Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nukentėjusiajam E. U., nukentėjusiajai K. S. (2016-09-26 posėdyje), kaltinamajam T. M., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui V. K., kaltinamajam T. A., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą L. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

T. M. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. adr. (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., 135 str. 2 d. 8 p.,

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. adr. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 9 kartus, neišnykę teistumai:

1. 2014-05-02 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 259 str. 2 d., BK 63 str. 1, 4 d., 64¹ str. - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2. 2015-12-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2d. - 30 parų arešto, bausmes atlikęs;

T. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, P. E. jaunimo mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. adr. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2014-12-29 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 str. 1d., 22 str. 1 d., 180 str. 1d. -14 parų areštu;

2. 2015-07-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. - 20 parų areštu. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 2 dalimis bei 5 d. 2 p., subendrinus paskirtą bausmę su 2014-12-29 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 14 parų arešto bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta galutinė bausmė - 20 parų arešto, bausmę atlikęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. 2015 m. gegužės 16 d., apie 08.30 val., būdamas sugyventinės K. S. namuose, (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą - suduodamas ne mažiau du smūgius ranka savo šeimos narei – sugyventinei K. S. į veido sritį, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų ir susižalojo rankos pirštą, taip ne mažiau trimis trauminiais poveikiais padarė kraujosruvą viršugalvio kairėje, kraujosruvą po dešine akimi, kraujosruvą kairėje plaštakoje, kairės plaštakos trečio piršto lūžį, taip padarė savo šeimos nariui nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Be to, T. M., T. A. ir V. K., 2015 m. lapkričio 22 d. apie 01.40 val., veikdami kartu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl menkavertės dingsties (tariamo konflikto telefonu su nukentėjusiuoju E. U.), T. A. su kumščiu, o V. K. su grindų šlavimo šepečio kotu tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam E. U. į veido sritį, kairę šlaunį ir kairę alkūnę, taip bendrais veiksmais T. A. ir V. K. padarė nukentėjusiajam E. U. poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairėje alkūnėje, dešinės akies apatiniame voke, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o T. M. tyčia, iš chuliganiškų paskatų, du kartus dūrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu peiliu nukentėjusiajam į juosmens ir krūtinės sritį, taip padarydamas kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą kairėje juosmens srityje, su kairio inksto sužalojimu, su užpilvaplėvine kraujosruva, tarpšonkaulinės arterijos sužalojimu, durtinę - pjautinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje, kas sukėlė E. U. sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais T. A. ir V. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., o T. M. – nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p..

Dėl kaltinimo T. M. pagal BK 138 str. 2 d. 3 p.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja apklausta L. A. parodė, kad ji įvykio nematė. Sūnus T. A. apie įvykį nieko nepasakojo. Sūnus mokosi vidutiniškai, yra geras vaikas. Mano, kad sūnus daugiau nenusikals. Ankstesni sūnaus teistumai yra jaunystės kvailystės. Dėl civilinio ieškinio ji nemano, kad sūnus kažką stipriai būtų padaręs. Ji kaip galėtų atlyginti E. U. iki 100 eurų žalos, kadangi gauna tik apie 170 eurų pajamas.

2015-11-22 vyr. patrulis J. J. tarnybiniu pranešimu pateikė diskelį su vaizdo ir garso įrašu darytu įvykio vietoje (b. l. 117, t. 1), kurį apžiūrint 2016-05-19 užfiksuota, jog vaizdo įraše V20151122 020106.mp4“ matomas buto koridorius, kuriame ant grindų guli nukentėjusysis E. U.. Jis guli ant pilvo. Nukentėjusiojo kairėje juosmens srityje yra didelė tamsiai raudonos spalvos dėmė bei tokios pat dėmės prie nukentėjusiojo kojų. E. U. kažką nerišliai kalba. Girdisi vyro, galimai pareigūno, balsas, kuris sako: „Tu dėl to mažiau pergyvenk. Vieną smūgį gavai?“ E. U. atsako: „Nežinau, pajutau vieną“. Galimai pareigūnas klausia “Ką nors jauti? Kojas jauti?“ E. U. pajudina kojas. Galimai pareigūno balsas: „Gerai, nejudink. Gerai matau, kad jauti, nejudink“ E. U. kažką nerišliai kalba, ką nesigirdi. Galimai pareigūno balsas: „Gerai, nejudink, tu kraujuoji. Supratai mane? „ E. U. palinkčioja galvą. Galimai pareigūno balsas:“ Gulėk ramiai, nejudėk, jau medikai atvažiavo“ (1 t. b. l. 128-129)

