- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- I1-3349-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00799-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Teodorai Binevai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinės ir moralinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 400 Eur neturtinės žalos kompensaciją.
Nurodo, kad Vilniaus PN buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 vasario 14 d. ir visą kalinimo laiką minėtoje pataisos įstaigoje buvo pažeidžiamos pagrindinės ir prigimtinės jo teisės bei laisvės, nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija), Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (toliau – ir Paktas) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija).
Teigia, jog Vilniaus PN nebuvo užtikrintos sąlygos naudotis higieniškais sanitariniais įrenginiais ir turėti greitą priėjimą prie sanitarinių įrenginių. Pažymi, kad ir šiuo momentu nėra užtikrinamos tinkamos sąlygos naudotis sanitariniais higieniškais įrenginiais su greitu priėjimu.
Paaiškina, kad tualeto, prausyklos ir dušo patalpos neatitinka sanitarinių reikalavimų. Nurodo, kad tualete ant lubų rinkdavosi vandens kondensatas, o dėl to tualeto lubų tinkas atsilupdavo, byrėdavo nuo lubų. Akcentuoja, kad vandens lašai krisdavo ne tik nuo vandens kondensato, bet taip pat ir nuo to, kad lubos būdavo užliejamos iš antrame aukšte esančių įrengtų dušų dėl kito būrio nuteistųjų.
Nurodo, kad tokia pati situacija yra ir su prausyklos lubomis, kadangi tualetas, prausykla ir dušas yra įrengti vienoje patalpoje, o virš pirmojo būrio tualeto, dušo ir prausyklos įrengtų patalpų yra aukščiau įrengti antrame aukšte kito būrio nuteistųjų dušai.
Pažymi, jog analogiška situacija buvo ir su dušo lubomis. Teigia, kad dušo patalpoje įrengta lango palangė buvo visiškai supuvusi ir sutrūnijusi, pačioje palangėje buvo didelė išpuvusi skylė ir matėsi pelėsis bei augo grybelis. Pareiškėjo nuomone, buvo galima į tokia palangę maudantis duše tiesiog susižaloti, o toks vaizdas ne tik kad kėlė diskomforto jausmą, bet realiai kėlė baimės jausmą kiekvieną kartą einant į dušą.
Teigia, kad oro temperatūra prausyklos ir dušo bei tualeto patalpose, visada būdavo žemesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintose Lietuvos higienos normose HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 16 punkte.
Paaiškina, kad bendras tualeto, dušo ir prausyklos vaizdas kėlė ne tik diskomforto jausmą, bet ir baimės jausmą, kadangi pareiškėjas negalėjo jaustis saugiai, po to kai susirgo nuo tokio skersvėjo, esančio patalpose. Nurodo, kad bijojo eiti praustis, kad vėl nesusirgtų, buvo pastovus baimės jausmas, kuomet įeidavo į prausyklą kiekvieną kartą, jausdavo stresą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. vasario 14 d. nebuvo ir nėra užtikrintos sąlygos naudotis higieniškais ir tvarkingais sanitariniais įrenginiais, bei nėra greito priėjimo prie tualeto. Akcentuoja, kad atliekant bausmę Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje visą laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. vasario 14 d., tai yra daugiau nei 8 mėnesius 15 dienų, pareiškėjas gavo ir gauna naudotis vienu esančiu būryje tualetu (vienas unitazas). Pažymi, jog juo teko naudotis ir dalintis su būryje esančiais 21 nuteistu asmeniu, t. y. 1-ojo būrio patalpose buvo įrengtas ir kol kas yra tiktai vienas unitazas dėl 22 nuteistųjų ir vienas pisuaras. Nurodo, kad dėl to, jog teko naudotis vienu tualetu 22 nuteistiesiems, patyrė didelius išgyvenimus, kadangi laukti, kol pateiks į tualetą, reikėjo nuo 10 iki 15 minučių, o pareiškėjui šis laukimas sukeldavo skausmus dėl ligų, kuriomis jis serga.
Remiasi administracine byla Nr. A492-176/2013 ir teigia, kad sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, bet Vilniaus PN sanitarinis mazgas neturėjo ir neturi atskiros vėdinimo sistemos ir mechaninė ventiliacija visiškai neveikianti 1-ame būryje.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai reikalauja, kad vienas klozetas gali būti įrengtas ne daugiau kaip 12 (dvylikai) asmenų kaip ir pisuaras.
Remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“, galiojusiu iki 2020 m. gruodžio 21 d. ir teigia, jog esant būryje 22 asmenims, būryje privalo būti įrengti du unitazai, o ne vienas. Taip pat pažymi, jog pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. V- 389 (toliau – ir Taisyklės), esant būryje 22 asmenims, būryje privalo būti įrengti du unitazai, o ne vienas.
Paaiškina, kad kol vyksta tualeto, dušo, prausyklos patalpų remontas 1-ame būryje, pareiškėjui nėra užtikrinama teisė ir užtikrintos sąlygos naudotis higieniškais ir tvarkingais sanitariniais įrenginiais.
Teigia, kad Vilniaus PN administracija esančiam dabar būryje 21 nuteistajam suteikė remonto metu naudotis vienu tualetu, t. y. vienu unitazu 21 vienam asmeniui ir tai vyksta nuo 2022 m. sausio mėn. iki šio laiko ir truks dar ilgai. Taip pat pažymi, jog prie tualeto eilėje tenka laukti ir kentėti, kol atsilaisvins tualetas.
Nurodo, kad vienu tualetu ir pisuaru naudojasi ne tik būryje esantys nuteistieji, bet dar ir Vilniaus PN pareigūnai, kurie budi 1-ojo gyvenamojo korpuso teritorijos 1-ame ir 2-ame postuose.
Taip pat nurodo, kad pas pareigūnus postuose nėra įrengtų tualetų, o jiems arčiausias tualetas yra 1-ojo būrio, nes pareigūnų tarnybiniai tualetai yra kitame pastate ir kitame korpuse. Teigia, kad pareigūnai naudodavosi kriaukle, kuomet nuteistieji naudodavosi pisuaru. Paaiškina, jog tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeista pareiškėjo teisė naudotis sanitariniais įrenginiais užtikrinančiais privatumą ne tik nuo kitų kalinių, bet ir nuo pareigūnų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1 -ame būryje pisuaras buvo įrengtas ne tualeto patalpoje, o prausykloje.
