Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad tualeto, prausyklos ir dušo patalpos neatitinka sanitarinių reikalavimų. Nurodo, kad tualete ant lubų rinkdavosi vandens kondensatas, o dėl to tualeto lubų tinkas atsilupdavo, byrėdavo nuo lubų. Akcentuoja, kad vandens lašai krisdavo ne tik nuo vandens kondensato, bet taip pat ir nuo to, kad lubos būdavo užliejamos iš antrame aukšte esančių įrengtų dušų dėl kito būrio nuteistųjų.

Nurodo, kad tokia pati situacija yra ir su prausyklos lubomis, kadangi tualetas, prausykla ir dušas yra įrengti vienoje patalpoje, o virš pirmojo būrio tualeto, dušo ir prausyklos įrengtų patalpų yra aukščiau įrengti antrame aukšte kito būrio nuteistųjų dušai.

Pažymi, jog analogiška situacija buvo ir su dušo lubomis. Teigia, kad dušo patalpoje įrengta lango palangė buvo visiškai supuvusi ir sutrūnijusi, pačioje palangėje buvo didelė išpuvusi skylė ir matėsi pelėsis bei augo grybelis. Pareiškėjo nuomone, buvo galima į tokia palangę maudantis duše tiesiog susižaloti, o toks vaizdas ne tik kad kėlė diskomforto jausmą, bet realiai kėlė baimės jausmą kiekvieną kartą einant į dušą.

Teigia, kad oro temperatūra prausyklos ir dušo bei tualeto patalpose, visada būdavo žemesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintose Lietuvos higienos normose HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 16 punkte.

Paaiškina, kad bendras tualeto, dušo ir prausyklos vaizdas kėlė ne tik diskomforto jausmą, bet ir baimės jausmą, kadangi pareiškėjas negalėjo jaustis saugiai, po to kai susirgo nuo tokio skersvėjo, esančio patalpose. Nurodo, kad bijojo eiti praustis, kad vėl nesusirgtų, buvo pastovus baimės jausmas, kuomet įeidavo į prausyklą kiekvieną kartą, jausdavo stresą.

Remiasi administracine byla Nr. A492-176/2013 ir teigia, kad sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, bet Vilniaus PN sanitarinis mazgas neturėjo ir neturi atskiros vėdinimo sistemos ir mechaninė ventiliacija visiškai neveikianti 1-ame būryje.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai reikalauja, kad vienas klozetas gali būti įrengtas ne daugiau kaip 12 (dvylikai) asmenų kaip ir pisuaras.

Remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“, galiojusiu iki 2020 m. gruodžio 21 d. ir teigia, jog esant būryje 22 asmenims, būryje privalo būti įrengti du unitazai, o ne vienas. Taip pat pažymi, jog pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. V- 389 (toliau – ir Taisyklės), esant būryje 22 asmenims, būryje privalo būti įrengti du unitazai, o ne vienas.

Paaiškina, kad kol vyksta tualeto, dušo, prausyklos patalpų remontas 1-ame būryje, pareiškėjui nėra užtikrinama teisė ir užtikrintos sąlygos naudotis higieniškais ir tvarkingais sanitariniais įrenginiais.

Teigia, kad Vilniaus PN administracija esančiam dabar būryje 21 nuteistajam suteikė remonto metu naudotis vienu tualetu, t. y. vienu unitazu 21 vienam asmeniui ir tai vyksta nuo 2022 m. sausio mėn. iki šio laiko ir truks dar ilgai. Taip pat pažymi, jog prie tualeto eilėje tenka laukti ir kentėti, kol atsilaisvins tualetas.

Nurodo, kad vienu tualetu ir pisuaru naudojasi ne tik būryje esantys nuteistieji, bet dar ir Vilniaus PN pareigūnai, kurie budi 1-ojo gyvenamojo korpuso teritorijos 1-ame ir 2-ame postuose.