Teismo įsitikinimu, aukščiau išvardinti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamųjų T. A. ir V. K. veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., o T. M. - nusikaltimo numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p. sudėties požymius.

Kaip seka iš kaltinamųjų parodymų, jie iš anksto nesitarė ką ir kaip kiekvienas iš jų darys, nuėję pas E. U., tačiau susitarimas eiti pas E. U. aiškintis tariamo konflikto buvo bendras. Kaltinamųjų veiksmai, kai įėję į butą iš karto ėmė smurtauti E. U. atžvilgiu, iš esmės reiškė susitarimą padaryti nusikalstamą veiką, kūno sužalojimo atveju nekonkretizuojant nusikalstamos veikos pasekmių, todėl akivaizdu, jog iki tam tikros ribos, kurią apibrėžia BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, jie visi veikė kaip bendrininkai. Tačiau nagrinėjamu atveju, gali teigti, jog T. M. veiksmai peiliu sužalojant E. U., atitinka eksceso sampratą. Vykdytojo ekscesas (kitaip dar bendrininkų ekscesas) yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų įrodymų, nei vienas iš kaltinamųjų nepatvirtino (o tai paneigiančių įrodymų byloje nėra), jog jie žinojo, kad T. M. turi peilį ir, kad šį peilį jis panaudos E. U. sužalojimui. Kaip nurodė pats T. M., jis peilį išsitraukė ir juo dūrė E. U. jau būdamas įėjęs į butą (tai iš esmės atitinka ir nukentėjusiojo bei liudytojos U. parodymų visumą), tuo tarpu ką darė kiti bendrininkai jis teigė nematęs, kas leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju T. M. padarė vykdytojo ekscesą, už kurį nėra atsakingi kiti bendrininkai, kadangi tokio veiksmo jie negalėjo numatyti ir jam pritarti.

Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad T. A. kumščiu, o V. K. ir šepečio kotu, sudavė nukentėjusiajam bendrai ne mažiau 3 smūgių, tokiais veiksmais padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo tarpu T. M., viršydamas bendrininkų susitarimo ribas, turėtu peiliu durdamas du kartus E. U. padarė jam kitus šiuo nuosprendžiu konstatuotus sužalojimus, kurie bendrai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinime buvo nurodyta, kad T. A. smūgius E. U. sudavė ne tik rankos kumštimi, bet ir „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, panašiu į laužtuvą“, tačiau šis daiktas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas. Nei vienas iš kaltinamųjų nenurodė, jog T. A. tokį daiktą būtų turėjęs, šios aplinkybės nepatvirtino ir pats nukentėjusysis, tuo tarpu liudytojos K. U. parodymai šioje dalyje yra prieštaringi. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ji negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog T. A. turėjo kokį tai daiktą rankose (ji parodė, kad kas ką turėjo rankose nežino. Pas V. K. rankose matė šluotą, nes jis ją sulaužytą numetė į kambarį, kaip jis ją sulaužė ji nematė), todėl ši aplinkybė, kaip neįrodyta iš kaltinimo T. A. šalintina, tuo tarpu tai, jog V. K. sudavė nukentėjusiajam smūgius šluotos kotu, abejonių nėra. Iš esmės šią aplinkybę patvirtino liudytoja K. U., be to, įvykio vietoje darytose fotonuotraukose iš tiesų užfiksuota sulankstytas šluotos kotas, be to, ši aplinkybė atitinka ir T. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Suduoti tyčiniai smūgiai rodo, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jų veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo, tačiau nedetalizavo numatomų ir siekiamų padarinių išraiškos iki atskirame BK straipsnyje ar jo dalyje numatytų padarinių lygio, o siekė tik tam tikros rūšies, sveikatos sutrikdymo padarinių. Kadangi pasekmių atžvilgiu kaltinamųjų T. A. ir V. K. veika buvo neapibrėžta, todėl padaryta veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, t. y. pagal BK 140 str. 1 d..

Aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad sunkų E. U. sveikatos sutrikdymą sukėlė vien tik T. M. neteisėti veiksmai, todėl abejonių tuo, jog tokie veiksmai, nesant veiką kvalifikuojančių požymių, atitinka BK 135 str. 1 d. numatytą veiką, nekyla. Tačiau, kaip jau buvo minėta, T. M. veiksmai atitinka BK 135 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, kadangi padaryti iš chuliganiškų paskatų.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-62/2014, 2K-383-895/2015).

Kaip seka iš aukščiau išvardintų įrodymų. T. M. nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo, jokių konfliktų su juo neturėjo, tuo tarpu manymas, jog būtent nukentėjusysis telefoninio pokalbio metu jį iškoliojo ar pan., yra akivaizdžiai menkavertė dingstis, tarpusavio santykių aiškinimuisi panaudojant peilį. Be to, kaip seka iš bylos medžiagos, netgi įėjus į nukentėjusiojo butą, nukentėjusysis jokių veiksmų T. M. atžvilgiu neatliko, netgi neišsakė jokių žodžių (nors akivaizdu, jog esant neteisėtiems įsibrovusių asmenų veiksmams nukentėjusysis turėjo teisę į būtinąją gintį), todėl T. M. klaidingas įsivaizdavimas, jog E. U. gali jam suduoti, jo veiksmų neteisėtumo niekaip nepateisina ir tik patvirtina išvadą, kad jo elgesio motyvai buvo chuliganiškos paskatos, kas leidžia jo veiksmus kvalifikuoti būtent pagal BK 135 str. 2 d. 8 p..

Visų trijų kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti tik į nukentėjusįjį E. U.. Tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas praktiką, jei iš byloje išdėstytų aplinkybių matyti, kad nusikalstami veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį asmenį ir nors kaltininko paskatos buvo chuliganiškos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, jis nepadarė, tokiu atveju nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal BK straipsnį, numatantį sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (šiuo atveju BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą), kuris apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008). Iš esmės analogiškai pasisakytina ir dėl kaltinamųjų T. A. bei V. K. veiksmų vertinimo, juos vertinant tik pagal BK 140 str. 1 d..

Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių

Nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog aptariamą nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, tačiau ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Kaltinamieji neigė, jog nusikaltimą jie įvykdė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tuo tarpu jokių objektyvių duomenų patvirtinančių šią aplinkybę byloje nėra. Nors kaltinamieji T. A. ir V. K. buvo sulaikyti netrukus po nusikaltimo padarymo, jokių duomenų patvirtinančių jų girtumą byloje nėra, todėl visas abejones aiškinant kaltinamųjų naudai, nurodyta aplinkybė nepripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Visgi, aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nusikaltimą E. U. atžvilgiu visi kaltinamieji įvykdė veikdami bendrininkų grupe, todėl ši aplinkybė pripažintina jų atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nei T. A. nei V. K. savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių nepripažino, jų parodymai, tiek dėl jų pačių atliktų veiksmų, tiek kalbant apie bendrininkus, nebuvo nuoseklūs ir įtikinami viso proceso metu, tame tarpe ir bylą nagrinėjant teisme, kur T. A. parodymus duoti iš viso atsisakė. Paminėtų kaltinamųjų atsainus požiūris, savo kaltės minimalizavimas, leidžia teigti, kad kaltinamieji dėl padarytos veikos nuoširdžiai nesigaili, o gailėjimasis yra deklaratyvus, todėl nėra pagrindo šį gailėjimąsi ir deklaruojamą prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Priešingai nei paminėti kaltinamieji, T. M. savo kaltę iš esmės pripažino nuo pat proceso pradžios, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi, be to, atlygino dalį nukentėjusiojo patirtos žalos, kas leidžia daryti išvadą, jog jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, tai jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 ).