Nurodo, kad tiktai tualetas buvo uždaras, o pisuaras buvo įrengtas ne tualeto uždarose patalpose, o tiesiog šalia prausyklų. Paaiškina, kad pisuaras įrengtas iš kairės pusės sienoje ir buvo atviras niekuo neatitvertas nuo bendros prausyklos erdvės ir šalia pisuaro mažiau nei pusę metro atstumu buvo įrengta kriauklė plauti kojas, o šalia dar įrengtos dvi kriauklės plautis rankas, veidą, valytis dantis.
Pažymi, jog prausykloje pirmojo būrio buvo įrengtos dvi kriauklės ir vienas veidrodis, bet nebuvo visiškai įrengtos lentynėles pasidėti higienos priemones: muilą, dantų pastą ar šepetuką, skutimosi reikmenis ir kt. Nurodo, kad tai sukeldavo papildomus nepatogumus, kurių galėjo nebūti, jei Vilniaus PN administracija būtu veikusi taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose teisės aktuose.
Paaiškina, kad Vilniaus PN pirmojo gyvenamojo korpuso rūsyje yra įrengtos bendrojo naudojimo dušo patalpos. Nurodo, kad visose dušų kabinose nėra įrengti vandens kranai reguliuoti karštą arba šaltą vandenį, o dėl to pareiškėjas privalo praustis po tokiu vandeniu, koks bėga. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN administracija taupo šildo vandens apmokėjimo sąskaitas ir pinigines lėšas nuteistųjų atžvilgiu.
Akcentuoja, kad Vilniaus PN administracija neatsižvelgia į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas šalims narėms Nr. R. (2006).
Nurodo, kad Vilniaus PN pirmojo gyvenamojo korpuso bendro naudojimo dušo patalpose (kuris įrengtos rūsyje) visiškai nėra įrengtų veidrodėlių, todėl pareiškėjas negali nusiskusti, o skusdamasis gali susipjaustyti veidą ir todėl tenka išgyventi diskomforto ir baimės jausmą, kad skutantis barzdą neįsipjautų. Pažymi, jog Vilniaus PN administracija neįvykdė savo pareigos taip, kaip numatyta Taisyklėse, nes maudymosi patalpose privalo būti įrengtas veidrodis.
Teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo daroma viskas iš Vilniaus PN pareigūnų pusės, kad pareiškėjas pajustų psichologinį smurtą, jaustųsi pažemintas ir kad būtų pamintas orumas.
Pareiškėjo nuomone, jo teisės pažeidimas nebuvo vienkartinis ir trumpas, o buvo ilgalaikis ir intensyvus.
Paaiškina, jog dėl tokio Vilniaus PN pareigūnų neteisėto neveikimo ir netinkamų kalinimo sąlygų susijusių su sanitariniais įrenginiais, pareiškėjui teko išgyventi gilius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, kad privalai praustis veidą ar valytis dantis kai prie pat tavęs ir tavo veido šlapinasi ir esi priverstas matyti šį vaizdą.
Nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu visiškai nevykdomi teisės aktai ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos nuostatos. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas jautė depresiją, sumažėjo bendravimas su artimais žmonėmis, sūnumi, neteko apetito, pablogėjo sveikata, paūmėjo ir pradėjo progresuoti turimos sunkios ligos.
Teigia, kad patalpa džiovinti išskalbtus rūbus yra įrengta šalia tualeto ir prausyklos bei dušo patalpos, todėl rūbų džiovyklos lubų būsena ir stovis yra lygiai tokia pati kaip ir 1-ojo būrio tualeto, dušo ir prausyklos patalpų.
Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN administracijos pateikta foto nuotrauka rūbų džiovinimo patalpos padaryta sąmoningai iš tolo ir nekokybiškai, kad nebūtų galima įžiūrėti lubose esančių didžiulių skylių, o ant sienų atsilupusių dažų ir viso bjauraus vaizdo.
Nurodo, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje buvo blogas apšvietimas, kai kuriose šviestuvuose visiškai nebuvo lempų, šviestuvai buvo be apsauginių gaubtų. Pažymi, jog dėl to jausdavo baimę ar šviestuvas be apsauginio gaubto neužkris ant galvos ir nenukris bet kokia minutę. Taip pat pažymi, kad silpnas ir blogas apšvietimas buvo taip pat maisto ruošimo kambaryje.
Akcentuoja, kad Vilniaus PN ant visų langų, taip pat ir pareiškėjo gyvenamojoje sekcijoje yra uždėtos labai smulkios grotos, dėl ko natūrali dienos šviesa visiškai nepatenka nuo lango į gyvenamąją sekciją ir dieną, naktį t. y. ištisą parą, tenka būti prie dirbtinio apšvietimo.
Paaiškina, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame būryje nėra visiškai įrengto poilsio kambario, todėl neįmanoma praleisti laisvalaikio, neįmanoma pažaisti stalo žaidimų.
Pažymi, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo būrio patalpose ir būryje, visiškai nėra ir nebūna dinaminės priežiūros specialistų. Teigia, kad dėl to patyrė didelius išgyvenimus.
Teigia, kad nuo 2022 m. sausio mėn., atliekant dušo, tualeto ir prausyklos remontą bei rūbų džiovyklos kambario remontą, kyla dulkės, kurios patenka į bendro naudojimo patalpas 1-ame būryje. Taip pat teigia, jog dulkės patenka ir į maisto paruošimo patalpą, taip pat nuo statybinių darbų išsipurvina grindys, o dėl to visas purvas susineša į gyvenamąsias patalpas.
Nurodo, kad Vilniaus PN nėra suteiktos sąlygos mankštintis. Taip pat nurodo, kad Vilniaus PN nėra ė vieno specialisto fiziniam lavinimui.