Taip pat nurodo, kad pas pareigūnus postuose nėra įrengtų tualetų, o jiems arčiausias tualetas yra 1-ojo būrio, nes pareigūnų tarnybiniai tualetai yra kitame pastate ir kitame korpuse. Teigia, kad pareigūnai naudodavosi kriaukle, kuomet nuteistieji naudodavosi pisuaru. Paaiškina, jog tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeista pareiškėjo teisė naudotis sanitariniais įrenginiais užtikrinančiais privatumą ne tik nuo kitų kalinių, bet ir nuo pareigūnų.

Paaiškina, kad Vilniaus PN pirmojo gyvenamojo korpuso rūsyje yra įrengtos bendrojo naudojimo dušo patalpos. Nurodo, kad visose dušų kabinose nėra įrengti vandens kranai reguliuoti karštą arba šaltą vandenį, o dėl to pareiškėjas privalo praustis po tokiu vandeniu, koks bėga. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN administracija taupo šildo vandens apmokėjimo sąskaitas ir pinigines lėšas nuteistųjų atžvilgiu.

Akcentuoja, kad Vilniaus PN administracija neatsižvelgia į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas šalims narėms Nr. R. (2006).

Nurodo, kad Vilniaus PN pirmojo gyvenamojo korpuso bendro naudojimo dušo patalpose (kuris įrengtos rūsyje) visiškai nėra įrengtų veidrodėlių, todėl pareiškėjas negali nusiskusti, o skusdamasis gali susipjaustyti veidą ir todėl tenka išgyventi diskomforto ir baimės jausmą, kad skutantis barzdą neįsipjautų. Pažymi, jog Vilniaus PN administracija neįvykdė savo pareigos taip, kaip numatyta Taisyklėse, nes maudymosi patalpose privalo būti įrengtas veidrodis.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo daroma viskas iš Vilniaus PN pareigūnų pusės, kad pareiškėjas pajustų psichologinį smurtą, jaustųsi pažemintas ir kad būtų pamintas orumas.

Pareiškėjo nuomone, jo teisės pažeidimas nebuvo vienkartinis ir trumpas, o buvo ilgalaikis ir intensyvus.

Paaiškina, jog dėl tokio Vilniaus PN pareigūnų neteisėto neveikimo ir netinkamų kalinimo sąlygų susijusių su sanitariniais įrenginiais, pareiškėjui teko išgyventi gilius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, kad privalai praustis veidą ar valytis dantis kai prie pat tavęs ir tavo veido šlapinasi ir esi priverstas matyti šį vaizdą.

Nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu visiškai nevykdomi teisės aktai ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos nuostatos. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas jautė depresiją, sumažėjo bendravimas su artimais žmonėmis, sūnumi, neteko apetito, pablogėjo sveikata, paūmėjo ir pradėjo progresuoti turimos sunkios ligos.

Teigia, kad patalpa džiovinti išskalbtus rūbus yra įrengta šalia tualeto ir prausyklos bei dušo patalpos, todėl rūbų džiovyklos lubų būsena ir stovis yra lygiai tokia pati kaip ir 1-ojo būrio tualeto, dušo ir prausyklos patalpų.

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN administracijos pateikta foto nuotrauka rūbų džiovinimo patalpos padaryta sąmoningai iš tolo ir nekokybiškai, kad nebūtų galima įžiūrėti lubose esančių didžiulių skylių, o ant sienų atsilupusių dažų ir viso bjauraus vaizdo.

Nurodo, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje buvo blogas apšvietimas, kai kuriose šviestuvuose visiškai nebuvo lempų, šviestuvai buvo be apsauginių gaubtų. Pažymi, jog dėl to jausdavo baimę ar šviestuvas be apsauginio gaubto neužkris ant galvos ir nenukris bet kokia minutę. Taip pat pažymi, kad silpnas ir blogas apšvietimas buvo taip pat maisto ruošimo kambaryje.