Dėl bausmės

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis T. M. priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 82, 83, 88 t. 1, b. l. 20, t. 2), remiantis 2016-02-09 specialisto išvada, T. M. nereikalinga atlikti psichiatrijos ekspertizę (b. l. 24, t. 2, b. l. 92, t.1), jo parodymai teisme yra logiški ir nuoseklūs, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu Lietuvoje teistas nebuvo, teistas Vokietijoje (b. l. 8-9, t. 2). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 26, t. 2). Buvo registruotas darbo biržoje nuo 2014-12-17 iki 2015-04-17 (b. l. 94, t. 1). Nuo 2016-02-24 dirba (b. l.132, t. 3).

Kaltinamasis padarė dvi tyčines veikas, kurių viena (BK 135 str. 2 d. 8 p.) priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), kita (BK 138 str. 2 d. 3 p.) – apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.). Už abu nusikaltimus numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje nenustatyta. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose kaltinamajam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nenustatyta. Įvertinus visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o skiriant bausmę pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir tai, jog K. S. su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido ir pretenzijų neturi, jie turi bendrą vaiką, kurio išlaikymui lėšas kaltinamasis teikia gera valia, atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvoje kaltinamasis nebuvo ir nėra teistas, įvertinus ir nukentėjusiojo E. U. poziciją bausmės klausimu, kaltinamajam T. M. skirtinos mažesnės už sankcijos vidurkį, artimesnės minimalioms bausmės: pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. – 9 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. – 2 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Kadangi padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms ir labai skiriasi pagal savo pavojingumą, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p.) ir galutinė bausmė skirtina 2 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 75 str. nuostatų taikymas nėra galimas, kadangi viena iš nusikalstamų veikų priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą įstatymas nenumato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą (BK 11 str. 6 d., 15 str. 1, 3 d., 41 str., 50 str., 54 str., 61 str., 75 str. 1 d.).

T. M. 2015-12-07 tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir 2015-12-07 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – naikintinos ir vykdytina paskirta laisvės atėmimo bausmė (BPK 119 str., 139 str. 1, 3 d., 136 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1 d., b. l. 47, 48, t. 2).

Nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d., kurią padarė T. A. ir V. K. yra nesunkus nusikaltimas, kuris bendra tvarka nagrinėjamas esant prokuroro reikalavimui (b. l. 6-7, t.1).

Kaltinamasis V. K. priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 23, t. 2), jo parodymai teisme yra logiški ir logiškumo prasme nuoseklūs, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., b. l. 9-13, t. 3), daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 24-30, t. 3). Aukščiau išdėstytos, kaltinamąjį labiau neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos jam esant recidyvistu, duoda pagrindą pripažinti, kad bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, paskyrimas kaltinamajam yra netikslingas, kadangi jis būdamas jau anksčiau teistas švelnesnėmis bausmėmis, išvadų nepadarė ir vėl įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus visumą BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsižvelgiant į tai, jog jam skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, jos dydis nustatytinas artimas vidurkiui – 7 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Visgi, įvertinus visumą paminėtų duomenų, daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajam pasitaisyti. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai, todėl kaltinamajam, įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Be to, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (188,30 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 11 str. 3 d., 15 str., 41 str., 50 str., 54 str., 61 str., 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 8 p., 4 d., BK 71 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytina laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo (b. l. 31, 39, t. 3). Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

V. K. 2016-02-26 tyrėjos nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49-51, t. 3) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 52-53, t. 3), paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikintinos (BPK 119 str., 139 str. 1, 3 d., 136 str., 307 str. 1 d. 6 p., b. l. 24, 26, t. 2).

