Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013 m. vasario 14 d., apie 20.00 val., Taikos pr. prie namo Nr. 81, Klaipėdos m., veikdami bendrininkų grupe, pasivijo einančius nepilnamečius R. S. ir N. Š.. A. K. nukentėjusiesiems liepė pasakyti tėvų telefono numerius, o nukentėjusiesiems išsiėmus telefonus, A. K. R. S. liepė jam atiduoti telefoną. Nukentėjusiajam atsisakius atiduoti telefoną, A. K. pagrasino papjauti ir, išsitraukęs peilį, jo geležtę įrėmė R. S. į pilvą, bei, pagrasinęs papjauti, pakartotinai pareikalavo atiduoti telefoną. R. S. išsigandęs grasinimų ir peilio, atidavė A. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 305“. Tuo pačiu metu, G. S. jėga iš nukentėjusiojo N. Š. rankų ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną “N. A. 200“ bei pareikalavo atiduoti pinigus. N. Š. atsakius, kad pinigų neturi, G. S. patikrino jo rūbų kišenes, rado ir pagrobė piniginę, kurioje buvo elektroninis autobuso bilietas, I. S. bibliotekos kortelė. Pagrobę daiktus A. K. ir G. S. nukentėjusiesiems liepė pasišalinti, pagrasinę, kad papjaus. Tokiu būdu, G. S. ir A. K., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami peilį, iš R. S. pagrobė jo motinai A. S. priklausantį 355 Lt vertės turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 305“ su atminties kortele bendros - 350 Lt vertės ir su SIM kortele - 5 Lt vertės, bei iš N. Š. pagrobė jo motinai D. Š. priklausantį 341 Lt vertės turtą: mobiliojo ryšio telefoną „N. A. 200“ - 259 Lt vertės, su SIM kortele - 20 Lt vertės, piniginę „Puma“ - 50 Lt vertės, kurioje buvo elektroninis autobuso bilietas - 8 Lt vertės, bei bibliotekos kortelė - 4 Lt vertės.

G. S. ir A. K., panaudodami peilį, pagrobė svetimą turtą:

2013 m. vasario 15 d., apie 12.50 val., Pietinės g., prie namo Nr. 17 Klaipėdos m., veikdami bendrininkų grupe, pasivijo einantį nepilnametį M. S.. G. S. rankomis sugriebęs nukentėjusįjį už pečių, liepė eiti jam į priekį. Atėjus prie tvenkinio, esančio Pietinės g. prie namo Nr.17, A. K. išsitraukė peilį ir jį atstatė į nukentėjusįjį, o G. S. pareikalavo atiduoti telefoną. Nukentėjusysis bijodamas, kad nebūtų panaudotas peilis, padavė telefoną „Sony Ericsson Xperia X8“. Po to G. S. paklausė, ar nukentėjusysis neturi grandinėlės, patikrino nukentėjusiojo kaklą, rankų riešus. Išsigandęs M. S. pats parodė, kad turi piniginę. G. S. iš piniginės išėmė ir pagrobė elektroninį autobuso bilietą. Tokiu būdu, G. S. ir A. K., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami peilį, iš M. S. pagrobė jo tėvui D. S. priklausantį 248 Lt vertės turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Xperia X8“ - 240 Lt vertės, autobuso elektroninį bilietą - 8 Lt vertės.

5.G. S. ir A. K., panaudodami peilį, pagrobė svetimą turtą:

2013 m. vasario 15 d., apie 13.00 val., Statybininkų g., prie namo Nr. 43, Klaipėdos m., veikdami bendrininkų grupe, priėjo prie D. S. ir G. S. pareikalavo atiduoti piniginę ir telefoną. Nukentėjusiajam atsakius, kad neduos, A. K. pagrasino padurti rankoje laikomu peiliu, o G. S. pats iš D. S. kišenės ištraukė ir pagrobė piniginę - 20 Lt vertės, kurioje buvo 80 Lt.

G. S. ir A. K., panaudodami peilį, pagrobė svetimą turtą:

2013 m. vasario 17d., apie 20.50 val., Naujakiemio g., prie namo Nr. 7, Klaipėdos m., veikdami bendrininkų grupe, pasivijo einančius nepilnamečius G. J. ir L. L.. G. S. sugriebė viena ranka G. J. už peties, o kita ranka prie kaklo pridėjo peilį ir pagrasino papjauti, jeigu pastarasis šauks, pareikalavo atiduoti telefonus, grandinėlę, piniginę. G. J. išsigandęs grasinimų ir peilio, padavė G. S. du mobiliojo ryšio telefonus „Samsung Galaxy ace S5830“ ir „iPhone3G MB489B/A“, bei piniginę, kurioje buvo 40 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. S. pats patikrino G. J. kišenes, atitraukė striukę, tačiau nieko vertingo nerado ir nepagrobė. Tuo pačiu metu, A. K. įrėmė į šoną L. L. peilį ir pareikalavo atiduoti telefoną. L. L., išsigandęs peilio, padavė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. K. pareikalavo pinigų, grandinėlių, o L. L. atsakius, kad neturi, A. K. apžiūrėjo nukentėjusiojo kuprinę. L. L. padavė iš kuprinės išimtą piniginę A. K., kurią šis apžiūrėjo ir paėmė autobuso elektroninį bilietą. Tokiu būdu, G. S. ir A. K., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami peilį, iš G. J. pagrobė jo motinai J. J. priklausantį 978 Lt vertės turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy ace S5830“ su 2 GB atminties kortele, bendros 688 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „iPhone3G MB489B/A“ - 200 Lt vertės, piniginę - 50 Lt vertės, kurioje buvo 40 Lt; ir iš L. L. pagrobė jo tėvui E. L. priklausantį 128 Lt vertės turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT“ - 120 Lt vertės, elektroninį autobuso bilietą - 8 Lt vertės.

G. S. ir A. K., panaudodami peilį, pagrobė svetimą turtą:

2013 m. vasario 18d., apie 15.30 val., prie mokyklos, esančios Laukininkų 30, Klaipėdos m., veikdami bendrininkų grupe, pasivijo einančias nepilnametes A. T. ir A. Ž.. G. S. sugriebė A. T. už alkūnės ir liepė nebėgti, pagrasino sumušti, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusiajai atsakius, kad telefono neturi, stipriau suspaudė ranką ir pareikalavo atiduoti viską ką turi kišenėse. Išsigandusi A. T. atidavė G. S. turėtus 10 Lt. Tuo pačiu metu, A. K. sugriebė už rankos A. Ž. ir pareikalavo mobiliojo ryšio telefono, jai į pilvą įrėmė peilį. A. Ž. atsakius, kad telefono neturi, A. K. pareikalavo atiduoti viską ką turi kišenėse. A. Ž. išsigandus peilio, rodant kišenes, iš kišenės iškrito joje buvę 3 Lt, kuriuos nuo žemės surinko ir pagrobė A. K.. Tokiu būdu, G. S. ir A. K., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami peilį, iš A. T. pagrobė jos motinai N. T. priklausančius 10 Lt, bei iš A. Ž. pagrobė jos motinai S. O. priklausančius 3 Lt.