Akcentuoja, kad Vilniaus PN ant visų langų, taip pat ir pareiškėjo gyvenamojoje sekcijoje yra uždėtos labai smulkios grotos, dėl ko natūrali dienos šviesa visiškai nepatenka nuo lango į gyvenamąją sekciją ir dieną, naktį t. y. ištisą parą, tenka būti prie dirbtinio apšvietimo.

Paaiškina, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje nėra visiškai įrengto poilsio kambario, todėl neįmanoma praleisti laisvalaikio, neįmanoma pažaisti stalo žaidimų.

Pažymi, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo būrio patalpose ir būryje, visiškai nėra ir nebūna dinaminės priežiūros specialistų. Teigia, kad dėl to patyrė didelius išgyvenimus.

Teigia, kad nuo 2022 m. sausio mėn., atliekant dušo, tualeto ir prausyklos remontą bei rūbų džiovyklos kambario remontą, kyla dulkės, kurios patenka į bendro naudojimo patalpas 1-ame būryje. Taip pat teigia, jog dulkės patenka ir į maisto paruošimo patalpą, taip pat nuo statybinių darbų išsipurvina grindys, o dėl to visas purvas susineša į gyvenamąsias patalpas.

Nurodo, kad Vilniaus PN nėra suteiktos sąlygos mankštintis. Taip pat nurodo, kad Vilniaus PN nėra ė vieno specialisto fiziniam lavinimui.

Paaiškina, kad Vilniaus PN buvo kalinamas karantino patalpose daugiau nei 20 parų, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 11 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. Teigia, kad karantino patalpose iš pradžių buvo kalinami 3 nuteistieji asmenys mažoje sekcijoje, paskui 4 asmenys ir teko mažiau nei 3.1 kv. m ploto.

Nurodo, kad Vilniaus PN visiškai nėra jokios antenos lizdo televizijai. Vilniaus PN nėra įrengta paprasta bendroji antena, todėl pareiškėjas ir kiti nuteistieji negali pažiūrėti laisvalaikiu televizijos, naujienų, sporto žinių ir kitų laidų.

Pažymi, jog Vilniaus PN 1-ojo būrio patalpose bausmę atlieka nuo 2021 m. birželio 3 d., t. y. daugiau nei 8 mėnesius. Taip pat pažymi, jog nuo pat pradžių kai buvo perkeltas į šį būrį, būrio maisto paruošimo patalpoje nebuvo ir nėra nė vieno techniškai tvarkingo šaldytuvo, kad jame būtų veikianti šaldymo kamera-šaldiklis, arba kad šaldytuvai tinkamai šaldytų. Teigia, kad tiktai pirmame būryje egzistuoja tokia problema su šaldytuvais ir, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas teigti, kad Vilniaus PN administracija sąmoningai diskriminuoja 1-ojo būrio nuteistuosius.

Akcentuoja, kad Vilniaus PN yra įrengti Vilniaus oro uosto kryptimi. Teigia, kad virš Vilniaus PN teritorijos pastoviai skraido lėktuvai dieną ir naktį, nuo lėktuvų skrydžių atsiranda triukšmas. Pažymi, jog dėl lėktuvų keliamo triukšmo negalėdavo ir negali išsimiegoti, yra pastoviai irzlus, jaučia nuovargį ir silpnumą.

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN pareigūnai ir administracija leido neteisėtus veiksmus (neveikimą) t. y. nevykdė jiems teisės aktų priskirtų pareigų ir neveikė taip kaip privalėjo veikti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, buvo nerūpestingi, neatidūs, aplaidūs, neteisėti veiksmai ir neteisėtas neveikimas pasireiškė šiuo atveju civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio taikymo prasme tuo, kad nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų. Taip pat pažymi, jog nesilaikyta tarptautinės teisės aktų reikalavimų, t. y. Konvencijos 3 straipsnio, 14 straipsnio, Pakto 7 straipsnio ir 10 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio, 29 straipsnio nuostatų, BVK 7 straipsnio reikalavimų ir HN 134:2015.

