patinęs kairės rankos didysis pirštas, ji jautė skausmą, šiuos parodymus patvirtino kaip teisingus.
2015-05-16 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad K. S. nurodė, jog girtas sugyventinis T. M. sudavė jai smūgius į veidą, kūną. Objektyviai užfiksuota kraujosrūva ir patinimas veide, sutinęs pirštas. Nurodyta, kad T. M. iš įvykio vietos pasišalinęs (b. l. 12-13, t. 1).
Specialisto išvadoje Nr. G1653/15(02) nurodyta, kad K. S. nustatyta kraujosruva viršugalvio kairėje, kraujosruva po dešine akimi, kraujosruva kairėje plaštakoje, kairės plaštakos III piršto kaulų lūžis. Kraujosruvos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu, kairės plaštakos III piršto kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų (ar daugiau) trauminių poveikių: vienas į galvos sritį, padarant kraujosruvą viršugalvio kairėje, vienas - į veido sritį, padarant kraujosruvą po dešine akimi, vienas - į kairę plaštaką, padarant kraujosruvas, III piršto kaulų lūžį. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2015-05-16, apie 11 val.), daiktui judant ir kontaktuojant su kūnu arba kūnui judant ir kontaktuojant su daiktu (1 t. b. l. 18).
Aukščiau išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad būtent T. M., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, įvykdė aptariamą nusikalstamą veiką K. S. atžvilgiu. Tokios aplinkybės atitinka ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų visumą, bet ir ekspertizės akte nurodytą sužalojimų mechanizmą bei poveikių kiekį. Nekyla abejonių, kad būtent dėl T. M. pavartoto smurto, nukentėjusiajai buvo padaryti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai, o tai, kad pirštą nukentėjusioji susižalojo krisdama dėl kaltinamojo pavartoto smurto, leidžia konstatuoti priežastinį ryšį tarp T. M. veiksmų ir kilusių pasekmių, todėl jis yra atsakingas už visas kilusias pasekmes.
BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo kvalifikavimui būtina nustatyti pasekmes. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-402/2013).
Nukentėjusiajai padarytų sužalojimų lokalizacija bei padarymo aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis suduodamas smūgius į veido sritį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio veikimo gali sužaloti nukentėjusiąją, kad nukentėjusioji dėl jo pavartoto smurto gali kristi ir taip dar labiau susižaloti, tačiau nors tokių padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą netiesioginės tyčios forma.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., kilti, būtina nustatyti, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas kaltais kaltinamo asmens veiksmais buvo padarytas savo artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu. Artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnyje, remiantis kuriuo, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai; šeimos nariai – kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš esmės analogiškai asmens šeimos narius ar artimuosius giminaičius apibrėžia ir Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, artimą aplinką sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu jie buvo sugyventiniai. Kartu nuomojo butą, pragyveno iš bendrų pajamų, turėjo bendrą vaiką, kas neabejotinai atitinka sugyventinių statusą. Tokiu būdu, T. M. padaryta nusikalstama veika pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., kadangi nesunkų sveikatos sutrikdymą jis padarė savo šeimos nariui.
Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad šio įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus ir nors tikslus suvartotas alkoholio kiekis ir kaltinamojo girtumo laipsnis įvykio metu nebuvo nustatytas, tačiau įvertinus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus, atsižvelgiant ir į smurto pavartojimo aplinkybes, galima padaryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos neabejotinai turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo veiką ir nuoširdžiai gailisi, o tai, kad jis tiksliai neprisiminė sužalojimo aplinkybių, nelaikytina savo kaltės neigimu (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Dėl kaltinimų sužalojus nukentėjusįjį E. U.
Kaltinamasis T. M. parodė, kad būdamas blaivus, apie 12 val. nakties, išėjęs parūkyti į koridorių girdėjo, kad V. K. ir T. A. telefonu su kažkuo koliojasi. Jie jam neatrodė girti. Telefoną paėmus paklausyti jam, jis taipogi buvo iškoliotas. Jam pasakė, kad su vaiku čia nevaikščiosi ir visokių keiksmažodžių, todėl gavosi stiprus konfliktas. Kas kalbėjo telefonu jis nepažino, tačiau T. A. ir V. K. nurodė, kad tai E. U., kurio jis nepažinojo. Jie nusprendė eiti su juo pasikalbėti. Atidarius buto duris, U. stovėjo tarpduryje. Einant link jo, kažkuris iš kitų kaltinamųjų sudavė U. smūgį ir jam pasirodė, kad U. kažką pasiims ir suduos jam. Kad būtų naudojami pagaliai tai jis nematė. Viskas vyko beveik tarpduryje, kuris pirmas įėjo nežino, nematė, kuris pirmas spyrė, bet ne jis. Kurioje vietoje buvo T. A. neprisimena, jo veiksmų nematė. Kad kiti kaltinamieji kažką su savimi neštųsi nematė, kartu alkoholio nevartojo. Jis kišenėje turėjo žvejybinį, su medžio apdaila, rankiniu būdu atlenkiamą peiliuką, todėl jį išsitraukęs ir atlenkęs, dėl streso kelis kartus dūrė U.. Kiti kaltinamieji nematė, kad jis turi peilį, nes peilis buvo kišenėje. Viskas vyko labai greitai gal 30 sekundžių. Tuo metu nukentėjusysis E. U. rankose nieko neturėjo, bet jam pasirodė, kad jis kažką norėjo paimti. Dūrė į nugaros sritį du kartus. Nukentėjusysis E. U. jam nespėjo nieko pasakyti. Eidamas jis negalvojo durti, ėjo tik pasikalbėti. Įdūręs išėjo. Išėjus iš nukentėjusiojo buto, niekas nieko nepasakojo. Peilį iš streso jis išmetė Lampėdžiuose. Po šio įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju E. U., jo atsiprašė, prie gydymo išlaidų prisidėjo. Su civiliniu ieškiniu sutinka visiškai. Dėl 3000 eurų neturtinės žalos irgi sutinka. Ligonių kasai žalos neatlyginęs. Nukentėjusiajam E. U. yra davęs gal 400 eurų. Savo poelgį vertina kaip kvailą, blogai.
