- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- II-62-344/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00172-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Pažeidėjas
- K. G.
- Advokatai
- Rūta Mikšė
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant institucijos, pateikusios pareiškimą – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei L. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. G. administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Saitema“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad
būdamas UAB „Saitema“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad nėra pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esant įsipareigojimams kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atžvilgiu, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 25 d. iki darbo sutarties nutraukimo dienos, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei UAB „Saitema“ vadovas K. G. būtų vykdęs šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, bendrovė mokestinės nepriemokos neturėtų. K. G. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
Institucijos, pateikusios pareiškimą – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė L. S. paaiškino, kad K. G., būdamas Bendrovės direktoriumi iki 2018 m. gruodžio 17 d., laiku nedeklaravo sudarytų degalinių pardavimo sandorių, pardavęs degalinių verslą sudarė trišalį skolų užskaitymo aktą tarp UAB Saurida“, UAB „Agrinta“ ir UAB „Saitema“, mokėjimų nevykdė per banko sąskaitą, dėl ko VMI negalėjo matyti piniginių operacijų, ir taip, žinodamas apie nesumokėtą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nepriemoką Valstybei, pažeidė atsiskaitymų eiliškumą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Bendrovė liko skolinga valstybės biudžetui 108 979 Eur PVM. Apie skolą Valstybei buvo sužinota po to, kai UAB „Saitema“ pateikė prašymą VMI išdėstyti 244 464,00 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kurį patikslino 2019 m. vasario 4 d. Išanalizavus prašymus ir pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos turėjo piniginių lėšų sumokėti mokestinę nepriemoką Valstybei, tačiau to nedarė.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. G. neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nurodė, kad už buhalterinę apskaitą jis neatsako, tam bendrovėje buvo buhalterė. Jis įmonę paliko 2018 m. gruodžio 17 d., tuo metu Bendrovės sąskaitoje buvo virš 30 000 Eur. Pripažino, kad parduodamas verslą UAB „Agrinta“ atliko skolų įskaitymą tarp UAB Saurida“, UAB „Agrinta“ ir UAB „Saitema“, nes toks buvo kreditoriaus „Šiaulių banko“ reikalavimas. Sudarius degalinių pardavimo sandorį šis bankas pats nusirašė jam priklausančią sumą. Kodėl iki nustatytos datos, t. y. 2018 m. spalio 25 d. nebuvo pateikta deklaracija, atsakyti negali, nes už tai atsakinga Bendrovės buhalterė. Pardavus verslą su naujais savininkais buvo kalbėta, jog jie sumokės mokesčius Valstybei, nes pinigų buvo palikta pakankamai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo K. G. atstovė advokatė Rūta Mikšė papildė, jog už tapatų pažeidimą jau yra nubaustas naujasis Bendrovės direktorius V. N.. Jo atžvilgiu Telšių apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 1 400 Eur baudą, nutarimas įsiteisėjo ir bauda yra mokama. Nurodė, kad pardavusi verslą Bendrovė turėjo pakankamai lėšų ir turto atsiskaityti su Valstybe. Atsakomybės kilimui pagal ANK 120 straipsnį būtina sąlyga yra įmonės nemokumas. Pardavus įmonę, Bendrovė buvo pajėgi atsiskaityti su Valstybe ir tai įrodo faktai, jog 2018 m. gruodžio 27 d. Bendrovė suteikė 40 000 Eur, o 2019 m. sausio 21 d. – 90 000 Eur paskolą akcininkei V. M.. Akivaizdu, kad Bendrovė per tokį trumpą laiką negalėjo uždirbti išmokėtų sumų, o tai įrodo, kad K. G. paliko Bendrovę mokią.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) administracinėn atsakomybėn traukiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys. ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų pažeidimo. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems ir jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti, nėra numatyta. Ši teisės norma nustato, kad kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, reglamentuojama tvarka, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.
Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas K. G. padarė nurodytą administracinį nusižengimą, be byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo ir kartu su juo pateiktų dokumentų matyti, kad UAB ,,Saitema“, kodas 301886666, Juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. rugsėjo 25 d. Bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. buvo K. G.. Teismų informacinės sistemos LITEKO pagalba patikrinus SODROS duomenis, nustatyta, kad K. G. UAB ,,Saitema“ vadovu buvo iki 2018 m. gruodžio 12 d.
UAB „Saitema“ 2018 m. gruodžio 31 d. VMI pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti 244 464,00 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2022 m. gruodžio 25 d. (b. l. 7). 2019 m. vasario 4 d. Bendrovė pateikė patikslintą prašymą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, prašydama 216 490,48 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą išdėstyti nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (b. l. 8).
