Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Ž. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei V. Ž., išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyrius Mažeikių rajone, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovė V. Ž. 2022 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nepilnamečio vaiko E. P. gyvenamoji vieta nustatyta su A. P. jo gyvenamojoje vietoje bei iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas sūnui, sustabdytas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1779-1118/2021 dalies, kuria iš ieškovo A. P. priteistas išlaikymas sūnui E. P., vykdymas; pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti A. P. laikinąją bendravimo su sūnumi tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

15. Argumentuoja, jog prašymą grindė iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, kadangi dėl galimo smurto prieš šalių sūnų 2021 m. lapkričio 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas 2022 m. sausio 27 d. buvo nutrauktas, ieškovas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neskundė. Priimant 2022 m. vasario 11 d. nutartį dar nebuvo suėjęs nutarimo apskundimo terminas. Teigia, kad tik įsiteisėjus nutarimui išnyko aplinkybė, dėl kurios nepilnamečio vaiko laikinoji gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, o ji neturėjo ir negalėjo turėti duomenų, kada tiksliai ieškovas gavo nutarimą, be to, pats ieškovas telefonu jai tvirtino, kad nutarimą apskųs. Kai tik jai tapo žinoma apie įsiteisėjusį nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, ji pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Taigi, tai yra nauja aplinkybė. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsirado dar viena nauja aplinkybė – ji nebegyvena su R. J., prieš kurį ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji gyvena viena su nepilnamečiais vaikais, juos atsakingai rūpinasi ir jokių pažeidimų nenustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jokių naujų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neatsirado.

16. Teigia, kad ieškovas sąmoningai trukdė ir iki šiol vis dar trukdo sūnui bendrauti su ja, nereaguoja į institucijų įspėjimus, nevykdo teismo nutarties dėl nustatyto nepilnamečio sūnaus ir atsakovės laikinojo bendravimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių ir į jos argumentus neatsižvelgė.

18. Pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė dėl ikiteisminio tyrimo dėl galimo smurto panaudojimo prieš šalių nepilnametį sūnų nutraukimo nėra nauja. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2022 m. sausio 27 d. nutarimu, o jis ieškinį teismui pareiškė tik 2022 m. vasario 2 d. Pažymi, kad ieškinį pareiškė atsižvelgęs į paties sūnaus nenorą grįžti gyventi pas motiną ir jos sugyventinį. Taip pat teigia, jog nėra nauja ir atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji nebegyvena su R. J., priešingai, pati atsakovė 2022 m. vasario 17 d. pateiktame skunde dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutarties nurodė šią aplinkybę ir skundą grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamu atveju. Teigia, kad atsakovė iki šiol nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio, kad su sugyventiniu nebegyvena, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas sūnus pažymėjo, kad bendrauti norėtų tik su mama, tačiau ne su jos sugyventiniu.

19. Pažymi, kad sūnus su juo ir jo šeima gyvena nuo 2021 metų lapkričio mėnesio, vaikui sukurta saugi ir pilnavertė gyvenimo aplinka, jis lanko darželį, turi susiradęs draugų. Mano, kad šiuo metu panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir grąžinus vaiką į atsakovės šeimą, vaikas patirtų nereikalingą stresą, gyvenimiškus nepatogumus, galbūt tai turėtų įtakos jo psichikos stabilumui ateityje, o, pavyzdžiui, teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą ir nustačius nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą su juo, sūnui dar kartą tektų keisti gyvenamąją vietą, gyvenamą aplinką, tai akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams.