Teigia, kad Kalėjimų departamento pareigūnai net vienerių metų laikotarpiu nė karto nepatikrino, kas dedasi Vilniaus PN 1-ame būryje ir kaip laikomasi dinaminės priežiūros koncepcijos, kokios kalinimo sąlygos, kaip vykdomi teisės aktai.

Paaiškina, jog asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia (lot. be kita ko) materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Nurodo, kad padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta priteisiant pakankamą, pareiškėjo prašomo dydžio piniginę kompensaciją.

Akcentuoja, kad Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus specialistai informavo, kad po minėtų remonto darbų 1-ojo būrio patalpose bus įrengti du tualetai su kriaukle bei du dušai. Remontus planuojama pabaigti šių metų antrame ketvirtyje.

Pažymi, jog atnaujinimo darbų vykdymo metu 1-ojo būrio nuteistieji gali naudotis tualetu, kuris yra gretimose patalpose. Tai atskira, vienvietė, rakinama, ne laikina tualeto patalpa.

Nurodo, kad tualetu pareigūnai ar kiti pašaliniai asmenys nesinaudoja.

Paaiškina, jog remonto metu Vilniaus PN administracija stengiasi sudaryti kuo mažiau nepatogumų kalinimo įstaigoje esantiems nuteistiesiems, tačiau dalis nepatogumų (ypatingai kylančios dulkės, padidėjęs triukšmas ar kt.) yra objektyviai niekaip neišvengiami, tačiau laikini ir būtini, siekiant užtikrinti geresnes gyvenimo / kalinimo sąlygas nuteistiesiems.

Vilniaus PN nuomone, jokie teisės aktų reikalavimai (taip pat ir HN 134:2015 17 punkte nustatytas reikalavimas) nebuvo pažeisti.

Pasisakydamas dėl sumontuotų apsauginių grotų, pažymi, jog grotų įrengimas yra numatytas Taisyklėse, jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Pažymi, kad visose Vilniaus PN patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.

Akcentuoja, kad Vilniaus PN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą. Tokiu būdu šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius. Teigia, jog patalpų šildymo sistema veikia visada, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose.

Nurodo, kad TV antenomis nuteistieji nėra aprūpinami, tačiau jie turi galimybę jas užsisakyti bei įsigyti Vilniaus PN esančioje parduotuvėje.

Paaiškina, jog Vilniaus PN bendrabučio gyvenamųjų patalpų virtuvėlės-poilsio kambariai aprūpinami inventoriumi, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis.

Teigia, kad Vilniaus PN 1-ame gyvenamajame nuteistųjų korpuse, kiekvienam nuteistųjų būriui (įskaitant ir pirmąjį nuteistųjų būrį) yra priskirtas specialistas (dinaminei priežiūrai).

Nurodo, kad karantino patalpoje Nr. 108 plotas – 14,39 kv. m., įrengtos 4 miegamos vietos. Paaiškina, jog kad vienam nuteistajam tenka apie 3,6 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Taip pat nurodo, jog karantino patalpoje Nr. 109 plotas – 19,78 kv. m., įrengtos 3 (trys) dviaukštės lovos, t. y. 6 (šešios) miegamosios vietos, o tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,3 kv. m. ploto. Akcentuoja, jog toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teigia, kad su kitais pareiškėjo teiginiais dėl karantino patalpų trūkumo nesutinka, nes ginčo laikotarpiu jokių šių patalpų pažeidimų nustatyta nebuvo. Paaiškina, kad ginčo laikotarpiu dėl šių patalpų pastabų nebuvo gauta ir iš kontrolę atliekančio NVSC Vilniaus departamento.

Vilniaus PN nuomone, pareiškėjo abstraktūs teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų, juolab, kad karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, todėl pareiškėjas ten praleido itin trumpą laiką.