Kaltinamasis V. K. parodė, kad tikslios datos neprisimena, jam su T. A. ir T. M. stovint fojė, jiems kažkas pradėjo skambinėti ir visokiais žodžiais koneveikti, todėl pagal balsą nusprendę, kad tai U., ėjo su juo pasikalbėti, bet ne mušti. Skambutis buvo į T. A. telefoną. Iš pradžių koneveikė T. A., o paskui visus. Jis buvo išgėręs, tik kelis stikliukus, blaivus buvo ir T. M. bei T. A.. Kai nuėjo, tai buvo apie 23 val., durys laiptinės ir buto, buvo atidarytos. Į duris nesibeldė. Į nukentėjusiojo E. U. butą jis įėjo pirmas. Įėjęs sakė „ko skambinėji?“, o nukentėjusysis ne atsiprašė, o muštis šoko. Įėjęs į butą, koridoriuje, jis spyrė U. į koją ir apsisukęs išėjo. T. M. su T. A. buvo jam už nugaros, ką jie darė jam išėjus jis nematė. Su šluotos kotu nemušė. Jeigu būtų su šluota mušęs, tai policija būtų kaip daiktinį įrodymą paėmusi. Jis nematė, kad T. M. ar T. A. turėtų kokių nors daiktų su savimi. Neturėjo jokių lazdų, laužtuvų ar peilių. Kad T. M. turėtų peilį nematė. Ėjo pakalbėti, o pokalbio apie muštynes nebuvo. Bute dar buvo nukentėjusiojo žmona.
Kaltinamasis T. A. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau parodymus duoti atsisakė, paaiškindamas tik tai, kad peilis buvo mažas.
Kaltinamajam T. A. atsisakius duoti parodymus, buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas įtariamuoju T. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-11-22 naktį, tai yra apie 01.45 val. bute, (duomenys neskelbtini), sudavė E. U. vieną kartą kumščiu ir lygtai pataikė į veido sritį. 2015-11-22 apie 01.40 val., jis rūkė išėjęs iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), fojė. Tuo metu šalia jo buvo V. K. ir T. M.. Jie buvo girti. Tuo metu jam kažkas paskambino į mobiliojo ryšio telefoną ir vyriškas balsas pradėjo jį kolioti negražiais žodžiais. Jis perdavė mobiliojo ryšio telefoną V., šis T.. Jie pagalvojo, kad skambino kaimynas E. U. ir trise nuėjo į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Užėjo į butą, buto durys nebuvo užrakintos. Tuo metu E. buvo savo buto koridoriuje, jis galvodamas, kad šis jį iškoliojo telefonu, sudavė jam vieną smūgį kumščiu, galimai pataikė į veido ar kaklo sritį, tiksliai neprisimena. Tada V. su kažkokia lazda, kada ir kur jis ją pastvėrė, jis nematė, sudavė smūgius E.. Matė, kad T. M. dūrė Edvardui peiliu, kur ir kiek kartų dūrė peiliu, nespėjo pamatyti. Iš kur jis pasiėmė peilį, nežino, gali būti, kad jis jį turėjo su savimi. E. po dūrių peiliu nugriuvo. Tai pamatęs, jis labai išsigando ir pabėgo, nubėgo į namus. Kur po to nubėgo T. ir V., jis nematė. Jie mušti E. nesitarė, taip gavosi spontaniškai. Jis suprato taip, kad jie eina pasiaiškinti pas E., kodėl šis skambina ir koliojasi. Kai jie ėjo, jis nematė pas V. lazdos, nematė, kad T. turi peilį, laiptinėje nebuvo šviesos, buvo labai tamsu. Gali būti, kad E. U. net neskambino, o skambinusiojo vyro balsas tik panašus į E.. Gavosi nesusipratimas, kurio metu E. buvo sužalotas. Peilis, kuriuo T. sužalojo E., buvo buitinės paskirties, virtuvinis, daugiau jo apibūdinti negali. Negali apibūdinti ir lazdos, su kuria V. mušė E.. Viskas įvyko labai greitai. Labai dėl to gailisi (2 t. b. l. 112-113; 124-125, 130).