G. S. ir A. K., panaudodami peilį, pagrobė svetimą turtą:

2013 m. vasario 18 d., apie 16.00 val., prie mokyklos, esančios Statybininkų 2, Klaipėdos m., veikdami bendrininkų grupe, pasivijo einantį mažametį E. P.. A. K. atstatė peilį į E. P. ir pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, pagrasinęs, kad papjaus. E. P., išsigandęs grasinimo ir peilio, pats padavė A. K. savo mobiliojo ryšio telefoną “LG“. Tuo metu G. S. stovėjo netoliese ir saugojo aplinką. Tokiu būdu, G. S. ir A. K., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami peilį, iš E. P. pagrobė jo motinai R. P. priklausantį 304 Lt vertės turtą: mobiliojo ryšio telefoną „LG“ - 299 Lt vertės, su SIM kortele - 5 Lt vertės.

2013 m. vasario 6 d. J. T. turto pagrobimas

(BK 180 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 6 d., apie 21.38 val., autobusų stotelėje, Taikos pr., kartu su A. K. priėjo prie nukentėjusiojo, J. T., stovėjusio autobusų stotelėje, ir pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Vaikinas pasakė, kad gali atiduoti piniginę. A. K., arba G. S. turėjo peilį, tačiau kuris konkrečiai jį laikė rankoje, neatsimena. Papjauti nukentėjusįjį negrasino. G. S. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė telefoną „Samsung Galaxy SIII“, o A. K. pareikalavo atiduoti piniginę, tačiau jos nepagrobė. Skubėjo pabėgti iš įvykio vietos, kol neatvažiavo autobusas. Pagrobtą telefoną tą patį vakarą pardavė, pinigus pasidalino.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 6 d., kartu su G. S. eidami nuo Žvejų kultūros rūmų, autobusų stotelėje pamatė stovintį vieną nukentėjusįjį J. T.. G. S. priėjo prie nukentėjusiojo ir kažką jam pasakė. A. K. pamatė G. S. nubėgantį, suprato, kad jis kažką pagrobė. Tada prie nukentėjusiojo priėjo A. K.. Nukentėjusysis atsakė, kad piniginės neturi, todėl A. K. nubėgo. Pasivijęs G. S., sužinojo, kad šis pagrobė mobilaus ryšio telefoną. A. K. turėjo peilį, tačiau juo nukentėjusiajam negrasino. Ar G. S. turėjo peilį, nežino.

Nukentėjusysis J. T. parodė, kad 2013 m. vasario 6 d., apie 21.38 val., „Žvejų rūmų“ autobusų stotelėje, laukė autobuso. Į autobusų stotelę atėjo abu kaltinamieji. Vienas kaltinamasis žiūrėjo autobuso tvarkaraštį, o A. K. priėjo prie J. T.. Eidamas jis išsitraukė atlenkiamą peilį ir priėjęs pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. J. T. siūlė atiduoti piniginę, tačiau vyras pareikalavo greičiau duoti telefoną. J. T. pats išsitraukė ir padavė vyriškiui mobiliojo ryšio telefoną „Samung Galaxy SIII“. Tuo metu kitas vyriškis liepė duoti piniginę. J. T. pasakius, kad joje nieko nėra, abu vyriškiai nubėgo. J. T. atpažįsta abu kaltinamuosius, tai tie patys asmenys, kurie pagrasinę peiliu, pagrobė jo telefoną.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis J. T. atpažino kaltinamąjį A. K., kaip asmenį, kuris, pagrasinęs peiliu, pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b.l. 26-29).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis J. T. atpažino kaltinamąjį G. S., kaip asmenį, kuris iš jo kartu su A. K. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ir reikalavo atiduoti piniginę ( 1 t., b.l. 30-33).

Nukentėjusysis ir nukentėjusiojo J. T. atstovas pagal įstatymą A. T. parodė, kad 2013 m. vasario 6 d., apie 21.50 val., į namus grįžęs sūnus J. T. pasakė, kad du vyrai, pagrasinę peiliu, iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samung Galaxy SIII“, kurio vertė 2036 Lt. Telefone buvo SIM ir atminties kortelės. Telefonas buvo draustas UAB “Bitės draudimu“.

Nukentėjusysis A. T. pateikė dokumentus: mobiliojo ryšio telefono „Samung Galaxy SIII“ specialiosios paslaugos teikimo sutartį 2012-12-09 Nr. GSAD/92163/2012 ir draudimo liudijimą, patvirtinančius, kad 2012 m. gruodžio 9 d. A. T. įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Samung Galaxy SIII“, IMEI X (I t., b.l. 17-18, 19-21).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji G. S. ir A. K., panaudodami peilį, iš nukentėjusiojo J. T. pagrobė jo tėvui A. T. priklausantį turtą mobilaus ryšio telefoną „Samung Galaxy SIII“, 2036 Lt vertės. Nusikalstama veika realizuota bendrais kaltinamųjų veiksmais, kiekvienam iš kaltinamųjų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo: A. K. pagrasinus peiliu ir pagrobus telefoną, o G. S. stovint šalia ir pareikalaujant atiduoti piniginę. G. S. ir A. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: grasindami nukentėjusiajam peiliu kaltinamieji suvokė, kad tokiu būdu įgyja akivaizdų jėgos pranašumą, suprato, kad turtą pagrobia peiliu įbauginę nukentėjusįjį ir palaužęs jo valią, numatė savo nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, nes kaltinamieji galėjo disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią.

Kaltinamajame akte, aprašant G. S. ir A. K. pareikštą kaltinimą, buvo nurodytos aplinkybės, kad kaltinamieji pagrobę telefoną abu pasišalino iš įvykio vietos. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, dispozicija nereikalauja įrodinėti kaltinamojo elgesio prieš, ar po nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos tikslo, šios aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, yra perteklinės ir iš kaltinimo pašalinamos.

2013 m. vasario 8 d. A. P. turto pagrobimas

(BK 180 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 8 d., apie 17.30 val., prie „Smiltelės“ mokyklos esančios kūdros kartu su A. K. priėjo prie nukentėjusiojo A. P. ir paklausė: „kiek valandų“. Nukentėjusysis nenorėjo parodyti telefono, sakė, kad jo telefonas blogas ir pasiūlė telefoną paimti iš kitų vaikų. Nei G. S., nei A. K. nukentėjusiajam negrasino. Nukentėjusysis pasakęs: „tik nemuškite“, pats iš kišenės ištraukė telefoną „Huawei“. G. S. arba A. K. telefoną iš nukentėjusiojo paėmė iš nukentėjusiojo rankų telefoną. Nukentėjusysis pats nuo kaklo nusegė sidabrinę grandinėlę, iš ausies išėmė auskarą ir padavė A. K.. G. S. iškraustė nukentėjusiojo kuprinę, paėmė USB. Piniginės ir parkelio neėmė, šiuos daiktus galėjo paimti A. K.. Jie negrasino supjaustyti nukentėjusįjį gabalais. Šį nusikaltimą įvykdė kartu su A. K., nusikaltimo metu peilio neturėjo (I t., b.l.129-130, VIt., b.l. 7-9).