Vilniaus PN dėl lėktuvų keliamo triukšmo nurodo, jog Vilniaus PN nekontroliuoja Lietuvos Respublikos oro erdvės bei Vilniaus oro uosto veiklos.

Akcentuoja, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

Vilniaus PN nuomone, pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Nurodo, jog su pareiškėjo reikalavimu atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nesutinka.

Vilniaus PN nuomone, pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Teigia, jog pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.

Paaiškina, jog, Kalėjimų departamento žiniomis, pareiškėjas pateikto atsakymo įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

Akcentuoja, kad Vilniaus pataisos namai informavo, kad vis dar vykdomi remonto darbai, kuriuos planuojama užbaigti šių metų balandžio mėnesį.

Teigia, kad dėl šalyje paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės Kalėjimų departamento atstovų vizitacijos į pavaldžias įstaigas ribojamos ir organizuojamos tik esant svarbioms priežastims.

Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti Kalėjimų departamento ar Vilniaus PN viešajai atsakomybei – įstaigų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio.

Paaiškina, jog pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

Pareiškėjas savo neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, jog Vilniaus PN buvo laikomas karantino patalpose netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2021 m. balandžio 11 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. buvo laikomas karantino patalpose, kur iš pradžių buvo laikomi 3 nuteistieji, po to 4, todėl vienam asmeniui teko mažiau nei 3,1 kv. m ploto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-08-06 įsakymo Nr.V-249 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ pakeitimo 2.1. ir 2.2. punktuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Nuo 2021-09-27 patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (III t., b. l. 130–132), nustato tą patį minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose.

Vilniaus PN nurodė, kad karantino patalpos yra įrengtos kaip bendrabučio tipo patalpos (III t., b. l. 84). Taip pat Vilniaus PN pateikė karantino patalpų planą (II t., b. l. 18, III t., b. l. 129), kuriame nurodyta, kad karantino patalpos Nr. 108 plotas yra 14,39 kv. m, joje yra 4 lovos, o patalpos Nr. 109 plotas yra 19,78 kv. m., joje yra 6 lovos.

Taigi teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad jam būnant karantino patalpose buvo pažeistas 3,1 kv. m ploto reikalavimas, nes į bylą pateikti įrodymai, kad patalpų plotas ir asmenų, esančių jose skaičius (be to, ir pats pareiškėjas nurodo, kad jie buvo 3, o vėliau 4), atitiko teisės aktų reikalavimus. Taigi neteisėti Vilniaus PN veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas savo neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, jog Vilniaus PN pareiškėjui nebuvo užtikrintos sąlygos naudotis higieniškais sanitarinio mazgo (tualetų, prausyklos, dušo) įrenginiais bei, kad įrengtų pisuarų ar klozetų skaičius daug mažesnis nei numato teisės aktai.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 6.7 punkte numatyta, jog pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui).

Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 7.4 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietų prausykloje, tualete turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų (Aprūpinimo normų 7.6 punktas).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus PN pateikė paaiškinimus (III t., b. l. 184 ir kt.) ir Pirmo aukšto, kur buvo laikomas pareiškėjas, planą (II t., b. l. 19, III t., b. l. 187), kuriame aiškiai matyti ir pažymėti įrengtas vienas atitvertas tualetas ir vienas pisuaras patalpoje, kuri pažymėta indeksu 1-17. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino šios patalpos įrengimą, jis sutapo su planu.

Pareiškėjas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos, nes pisuaras nebuvo atitvertas sienele, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, jam buvo nemalonu stebėti kitus asmenis, atliekančius gamtinius reikalaus, be to, kiti galėjo jį stebėti (tiek bausmę atliekantys asmenys, tiek pareigūnai).