T. A. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo duotus parodymus (b. l.116 – 121, t. 2)
Nukentėjusysis E. U. parodė, kad 2015 m. lapkričio 22 d. apie 23 val. su žmona ir vaikais grįžo namo. Grįžęs su kaimynu bendroje virtuvėje dar gėrė alaus. Jis niekam neskambino. Parėjus namo, uždarinėjant buto duris įsiveržė kaltinamieji. Tuo momentu, kaip jie įsiveržė į butą, tai kambaryje buvo žmona, o vaikai miegojo kitame kambaryje. T. A. ir V. K. pažįsta, o T. M. nebuvo matęs. Pirmi žodžiai buvo „ko skambini?” daugiau jokio pokalbio nebuvo, tik smūgiai. Pirmas sudavė V. K., nes jis pirmas įėjo. V. K. pažinojo, iki to įvykio su juo jokių konfliktų nėra buvę. Jis sudavė į kairės kojos šlaunį. Kuris dar mušė nesuprato, paskui tik pajuto, kad šilta, kas dūrė nematė. Šluota buvo sulaužyta, šepečio kotas buvo plonas aliuminis, bet kas juo sudavė, jis nematė. Ką kiti turėjo rankose jis nieko nematė. Apie tai, kad jam buvo suduota šepečiu pasakė žmona. Daugiau žmona nesakė, kad būtų mačiusi su kitais daiktais, kad jie muštų. Sakė, kad matė peilį. Jis nematė laužtuvo ar panašaus daikto į jį. Kuo jam buvo suduoti smūgiai nematė. Po to, kai pasidarė šilta, daugiau neatsimena, pabudo kai jau buvo policija atvykusi ir jį išvežė greitoji. Po penkių parų jį paleido, o po dviejų parų vėl paguldė, nes nepastebėjo, kad yra perpjauta arterija. Antrą kartą paguldytas pragulėjo beveik keturias savaites. Iš pradžių, kai gulėjo ligoninėje, jį aplankė T. M. mama. Grįžus iš ligoninės pirmą kartą, T. M. buvo atėjęs jo aplankyti, davė pinigų. Iš viso jis davė 300 eurų, todėl šia suma, iki 2700 eurų, jis mažina civilinį ieškinį. Kitiems civiliniai ieškiniai po 250 eurų. T. A., V. K. atėję nebuvo ir neatsiprašė. T. A. buvo sutikęs laiptinėje po to, kai buvo išleistas iš ligoninės antrą kartą ir tada T. A. jo atsiprašė. Smūgių eiliškumo nepamena, todėl reikėtų vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, kurie yra teisingi.
Apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu E. U., (parodymai perskaityti BPK 276 str. pagrindu), parodė, kad 2015-11-22 apie 01.30 val. į butą, kas jam buvo visiškai netikėta, durys buvo neužrakintos, įsiveržė T. A., pravarde „A.“, V. K., ir galimai T. M., kurio jis nespėjo pamatyti. Kad jis taip pat buvo įsiveržęs į butą ir turėjo rankose peilį jam po to pasakė žmona. T. A. pradėjo rėkti, keiktis „..., ko čia skambini“. Jis tuo metu buvo buto koridoriuje, tik spėjo pasakyti, kad neskambino, kai įsiveržęs į butą T. A. pirmas kumščiu trenkė į veidą. Jis užsidengė veidą rankomis, juto dar lygtai vieną smūgį į alkūnę ir į kairę šlaunį, bet kas sudavė šiuos smūgius nespėjo pamatyti. Po to, pajuto dūrius į juosmens sritį, kiek jų buvo pasakyti negali, nes pajuto didelį skausmą, pasidarė silpna ir jis nugriuvo. Kas dūrė ir su kuo dūrė, jis nepamatė. Pasidarė silpna ir jis prarado sąmonę. Atsigavo, kai šalia stovėjo policijos pareigūnai, kurie sakė nesikelti, gulėti. Viskas įvyko labai greitai, jis nematė ar kuris iš jų turėjo lazdą ar ne. Kaip minėjo, nematė kurio nors rankose ir peilio, matomai nespėjo pamatyti. Kai gulėjo Kauno klinikose, po sužalojimo praėjus kelioms dienoms, į ligoninę aplankyti atvyko moteris, kuri pasakė, kad yra T. M. motina. Minėjo, kad jos sūnus jam dūrė peiliu, atsiprašinėjo už sūnų, davė 50 eurų vaistams. Kai jis buvo trumpam išleistas iš ligoninės į namus, į namus atėjo T. M., prisistatė ir prisipažino, kad tai jis dūrė peiliu, pasakė, kad jis su T. A. ir V. K. suklydo, pagalvoję, kad jis skambino jiems ir koliojosi. T. M. atsiprašė, pažadėjo visą žalą atlyginti, atlygino 250 eurų, pažadėdamas ateityje atlyginti visą patirtą žalą. T. A. ir V. K. jo neatsiprašė (1 t. b. l. 135 -136, 139-140, 142 - 143)
Liudytoja K. U. parodė, kad tą vakarą, apie 12 val. nakties iš svečių su vyru ir vaikais grįžo į namus. Ji buvo blaivi. Vyras dar buvo išėjęs į virtuvę su kaimynu kalbėjosi. Po grįžimo praėjus maždaug pusvalandžiui, į laiptinės duris labai smarkai beldė, klausė „kas čia?“, liepė atidaryti duris, bet jie neatidarė. Jie grįžo, dar kartą beldė į duris, tada ji iškvietė policiją, bet policija neatvažiavo. Kas beldėsi į duris nematė, bet girdėjo ir pažino T. M., T. A., V. K. balsus. Po kiek laiko (praėjus apie valandai laiko po jų grįžimo iš svečių) jie grįžę vėl beldė į duris, įsiveržė į butą. Ar jie buvo išgėrę pasakyti negali. Durys buvo neužrakintos, nes laiptinės durys išlaužtos, o buto durys neužrakintos buvo, nes vyras buvo nespėjęs grįžti iš virtuvės. Koridoriuje degė šviesa. Kas pirmas į butą įsivežė nepastebėjo. Ar jie ką nors sakė neprisimena. Visi trys pradėjo pulti vyrą, vyras parkrito. V. K. pradėjo į vyrą mėtyti daiktus ir visi pradėjo muštis. Pas T. M. rankose matė peilį, pas kitus - kažkokius strypus, panašius į didelius pagalius. Jie su tais pagaliais į butą atėjo (vėliau parodė, kad įsiveržė trys asmenys, kas ką turėjo rankose nežino). Pas V. K. rankose matė šluotą, nes jis ją sulaužytą numetė į kambarį, kaip jis ją sulaužė ji nematė. Šluota stovėjo šalia šaldytuvo, ją paėmęs buvo V. K. ir jai numetė į kambarį sulaužytą. Šepečio kotas buvo plastikinis. Vienu metu jie visi trys puolė mušti mano vyrą. Mušė visi trys rankomis ar mušė kojomis nepastebėjo. Kokius veiksmus atliko T. A. negali pasakyti, bet mušė jos vyrą. Viskas vyko labai greitai, kuris pirmas sudavė nematė. Kai pas T. M. pamatė peilį niekas nieko nesakė. T. M. turėjo rankose didelį peilį, peilis buvo paprastas, mėsai pjaustyti, jis nebuvo lankstomas. Peilį matė gerai, nes T. M. atėjo prie jos į kambarį, nieko nesakė, pastovėjo ir išėjo. Peilį jau buvo panaudojęs, nes vyras jau gulėjo. Ant peilio nešvarumų nepastebėjo. Kiek vyrui buvo suduota smūgių ji nežino, jam bėgo kraujas. Vyras nukrito koridoriuje, prie šaldytuvo. Kas pirmas išbėgo iš buto nepastebėjo. Kai jie visi pabėgo ji iškvietė policiją. Atsiprašyti vyro buvo atėjęs T. M..