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino parodė, kad 2013m. vasario 8 d., apie 17.30 val., su G. S. vaikštinėjo prie prūdelio, netoli Žardininkų g. Pamatę einantį nukentėjusįjį A. P., jo paklausė: „kiek valandų“. Nukentėjusysis atsakė, kad neturi telefono ir, parodęs priekyje einančius vaikus, pasakė: „jie turi gerus telefonus, galite iš jų atimti“. A. K. ir G. S. susinervino dėl tokių nukentėjusiojo žodžių ir nusprendė iš jo paties atimti telefoną. A. K. pasakė nukentėjusiajam „duok telefoną“. Nukentėjusysis nenorėjo duoti telefono, aiškino, kad pas kitus vaikus telefonai žymiai geresni. A. K. dar kartą pasakė: „duok telefoną“ ir nukentėjusysis pats padavė telefoną. Į nukentėjusiojo telefoną A. K. įsidėjo savo kortelę. Tada jie nukentėjusiajam liepė išsisegti iš ausies auskarą ir nusiimti nuo kaklo grandinėlę. Nukentėjusysis pats nusisegė grandinėlę ir padavė G. S., auskarą padavė A. K.. Nukentėjusysis parodė kuprinėje esančius daiktus. A. K. atsimena, kad kuprinėje buvo USB raktas, tačiau jo nepagrobė, taip pat nepagrobė ir nukentėjusiojo piniginės. Neatsimena, kad būtų paėmęs parkerį. Pagrobtus daiktus: telefoną, grandinėlę ir auskarą užstatė lombarde.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad atpažįsta kaltinamąjį A. K.. 2013m. vasario 8 d., apie 17.30 val., prie prūdo, netoli prekybos centro BIG prie jo pribėgo du asasmenys, vienas iš jų kaltinamasis A. K., ir paklausė kiek valandų. A. P. jiems pasakė laiką ir vyrai atsitraukė. Netrukus jie vėl priėjo prie A. P. ir paklausė kokį jis turi telefoną. A. P. labai išsigando, prašė jo nemušti. Kaltinamasis A. K. pasakė, kad turi peilį ir pagrasino supjaustys gabalais, jeigu A. P. neduos telefono. Jis pradėjo krapštytis savo kišenėje, A. P. pasirodė, kad jis kišenėje turi peilį, tačiau peilio nematė. Kaltinamasis paėmė iš jo rankų telefoną, išėmė SIM kortelę ir įsidėjo savo SIM kortelę. Vyrai paėmė nukentėjusįjį už kuprinės ir nusivedė į krūmus. Kaltinamasis A. K. patikrino kuprinę, atitraukė striukę, pažiūrėjo kaklą. A. P. iš baimės nesipriešino. Pamatę, kad A. P. ausyje turi auskarą, vyrai liepė jį išsisegti, pagrasinę, kad priešingu atveju auskarą nutrauks. A. P. išsisegė auskarą ir atidavė kaltinamajam. Jis atsegė A. P. striukę, pamatė ant kaklo grandinėlę ir pats ją nusegė. Kitas vyras iš kuprinės išėmė parkerį, patikrino striukės ir kelnių kišenes. Kišenėje rado piniginę, iš piniginės ant žemės išmetė korteles ir piniginę pasiėmė tuščią. Kitas vyras iš kišenės ištraukė raktus, nuo jų nusisegė USB atmintinę ir raktus grąžino. Pagrobtame telefone buvo 4GB atminties kortelė.

Nukentėjusysis A. P. atpažino kaltinamąjį A. K., kaip asmenį, kuris kartu kitu asmeniu pagrobė jo daiktus (I t.,b.l. 89-92).

Nukentėjusysis A. P. iš pateiktų nuotraukų neatpažino kaltinamojo G. S., kaip turto pagrobime dalyvavusio asmens (I t., b.l. 93-95).

Nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2013m. vasario 8 d., apie 18.00 val., į namus grįžo išsigandęs sūnus A. P.. Jis papasakojo, kad du asmenys prie prūdo, pagrasinę panaudoti peilį, pagrobė daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Huawei U8650“ - 500 Lt vertės, parkerį, kurio materialiai nevertina, piniginę, juodos spalvos, 90 Lt vertės, auksinį auskarą, 80 Lt vertės, sidabrinę grandinėlę, 200 Lt vertės ir USB raktą su užrašu „Orlean Lietuva“, kurio materialiai nevertina. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surasta ir sūnui grąžinta pagrobtame telefone buvusi 4GB atminties kortelė, 40 Lt vertės.

Klaipėdos apskrities VPK Specialiųjų užduočių biuro pateikta informacija, gauta iš mobilaus ryšio tinklo operatorių, patvirtina, kad į nukentėjusiojo A. P. telefoną, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 8 d., 17.50.10 val., įdėta kaltinamojo A. K. SIM kortelė, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 101-102, 107-108, II t., b.l. 61-62)

Dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad lombardo UAB “Adverto“ darbuotoja L. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė dokumentus:

2013 m. vasario 8 d. lombardo sutartį Nr. 12142, patvirtinančią, kad A. K., pateikęs asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), lombarde užstatė grandinėlę 12,73 g svorio, praba Nr. 925.

2013 m. vasario 8 d. lombardo sutartį Nr. 12143, patvirtinančią, kad A. K., pateikęs asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), lombarde užstatė auskarą 0,58 g svorio, praba Nr. 585.

2013 m. vasario 8 d. lombardo sutartį Nr. 12142, patvirtinančią, kad A. K., pateikęs asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), lombarde užstatė telefoną „Huawey U8650“ (I t., b.l. 110, 111-114).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnui savo iniciatyva pateikė USB raktą su užrašu „Orlen Lietuva“, kurį nukentėjusysis A. P. atpažino, kaip savo daiktą. USB raktas po apžiūros grąžintas nukentėjusiajai J. P. (I t., b.l. 114, 115-117, 118-119).

Sulaikyto kaltinamojo G. S. asmeninių daiktų sąraše nurodyta, kad sulaikymo metu iš kaltinamojo G. S. buvo paimta juodos spalvos piniginė (II t.,b.l.41).