21. Skyrius 2022 m. kovo 4 d. teismui pateikė išvadą Nr. SSD-1215, kurioje akcentavo, kad pokalbių su motina metu vaikas patiria psichologinį spaudimą, yra skaudinamas bei galbūt manipuliuojama vaiko nuomone, todėl pasisakė, jog ieškovės prašyme nurodytos laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas neatitiktų vaiko interesų. Kad iki teismo sprendimo nebūtų manipuliuojama vaiko nuomone ir vaikas nepatirtų spaudimo, buvo pasiūlyta vaiko ir motinos bendravimą užtikrinti prižiūrint socialiniams darbuotojams. Pažymi, kad vaikas išsakė savo nuomonę, jog nori bendrauti su mama, bet gyventi nori su tėčiu, taip pat teigė, kad ne kartą ji mušė tiek mama, tiek jos sugyventinis R. J., jo vaikas bijo. Pažymi, jog nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant objektyvių medicininių duomenų apie vaiko galbūt patirtą skausmą ar sužalojimus, tačiau įvertinus vaiko amžių akivaizdu, kad pats nuvykti pas medikus ir apginti savo interesus vaikas negali. Tuo metu vaikas gyveno su motina, todėl būtent ji turėjo užtikrinti jo saugumą ir esant reikalui sveikatos priežiūrą bei pagalbos suteikimą, o galbūt tai padaryta nebuvo.

22. Pažymi, kad nors atsakovė teigia su R. J. nebegyvenanti, tačiau ieškovas teigia, kad vaiko bendravimo su motina telefonu metu girdisi neblaivaus R. J. balsas, jis necenzūriniais žodžiais, kuriuos girdėjo vaikas, įžeidinėjo ieškovą ir jo šeimą. Nėra garantijų, kad atsakovė ateityje negyvens su R. J.

23. Nurodo, kad vaikui yra sudarytos sąlygos bendrauti su motina nuotoliniu būdu, pasitaiko nesutarimų, tačiau vaiko tėvai pradėjo dėti pastangas, kad užtikrintų vaiko susitikimus socialinių paslaugų centruose. Šalims kyla sunkumų, nes tiek ieškovo, tiek atsakovės šeimos neturi automobilių, pasitaiko kliūčių dėl vaiko ligos, kurias tėvas pateisina gydytojo pažymomis. Tuo tarpu atsakovė iki gegužės mėnesio į susitikimus su vaiku neatvykdavo motyvuodama savo ir vaikų liga, bet įrodymų nepateikė. ?

24. Nurodo, kad atsakovės šeimoje 2021 m. gegužės 19 d. vaiko situacijos vertinimo metu nustatyti rizikos veiksniai – vaikas nelankė švietimo įstaigos, šeimai kildavo sunkumų savarankiškai patenkinti vaiko poreikius, rūpintis jo auklėjimu ir ugdymu, tėvai nuolat ignoruodavo vaiko ugdymosi poreikius ir buvo jį apleidę, neužtikrino vaiko asmeninės erdvės, aplinka kėlė grėsmę jo sveikatai, šeimos gyvenamoji aplinka buvo apleista, nešvari netvarkinga, neatitinkanti pagrindinių higienos normų. Šeimos galimybės gauti reikalingas paslaugas yra ribotos dėl gyvenamosios vietos nuošalumo, šeima nebuvo motyvuota spręsti problemas, nesuvokė pagalbos reikalingumo. 2021 m. rugpjūčio 26 d. pagalbos plane fiksuota, kad pasitvirtino pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą, vaikai gyveno nesaugiomis, antisanitarinėmis sąlygomis, šeimai buvo pasiūlyta pagyventi Šeimos krizių centre ir susitvarkyti gyvenamąją aplinką. Vaiko motina apsigyveno giminaičių namuose. Pakartotinai vertinant sąlygas jos buvo pagerėjusios, bet nustatyta, kad E. P. nelanko ugdymo įstaigos, mama izoliuoja vaiką nuo socialinės aplinkos, neužtikrina vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu. Mažeikių gerovės centras 2022 m. gegužės 25 d. pateikė informaciją, kad mama pagalbos planą vykdė, bendradarbiavo su specialistais, gerina gyvenimo sąlygas, užtikrino vaiko ugdymo procesą, deklaravo gyvenamąją vietą, dalyvavo pozityvios tėvystės mokymuose, lankė psichologo užsiėmimus. Po paskutinio atvejo vadybos posėdžio mama vengė susitikimų su socialiniu darbuotoju, neatsiliepė į skambučius, neinformavo apie pokyčius šeimoje, apsilankymo metu retai randama gyvenamojoje vietoje, pastebėta nuotaikų kaita, nebendradarbiavo su specialistais. Gegužės mėnesį situacija pagerėjo, motina labiau bendradarbiauja, informuoja apie pokyčius, bet neteikia reikalingų dokumentų.