VMI, išnagrinėjusi mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo prašymus, pateiktus dokumentus bei įvertinusi Bendrovės finansinę būklę, nustatė, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką Valstybei, o taip pat būdama skolinga kreditoriams, nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos turėjo piniginių lėšų mokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, prioritetą skyrė kitiems asmenims. Tokia išvada padaryta VMI atlikus bendrovės finansinės būklės patikrinimą, surašant 2019 m. kovo 4 d. išvadą Nr. (23.31-08)-326-1195 (toliau – Išvada), kuria nutarta netenkinti UAB ,,Saitema“ prašymo bei neišdėstyti 214 751,21 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė atsiskaitymo su žemesnės eilės kreditoriais metu turėjo mokestinę nepriemoką, pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi prioritetą mokėti skyrė kitiems asmenims.
3 priede esančiame Bendrovės balanso išraše „Prievolės“ nurodyta, jog 2018 m. spalio 25 d. mokestinė Bendrovės nepriemoka sudarė 150 131,00 Eur (b. l. 6).
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau PVM Įstatymo) 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad jog prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
PVM Įstatymo 90 straipsnis nustato, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio įstatymo 85 ar 115³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos (PVM Įstatymo 85 straipsnio 1 dalis).
Bendrovė laiku, t. y. 2018 m. spalio 25 d. nedeklaravo mokėtinos 150 131,00 Eur PVM prievolės sumos už rugsėjo mėnesį, (o deklaravusi pavėluotai, t. y. 2018 m. gruodžio 27 d., jos nesumokėjo), tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip nuo 2018 m. spalio 26 d. (mokestinio laikotarpio už 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigos) iki 2018 m. gruodžio 14 d. kitiems kreditoriams sumokėjo 500 042,95 Eur, t. y. turėdama mokestinę nepriemoką Valstybės biudžetui, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų atsiskaitymo su kreditoriai eiliškumą.
Išanalizavus piniginių lėšų judėjimą Bendrovės sąskaitoje, esančioje banke „Swedbank“, AB, nustatyta, kad turint mokestinę nepriemoką Valstybei, buvo vykdomi atsiskaitymai kitais asmenimis – 2018 m. lapkričio 25 d. K. G. pervesta 12 300,00 Eur skolos grąžinimas, V. N. 2018 m. spalio 26 d. – 300,00 Eur, 2018 m. lapkričio 29 d. – 300,00 Eur skolos grąžinimas.
Kaip minėta aukščiau, 3 priede esančiame Bendrovės balanso išraše „Prievolės“ nurodyta, jog 2018 m. spalio 25 d. mokestinė Bendrovės nepriemoka sudarė 150 131,00 Eur, vėliau buvo sumokėta 41 151,35 Eur, todėl VMI Išvadoje konstatuota, jog 2018 m. spalio 25 d. Bendrovės nepriemoka už 2018 m. rugsėjo mėn. 2018 m. gruodžio 27 d. sudarė 118 080,21 Eur. Darytina išvada, jog K. G., būdamas Bendrovės direktoriumi, iki darbo santykių nutraukimo su Bendrove ne tik laiku nedeklaravo mokestinės nepriemokos, tačiau ir nevykdė pareigos atsiskaityti su Valstybe, teikdamas prioritetą kitiems kreditoriams. Toks bendrovės vadovo elgesys suponuoja išvadą, kad Bendrovė nagrinėjamu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ką patvirtino ir pats administracinė atsakomybėn traukiamas K. G., nes atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant imperatyviai nustatytą atsiskaitymo su kreditoriai eiliškumą. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad K. G. vadovavimo Bendrovei metu 2018 m. lapkričio 22 d. buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Agrinta“ (b. l. 30-37), kuria Bendrovė už 478 555,00 Eur pardavė nekilnojamąjį turtą, 185 879,86 Eur šios sumos buvo pervesta į Bendrovės sąskaitą, o 292 675,14 Eur užskaityta pagal Trišalį skolų užskaitymo aktą (b. l. 37a, 42), tačiau su Valstybe nebuvo atsiskaityta, nors žemesnės eilės kreditorių reikalavimai buvo tenkinami.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad K. G., būdamas UAB ,,Saitema“ vadovu ir atsakingu asmeniu, pažeidė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.
Skirdamas K. G. administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad jis, nors ir nurodė, kad kaltės nepripažįsta, bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino faktines administracinio nusižengimo aplinkybes, teismo posėdyje jas paaiškino, nurodė, kad nesukontroliavo Bendrovės buhalterės darbo, todėl teismas tai laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs K. G. asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, tai nustatyta teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), nusižengimo pavojingumą, sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 614, 635–637, 646, 675, 687 straipsniais,
nutaria:
K. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda.
Išaiškinti K. G., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir bylos numerį (II-62-344/2019), esantį šio nutarimo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių arba Akmenės rūmus.