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu atpažino savo piniginę, kurią iš jo pagrobė kaltinamasis A. K. ir kitas asmuo (I t., b.l. 96-99).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji A. K. ir G. S., grasindami panaudoti fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo A. P. pagrobė nukentėjusiajai J. P. priklausantį 910 Lt vertės turtą. Grasinimas panaudoti fizinį smurtą pasireiškė žodžiais išsakytu grasinimu supjaustyti nukentėjusįjį gabalais, bei dviejų akivaizdžiai fiziškai stipresnių asmenų dalyvavimu grobiant nepilnamečio nukentėjusiojo turtą. Šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės, fizinė kaltinamųjų ir nukentėjusiojo amžiaus ir jėgų persvara, nusikaltimui įvykdyti pasirinktas tamsus paros metas, sukėlė nukentėjusiajam baimę ir realų saugumo trūkumą. Nusikalstama veika realizuota bendrais kaltinamųjų veiksmais, kiekvienam iš kaltinamųjų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo: A. K. pagrasinus panaudoti fizinį smurtą, o abiems kaltinamiesiems apžiūrėjus nukentėjusiojo drabužius ir kuprinę, bei pagrobus jo turtą. A. K. ir G. S. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte, aprašant A. K. ir G. S. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamieji nukentėjusiojo kuprinę apžiūrėjo nuėję prie šalia esančių krūmų. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Kaltinamųjų elgesys prieš ar po nusikaltimo padarymo neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl ši aplinkybė yra perteklinė ir iš kaltinimo pašalinama.

Nusikaltimą A. K. ir G. S. padarė tiesiogine tyčia: grasindami panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jie suvokė, kad turtą pagrobia fizine jėga palaužę jo valią, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

2013 m. vasario 14 d. R. S. ir N. Š. turto pagrobimas

(BK 180 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 14 d., apie 20.00 val., Taikos pr. prie namo Nr. 81, Klaipėdoje, su A. K. pamatė, kaip du nukentėjusieji R. S. ir N. Š. mėto į automobilius sniego gniūžtes. Nutarė nukentėjusiuosius pamokyti, todėl juos pasivijo ir pareikalavo pasakyti tėvų telefonų numerius. Vaikai išsiėmė mobiliuosius telefonus ir padiktavo tėvų telefonų numerius. G. S. paprašė vieno nukentėjusiojo duoti jam telefoną. Vaikas nenoromis padavė savo telefoną „Nokia“. G. S. apžiūrėjo nukentėjusiojo drabužius, patikrino kišenes, rado pasiėmė piniginę „Puma“. Tuo metu A. K. iš kito vaikino pagrobė mobilųjį telefoną „Nokia“. A. K. turėjo peilį, bet ar juo grasino nukentėjusiajam, G. S. nežino. G. S. pagrobtą telefoną atidavė A. K., abu pagrobtus telefonus jie užstatė lombarde. Nusikaltimo metu G. S. peilio nenaudojo.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino tik iš dalies ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 14 d., apie 20.00 val., Taikos pr. prie namo Nr. 81, Klaipėdoje, su A. K. pamatė, nukentėjusiuosius R. S. ir N. Š. mėtant į automobilius sniego gniūžtes. Nutarė nukentėjusiuosius pamokyti, todėl juos pasivijo ir pareikalavo pasakyti tėvų telefonų numerius. Vaikai telefonų numerių nesakė, todėl abu su G. S. paliepė nukentėjusiesiems atiduoti telefonus. Nukentėjusieji patys padavė savo telefonus „Nokia“ ir „N. A.“. G. S. iš vieno vaikino pagrobė ir piniginę „Puma“. Tą pačią dieną telefonus jie užstatė lombarde. Nusikaltimo padarymo metu jis peilio neturėjo ir juo nukentėjusiesiems negrasino.

Teisiamojo posėdžio metu šiems kaltinamojo parodymams patikrinti buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, 2013 m. kovo 1 d., A. K. parodė, kad nukentėjusiesiems atsisakius duoti telefonus, jis išsitraukė atlenkiamą peilį ir, jį laikydamas rankoje, neįrėmęs į vaiko pilvą, pareikalavo atiduoti telefoną, bei pagrasino papjauti. Vaikas išsigando ir pats atidavė jam savo telefoną „Nokia“. Peilis sulaikymo metu buvo paimtas policijos pareigūnų (II t., b.l. 116-117).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. šių savo parodymų nepatvirtino, paaiškinęs, kad juose yra daug neaiškumų.

N. R. S. parodė, kad 2013 m. vasario 14 d., apie 20.00 val., su draugu N. Š. ėjo iš futbolo treniruotės. Taikos pr., prie namo Nr. 81, prie jų priėjo abu kaltinamieji. Kaltinamieji pareikalavo duoti tėvų telefono numerius, sakydami, kad nori jiems paskambinti dėl sniego mėtymo į automobilius. N. Š. išsiėmė telefoną, o R. S. mamos numerį žinojo mintinai, todėl ėmė jį diktuoti kaltinamiesiems. Tada kaltinamasis paklausė, kiek valandų. R. S. išsiėmė telefoną ir pasakė valandas. Kaltinamasis pasakė: „duok telefoną, pats pažiūrėsiu kiek valandų“. R. S. atsakė, kad telefono neduos. Tada tas pats kaltinamasis pasakė „duok telefoną arba pripjausiu“, tuo pačiu metu iš striukės kišenės išsitraukė atlenkiamą peilį, kurio geležtę pridėjo prie pilvo. R. S. išsigando peilio ir pats padavė kaltinamajam savo telefoną. Tuo pat metu antras kaltinamasis iš N. Š. paėmė telefoną. R. S. nematė, ar jo draugui grasino peiliu. Kitas kaltinamasis pasakė N. Š. “atiduodi piniginę, arba papjausiu”, bet peilio nerodė. R. Š. ištraukė piniginę ir ją padavė kaltinamajam.

Nukentėjusysis R. S. atpažino kaltinamąjį A. K., kaip asmenį, kuris grasindamas peiliu iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną(1t.,b.l. 155-158).

Nukentėjusysis R. S. atpažino kaltinamąjį G. S., kaip asmenį, kuris iš jo draugo N. Š. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę (1t., b.l.159-162).

Nukentėjusysis N. Š. parodė, kad abu kaltinamieji jam yra matyti, atpažįsta kaltinamąjį G. S.. 2013 m. vasario 14 d., apie 20.00 val., su draugu R. S. ėjo iš futbolo treniruotės. Taikos pr., prie namo Nr. 81 prie jų priėjo abu kaltinamieji. Jie pareikalavo duoti tėvų telefono numerius, sakydami, kad nori jiems paskambinti dėl sniego mėtymo į automobilius. Kaltinamieji juos apsupo iš abiejų pusių. Vienas kaltinamasis prikišo R. S. prie pilvo peilį. N. Š. kitas kaltinamasis peiliu negrasino. Kaltinamieji atėmė nukentėjusiųjų telefonus, jėga ištraukė iš drabužių N. Š. piniginę ir ją pagrobė. N. Š. girdėjo kaltinamąjį sakant: „papjausiu“.