Liudytoja K. U. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką atpažino T. M., kaip asmenį, kuris peiliu sužalojo jos vyrą E. U. (1 t. b. l. 158-159).
Liudytojas J. J. parodė, kad nuvykus pagal iškvietimą (duomenys neskelbtini), bute, gulintį koridoriuje ant žemės, rado padurtą nukentėjusįjį E. U.. Jiems atvykus jis buvo sąmoningas, jį kalbino kolega. Bute buvusi moteris nurodė vardus ir pavardes įtariamųjų, taip pat kur visi trys gyvena. Moteris sakė, kad vyras buvo sužalotas koridoriuje peiliu. Pasakė, kad T. A. gyvena pirmame aukšte ir parodė jo butą. T. A. rado tame bute su mama. T. A. sakė, kad nieko nežino. T. A. sulaikė ar jis buvo blaivus pasakyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, (parodymai perskaityti BPK 276 str. nustatyta tvarka), liudytojas J. P. parodė, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) esantį butą, jame rado peiliu sužalotą vyrą, kuriam buvo durta peiliu į dešinės pusės šoną. Sužalotasis gulėjo buto koridoriuje ant grindų ir dejavo. Buto šeimininkė K. U. paaiškino, kad ką tik į butą užėję tame pačiame name gyvenantys T., V. ir A. sužalojo jos vyrą E. U., dūrė jam peiliu į šoną. K. U. taip pat parodė, kad A. yra romų tautybės vaikinas, kuris gyvena kartu su V., o T. gyvena (duomenys neskelbtini) bute. K. U. buvo labai susijaudinusi. Medikams išsivežus nukentėjusįjį, K. U. parodė butą, kuriame buvo T. A., pravarde „A.“. T. A. jam girdint nieko nesakė, su juo Centro policijos komisariate kalbėjosi N. V.. Kitų įtariamųjų tuo metu nerado (1 tomas b. l. 161-162).
Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas N. V., kurio parodymai teisminio nagrinėjimo metu buvo perskaityti BPK 276 straipsnio pagrindu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. V. parodė, kad 2015-11-22 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu J. J. apie 01.45 val. gavo pranešimą iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) 4 aukšte, yra daužomos bendros laiptinės durys. Vykstant į minėtą iškvietimą, buvo gautas papildomas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra peiliu sužalotas žmogus. Nuvykus į minėtą butą, buto koridoriuje gulėjo peiliu sužalotas vyras, kuriam buvo durta peiliu į dešinės pusės šoną, nes matėsi kraujo dėmė ant šono. Buto šeimininkė K. U. paaiškino, kad ką tik į butą užėję tame pačiame name gyvenantys T., V. ir A. sužalojo jos vyrą E. U., dūrė jam peiliu į šoną. K. U. taip pat parodė, kad A. yra romų tautybės vaikinas, kuris gyvena kartu su V., o T. gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Medikams išsivežus nukentėjusįjį, K. U. parodė butą, kurio numerio neprisimena, kuriame buvo T. A., pravarde „A.“. Centro policijos komisariate T. A. pasakė, kad kaimyną peiliu sužalojo ne jis, o kartu buvęs T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Kitų įtariamųjų tuo metu nerado (1 t. b. l. 164-165).
Liudytoja apklausta L. A. parodė, kad ji įvykio nematė. Sūnus T. A. apie įvykį nieko nepasakojo. Sūnus mokosi vidutiniškai, yra geras vaikas. Mano, kad sūnus daugiau nenusikals. Ankstesni sūnaus teistumai yra jaunystės kvailystės. Dėl civilinio ieškinio ji nemano, kad sūnus kažką stipriai būtų padaręs. Ji kaip galėtų atlyginti E. U. iki 100 eurų žalos, kadangi gauna tik apie 170 eurų pajamas.