Pareiškėjas teigia, kad tualete, prausykloje ir džiovykloje nuo lubų trupėjo tinkas, kad prausykloje buvo netinkama oro temperatūra, buvo atidarytas langas, traukė skersvėjis, nuo lubų bėgo vanduo, kuris buvo iš aukščiau esančios prausyklos, nešvarus, nes juo prausėsi kiti nuteistieji. Pareiškėjas nurodo, kad prausykloje nėra įrengta lentynėlė higienos priemonėms sudėti, palangė supuvusi.

HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Vilniaus PN pateikė į bylą 2022 m. balandžio 5 d. Turto valdymo skyriaus pažymą Nr. 14-2080 (III t., b. l. 122–124), kurioje nurodyta, kad aukštu aukščiau esančių dušų patalpos yra atnaujintos, grindyse įrengtas izoliacijos sluoksnis, dėl to vandens pratekėjimo į žemiau esančias patalpas nėra, palangės ir langai nesupuvę, pelėsio ar grybelio požymių nėra, lentynėlė buvo.

Atsakovas į bylą pateikė foto nuotraukas (II t., b. l. 17, III t., b. l. 192–193), kurios patvirtina, kad prausykla, tualetas, džiovykla yra tvarkingi įrengti ir prižiūrimi. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad foto nuotraukos darytos palankiu kampu, kad nesimatytų teisės aktų neatitikimų kaip gynybinę versiją.

Pareiškėjas teigė, kad gyvenamoje patalpoje, kur jis gyveno, nuolat tvyrojo smarvė, o galimybę kamerą išsivėdinti ribojo grotos.

Pareiškėjas teigia, kad gyvenamoje patalpoje, kur jis gyveno, buvo netinkamas apšvietimas. Dėl jo suprastėjo jo regėjimas.

HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Į bylą pateiktas NVSC patikrinimo aktas, kuris patvirtina, kad teisės aktų reikalavimų neatitinkantis apšvietimas nustatytas gyvenamojoje patalpoje Nr. 112 (III t., b. l. 89). Taigi HN 134:2015 14 punkto pažeidimai nustatyti ir įrodyti.

Pareiškėjas teigia, kad dušo įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes nėra krano, vanduo bėga šaltas, duše nėra veidrodžių. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad pateikta nuotrauka su veidrodžių yra ne iš to dušo, kuriuo naudojasi pareiškėjas.

Pareiškėjo teiginius dėl krano nebuvimo ir šalto vandens duše teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes Vilniaus PN pateikė į bylą 2022 m. balandžio 5 d. Turto valdymo skyriaus pažymą Nr. 14-2080 (III t., b. l. 122–124), kurioje nurodyta, kad duše įrengta automatinė optimalios vandens temperatūros palaikymo sistema. Be to, dėl šalto vandens duše pareiškėjas nesikreipė nedelsiant, o tik praėjus tam tikram laikui, nusiskundimų nedetalizavo (kada kurią dieną buvo šaltas vanduo).

Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN nėra įrengto poilsio kambario.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, nuostatose įtvirtinta, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui) (6.8 papunktis), kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (6.9 papunktis), maisto ruošimo patalpa (tik lengvajai nuteistųjų grupei) (6.10 papunktis). Kai esamose įkalinimo įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Taisyklių 6.6 – 6.12 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams (išskyrus laisvalaikio kambarį, kuris turi būti įrengiamas kiekvienam būriui) (7 punktas). Įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama kambario vieta maisto produktams laikyti (8.8 papunktis), laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui) (8.9 papunktis).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo būryje Vilniaus PN yra įrengta virtuvėlė, atskiro laisvalaikio (užsiėmimų kambario) nėra.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo leista pasinaudoti bilijardo, teniso stalu, nebuvo organizuotas dinaminės priežiūros specialistų darbas, neužtikrinamas užimtumas, nebuvo sudaryta galimybė sportuoti.