Nukentėjusysis N. Š. atpažino kaltinamąjį G. S., kaip asmenį, kuris iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę(1 t., b.l.177-180).

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad 2013 m. vasario 14 d., apie 20.00 val., į namus išsigandęs parbėgo sūnus R. S. ir pasakė, kad jį su draugu užpuolė du asmenys ir, grasindami peiliu, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 305“, 350 Lt vertės. Telefone buvo įdėta SIM kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini), 5 Lt vertės, ir 2GB atminties kortelė, jos vertė įeina į telefono vertę.

Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad 2013 m. vasario 14 d., apie 20.00 val., paskambino sūnus N. Š. ir pasakė, kad iš jo atėmė telefoną. Sūnus buvo labai susijaudinęs, išsigandęs. Jis papasakojo, kad Taikos pr., einančius iš treniruotės juos užpuolė du asmenys ir pagrobė abiejų telefonus. Iš N. Š. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „N. A. 200“ - 259 Lt vertės. Telefone buvo SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini) Jos vertė 20 Lt. Taip pat pagrobė piniginę, pilkos spalvos, medžiaginę su užrašu „Puma“. Jos vertė 50 Lt. Piniginėje buvo elektroninis autobuso bilietas, kurio vertė 25 Lt. Be to, piniginėje buvo Simonaitytės bibliotekos kortelė, kurios vertė 4 Lt.

Dokumentų ir daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad lombardo UAB “Uždavinys“ darbuotojas V. I. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė šiuos daiktus ir dokumentus:

2013 m. vasario 14 d. lombardo sutartį Nr. 16245, patvirtinančią, kad A. K., pateikęs asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), užstatė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 200“, IMEI (duomenys neskelbtini);

Telefoną „Nokia 200“, IMEI (duomenys neskelbtini).

(1t., b.l.188-189).

Telefonas po apžiūros grąžintas nukentėjusiajai D. Š. (1t., b.l.190-194).

Dokumentų ir daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad lombardo UAB “Uždavinys“ darbuotojas V. I. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė šiuos daiktus ir dokumentus:

2013 m. vasario 14 d. lombardo sutartį Nr. 16247, patvirtinančią, kad A. K., pateikęs asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) užstatė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 305“, IMEI (duomenys neskelbtini).

Telefoną „Nokia 305“, IMEI (duomenys neskelbtini).

(1t., b.l.181-182).

Telefonas po apžiūros grąžintas nukentėjusiajai D. S. (1t., b.l.186-187).

Sulaikytojo A. K. asmeninių daiktų sąraše užfiksuota, kad 2013 m. vasario 28 d. kaltinamojo sulaikymo metu, tarp jo asmeninių daiktų rastas peilis, pilkos spalvos piniginė, du elektroniniai bilietai (II t., b.l. 39).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad piniginė su užrašu „Puma“ (II t., b.l. 78-80).

Nukentėjusysis N. Š. atpažino A. K. sulaikymo metu paimtą piniginę, kaip savo piniginę, kuri buvo pagrobta 2013 m. vasario 14 d. (II t., b.l. 1-4).

2013 m. vasario 28 d. kratos A. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, metu rastos ir paimtos tys atminties kortelės 2 GB, keturios atminties kortelės 4 GB, viena atminties kortelė 1 GB (II t., b.l. 27-29). Vieną 2 GB atminties kortelę pagal joje esantį turinį atpažino nukentėjusysis R. S., kortelė po apžiūros buvo grąžinta nukentėjusiojo tėvui L. S. (II t., b.l. 67-72, 73, 75).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji G. S. ir A. K., panaudodami peilį, iš nukentėjusiųjų N. Š. ir R. S. pagrobė jų motinoms priklausantį turtą: D. Š. -341 Lt vertės turtą, ir D. S.- 355 Lt vertės turtą. Nusikalstama veika realizuota bendrais kaltinamųjų veiksmais, kiekvienam iš kaltinamųjų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo: A. K. pagrasinus peiliu ir žodiniu grasinimu papjauti, bei pagrobus turtą iš nukentėjusiojo R. S., o G. S. tuo pačiu metu jėga išplėšus telefoną iš kito nukentėjusiojo N. Š. rankų, bei apieškojus jo drabužių kišenes.

Kaltinamasis G. S. teigia iš anksto su A. K. įvykdyti plėšimą nesitarę ir nežinojęs, kad kaltinamasis A. K. plėšimo metu panaudos peilį. Šią kaltinamojo versiją paneigia teisiamojo posėdžio metu patikrinti bylos duomenys. Kaltinamajam A. K. priėjus prie nukentėjusiojo R. S., kitas kaltinamasis atsistojo prie nukentėjusiojo N. Š.. Kaltinamajam G. S. paliepus atiduoti telefonus, kaltinamasis A. K. iš kišenės išsitraukė peilį ir jį demonstratyviai laikė rankoje, nukreiptą į nukentėjusįjį R. S., bei garsiai pagrasino, kad papjaus. Abu nukentėjusieji baimės įtakoje išsitraukė mobilaus ryšio telefonus, nukentėjusysis R. S. savo telefoną padavė A. K., o kaltinamasis G. S. pagrobė iš nukentėjusiojo N. Š. rankos. Nusikalstama veika padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais, jų veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis G. S. galėjo nenumatyti, kad A. K. nukentėjusiesiems pagrasins peiliu, tačiau dalyvaudamas nukentėjusiųjų apiplėšime, matydamas, kad nukentėjusiesiems įbauginti jo nusikalstamos veikos bendrininkas naudoja peilį, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiųjų įbauginimo ir jų turto pagrobimo procese. Ši aplinkybė, esant veiką kvalifikuojančiam požymiui – peilio panaudojimui, neturi reikšmės G. S. ir A. K. veikos kvalifikavimui, į ją atsižvelgiama individualizuojant kaltinamųjų atsakomybę.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: grasindami nukentėjusiesiems peiliu kaltinamieji suvokė, kad tokiu būdu įgyja akivaizdų jėgos pranašumą, suprato, kad turtą pagrobia peiliu įbauginę nukentėjusiuosius ir palaužę jų valią, numatė savo nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, nes kaltinamieji galėjo disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią.