Iš 2015-11-22 vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą užfiksuota, kad įėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), koridoriuje – virtuvėlėje, prie šiukšlių dėžės rastas šlavimo šepetys sulankstytu kotu bei plastikinis semtuvėlis, ant kurio stebimos dėmės panašios į kraują. Apie 3 metrų atstumu nuo įėjimo, ant grindų rasta ištęsta, apie 0,5x10 cm. dėmė panaši į kraują (b. l. 107-116, t.1),
2015-11-22 vyr. patrulis J. J. tarnybiniu pranešimu pateikė diskelį su vaizdo ir garso įrašu darytu įvykio vietoje (b. l. 117, t. 1), kurį apžiūrint 2016-05-19 užfiksuota, jog vaizdo įraše V20151122 020106.mp4“ matomas buto koridorius, kuriame ant grindų guli nukentėjusysis E. U.. Jis guli ant pilvo. Nukentėjusiojo kairėje juosmens srityje yra didelė tamsiai raudonos spalvos dėmė bei tokios pat dėmės prie nukentėjusiojo kojų. E. U. kažką nerišliai kalba. Girdisi vyro, galimai pareigūno, balsas, kuris sako: „Tu dėl to mažiau pergyvenk. Vieną smūgį gavai?“ E. U. atsako: „Nežinau, pajutau vieną“. Galimai pareigūnas klausia “Ką nors jauti? Kojas jauti?“ E. U. pajudina kojas. Galimai pareigūno balsas: „Gerai, nejudink. Gerai matau, kad jauti, nejudink“ E. U. kažką nerišliai kalba, ką nesigirdi. Galimai pareigūno balsas: „Gerai, nejudink, tu kraujuoji. Supratai mane? „ E. U. palinkčioja galvą. Galimai pareigūno balsas:“ Gulėk ramiai, nejudėk, jau medikai atvažiavo“ (1 t. b. l. 128-129)
2015-11-22 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad buvo pateikti E. U. rūbai (b. l. 118, t. 1), kuriuos apžiūrint 2016-05-19 užfiksuota, kad pilkos spalvos bliuzone su gobtuvu, apatinėje dalyje yra tamsi dėmė, o nugaroje apie 1 cm. ilgio įpjovimas, tamsios spalvos dėmės užfiksuotos ir ant sportinių kelnių (b. l. 119-122, t.1).
Specialisto išvadoje Nr. G3434/2015(02) nurodyta, kad E. U. konstatuota kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda kairėje juosmens srityje, su kairio inksto sužalojimu, su užpilvaplėvine kraujosruva, tarpšonkaulinės arterijos sužalojimu, durtinė - pjautinė žaizda krūtinės ląstoje, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, kairėje alkūnėje, dešinės akies apatiniame voke. Kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda kairėje juosmens srityje, su kairio inksto sužalojimu, durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje padaryta aštriu – duriančiu - pjaunančiu daiktu, dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Visi kiti aukščiau išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Kiauryminė durtinė -pjautinė žaizda kairėje juosmens srityje su kairio inksto sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Durtinė - pjautinė žaizda krūtinės ląstoje, poodinės kraujosruvos kairės šlaunies srityje, kairėje alkūnėje, dešinės akies apatiniame voke atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-11-22 (1t. b. l. 167-168).
Teismo įsitikinimu, aukščiau išvardinti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamųjų T. A. ir V. K. veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., o T. M. - nusikaltimo numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p. sudėties požymius.
Kaip seka iš kaltinamųjų parodymų, jie iš anksto nesitarė ką ir kaip kiekvienas iš jų darys, nuėję pas E. U., tačiau susitarimas eiti pas E. U. aiškintis tariamo konflikto buvo bendras. Kaltinamųjų veiksmai, kai įėję į butą iš karto ėmė smurtauti E. U. atžvilgiu, iš esmės reiškė susitarimą padaryti nusikalstamą veiką, kūno sužalojimo atveju nekonkretizuojant nusikalstamos veikos pasekmių, todėl akivaizdu, jog iki tam tikros ribos, kurią apibrėžia BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, jie visi veikė kaip bendrininkai. Tačiau nagrinėjamu atveju, gali teigti, jog T. M. veiksmai peiliu sužalojant E. U., atitinka eksceso sampratą. Vykdytojo ekscesas (kitaip dar bendrininkų ekscesas) yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų įrodymų, nei vienas iš kaltinamųjų nepatvirtino (o tai paneigiančių įrodymų byloje nėra), jog jie žinojo, kad T. M. turi peilį ir, kad šį peilį jis panaudos E. U. sužalojimui. Kaip nurodė pats T. M., jis peilį išsitraukė ir juo dūrė E. U. jau būdamas įėjęs į butą (tai iš esmės atitinka ir nukentėjusiojo bei liudytojos U. parodymų visumą), tuo tarpu ką darė kiti bendrininkai jis teigė nematęs, kas leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju T. M. padarė vykdytojo ekscesą, už kurį nėra atsakingi kiti bendrininkai, kadangi tokio veiksmo jie negalėjo numatyti ir jam pritarti.
Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad T. A. kumščiu, o V. K. ir šepečio kotu, sudavė nukentėjusiajam bendrai ne mažiau 3 smūgių, tokiais veiksmais padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo tarpu T. M., viršydamas bendrininkų susitarimo ribas, turėtu peiliu durdamas du kartus E. U. padarė jam kitus šiuo nuosprendžiu konstatuotus sužalojimus, kurie bendrai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinime buvo nurodyta, kad T. A. smūgius E. U. sudavė ne tik rankos kumštimi, bet ir „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, panašiu į laužtuvą“, tačiau šis daiktas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas. Nei vienas iš kaltinamųjų nenurodė, jog T. A. tokį daiktą būtų turėjęs, šios aplinkybės nepatvirtino ir pats nukentėjusysis, tuo tarpu liudytojos K. U. parodymai šioje dalyje yra prieštaringi. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ji negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog T. A. turėjo kokį tai daiktą rankose (ji parodė, kad kas ką turėjo rankose nežino. Pas V. K. rankose matė šluotą, nes jis ją sulaužytą numetė į kambarį, kaip jis ją sulaužė ji nematė), todėl ši aplinkybė, kaip neįrodyta iš kaltinimo T. A. šalintina, tuo tarpu tai, jog V. K. sudavė nukentėjusiajam smūgius šluotos kotu, abejonių nėra. Iš esmės šią aplinkybę patvirtino liudytoja K. U., be to, įvykio vietoje darytose fotonuotraukose iš tiesų užfiksuota sulankstytas šluotos kotas, be to, ši aplinkybė atitinka ir T. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Suduoti tyčiniai smūgiai rodo, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jų veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo, tačiau nedetalizavo numatomų ir siekiamų padarinių išraiškos iki atskirame BK straipsnyje ar jo dalyje numatytų padarinių lygio, o siekė tik tam tikros rūšies, sveikatos sutrikdymo padarinių. Kadangi pasekmių atžvilgiu kaltinamųjų T. A. ir V. K. veika buvo neapibrėžta, todėl padaryta veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, t. y. pagal BK 140 str. 1 d..
Aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad sunkų E. U. sveikatos sutrikdymą sukėlė vien tik T. M. neteisėti veiksmai, todėl abejonių tuo, jog tokie veiksmai, nesant veiką kvalifikuojančių požymių, atitinka BK 135 str. 1 d. numatytą veiką, nekyla. Tačiau, kaip jau buvo minėta, T. M. veiksmai atitinka BK 135 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, kadangi padaryti iš chuliganiškų paskatų.
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-62/2014, 2K-383-895/2015).
Kaip seka iš aukščiau išvardintų įrodymų. T. M. nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo, jokių konfliktų su juo neturėjo, tuo tarpu manymas, jog būtent nukentėjusysis telefoninio pokalbio metu jį iškoliojo ar pan., yra akivaizdžiai menkavertė dingstis, tarpusavio santykių aiškinimuisi panaudojant peilį. Be to, kaip seka iš bylos medžiagos, netgi įėjus į nukentėjusiojo butą, nukentėjusysis jokių veiksmų T. M. atžvilgiu neatliko, netgi neišsakė jokių žodžių (nors akivaizdu, jog esant neteisėtiems įsibrovusių asmenų veiksmams nukentėjusysis turėjo teisę į būtinąją gintį), todėl T. M. klaidingas įsivaizdavimas, jog E. U. gali jam suduoti, jo veiksmų neteisėtumo niekaip nepateisina ir tik patvirtina išvadą, kad jo elgesio motyvai buvo chuliganiškos paskatos, kas leidžia jo veiksmus kvalifikuoti būtent pagal BK 135 str. 2 d. 8 p..
Visų trijų kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti tik į nukentėjusįjį E. U.. Tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas praktiką, jei iš byloje išdėstytų aplinkybių matyti, kad nusikalstami veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį asmenį ir nors kaltininko paskatos buvo chuliganiškos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, jis nepadarė, tokiu atveju nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal BK straipsnį, numatantį sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (šiuo atveju BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą), kuris apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008). Iš esmės analogiškai pasisakytina ir dėl kaltinamųjų T. A. bei V. K. veiksmų vertinimo, juos vertinant tik pagal BK 140 str. 1 d..
Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių
Nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog aptariamą nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, tačiau ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Kaltinamieji neigė, jog nusikaltimą jie įvykdė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tuo tarpu jokių objektyvių duomenų patvirtinančių šią aplinkybę byloje nėra. Nors kaltinamieji T. A. ir V. K. buvo sulaikyti netrukus po nusikaltimo padarymo, jokių duomenų patvirtinančių jų girtumą byloje nėra, todėl visas abejones aiškinant kaltinamųjų naudai, nurodyta aplinkybė nepripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Visgi, aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nusikaltimą E. U. atžvilgiu visi kaltinamieji įvykdė veikdami bendrininkų grupe, todėl ši aplinkybė pripažintina jų atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nei T. A. nei V. K. savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių nepripažino, jų parodymai, tiek dėl jų pačių atliktų veiksmų, tiek kalbant apie bendrininkus, nebuvo nuoseklūs ir įtikinami viso proceso metu, tame tarpe ir bylą nagrinėjant teisme, kur T. A. parodymus duoti iš viso atsisakė. Paminėtų kaltinamųjų atsainus požiūris, savo kaltės minimalizavimas, leidžia teigti, kad kaltinamieji dėl padarytos veikos nuoširdžiai nesigaili, o gailėjimasis yra deklaratyvus, todėl nėra pagrindo šį gailėjimąsi ir deklaruojamą prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Priešingai nei paminėti kaltinamieji, T. M. savo kaltę iš esmės pripažino nuo pat proceso pradžios, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi, be to, atlygino dalį nukentėjusiojo patirtos žalos, kas leidžia daryti išvadą, jog jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, tai jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 ).
Dėl bausmės
BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis T. M. priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 82, 83, 88 t. 1, b. l. 20, t. 2), remiantis 2016-02-09 specialisto išvada, T. M. nereikalinga atlikti psichiatrijos ekspertizę (b. l. 24, t. 2, b. l. 92, t.1), jo parodymai teisme yra logiški ir nuoseklūs, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu Lietuvoje teistas nebuvo, teistas Vokietijoje (b. l. 8-9, t. 2). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 26, t. 2). Buvo registruotas darbo biržoje nuo 2014-12-17 iki 2015-04-17 (b. l. 94, t. 1). Nuo 2016-02-24 dirba (b. l.132, t. 3).