Vilniaus PN į bylą pateikė 2022 m. balandžio 6 d. Resocializacijos skyriaus specialisto tarnybinį pranešimą Nr. 64-1160 (III t., b. l. 125–127), kuriame nurodyta, kad nuteistiesiems yra sudaryta galimybė individualių konsultacijų metu bendrauti su Resocializacijos skyriaus specialistais, priklausomybių konsultantu bei psichologais. Yra galimybė bendrauti su kunigu, vienuole, CARITO darbuotojais, Vilniaus miesto evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenės savanoriais, A A savanoriais, savanoriais vedančiais užsiėmimus religinėmis temomis, emocijų atpažinimo temomis, karjeros temomis. Nuteistiesiems taip pat sudarytos galimybės dalyvauti įstaigoje organizuojamuose įvairaus pobūdžio konkursuose, turnyruose, žaisti stalo žaidimus bei skaityti knygas, naudotis riboto interneto prieiga, įsitraukti į įstaigos gerbūvio darbų atlikimą, dalyvauti agrokultūriniame projekte „Žalioji oazė“. Pareiškėjas nedirba, nesimoko (aukštojo išsilavinimo) bei neužsiiminėja individualia veikla. Jis turi galimybę, iš anksto raštu ar žodžiu informavęs bei suderinęs su Saugumo valdymo skyriaus specialistu dinaminei priežiūrai arba Resocializacijos skyriaus specialistu, naudotis 1-o gyvenamojo korpuso 5-ame aukšte esančiu biliardo stalu, Sveikatos priežiūros korpuso priklausomybių reabilitacijoje esančiu stalo teniso stalu, šalia 1-o gyvenamojo korpuso esančia sporto aikštele. Taip pat nuteistieji pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintą grafiką gali lankytis 1-o gyvenamojo korpuso 5-ame aukšte esančioje bibliotekoje ir skaitykloje. Be to 1-o būrio nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos laisvalaikiu mankštintis lauke specialiai tam skirtoje vietoje su sporto inventoriumi.

Vilniaus PN pridėjo Vilniaus PN naudojimosi biblioteka taisykles, patvirtintas 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 3-178 (III t., b. l. 116–121), 2021 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 3-77 „Dėl 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistų (dinaminei priežiūrai) kuruojamų būrių“ (III t., b. l. 136–138).

Pareiškėjas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos, nes Vilniaus PN nėra įrengtos antenos, o jo antena neveikia tinkamai dėl blogo ryšio.

Vilniaus PN, teismui pareikalavus, 2022 m. balandžio 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nuteistieji turi galimybę naudotis bendru televizoriumi (III t., b. l. 84). Taip pat Vilniaus PN į bylą pateikė virtuvėlės foto nuotraukas (II t., b. l. 16), kurios patvirtina, kad televizorius yra. Vilniaus PN nurodė, kad jokių ryšio problemų nuteistisiems naudojantis savo antenomis nėra nustatyta, niekas nėra kreipęsis (III t., b. l. 84).

Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie jo teisių pažeidimą nesudarant jam galimybės žiūrėti televizorių yra paneigti.

Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN virtuvėlėje esančiame šaldytuve neveikia šaldymo kamera. Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (III t., b. l. 197) nurodo, kad virtuvėlėje yra šaldytuvas, kuris tinkamas naudojimui. Taip pat į bylą pateiktos virtuvėlės foto nuotraukos, kuriose matyti šaldytuvai (II t., b. l. 16), kurių vienas turi atskirai įrengtą šaldymo kamerą (arčiau lango stovintis šaldytuvas su 2 durelėm).

Pareiškėjas teigia, kad jo teisės yra pažeidžiamos Vilniaus PN atliekant remontą – galima naudotis tik vienu sanitariniu mazgu, be to, visur daug dulkių, purvo, kuris nešamas į gyvenamąsias patalpas.

Byloje nėra ginčo, kad remontas pradėtas 2022 m. sausio 17 d. ir vyko iki ginčo laikotarpio pabaigos(2022 m. vasario 14 d.).