2013 m. vasario 15 d. M. S. turto pagrobimas

(BK 180 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 15 d., apie 13 val., prie Pietinės 17 namo, Klaipėdoje, kartu su A. K. pamatė einantį nukentėjusįjį M. S.. G. S. paėmė nukentėjusįjį už peties ir pakvietė eiti pasikalbėti. Nukentėjusysis nesipriešino. Nukentėjusįjį nusivedė ant užšalusio prūdo. A. K. paklausė, ar nukentėjusysis turi telefoną. M. S. pats iš kišenės ištraukė ir A. K. padavė mobiliojo ryšio telefoną “Sony Ericsson“. Nukentėjusys paprašė atiduoti SIM kortelę, todėl G. S. leido kortelę iš telefono išsiimti pačiam M. S.. Nukentėjusysis išėmė iš telefono SIM kortelę ir telefoną atidavė G. S.. G. S. nukentėjusiojo paklausė, ar jis turi grandinėlių, norėdamas įsitikinti, pats apžiūrėjo nukentėjusiojo kaklą ir rankas. Pats nukentėjusysis padavė G. S. savo piniginę, iš kurios G. S. pagrobė elektroninį autobuso bilietą. Telefoną pardavė atsitiktinai sutiktam žmogui. G. S. peilio neturėjo ir nematė, ar A. K. turėjo peilį.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 15 d., apie 13 val., prie Pietinės 17 namo, eidami su G. S. pasivijo nukentėjusįjį M. S.. G. S. paėmė vaikiną už pečių ir nustūmė jį link prūdo. Nei A. K., nei G. S. nukentėjusiajam peiliu negrasino. G. S. pasakė jam: „atiduok telefoną“ ir nukentėjusysis pats išsitraukė iš kišenės telefoną ir jį padavė G. S.. A. K. tuo metu stovėjo šalia. Telefonas buvo „Sony Ericsson Xperia“, baltos spalvos. G. S. patikrino nukentėjusiojo kaklą ir rankas, ieškodamas grandinėlės. Pats nukentėjusysis išsitraukė piniginę ir parodė, kad joje nėra pinigų. Iš berniuko piniginės G. S. pagrobė elektroninį autobuso bilietą.

Nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2013 m. vasario 15 d., apie 13.00 val., ties Pietinės g. 17 namu, Klaipėdoje, jį pasivijo kaltinamieji. Vienas iš jų atsistojo už nugaros, o kitas iš priekio. Kaltinamasis G. S. paėmė už pečių, pasuko ir liepė eiti į priekį. M. S. nesipriešino, nes bijojo kaltinamųjų, jie buvo dviese. Nuvestas ant užšalusio prūdo, norėjo šauktis pagalbos, bet kaltinamasis A. K. iš kišenės išsitraukė peilį ir atstatė į M. S.. Peilio geležtė buvo dantyta. Tada kaltinamasis G. S. pasakė: “atiduok telefoną”. Bijodamas peilio, M. S. pats padavė G. S. savo telefoną. G. S. liepė duoti ir kitą telefoną, paklausė ar M. S. turi grandinėlių. Jis atsakė, kad neturi. Kaltinamasis patikrino jo rankų riešus, kaklą, kad įsitikintų, jog neturi grandinėlių. M. S. iš baimės parodė, kad turi tik piniginę. G. S. paėmė piniginę, apžiūrėjo jos vidų, išsiėmė elektroninį autobuso bilietą. Kaltinamieji atidavė M. S. SIM kortelę.

Nukentėjusysis M. S. atpažino kaltinamąjį A. K., kaip asmenį, kuris grasindamas peiliu, kartu su kitu asmeniu, pagrobė jo telefoną (2t., b.l.135-138).

Nukentėjusysis M. S. atpažino kaltinamąjį G. S., kaip asmenį, kuris paėmęs už pečių liepė eiti į priekį ir kartu su kitu kaltinamuoju pagrobė jo telefoną ir bilietą (2 t.,b.l. 139-142).

Nukentėjusysis D. S. parodė, kad 2013 m. vasario 15 d., apie 13.15 val., iš namų telefono paskambino sūnus M. S. ir pasakė, kad du asmenys, grasindami peiliu, pagrobė jo telefoną. Iš sūnaus pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Xperia X8”, kurio vertė 240 Lt bei autobuso elektroninį bilietą, kurio vertė 8 Lt. Užpuolimo metu sūnus patyrė stresą ir išgąstį, tačiau fiziškai sužalotas nebuvo.

Sulaikytojo A. K. asmeninių daiktų sąraše užfiksuota, kad 2013 m. vasario 28 d. kaltinamojo sulaikymo metu, tarp jo asmeninių daiktų rastas peilis ir du elektroniniai bilietai (II t., b.l. 39, 91-95).

Kratos G. S. gyvenamojoje vietoje Naikupė g. 4-5, Klaipėdoje, metu rastas ir paimtas atlenkiamas peilis „Sperber CR STAHL“, rudos spalvos rankena ir balto metalo geležte (II t., b.l. 34-36, 86-90).

Daikto parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. S. neatpažino jam pateikto peilio, paimto kratos G. S. gyvenamojoje vietoje metu, kaip to peilio, kuriuo jam grasino kaltinamasis A. K. (II t., b.l. 143-145).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji G. S. ir A. K., panaudodami peilį, iš nukentėjusiojo M. S. pagrobė jo tėvui D. S. priklausantį 248 Lt vertės turtą. Nusikalstama veika realizuota bendrais kaltinamųjų veiksmais, kiekvienam iš kaltinamųjų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo: A. K. pagrasinus peiliu, o kaltinamajam G. S. paėmus nukentėjusiojo telefoną, apieškojus jo rankas ir kaklą, bei piniginę.

Kaltinamasis G. S. teigia iš anksto su A. K. įvykdyti plėšimą nesitarę ir nežinojęs, kad kaltinamasis A. K. plėšimo metu panaudos peilį, bei nematęs, kad A. K. grasino peiliu. Šią kaltinamojo versiją paneigia teisiamojo posėdžio metu patikrinti bylos duomenys. Kaltinamajam G. S. priėjus prie nukentėjusiojo M. S. ir sugriebus jį už pečių vedant atokiau nuo tako, kitas kaltinamasis A. K. ėjo šalia. Kaltinamajam G. S. pareikalavus duoti telefoną, A. K. išsitraukė peilį ir jį demonstratyviai laikė rankoje, nukreiptą į nukentėjusįjį. Nukentėjusysis baimės įtakoje išsitraukė mobilaus ryšio telefoną ir jį padavė G. S.. A. K. laikant peilį, G. S. dar apieškojo nukentėjusiojo kaklą ir rankų riešus, ieškodamas papuošalų. Kaltinamasis G. S. galėjo nenumatyti, kad A. K. nukentėjusiajam pagrasins peiliu, tačiau dalyvaudamas nukentėjusiojo apiplėšime, matydamas, kad nukentėjusiajam įbauginti jo nusikalstamos veikos bendrininkas naudoja peilį, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja M. S. įbauginimo ir jo turto pagrobimo procese. Nusikalstama veika padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais, jų veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: grasindami nukentėjusiajam peiliu kaltinamieji suvokė, kad tokiu būdu įgyja akivaizdų jėgos pranašumą, suprato, kad turtą pagrobia peiliu įbauginę nukentėjusįjį ir palaužę jo valią, numatė savo nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, nes kaltinamieji galėjo disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią.