25. Nurodo, kad šiuo metu vaikas lanko ugdymo įstaigą, be to, priešingai nei nurodyta Kretingos socialinių paslaugų centro rašte, tėvas rūpinosi psichologo paslaugų sūnui gavimu, vaikui yra užtikrinama tinkama sveikatos priežiūra, rūpestinga slauga susirgus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

27. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

28. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, o CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1578-823/2016; Nr. 2-668/236/2017; Nr. e2-804-516/2017). Įrodyti, kad atsirado laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (CPK 12, 178 straipsnis).

29. Apeliantės teigimu, atsirado naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, o iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas bei sustabdytas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1779-1118/2021 dalies, kuria iš ieškovo A. P. priteistas išlaikymas sūnui, vykdymas. Apeliantė nurodo, kad įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d. nutarimas, kuriuo prieš ją ir jos sugyventinį R. J. nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto panaudojimo prieš nepilnametį sūnų, be to ji nebegyvena su R. J.

30. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje vertino atsakovės nurodytas aplinkybes ir konstatavo, jog tai, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nėra nauja aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka ir pažymi, jog nutrauktu ikiteisminiu tyrimu atsakovė argumentavo tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, tiek skunde dėl šios nutarties. Taigi, apeliantės argumentai jau buvo įvertinti, o tai, kad, apeliantės teigimu, priimant 2022 m. vasario 11 d. nutartį nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dar nebuvo įsiteisėjęs, o šiuo metu jau yra įsiteisėjęs, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad aplinkybė dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo yra nauja. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad nebegyvena su buvusiu sugyventiniu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo keisti laikinai nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu.

31. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartis palikta nepakeista ir konstatuota, kad vaikas buvo paimtas iš tuo metu buvusios nesaugios aplinkos ir apgyvendintas pas tėvą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nepilnamečiam vaikui gyvenant su ieškovu, pastarasis netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečio vaiko sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, daro žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaiką. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių sūnumi yra tinkamai rūpinamasi, jis lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad ieškovas netinkamai rūpinasi vaiku, o vaiko teisių apsaugos institucijos atsiliepime taip pat nurodyta, kad taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas neatitiktų geriausių vaiko interesų.

32. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, atsižvelgus į vaiko amžių, šiuo metu yra ypač svarbu sudaryti bent minimaliai stabilias, ramias ir saugias gyvenimo ir vystymosi sąlygas, todėl nėra teisinio pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šiuo metu atsakovės situacija galbūt yra pasikeitusi, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad nepilnamečio vaiko teises ir interesus šiuo metu geriau užtikrina jo tėvas, su kuriuo vaikas šiuo metu gyvena. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos specialistai patikrino vaiko aplinkos sąlygas, nustatė, kad jos yra tinkamos, vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

34. Kaip minėta, atsakovei, prašančiai panaikinti pritaikytą laikinąją priemonę, tenka pareiga įrodyti, kad vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu bus pažeisti vaiko interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad vaiko gyvenamoji vieta su tėvu yra nesaugi, kad vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymas iki teismo sprendimo geriausiai atitiktų vaiko interesus (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Taigi vaiko gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tėvų interesų patenkinimui, o vaiko interesų užtikrinimui.

35. Apeliantei argumentuojant, kad ieškovas jai trukdo bendrauti su sūnumi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės prašymu Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi nustatyta laikina jos bendravimo su sūnumi tvarka. Byloje nustatyta, kad abi šalys nededa pakankamai pastangų, kad tinkamai vykdytų teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartyje nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovui nevykdant nutarties atsakovė turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio jos vykdymo.

36. Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.