Vilniaus PN 2022 m. balandžio 5 d. Pažymoje „Dėl Vilniaus apygardos administraciniam teismui paaiškinimų ir įrodymų pateikimo“ (III t., b. l. 122–124) nurodė, kad remonto metu nuteistieji gali naudotis vienu rakinamu tualetu. Teigia, kad nuteistieji gali naudotis kitais sanitariniais mazgais, vaikščioti, todėl tualetų netrūksta.

Pareiškėjas teigia, kad dėl lėktuvų keliamo triukšmo patyrė neturtinę žalą, negalėdavo ir negali išsimiegoti, yra pastoviai irzlus, jaučia nuovargį ir silpnumą.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – Triukšmo valdymo įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekti išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai (1 punktas); žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas (2 punktas).

Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) kompetencijai priskirta pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdyti visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę). Pagal Sričių, kuriose Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-1179, 1.1. papunktį stacionarių triukšmo šaltinių keliamas triukšmas pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ pripažįstamas ūkinės komercinės veiklos veiksniu, galinčiu turėti įtakos visuomenės sveikatai, nurodytas stacionarių triukšmo šaltinių keliamas triukšmas pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.

Dėl skundo persiuntimo. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVP) 183 straipsnis nustato, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (2 dalis). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis). Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų, jų pareigūnų, taip pat antstolių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Seimo skiriamiems kontrolieriams arba kitoms valstybės institucijoms (5 dalis).

Vadovaujantis nurodytais teisės aktais, teismas nenustatė neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų persiunčiant pareiškėjo skundą Vilniaus PN, nes tokią skundų nagrinėjimo tvarką nustato teisės aktai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Kalėjimų departamentas informavo pareiškėją apie skundo persiuntimą (II t., b. l. 38) ir taip pat pareiškėjui nurodyta (kad skundas persiųstas iš Kalėjimų departamento, o šiam iš NVSC) Vilniaus PN jam pateiktame atsakyme (IV t., b. l. 12–13). Pareiškėjui Vilniaus PN atsakė, nurodė atsakymo apskundimo tvarką (IV t., b. l. 12–13). Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas ja pasinaudojo, skundė Kalėjimų departamentui, po to teismui bei kad teismas Kalėjimų departamento veiksmus būtų pripažinęs neteisėtais.

Dėl ginčo laikotarpiu neatlikto Vilniaus PN patikrinimo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu 2006 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 4/07-31, 43 punktas nustato, kad Įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų vykdymą Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse kontroliuoja Kalėjimų departamento direktorius per savo pavaduotojus, jam tiesiogiai pavaldžių Kalėjimų departamento administracinių padalinių, taip pat šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovus

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo reglamento, patvirtinto 2021 m. rugsėjo 16 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 4/07-31 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo” Nr. V-304, 11 punktas nustato, kad Kalėjimų departamento padaliniai užtikrina įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir kituose teisės aktuose departamentui nustatytų uždavinių įgyvendinimą, pagal kompetenciją organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja departamentui pavaldžių įstaigų veiklą ir teikia joms rekomendacijas, formuoja bendrą departamentui pavaldžių įstaigų veiklos ir personalo strategiją, užtikrina valstybinių programų įgyvendinimą, organizuoja departamento direktoriaus sprendimų vykdymą bei jų kontrolę.

Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonės veiklos kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V-95 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonės veiklos kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (II t., b. l. 158–194) 1 punktas skelbia, kad jis nustato Kalėjimų departamento administracijos padalinių veiklą organizuojant ir atliekant pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklos stebėseną ir vidaus kontrolę. Vienas iš kontrolės veiklos būdų yra kontrolė išvykstant į įstaigą, kai jos patikrinimas atliekamas vietoje, reaguojant į rizikos veiksnius arba prevenciniais tikslais (5.2 papunktis).