Kaltinamajame akte, aprašant A. K. ir G. S. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis M. S. norėjo šauktis pagalbos. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Nukentėjusiojo elgesys nusikaltimo padarymo metu neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl ši aplinkybė yra perteklinė ir iš kaltinimo pašalinama.

2013 m. vasario 15 d. D. S. turto pagrobimas

(BK 180 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 15 d., apie 13.00 val., Statybininkų g., prie namo Nr. 43, po to, kai kartu su A. K. Pietinės g. iš nukentėjusiojo M. S. pagrobė telefoną „Sony Ericsson Xperia“, pamatė nukentėjusįjį D. S.. G. S. ir A. K. nutarė iš jo ką nors pagrobti. Jie abu priėjo prie nukentėjusiojo, G. S. jam ant peties uždėjo ranką ir pasakė: „atiduok telefoną“. Tuo metu išgirdo moterį šaukiant: „kviečiu policiją“. G. S. pastebėjo nukentėjusiojo kišenėje piniginę ir greitai ją ištraukė. Jie abu su K. nubėgo. A. K. turėjo peilį. Namuose apžiūrėjo pagrobtą piniginę. Joje buvo pinigai – 80 Lt, banko kortelė, studento pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimas. Pinigus jie pasidalino, o piniginę su dokumentais pasiliko A. K..

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. vasario 15 d., apie 13.00 val., kartu su G. S. ėjo nuo Pietinės g., link namų Minijos g. Klaipėdoje. Statybininkų pr., ties Jūreivystės mokykla, pamatė nukentėjusįjį D. S.. Abu su G. S. nutarė jį apiplėšti. Abu priėjo prie nukentėjusiojo, G. S. pasakė: “atiduok telefoną”. Tuo metu A. K. rankoje laikė peilį, tačiau papjauti nukentėjusįjį negrasino. Vaikinas pasakė, kad telefono neturi. Tuo metu G. S. iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė piniginę ir jie abu iš įvykio vietos pabėgo. Apžiūrėję pagrobtą piniginę, rado 80 Lt, banko korteles, dokumentus. Banko korteles išmetė, o vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę A. K. pasidėjo virtuvės stalčiuje.

Nukentėjusysis D. S. parodė, kad 2013 m. vasario 15 d., apie 13.00 val., ėjo į bendrabutį, Statybininkų g. 43, Klaipėdoje. Tuo metu iš Alksnynės gatvės pamatė ateinančius abu kaltinamuosius. Priėjęs vienas kaltinamasis pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę. D. S. atsakius, kad neduos, kaltinamasis pasakė: “padursiu” ir pradėjo tikrinti jo kišenes. Tuo metu pamatė, kad kitas kaltinamasis – A. K. - rankose laiko peilį. Pro šalį einanti moteris sušuko, kad iškvies policiją. A. K., kuris laikė peilį, pabėgo. Kitas kaltinamasis, kuris tikrino kišenes, iš kišenės ištraukė ir pagrobė piniginę 20 Lt vertės, kurioje buvo 80 Lt, vairuotojo pažymėjimas, studento pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, 3 banko kortelės. G. S. ikiteisminio tyrimo metu jis neatpažino, tačiau atpažinimo metu jis pats prisipažino padaręs nusikaltimą ir papasakojo kai kurias nusikaltimo aplinkybes.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. S. atpažino kaltinamąjį A. K., kaip labiausiai panašų į vyrą, kuris kartu su kitu vyru pagrobė jo piniginę (III t., b.l. 14-16).

Asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis D. S. neatpažino kaltinamųjų A. K. ir G. S., kaip jį apiplėšusių asmenų (III t., b.l. 18-21, 22-25).

Dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. K. mama T. K. savo iniciatyva pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui D. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą (3t. b.l.34-35, 36-39). Vairuotojo pažymėjimas po apžiūros grąžintas D. S. (III t., b.l. 40).

Sulaikytojo A. K. asmeninių daiktų sąraše užfiksuota, kad 2013 m. vasario 28 d. kaltinamojo sulaikymo metu, tarp jo asmeninių daiktų rastas peilis (II t., b.l. 39, 91-95).

Kratos G. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, metu rastas ir paimtas atlenkiamas peilis „Sperber CR STAHL“, rudos spalvos rankena ir balto metalo geležte (II t., b.l. 34-36, 86-90).

Daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. S. neatpažino jam pateikto peilio, paimto kratos G. S. gyvenamojoje vietoje metu, ir peilio, paimto A. K. sulaikymo metu, kaip to peilio, kuriuo jam grasino kaltinamasis A. K. (III t., b.l. 29-31).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji G. S. ir A. K., panaudodami peilį, iš nukentėjusiojo D. S. pagrobė jam priklausantį 100 Lt vertės turtą. Nusikalstama veika realizuota bendrais kaltinamųjų veiksmais, kiekvienam iš kaltinamųjų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo: A. K. pagrasinus peiliu, o kaltinamajam G. S. apieškojus nukentėjusiojo kišenes ir ištraukus piniginę.

Kaltinamasis G. S. teigia nežinojęs, kad kaltinamasis A. K. plėšimo metu panaudos peilį, bei nematęs, kad A. K. grasino peiliu. Šią kaltinamojo versiją paneigia teisiamojo posėdžio metu patikrinti bylos duomenys. Kaltinamajam G. S. priėjus prie nukentėjusiojo D. S. ir pareikalavus atiduoti telefoną bei piniginę, kitas kaltinamasis A. K. išsitraukė peilį ir jį demonstratyviai laikė rankoje, nukreiptą į nukentėjusįjį. A. K. laikant peilį, G. S. apieškojo nukentėjusiojo kišenes, iš striukės kišenės ištraukė ir pagrobė piniginę. Kaltinamasis G. S. galėjo nenumatyti, kad A. K. nukentėjusiajam pagrasins peiliu, tačiau dalyvaudamas nukentėjusiojo apiplėšime, matydamas, kad nukentėjusiajam įbauginti jo nusikalstamos veikos bendrininkas naudoja peilį, garsiai išsako grasinančius žodžius; „papjausiu“, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja D. S. įbauginimo ir jo turto pagrobimo procese. Nusikalstama veika padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais, jų veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: grasindami nukentėjusiajam peiliu kaltinamieji suvokė, kad tokiu būdu įgyja akivaizdų jėgos pranašumą, suprato, kad turtą pagrobia peiliu įbauginę nukentėjusįjį ir palaužę jo valią, numatė savo nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, nes kaltinamieji galėjo disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią.