Kaltinamasis padarė dvi tyčines veikas, kurių viena (BK 135 str. 2 d. 8 p.) priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), kita (BK 138 str. 2 d. 3 p.) – apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.). Už abu nusikaltimus numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje nenustatyta. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose kaltinamajam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nenustatyta. Įvertinus visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o skiriant bausmę pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir tai, jog K. S. su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido ir pretenzijų neturi, jie turi bendrą vaiką, kurio išlaikymui lėšas kaltinamasis teikia gera valia, atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvoje kaltinamasis nebuvo ir nėra teistas, įvertinus ir nukentėjusiojo E. U. poziciją bausmės klausimu, kaltinamajam T. M. skirtinos mažesnės už sankcijos vidurkį, artimesnės minimalioms bausmės: pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. – 9 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. – 2 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Kadangi padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms ir labai skiriasi pagal savo pavojingumą, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p.) ir galutinė bausmė skirtina 2 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 str. nuostatų taikymas nėra galimas, kadangi viena iš nusikalstamų veikų priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą įstatymas nenumato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą (BK 11 str. 6 d., 15 str. 1, 3 d., 41 str., 50 str., 54 str., 61 str., 75 str. 1 d.).
T. M. 2015-12-07 tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir 2015-12-07 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – naikintinos ir vykdytina paskirta laisvės atėmimo bausmė (BPK 119 str., 139 str. 1, 3 d., 136 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1 d., b. l. 47, 48, t. 2).
Nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d., kurią padarė T. A. ir V. K. yra nesunkus nusikaltimas, kuris bendra tvarka nagrinėjamas esant prokuroro reikalavimui (b. l. 6-7, t.1).
Kaltinamasis V. K. priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 23, t. 2), jo parodymai teisme yra logiški ir logiškumo prasme nuoseklūs, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., b. l. 9-13, t. 3), daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 24-30, t. 3). Aukščiau išdėstytos, kaltinamąjį labiau neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos jam esant recidyvistu, duoda pagrindą pripažinti, kad bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, paskyrimas kaltinamajam yra netikslingas, kadangi jis būdamas jau anksčiau teistas švelnesnėmis bausmėmis, išvadų nepadarė ir vėl įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus visumą BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsižvelgiant į tai, jog jam skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, jos dydis nustatytinas artimas vidurkiui – 7 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Visgi, įvertinus visumą paminėtų duomenų, daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajam pasitaisyti. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai, todėl kaltinamajam, įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Be to, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (188,30 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 11 str. 3 d., 15 str., 41 str., 50 str., 54 str., 61 str., 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 8 p., 4 d., BK 71 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytina laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo (b. l. 31, 39, t. 3). Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).
V. K. 2016-02-26 tyrėjos nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49-51, t. 3) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 52-53, t. 3), paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikintinos (BPK 119 str., 139 str. 1, 3 d., 136 str., 307 str. 1 d. 6 p., b. l. 24, 26, t. 2).
Iš bylos medžiagos matyti, kad po šios veikos padarymo V. K. buvo nuteistas 2015-12-03 pagal BK 178 str. 2 d., bausmę yra atlikęs. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrindo jas bendrinti apėmimo ar dalinio sudėjimo būdu nėra, tuo tarpu bausmes subendrinus visiškai sudedant, toks subendrinimas neturėtų jokios reikšmės nuteistajam skiriamos bausmės dydžiui, kadangi netgi įskaičius atliktą bausmę, skiriama šiuo nuosprendžiu bausmė realiai nei padidėtų nei sumažėtų bei siekiant išvengti neaiškumų vykdant bausmę, šiuo nuosprendžiuu paskirta bausmė su jau atlikta bausme pagal 2015-12-03 nuosprendį nebendrinama.
Kaltinamasis T. A. priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 58, t. 2), jo parodymai teisme yra logiški ir logiškumo prasme nuoseklūs, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Nusikalstamas veikas padarė jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau teistas esant nepilnamečiu, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 69, t. 4). Charakterizuojamas neigiamai (b. l. 84, t. 2), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) (b. l. 67, t. 2). Aukščiau išdėstytos, kaltinamąjį labiau neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, duoda pagrindą pripažinti, kad jam skirtina griežtesnė bausmė nei, kad būtų skirta pirmą kartą nusikaltus. Įvertinus BK 140 str. 1 d. numatytas sankcijas, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, be to, siekiant sudaryti sąlygas kaltinamajam mokytis bei tuo pačiu užtikrinti BK 80 straipsnyje numatytą baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiams paskirtį, kitas aplinkybes reikšmingas skiriant bausmę (BK 91 str.) jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis, įvertinus ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei siekiant ilgalaikio teigiamo poveikio užkertant kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, nustatytinas didesnis nei sankcijos vidurkis – 1 metai 6 mėnesiai. Siekiant padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, jis laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigotinas būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. bei pradėti mokytis/tęsti mokslą arba, per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. T. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. (1 parą) (b. l. 102, 109, t. 2), todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną sulaikymo parą (dieną) prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str., 65 str.). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 80 str., 81 str., 90 str. 1 d. 3 p., 41 str., 54 str., 48 str. 4, 6 d. 1, 3 p.).