Paaiškina, kad Vilniaus PN buvo kalinamas karantino patalpose daugiau nei 20 parų, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 11 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. Teigia, kad karantino patalpose iš pradžių buvo kalinami 3 nuteistieji asmenys mažoje sekcijoje, paskui 4 asmenys ir teko mažiau nei 3.1 kv. m ploto.
Nurodo, kad Vilniaus PN visiškai nėra jokios antenos lizdo televizijai. Vilniaus PN nėra įrengta paprasta bendroji antena, todėl pareiškėjas ir kiti nuteistieji negali pažiūrėti laisvalaikiu televizijos, naujienų, sporto žinių ir kitų laidų.
Pažymi, jog Vilniaus PN 1-ojo būrio patalpose bausmę atlieka nuo 2021 m. birželio 3 d., t. y. daugiau nei 8 mėnesius. Taip pat pažymi, jog nuo pat pradžių kai buvo perkeltas į šį būrį, būrio maisto paruošimo patalpoje nebuvo ir nėra nė vieno techniškai tvarkingo šaldytuvo, kad jame būtų veikianti šaldymo kamera-šaldiklis, arba kad šaldytuvai tinkamai šaldytų. Teigia, kad tiktai pirmame būryje egzistuoja tokia problema su šaldytuvais ir, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas teigti, kad Vilniaus PN administracija sąmoningai diskriminuoja 1-ojo būrio nuteistuosius.
Akcentuoja, kad Vilniaus PN yra įrengti Vilniaus oro uosto kryptimi. Teigia, kad virš Vilniaus PN teritorijos pastoviai skraido lėktuvai dieną ir naktį, nuo lėktuvų skrydžių atsiranda triukšmas. Pažymi, jog dėl lėktuvų keliamo triukšmo negalėdavo ir negali išsimiegoti, yra pastoviai irzlus, jaučia nuovargį ir silpnumą.
Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN pareigūnai ir administracija leido neteisėtus veiksmus (neveikimą) t. y. nevykdė jiems teisės aktų priskirtų pareigų ir neveikė taip kaip privalėjo veikti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, buvo nerūpestingi, neatidūs, aplaidūs, neteisėti veiksmai ir neteisėtas neveikimas pasireiškė šiuo atveju civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio taikymo prasme tuo, kad nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų. Taip pat pažymi, jog nesilaikyta tarptautinės teisės aktų reikalavimų, t. y. Konvencijos 3 straipsnio, 14 straipsnio, Pakto 7 straipsnio ir 10 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio, 29 straipsnio nuostatų, BVK 7 straipsnio reikalavimų ir HN 134:2015.
Teigia, kad Kalėjimų departamento pareigūnai net vienerių metų laikotarpiu nė karto nepatikrino, kas dedasi Vilniaus PN 1-ame būryje ir kaip laikomasi dinaminės priežiūros koncepcijos, kokios kalinimo sąlygos, kaip vykdomi teisės aktai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, asmens kalinimas antisanitarinėse, nežmoniškose, žmogaus orumą žeminančiose sąlygose, neabejotinai yra Konstitucijos 21 straipsnio, Konvencijos 3 straipsnio ir Jungtinių tautų organizacijos bei Europos Konvencijos prieš kankinimą pažeidimas.
Paaiškina, jog asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia (lot. be kita ko) materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Nurodo, kad padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta priteisiant pakankamą, pareiškėjo prašomo dydžio piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN pareigūnai, ne tik pažeidė esmines ir prigimtines žmogaus teises, neturtines teises, bet tokiais savo neteisėtais veiksmais ir neteisėtu neveikimu, kuris buvo sistemingas ir piktybiškas, gana ilgą laiką, t. y. daugiau nei 11 mėnesių, ir truko intensyviai, tai buvo nevienkartinis pažeidimas.
Nurodo, kad dėl tokių neteisėtų pareigūnų veiksmų ir neveikimo, pareiškėjas pergyveno emociškai ir dvasiškai, verkė naktimis, pradėjo kamuoti nemiga, negalėjo užmigti, tapo uždaras, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė moralinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į patikslintą skundą prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti.
Nurodo, kad siekiant gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas nuo šių metų pradžios ir šiuo metu yra atliekami Vilniaus PN 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose esančių sanitarinių mazgų remonto darbai, t. y. atliekami tualetų, prausyklos bei dušo remonto darbai.
Teigia, jog iki minėtų remonto darbų Vilniaus PN 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose buvo įrengti 2 (du) tvarkingi sanitariniai mazgai. Viename sanitariniame mazge buvo įrengtas 1 klozetas, kitame sanitariniame mazge buvo įrengtas 1 pisuaras, dušas, kriauklės bei prausykla.
Atsakovas pasisako dėl pareiškėjo teiginio, kad tualeto patalpose įrengtas ir klozetas, ir pisuaras, kuriais naudojasi apie 20 asmenų. Atsakovas pažymi, jog vadovaujantis patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, klozetas arba pisuaras įrengiamas ne daugiau kaip 1 vienetas 15 asmenų. Teigia, jog įrengtu klozetu ir pisuaru galėjo naudotis ne daugiau nei 30 asmenų, todėl jokie teisės aktai nebuvo pažeisti.
Nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistai 2021 m. lapkričio 24 d. Vilniaus PN atliko 1-ojo nuteistųjų būrio bendro naudojimo tualeto, prausyklos, dušo ir kitų patalpų patikrinimą, kurio metu nebuvo nustatyta tokių pažeidimų, kuriuos savo skunde nurodo pareiškėjas.
Akcentuoja, kad Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus specialistai informavo, kad po minėtų remonto darbų 1-ojo būrio patalpose bus įrengti du tualetai su kriaukle bei du dušai. Remontus planuojama pabaigti šių metų antrame ketvirtyje.
Pažymi, jog atnaujinimo darbų vykdymo metu 1-ojo būrio nuteistieji gali naudotis tualetu, kuris yra gretimose patalpose. Tai atskira, vienvietė, rakinama, ne laikina tualeto patalpa.
Nurodo, kad tualetu pareigūnai ar kiti pašaliniai asmenys nesinaudoja.