Iš bylos medžiagos matyti, kad po šios veikos padarymo V. K. buvo nuteistas 2015-12-03 pagal BK 178 str. 2 d., bausmę yra atlikęs. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrindo jas bendrinti apėmimo ar dalinio sudėjimo būdu nėra, tuo tarpu bausmes subendrinus visiškai sudedant, toks subendrinimas neturėtų jokios reikšmės nuteistajam skiriamos bausmės dydžiui, kadangi netgi įskaičius atliktą bausmę, skiriama šiuo nuosprendžiu bausmė realiai nei padidėtų nei sumažėtų bei siekiant išvengti neaiškumų vykdant bausmę, šiuo nuosprendžiuu paskirta bausmė su jau atlikta bausme pagal 2015-12-03 nuosprendį nebendrinama.

Kaltinamasis T. A. priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 58, t. 2), jo parodymai teisme yra logiški ir logiškumo prasme nuoseklūs, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Nusikalstamas veikas padarė jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau teistas esant nepilnamečiu, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 69, t. 4). Charakterizuojamas neigiamai (b. l. 84, t. 2), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) (b. l. 67, t. 2). Aukščiau išdėstytos, kaltinamąjį labiau neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, duoda pagrindą pripažinti, kad jam skirtina griežtesnė bausmė nei, kad būtų skirta pirmą kartą nusikaltus. Įvertinus BK 140 str. 1 d. numatytas sankcijas, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, be to, siekiant sudaryti sąlygas kaltinamajam mokytis bei tuo pačiu užtikrinti BK 80 straipsnyje numatytą baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiams paskirtį, kitas aplinkybes reikšmingas skiriant bausmę (BK 91 str.) jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis, įvertinus ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei siekiant ilgalaikio teigiamo poveikio užkertant kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, nustatytinas didesnis nei sankcijos vidurkis – 1 metai 6 mėnesiai. Siekiant padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, jis laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigotinas būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. bei pradėti mokytis/tęsti mokslą arba, per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. T. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. (1 parą) (b. l. 102, 109, t. 2), todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną sulaikymo parą (dieną) prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str., 65 str.). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 80 str., 81 str., 90 str. 1 d. 3 p., 41 str., 54 str., 48 str. 4, 6 d. 1, 3 p.).

T. A. 2015-11-23 tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 132-133, t. 2), paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – naikintina (BPK 119 str., 139 str. 1, 3 d., 136 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1 d., (b. l. 152-153, 154-155, t. 1).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis E. U. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo T. M. prašė priteisti 3000 eurų, iš kaltinamųjų V. K. ir T. A. po 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 146, t. 1).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Nors teismų praktika yra nevienoda, o ir negali būti visiškai vienoda, kadangi kiekvienu atveju jos dydį lemiantys kriterijai nėra tapatūs, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Byloje neabejotinai įrodyta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamųjų veiksmais padarytų sužalojimų dydį, nusikalstamos veikos pobūdį ir trukmę, nukentėjusiojo ir kaltinamųjų (tame tarpe ir įstatyminės nepilnamečio kaltinamojo atstovės) turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atitinka aukščiau paminėtų principų reikalavimus, jo dydis (dėl reikalavimų kiekvienam kaltinamajam) yra proporcingas kaltinamųjų veiksmais padarytai neturtinei žalai. Pagrindo pripažinti, kad reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė nėra. Priešingai - įvertinus visumą aukščiau nurodytų aplinkybių, tokia suma visiškai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų reikalavimus, todėl civilinis ieškinys, atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodymą, kad kaltinamasis T. M. jam atlygino 300 eurų žalos ir dėl to jis civilinį ieškinį mažina iki 2700 eurų tenkinamas sekančiai – iš T. M. priteistina 2700 eurų neturtinės žalos nukentėjusiajam. Tenkintinas ir nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų V. K. ir T. A.. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors neturtinė žala (kurios bendra suma 500 eurų) padaryta bendrais V. K. ir T. A. veiksmais, kas leistų taikyti solidarią atsakomybę, tačiau įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam pasirinkti kokią atsakomybės rūšį taikyti, todėl neturtinė žala priteisiama pagal nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą. Kadangi kaltinamasis T. A. yra nepilnametis, todėl taikytina subsidiari atsakomybė L. A. atžvilgiu (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.250 str., 6.251 str., 6.263 str., 6.276 str.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1838,38 eurų civilinį ieškinį T. M., dėl nukentėjusiojo E. U. gydymosi išlaidų priteisimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b. l. 184, t. 1). Reikalavimo dydį patvirtina pateikti įrodymai (b. l. 185, 186, t. 1). Baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, jog E. U. sveikata sunkiai sutrikdyta neteisėtais kaltinamojo T. M. veiksmais, būtent dėl šio sužalojimo nukentėjusysis ir buvo gydomas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, žalos atlyginimą priteisiant iš T. M. (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.).