T. A. 2015-11-23 tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 132-133, t. 2), paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – naikintina (BPK 119 str., 139 str. 1, 3 d., 136 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1 d., (b. l. 152-153, 154-155, t. 1).
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis E. U. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo T. M. prašė priteisti 3000 eurų, iš kaltinamųjų V. K. ir T. A. po 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 146, t. 1).
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Nors teismų praktika yra nevienoda, o ir negali būti visiškai vienoda, kadangi kiekvienu atveju jos dydį lemiantys kriterijai nėra tapatūs, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.
Byloje neabejotinai įrodyta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamųjų veiksmais padarytų sužalojimų dydį, nusikalstamos veikos pobūdį ir trukmę, nukentėjusiojo ir kaltinamųjų (tame tarpe ir įstatyminės nepilnamečio kaltinamojo atstovės) turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atitinka aukščiau paminėtų principų reikalavimus, jo dydis (dėl reikalavimų kiekvienam kaltinamajam) yra proporcingas kaltinamųjų veiksmais padarytai neturtinei žalai. Pagrindo pripažinti, kad reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė nėra. Priešingai - įvertinus visumą aukščiau nurodytų aplinkybių, tokia suma visiškai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų reikalavimus, todėl civilinis ieškinys, atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodymą, kad kaltinamasis T. M. jam atlygino 300 eurų žalos ir dėl to jis civilinį ieškinį mažina iki 2700 eurų tenkinamas sekančiai – iš T. M. priteistina 2700 eurų neturtinės žalos nukentėjusiajam. Tenkintinas ir nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų V. K. ir T. A.. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors neturtinė žala (kurios bendra suma 500 eurų) padaryta bendrais V. K. ir T. A. veiksmais, kas leistų taikyti solidarią atsakomybę, tačiau įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam pasirinkti kokią atsakomybės rūšį taikyti, todėl neturtinė žala priteisiama pagal nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą. Kadangi kaltinamasis T. A. yra nepilnametis, todėl taikytina subsidiari atsakomybė L. A. atžvilgiu (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.250 str., 6.251 str., 6.263 str., 6.276 str.).
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1838,38 eurų civilinį ieškinį T. M., dėl nukentėjusiojo E. U. gydymosi išlaidų priteisimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b. l. 184, t. 1). Reikalavimo dydį patvirtina pateikti įrodymai (b. l. 185, 186, t. 1). Baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, jog E. U. sveikata sunkiai sutrikdyta neteisėtais kaltinamojo T. M. veiksmais, būtent dėl šio sužalojimo nukentėjusysis ir buvo gydomas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, žalos atlyginimą priteisiant iš T. M. (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.).
Daiktai ir informacijos laikmenos, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- 2015-11-22 iš nukentėjusiojo paimti rūbai, vokas su stiklo šukėmis, nuoskutomis tamponu su nuoplova, saugomi Kauno m. VPK VOS Veiklos organizavimo poskyryje pagal 2016-05-23 perdavimo – priėmimo aktą Nr. 20-IL-42132), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p., b. l. 125, t. 1);
CD laikmena prie įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 116, t. 1) bei CD laikmena vaizdo įrašu pateikta su 2015-11-22 tarnybiniu pranešimu (b. l. 127, t. 1) paliktini saugoti kartu su byla (BPK 96 str. 1 d. 4 p. 94 str. 1 d. 3 p.).
Dėl proceso išlaidų
Nagrinėjant bylą kaltinamiesiems buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Už advokato darbą yra apmokama BPK 106 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog pagal bylos duomenis kaltinamųjų turtinė padėtis nėra gera, iš jų priteisiamas ir neturtinės žalos atlyginimas, o tai neišvengiamai dar labiau pasunkins turtinę padėtį, be to, kaltinamasis T. A. yra nepilnametis, proceso išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš jų nepriteistinos (BPK 51 str. 1 d. 3 p., 5 p., 3 d., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str. ,
nusprendžia:
T. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
T. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
T. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (metus) 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – sulaikymo pagal šį nuosprendį diena.
T. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) 2015-12-07 tyrėjos nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir 2015-12-07 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti panaikinti ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 7 (septynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės vykdymo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti V. K. 5 MGL (188,30 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d., (vieną parą) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).
V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-02-26 tyrėjos nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.
T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės metu, vadovaujantis BK 48 str. 4 d. 6 d. 1, 3 p., įpareigoti būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. bei pradėti mokytis/tęsti mokslą arba per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 66 str., į T. A. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. (vieną parą) vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) tyrėjos 2015-11-23 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nuteistajam išaiškintina, kad laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdys paskirtų įpareigojimų ir draudimų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.
- Priteisti iš kaltinamojo T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2700 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. U. (gim. (duomenys neskelbtini));
- Priteisti iš kaltinamojo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. U. (gim. (duomenys neskelbtini));
- Priteisti iš kaltinamojo T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti - subsidiariai iš jo motinos L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 250 eurų neturtinės žalos E. U. (gim. (duomenys neskelbtini)).
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai: priteisti iš T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1838,38 eurų PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- nukentėjusiojo rūbus, voką su stiklo šukėmis, nuoskutomis, tamponu su nuoplova, saugomus Kauno m. VPK VOS Veiklos organizavimo poskyryje pagal 2016-05-23 perdavimo – priėmimo aktą Nr. 20-IL-42132, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
- CD laikmeną prie įvykio vietos apžiūros protokolo bei CD laikmeną su vaizdo įrašu prie 2015-11-22 tarnybinio pranešimo, palikti saugoti kartu su byla.
Proceso išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamųjų nepriteisti.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.