Paaiškina, jog remonto metu Vilniaus PN administracija stengiasi sudaryti kuo mažiau nepatogumų kalinimo įstaigoje esantiems nuteistiesiems, tačiau dalis nepatogumų (ypatingai kylančios dulkės, padidėjęs triukšmas ar kt.) yra objektyviai niekaip neišvengiami, tačiau laikini ir būtini, siekiant užtikrinti geresnes gyvenimo / kalinimo sąlygas nuteistiesiems.
Vilniaus PN nuomone, jokie teisės aktų reikalavimai (taip pat ir HN 134:2015 17 punkte nustatytas reikalavimas) nebuvo pažeisti.
Pasisakydamas dėl sumontuotų apsauginių grotų, pažymi, jog grotų įrengimas yra numatytas Taisyklėse, jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Pažymi, kad visose Vilniaus PN patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.
Akcentuoja, kad Vilniaus PN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą. Tokiu būdu šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius. Teigia, jog patalpų šildymo sistema veikia visada, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose.
Nurodo, kad TV antenomis nuteistieji nėra aprūpinami, tačiau jie turi galimybę jas užsisakyti bei įsigyti Vilniaus PN esančioje parduotuvėje.
Paaiškina, jog Vilniaus PN bendrabučio gyvenamųjų patalpų virtuvėlės-poilsio kambariai aprūpinami inventoriumi, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis.
Teigia, kad Vilniaus PN 1-ame gyvenamajame nuteistųjų korpuse, kiekvienam nuteistųjų būriui (įskaitant ir pirmąjį nuteistųjų būrį) yra priskirtas specialistas (dinaminei priežiūrai).
Nurodo, kad karantino patalpoje Nr. 108 plotas – 14,39 kv. m., įrengtos 4 miegamos vietos. Paaiškina, jog kad vienam nuteistajam tenka apie 3,6 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Taip pat nurodo, jog karantino patalpoje Nr. 109 plotas – 19,78 kv. m., įrengtos 3 (trys) dviaukštės lovos, t. y. 6 (šešios) miegamosios vietos, o tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,3 kv. m. ploto. Akcentuoja, jog toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Teigia, kad su kitais pareiškėjo teiginiais dėl karantino patalpų trūkumo nesutinka, nes ginčo laikotarpiu jokių šių patalpų pažeidimų nustatyta nebuvo. Paaiškina, kad ginčo laikotarpiu dėl šių patalpų pastabų nebuvo gauta ir iš kontrolę atliekančio NVSC Vilniaus departamento.
Vilniaus PN nuomone, pareiškėjo abstraktūs teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų, juolab, kad karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, todėl pareiškėjas ten praleido itin trumpą laiką.
Vilniaus PN dėl lėktuvų keliamo triukšmo nurodo, jog Vilniaus PN nekontroliuoja Lietuvos Respublikos oro erdvės bei Vilniaus oro uosto veiklos.
Akcentuoja, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.
Vilniaus PN nuomone, pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Nurodo, jog su pareiškėjo reikalavimu atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nesutinka.
Vilniaus PN nuomone, pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Teigia, jog pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog, kreipusis į Vilniaus PN dėl pareiškėjo skundo, buvo paaiškinta, kad 2021 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 42-3869 buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo keliamus klausimus.
Paaiškina, jog, Kalėjimų departamento žiniomis, pareiškėjas pateikto atsakymo įstatymų nustatyta tvarka neskundė.
Akcentuoja, kad Vilniaus pataisos namai informavo, kad vis dar vykdomi remonto darbai, kuriuos planuojama užbaigti šių metų balandžio mėnesį.
Teigia, kad dėl šalyje paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės Kalėjimų departamento atstovų vizitacijos į pavaldžias įstaigas ribojamos ir organizuojamos tik esant svarbioms priežastims.
Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti Kalėjimų departamento ar Vilniaus PN viešajai atsakomybei – įstaigų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio.
Paaiškina, jog pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 vasario 14 d. buvo laikomas Vilniaus PN.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
1. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN
Pareiškėjas savo neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, jog Vilniaus PN buvo laikomas karantino patalpose netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2021 m. balandžio 11 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. buvo laikomas karantino patalpose, kur iš pradžių buvo laikomi 3 nuteistieji, po to 4, todėl vienam asmeniui teko mažiau nei 3,1 kv. m ploto.
2020 m. kovo 16 d. kalėjimų departamento direktorius įsakyme Nr. V-78 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų darbo organizavimo valstybės lygio ekstremalios situacijos metu“ nustatyti reikalavimai, taikomi siekiant apsaugoti asmenų sveikatą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-08-06 įsakymo Nr.V-249 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ pakeitimo 2.1. ir 2.2. punktuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Nuo 2021-09-27 patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (III t., b. l. 130–132), nustato tą patį minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose.
Vilniaus PN nurodė, kad karantino patalpos yra įrengtos kaip bendrabučio tipo patalpos (III t., b. l. 84). Taip pat Vilniaus PN pateikė karantino patalpų planą (II t., b. l. 18, III t., b. l. 129), kuriame nurodyta, kad karantino patalpos Nr. 108 plotas yra 14,39 kv. m, joje yra 4 lovos, o patalpos Nr. 109 plotas yra 19,78 kv. m., joje yra 6 lovos.
Taigi teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad jam būnant karantino patalpose buvo pažeistas 3,1 kv. m ploto reikalavimas, nes į bylą pateikti įrodymai, kad patalpų plotas ir asmenų, esančių jose skaičius (be to, ir pats pareiškėjas nurodo, kad jie buvo 3, o vėliau 4), atitiko teisės aktų reikalavimus. Taigi neteisėti Vilniaus PN veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas savo neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, jog Vilniaus PN pareiškėjui nebuvo užtikrintos sąlygos naudotis higieniškais sanitarinio mazgo (tualetų, prausyklos, dušo) įrenginiais bei, kad įrengtų pisuarų ar klozetų skaičius daug mažesnis nei numato teisės aktai.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 6.7 punkte numatyta, jog pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui).
Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 7.4 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietų prausykloje, tualete turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų (Aprūpinimo normų 7.6 punktas).
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus PN pateikė paaiškinimus (III t., b. l. 184 ir kt.) ir Pirmo aukšto, kur buvo laikomas pareiškėjas, planą (II t., b. l. 19, III t., b. l. 187), kuriame aiškiai matyti ir pažymėti įrengtas vienas atitvertas tualetas ir vienas pisuaras patalpoje, kuri pažymėta indeksu 1-17. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino šios patalpos įrengimą, jis sutapo su planu.
Teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN buvo įrengtas tinkamas skaičius sanitarinių mazgų, nes teisės aktai reikalauja bent po vieną tualetą arba pisuarą 15 asmenų. Teisės akto tekste vartojamas žodelis „arba“ reiškia, kad tualetas ir pisuaras (kaip ir buvo nustatyta, kad įrengta nagrinėjamoje byloje) gali būti įrengiame ne daugiau kaip 30 asmenų. Nagrinėjamu atveju šių reikalavimų buvo laikomasi, neteisėti Vilniaus PN veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos, nes pisuaras nebuvo atitvertas sienele, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, jam buvo nemalonu stebėti kitus asmenis, atliekančius gamtinius reikalaus, be to, kiti galėjo jį stebėti (tiek bausmę atliekantys asmenys, tiek pareigūnai).
Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta, nes teisės aktai nenustato pareigos pisuarus atitverti sienele nuo likusio patalpos ploto. Be to, patalpoje buvo įrengtas alternatyvus sanitarinis mazgas – unitazas, kuris buvo atitvertas nuo likusio patalpos ploto. Analogiškai šis klausimas sprendžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2020 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1333-624/2020 ir kt.).
Pareiškėjas teigia, kad tualete, prausykloje ir džiovykloje nuo lubų trupėjo tinkas, kad prausykloje buvo netinkama oro temperatūra, buvo atidarytas langas, traukė skersvėjis, nuo lubų bėgo vanduo, kuris buvo iš aukščiau esančios prausyklos, nešvarus, nes juo prausėsi kiti nuteistieji. Pareiškėjas nurodo, kad prausykloje nėra įrengta lentynėlė higienos priemonėms sudėti, palangė supuvusi.
HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Vilniaus PN pateikė į bylą 2022 m. balandžio 5 d. Turto valdymo skyriaus pažymą Nr. 14-2080 (III t., b. l. 122–124), kurioje nurodyta, kad aukštu aukščiau esančių dušų patalpos yra atnaujintos, grindyse įrengtas izoliacijos sluoksnis, dėl to vandens pratekėjimo į žemiau esančias patalpas nėra, palangės ir langai nesupuvę, pelėsio ar grybelio požymių nėra, lentynėlė buvo.
Atsakovas į bylą pateikė foto nuotraukas (II t., b. l. 17, III t., b. l. 192–193), kurios patvirtina, kad prausykla, tualetas, džiovykla yra tvarkingi įrengti ir prižiūrimi. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad foto nuotraukos darytos palankiu kampu, kad nesimatytų teisės aktų neatitikimų kaip gynybinę versiją.
HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.
2021 m. gruodžio 14 d. NVSC surašė Patikrinimo aktą (III t., b. l. 88–91), kuriame nurodyta, kad prausykloje užfiksuota žemesnė temperatūra nei reikalauja teisės aktai, tačiau taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad rastas atidarytas langas, todėl temperatūra buvo žemesnė galimai dėl to. Taigi teismas nekonstatuoja neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, nes nenustatyta, kad oro temperatūra yra žemesnė dėl pareigūnų atidaryto lango ar dėl šildymo sistemos nepakankamo šilumos tiekimo. Tokių duomenų byloje nėra.
Taigi teismas nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, nes jie paneigti į bylą pateiktais įrodymais: ne tik Vilniaus PN paaiškinimais, bet ir kitų institucijų – NVSC patikrinimo aktais, fotonuotraukomis. Teismo vertinimu, NVSC nenustatė pareiškėjo nurodytų trūkumų (supuvusios palangės, nuo lubų bėgančio vandens ir kt.), o nustatytus trūkumus (dėl žemesnės nei reikalaujama temperatūros) nulėmė ne neteisėti Vilniaus PN veiksmai.
Pareiškėjas teigė, kad gyvenamoje patalpoje, kur jis gyveno, nuolat tvyrojo smarvė, o galimybę kamerą išsivėdinti ribojo grotos.
HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Vilniaus PN į bylą pateikė fotonuotraukas (III t., b. l. 181–182) ir paaiškinimus, kaip įrengtos grotos ir kad atidaryti langus galimybė egzistavo. Pažymėtina, kad pateiktoje gyvenamosios patalpos Nr. 112 fotonuotraukoje (III t., b. l. 182) akivaizdžiai matyti atidarytas langas, kas patvirtina, kad langus atsidaryti galimybė objektyviai yra ir nuteistieji ja naudojasi.
Pareiškėjas teigia, kad gyvenamoje patalpoje, kur jis gyveno, buvo netinkamas apšvietimas. Dėl jo suprastėjo jo regėjimas.
HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Į bylą pateiktas NVSC patikrinimo aktas, kuris patvirtina, kad teisės aktų reikalavimų neatitinkantis apšvietimas nustatytas gyvenamojoje patalpoje Nr. 112 (III t., b. l. 89). Taigi HN 134:2015 14 punkto pažeidimai nustatyti ir įrodyti.
Vilniaus PN pateikė įrodymus, kad nustatytus trūkumus pašalino: 2022 m. sausio 14 d. Vilniaus PN raštu „Dėl atlikto patikrinimo“ nurodė, kad patikrinimo akto nustatytus trūkumus pašalino: gyvenamojoje patalpoje Nr. 112 pakeitė šviestuvus, pridėjo fotonuotraukas. Teismo vertinimu, Vilniaus PN įrodė, kad į nustatytus teisės aktų neatitikimus reaguoja operatyviai ir trūkumus šalina nedelsdami. Tačiau neteisėti veiksmai konstatuojami. Dėl grotų buvimo teisės aktų pažeidimai nenustatyti, nes jų įrengimą nustato teisės aktai (Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389). Pareiškėjo argumentai, kad grotos per tankios atmetami kaip paneigti į bylą pateiktomis foto nuotraukomis (III t., b. l. 183).