Daiktai ir informacijos laikmenos, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2015-11-22 iš nukentėjusiojo paimti rūbai, vokas su stiklo šukėmis, nuoskutomis tamponu su nuoplova, saugomi Kauno m. VPK VOS Veiklos organizavimo poskyryje pagal 2016-05-23 perdavimo – priėmimo aktą Nr. 20-IL-42132), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p., b. l. 125, t. 1);

CD laikmena prie įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 116, t. 1) bei CD laikmena vaizdo įrašu pateikta su 2015-11-22 tarnybiniu pranešimu (b. l. 127, t. 1) paliktini saugoti kartu su byla (BPK 96 str. 1 d. 4 p. 94 str. 1 d. 3 p.).

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjant bylą kaltinamiesiems buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Už advokato darbą yra apmokama BPK 106 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog pagal bylos duomenis kaltinamųjų turtinė padėtis nėra gera, iš jų priteisiamas ir neturtinės žalos atlyginimas, o tai neišvengiamai dar labiau pasunkins turtinę padėtį, be to, kaltinamasis T. A. yra nepilnametis, proceso išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš jų nepriteistinos (BPK 51 str. 1 d. 3 p., 5 p., 3 d., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str. ,

nusprendžia:

T. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

T. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

T. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (metus) 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – sulaikymo pagal šį nuosprendį diena.

T. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) 2015-12-07 tyrėjos nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir 2015-12-07 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti panaikinti ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 7 (septynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės vykdymo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti V. K. 5 MGL (188,30 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d., (vieną parą) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-02-26 tyrėjos nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės metu, vadovaujantis BK 48 str. 4 d. 6 d. 1, 3 p., įpareigoti būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. bei pradėti mokytis/tęsti mokslą arba per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 66 str., į T. A. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. (vieną parą) vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) tyrėjos 2015-11-23 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuteistajam išaiškintina, kad laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdys paskirtų įpareigojimų ir draudimų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.

- Priteisti iš kaltinamojo T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2700 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. U. (gim. (duomenys neskelbtini));

- Priteisti iš kaltinamojo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. U. (gim. (duomenys neskelbtini));

- Priteisti iš kaltinamojo T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti - subsidiariai iš jo motinos L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 250 eurų neturtinės žalos E. U. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai: priteisti iš T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1838,38 eurų PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- nukentėjusiojo rūbus, voką su stiklo šukėmis, nuoskutomis, tamponu su nuoplova, saugomus Kauno m. VPK VOS Veiklos organizavimo poskyryje pagal 2016-05-23 perdavimo – priėmimo aktą Nr. 20-IL-42132, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- CD laikmeną prie įvykio vietos apžiūros protokolo bei CD laikmeną su vaizdo įrašu prie 2015-11-22 tarnybinio pranešimo, palikti saugoti kartu su byla.

Proceso išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamųjų nepriteisti.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.