Pareiškėjas teigia, kad dušo įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes nėra krano, vanduo bėga šaltas, duše nėra veidrodžių. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad pateikta nuotrauka su veidrodžių yra ne iš to dušo, kuriuo naudojasi pareiškėjas.
Aprūpinimo normos 13.4 punkte nustatyta, kad dušo patalpose turi būti veidrodis.
Į bylą Vilniaus PN pateikė nuotraukas (III t., b. l. 179–181), kuriose matyti, kad veidrodis yra duše. Pareiškėjo teiginių, kad nuotrauka daryta kitame duše, Vilniaus PN nepaneigė, palyginus nuotraukų vaizdus, jie skiriasi. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Taigi šis pažeidimas – veidrodžio nebuvimas duše, pažeidžiant Aprūpinimo normos 13.4 punktą – laikomas nustatytu.
Pareiškėjo teiginius dėl krano nebuvimo ir šalto vandens duše teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes Vilniaus PN pateikė į bylą 2022 m. balandžio 5 d. Turto valdymo skyriaus pažymą Nr. 14-2080 (III t., b. l. 122–124), kurioje nurodyta, kad duše įrengta automatinė optimalios vandens temperatūros palaikymo sistema. Be to, dėl šalto vandens duše pareiškėjas nesikreipė nedelsiant, o tik praėjus tam tikram laikui, nusiskundimų nedetalizavo (kada kurią dieną buvo šaltas vanduo).
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN nėra įrengto poilsio kambario.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, nuostatose įtvirtinta, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui) (6.8 papunktis), kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (6.9 papunktis), maisto ruošimo patalpa (tik lengvajai nuteistųjų grupei) (6.10 papunktis). Kai esamose įkalinimo įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Taisyklių 6.6 – 6.12 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams (išskyrus laisvalaikio kambarį, kuris turi būti įrengiamas kiekvienam būriui) (7 punktas). Įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama kambario vieta maisto produktams laikyti (8.8 papunktis), laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui) (8.9 papunktis).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo būryje Vilniaus PN yra įrengta virtuvėlė, atskiro laisvalaikio (užsiėmimų kambario) nėra.
Teismas nepritaria Vilniaus PN pozicijai, kad teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Pirma, byloje nėra jokių įrodymų, kad laisvalaikio kambario negalima įrengti dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos, yra išimtinių aplinkybių. Antra, virtuvėlė negali būti laikoma poilsio kambariu Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių prasme, nes taisyklės aiškiai atskiria dvi skirtingas patalpas: virtuvėlę ir poilsio kambarį. Trečia, Kalėjimų departamentas taip pat savo raštuose buvo nurodęs Vilniaus PN administraciją įvertinti poilsio kambario įrengimo galimybes (III t., b. l. 41–42). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad poilsio kambario nebuvo įrengta. Vilniaus PN pažeidė teisės aktų reikalavimus. Analogiškos praktikos laikosi ir LVAT (2022 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-13-502/202).
Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo leista pasinaudoti bilijardo, teniso stalu, nebuvo organizuotas dinaminės priežiūros specialistų darbas, neužtikrinamas užimtumas, nebuvo sudaryta galimybė sportuoti.
Bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnyje nustatyta, kad pagrindinė pataisos įstaigų režimo paskirtis – padėti įgyvendinti nuteistųjų pataisos priemones ir užtikrinti pataisos įstaigų saugumą (1 dalis). Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonės yra socialinė reabilitacija ir užimtumas (2 dalis).
Vilniaus PN į bylą pateikė 2022 m. balandžio 6 d. Resocializacijos skyriaus specialisto tarnybinį pranešimą Nr. 64-1160 (III t., b. l. 125–127), kuriame nurodyta, kad nuteistiesiems yra sudaryta galimybė individualių konsultacijų metu bendrauti su Resocializacijos skyriaus specialistais, priklausomybių konsultantu bei psichologais. Yra galimybė bendrauti su kunigu, vienuole, CARITO darbuotojais, Vilniaus miesto evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenės savanoriais, A A savanoriais, savanoriais vedančiais užsiėmimus religinėmis temomis, emocijų atpažinimo temomis, karjeros temomis. Nuteistiesiems taip pat sudarytos galimybės dalyvauti įstaigoje organizuojamuose įvairaus pobūdžio konkursuose, turnyruose, žaisti stalo žaidimus bei skaityti knygas, naudotis riboto interneto prieiga, įsitraukti į įstaigos gerbūvio darbų atlikimą, dalyvauti agrokultūriniame projekte „Žalioji oazė“. Pareiškėjas nedirba, nesimoko (aukštojo išsilavinimo) bei neužsiiminėja individualia veikla. Jis turi galimybę, iš anksto raštu ar žodžiu informavęs bei suderinęs su Saugumo valdymo skyriaus specialistu dinaminei priežiūrai arba Resocializacijos skyriaus specialistu, naudotis 1-o gyvenamojo korpuso 5-ame aukšte esančiu biliardo stalu, Sveikatos priežiūros korpuso priklausomybių reabilitacijoje esančiu stalo teniso stalu, šalia 1-o gyvenamojo korpuso esančia sporto aikštele. Taip pat nuteistieji pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtintą grafiką gali lankytis 1-o gyvenamojo korpuso 5-ame aukšte esančioje bibliotekoje ir skaitykloje. Be to 1-o būrio nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos laisvalaikiu mankštintis lauke specialiai tam skirtoje vietoje su sporto inventoriumi.
Vilniaus PN pridėjo Vilniaus PN naudojimosi biblioteka taisykles, patvirtintas 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 3-178 (III t., b. l. 116–121), 2021 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 3-77 „Dėl 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistų (dinaminei priežiūrai) kuruojamų būrių“ (III t., b. l. 136–138).
Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad jo teisės užimtumo prasme buvo pažeistos, nes šie teiginiai yra paneigti į bylą Vilniaus PN pateiktais įrodymais (III t., b. l. 116–121, 125–127, 136–138), patvirtinančiais, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neatliko: pareiškėjui kuruoti buvo paskirtas specialistas, pareiškėjas, kaip ir kiti asmenys gali naudotis užimtumu, tačiau tam turi išreikšti valią.
Pareiškėjas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos, nes Vilniaus PN nėra įrengtos antenos, o jo antena neveikia tinkamai dėl blogo ryšio.
Vilniaus PN, teismui pareikalavus, 2022 m. balandžio 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nuteistieji turi galimybę naudotis bendru televizoriumi (III t., b. l. 84). Taip pat Vilniaus PN į bylą pateikė virtuvėlės foto nuotraukas (II t., b. l. 16), kurios patvirtina, kad televizorius yra. Vilniaus PN nurodė, kad jokių ryšio problemų nuteistisiems naudojantis savo antenomis nėra nustatyta, niekas nėra kreipęsis (III t., b. l. 84).
Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie jo teisių pažeidimą nesudarant jam galimybės žiūrėti televizorių yra paneigti.
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN virtuvėlėje esančiame šaldytuve neveikia šaldymo kamera. Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (III t., b. l. 197) nurodo, kad virtuvėlėje yra šaldytuvas, kuris tinkamas naudojimui. Taip pat į bylą pateiktos virtuvėlės foto nuotraukos, kuriose matyti šaldytuvai (II t., b. l. 16), kurių vienas turi atskirai įrengtą šaldymo kamerą (arčiau lango stovintis šaldytuvas su 2 durelėm).
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie jo teisių pažeidimą nesudarant jam galimybės naudotis tinkamai veikiančiu šaldytuvu yra paneigti.
Pareiškėjas teigia, kad jo teisės yra pažeidžiamos Vilniaus PN atliekant remontą – galima naudotis tik vienu sanitariniu mazgu, be to, visur daug dulkių, purvo, kuris nešamas į gyvenamąsias patalpas.
Byloje nėra ginčo, kad remontas pradėtas 2022 m. sausio 17 d. ir vyko iki ginčo laikotarpio pabaigos(2022 m. vasario 14 d.).
Vilniaus PN 2022 m. balandžio 5 d. Pažymoje „Dėl Vilniaus apygardos administraciniam teismui paaiškinimų ir įrodymų pateikimo“ (III t., b. l. 122–124) nurodė, kad remonto metu nuteistieji gali naudotis vienu rakinamu tualetu. Teigia, kad nuteistieji gali naudotis kitais sanitariniais mazgais, vaikščioti, todėl tualetų netrūksta.
Teismas konstatuoja Aprūpinimo normos 7.4 punkto ir 7.6 punkto pažeidimą nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. vasario 14 d., nes remonto metu pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl 15 asmenų tenkančio bent vieno sanitarinio mazgo.
Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad dėl remonto jis priverstas kvėpuoti dulkėmis, jos nešamos į gyvenamąsias patalpas. Pirma, kaip nurodo, Vilniaus PN, remonto darbai atskirti durimis, jos visada uždarytos vykdant darbus. Antra, patalpas pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos). Trečia, pareiškėjas su skundais į Vilniaus PN administraciją dėl remonto darbų nesikreipė, nusiskundimų nekonkretizavo.
Pareiškėjas teigia, kad dėl lėktuvų keliamo triukšmo patyrė neturtinę žalą, negalėdavo ir negali išsimiegoti, yra pastoviai irzlus, jaučia nuovargį ir silpnumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką.
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – Triukšmo valdymo įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekti išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai (1 punktas); žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas (2 punktas).
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) kompetencijai priskirta pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdyti visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę). Pagal Sričių, kuriose Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-1179, 1.1. papunktį stacionarių triukšmo šaltinių keliamas triukšmas pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ pripažįstamas ūkinės komercinės veiklos veiksniu, galinčiu turėti įtakos visuomenės sveikatai, nurodytas stacionarių triukšmo šaltinių keliamas triukšmas pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ maksimalių triukšmo ribinių lygių nenustato.
Taigi Vilniaus pataisos namams nėra nustatyta pareigų, susijusių su lėktuvų keliamo triukšmo matavimų, stebėsena, kontrole. Kadangi teisės aktuose tokių pareigų Vilniaus PN nenustatyta, nekonstatuojami ir neteisėti veiksmai šiuo aspektu.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas gali būti tenkinamas iš dalies, nes nustatyta, jog Vilniaus PN neužtikrino pareiškėjo laikymo įstaigoje nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (dėl apšvietimo, dėl veidrodžio duše nebuvimo, dėl poilsio kambario nebuvimo, dėl vieno sanitarinio mazgo remonto metu). Kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai apie galimus Vilniaus PN neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. LVAT administracinėje byloje Nr. A-520-2275/2012 yra nurodęs, jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė, kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika taikoma ir LVAT nagrinėtose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (bylos Nr. A-2-718/2007, A-444-619/2008, A-146-1240/2011, A-756-143/2012 ir kt.).
Įvertinus teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, proceso šalių argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus PN neveikė taip kaip privalėjo veikti (dėl apšvietimo, dėl veidrodžio duše nebuvimo, dėl poilsio kambario nebuvimo, dėl vieno sanitarinio mazgo remonto metu), todėl sutiktina su pareiškėju, jog esant paminėtoms aplinkybėms, pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų.
Tačiau sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, jog nustatyti trūkumai Vilniaus PN šalinami operatyviai, šiuo metu atliekamas remontas, siekiant pagerinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų padėtį, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę nelaikytini tokiais intensyviais, todėl spręstina, jog jo teisių pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis Nr. A-444-619/2008).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo D. P. skundo reikalavimas tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, laikant jį Vilniaus PN nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. vasario 14 d.
2. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento
Patikslintame skunde pareiškėjas prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo posėdyje pareiškėjas pakeitė reikalavimą (Kalėjimų departamento atstovė su tuo sutiko) ir prašė pripažinti, kad jo teisės buvo pažeisto, neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisti.
Pareiškėjas patikslintame skunde (III t., b. l. 77) nurodo, kad Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai pasireiškė metus laiko netikrinant Vilniaus PN 1-ajame būryje laikomo pareiškėjo kalinimo sąlygų, nors skundus Kalėjimų departamentas buvo gavęs. Kalėjimų departamentas su šiais argumentais nesutinka.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 9 d. (gavimo NVCS data) kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą su skundu (II t., b. l. 33–37), kuris dalį pareiškėjo skundo persiuntė Kalėjimų departamentui (II t., b. l. 32).
Kalėjimų departamentas 2021 m. lapkričio 25 d. minėto pareiškėjo skundo dalį persiuntė Vilniaus PN, nurodydamas išsiaiškinti skunde keliamus klausimus ir atsakyti pareiškėjui (II t., b. l. 38–39).
2021 m. gruodžio 31 d. Vilniaus PN raštu „Dėl kalinimo sąlygų“ Nr. 42-3869 (IV t., b. l. 12–14) pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2021 m. spalio 29 d. skundą.
Dėl skundo persiuntimo. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVP) 183 straipsnis nustato, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (2 dalis). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis). Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų, jų pareigūnų, taip pat antstolių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Seimo skiriamiems kontrolieriams arba kitoms valstybės institucijoms (5 dalis).
Vadovaujantis nurodytais teisės aktais, teismas nenustatė neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų persiunčiant pareiškėjo skundą Vilniaus PN, nes tokią skundų nagrinėjimo tvarką nustato teisės aktai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Kalėjimų departamentas informavo pareiškėją apie skundo persiuntimą (II t., b. l. 38) ir taip pat pareiškėjui nurodyta (kad skundas persiųstas iš Kalėjimų departamento, o šiam iš NVSC) Vilniaus PN jam pateiktame atsakyme (IV t., b. l. 12–13). Pareiškėjui Vilniaus PN atsakė, nurodė atsakymo apskundimo tvarką (IV t., b. l. 12–13). Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas ja pasinaudojo, skundė Kalėjimų departamentui, po to teismui bei kad teismas Kalėjimų departamento veiksmus būtų pripažinęs neteisėtais.
Dėl ginčo laikotarpiu neatlikto Vilniaus PN patikrinimo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu 2006 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 4/07-31, 43 punktas nustato, kad Įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų vykdymą Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse kontroliuoja Kalėjimų departamento direktorius per savo pavaduotojus, jam tiesiogiai pavaldžių Kalėjimų departamento administracinių padalinių, taip pat šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovus
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo reglamento, patvirtinto 2021 m. rugsėjo 16 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 4/07-31 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo” Nr. V-304, 11 punktas nustato, kad Kalėjimų departamento padaliniai užtikrina įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir kituose teisės aktuose departamentui nustatytų uždavinių įgyvendinimą, pagal kompetenciją organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja departamentui pavaldžių įstaigų veiklą ir teikia joms rekomendacijas, formuoja bendrą departamentui pavaldžių įstaigų veiklos ir personalo strategiją, užtikrina valstybinių programų įgyvendinimą, organizuoja departamento direktoriaus sprendimų vykdymą bei jų kontrolę.
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonės veiklos kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V-95 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonės veiklos kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (II t., b. l. 158–194) 1 punktas skelbia, kad jis nustato Kalėjimų departamento administracijos padalinių veiklą organizuojant ir atliekant pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklos stebėseną ir vidaus kontrolę. Vienas iš kontrolės veiklos būdų yra kontrolė išvykstant į įstaigą, kai jos patikrinimas atliekamas vietoje, reaguojant į rizikos veiksnius arba prevenciniais tikslais (5.2 papunktis).
Kalėjimų departamentas paaiškina (II t., b. l. 157), kad iki COVID-19 pandemijos patikrinimai buvo atliekami reguliariai. Dėl šalyje paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės Kalėjimų departamento atstovų vizitacijos į pavaldžias įstaigas ribojamos ir organizuojamos tik esant svarbioms priežastims (IV t., b. l. 9). Į bylą Kalėjimų departamentas pateikė 2021 m. lapkričio 25 d. Pažymą „dėl netikėto budinčiųjų pamainų darbo drausmės, darbo organizavimo bei įeinančių ir įvažiuojančių transporto priemonių patikrinimo Vilniaus pataisos namuose“ Nr. LV-5505 (III t., b. l. 18–24).
Išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamentas pareiškėjo teisių ginčo laikotarpiu (nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. vasario 14 d.) nepažeidė, neteisėtų veiksmų neatliko, nes patikrinimai buvo atliekami (III t., b. l. 18–24), pareiškėjo skundas išspręstas teisės aktų nustatyta tvarka (persiųstas pagal kompetenciją Vilniaus PN, kur jis buvo išnagrinėtas, pateiktas atsakymas, pareiškėjas jo neskundė), patikrinimų atlikimas buvo ribojamas dėl COVID-19 pandemijos plitimo grėsmės. Teismo vertinimu, ši priežastis yra svari ir reikšminga, be to, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos (jis turėjo teisę kreiptis su skundu, į jo skundą buvo atsakyta).
Taigi apibendrinant nagrinėjamoje byloje teismas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytus kalėjimų departamento pareigūnų veiksmus, nenustatė neteisėtų veiksmų. Prašymą atlyginti neturtinę žalą teismas atmeta, nes prievolės atlyginti patirtą neturtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos būtinų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė jokių neteisėtų Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, konstatuoti jo teisių pažeidimą, nes nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas prašo priteisti jam 21 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias jis patyrė dėl pašto išlaidų, skundų ir dokumentų kopijų darymo.
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, reikalavimų atžvilgiu, todėl gali būti sprendžiama dėl dalies pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pareiškėjas nepridėjo jokių įrodymų apie savo patirtas išlaidas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 41 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo D. P. teisės, laikant jį Vilniaus pataisos namuose nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. vasario 14 d.
Pareiškėjo D. P. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.