Kaltinamajame akte, aprašant A. K. ir G. S. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamieji nukentėjusiojo D. S. piniginėje rado ir pagrobė dokumentus: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) - 49 Lt vertės, studento pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) - 40 Lt vertės, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) - 30 Lt vertės. Turtas pagal LR BK 180 straipsnį – tai turintys vertę ir fizinius parametrus daiktai. Nors kaltinamajame akte ir yra nurodyta pagrobtų dokumentų vertė, tačiau asmens dokumentai nėra civilinės apyvartos objektai, patys savaime neturi materialinės vertės, jų vertė apibrėžta vertinant nukentėjusiojo nuostolius atkuriant šiuos dokumentus. Materialinės vertės neturinčių ir civilinėje apyvartoje nesančių dokumentų pagrobimas turto vertei, kartu ir veikos kvalifikavimui, bei bausmės dydžiui pagal LR BK 180 straipsnį neturi įtakos, todėl tokių daiktų išvardijimas yra perteklinis ir iš kaltinimo pašalinamas. Už asmens dokumentų pagrobimą baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 302 straipsnyje, tačiau šio nusikaltimo padarymu kaltinamieji G. S. ir A. K. nėra kaltinami.

2013 m. vasario 17 d. G. J. ir L. L. turto pagrobimas

(BK 180 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 17 d., apie 20.50 val., Naujakiemio g. prie namo Nr. 7, Klaipėdoje, priėjo prie nukentėjusiųjų G. J. ir L. L.. G. S. priėjo prie vieno nukentėjusiojo, o A. K. prie kito. G. S. peilio neturėjo, peilį turėjo A. K.. G. S. vieną vaikiną apglėbė per kaklą ir paliepė atiduoti telefonus, piniginę ir grandinėles. Nukentėjusysis pats iš kišenių ištraukė ir G. S. padavė du telefonus „Samsung Galaxy Ace“ ir „iPhone“. Pastarasis telefonas buvo su įskilusiu ekranu. G. S. patikrino to paties nukentėjusiojo kišenes, rado ir pagrobė piniginę, kurioje buvo mokinio bilietas ir 40 Lt. A. K. iš kito vaikino pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ ir elektroninį bilietą. A. K. nukentėjusiajam grasino peiliu, laikydamas peilį rankoje, tačiau žodžiais jokių grasinimų neišreiškė. Piniginę su mokinio pažymėjimu ir sporto klubo kortele išmetė.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 17 d., apie 20.50 val., Naujakiemio g. prie namo Nr. 7, Klaipėdoje, priėjo prie nukentėjusiųjų G. J. ir L. L.. Jis priėjo prie vieno vaikino, o G. S. prie kito vaikino ir pareikalavo, kad jie atiduotų telefonus. Vienas nukentėjusysis pats padavė A. K. savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. Jis to asmens kitų daiktų nereikalavo, jo kišenių netikrino. A. K. peiliu nukentėjusiesiems negrasino. Ką pagrobė G. S. iš kito vaikino, nematė. Vėliau G. S. parodė, kad iš kito vaikino pagrobė mobiliojo ryšio telefonus “Samsung Galaxy“ ir „iPhone“. Ar G. S. turėjo peilį, nematė.

Nukentėjusysis G. J. parodė, kad abu kaltinamuosius atpažįsta. 2013 m. vasario 17 d., apie 20.50 val., Naujakiemio g., prie namo Nr. 7, jį su draugu L. L., pasivijo abu kaltinamieji. Kaltinamasis G. S. ranka sugriebė G. J. už peties, o kita ranka prikišo prie kaklo peilį ir pasakė “jeigu rėksi, pjausim, atiduokit telefonus”. Tuo metu kitas kaltinamasis apieškojo jo draugo L. L. kišenes, ištraukė ir pagrobė telefoną. G. S. laikydamas peilį prie G. J. kaklo, pareikalavo ištraukti telefoną, grandinėlę, piniginę. G. J. iš kišenės išsiėmė 2 telefonus ir piniginę ir padavė G. S.. Po to, G. S. patikrino G. J. kišenes, atitraukė striukę, pažiūrėjo ar neturi papuošalų. Visą laiką G. S. laikė rankoje peilį. G. J. matė, kad kitas kaltinamasis yra įrėmęs į Luko šoną peilį.

Nukentėjusysis G. J. ikiteisminio tyrimo metu neatpažino kaltinamųjų A. K. ir G. S., kaip asmenų, pagrobusių jo turtą (III t., b.l. 107-109, 110-112).

Nukentėjusysis L. L. parodė, kad 2013 m. vasario 17 d., apie 20.50 val., Naujakiemio g., prie namo Nr. 7 namu, juos pasivijo du nepažįstami asmenys. Vienas priėjo prie L. L., o kitas prie G. J.. Tas asmuo, kuris atsistojo prie jo, įrėmė jam peilį į nugarą šono sityje. Peilis buvo panašus į medžioklinis. Šis vyras, laikydamas įremtą į šoną peilį, pareikalavo atiduoti telefoną. Išsigandęs peilio, L. L. pats išsitraukė savo telefoną iš kišenės ir padavė kaltinamajam. Kaltinamasis paklausė: “ar turi pinigų, grandinėlių”. L. L. atsakė, kad neturi ir parodė savo kaklą. Visą tą laiką kaltinamasis laikė įrėmęs peilį į šoną. Jis liepė L. L. parodyti, ką turi kuprinėje. L. L. iš kuprinės išėmė piniginę ir ją padavė kaltinamajam. Šis apžiūrėjo piniginę, išsiėmė elektroninį autobuso bilietą ir piniginę numetė ant žemės. Tuo pačiu metu kitas kaltinamasis iš jo draugo pagrobė du telefonus ir piniginę. L. L. matė, kad kitas kaltinamasis laikė prikišęs peilį prie G. J. kaklo. Iš L. L. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną “Samsung GT5“ bei elektroninį autobuso bilietą.

Nukentėjusioji J. J. parodė, kad 2013 m. vasario 17 d., apie 21 val., į namus grįžo sūnus G. J. su draugu L. L.. Jie papasakojo, kad juos užpuolė du asmenys su peiliais ir pagrobė telefonus. J. J. nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Iš sūnaus nepažįstami asmenys pagrobė 2 mobiliojo ryšio telefonus: „Samsung galaxy ace S5830“, 688 Lt vertės ir „iPhone 3G”, 200 Lt vertės, bei piniginę, 50 Lt vertės, su joje buvusiais pinigais 40 Lt. Telefone „Samsung galaxy ace“ buvo 2 GB atminties kortelė Be to, pagrobė mokinio pažymėjimą išduotą „Gedminų“ mokykloje bei sporto klubo kortelę, kurių materialiai nevertina. Užpuolimo metu sūnus patyrė didžiulį stresą.

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad 2013 m. vasario 17 d., apie 21.30 val., jam paskambino policijos pareigūnas ir paprašė atvažiuoti į policijos įstaigą, nes jo sūnus buvo apiplėštas. Atvykęs į komisariatą sužinojo, kad iš sūnaus nepažįstamas asmuo, grasindamas peiliu, pagrobė telefoną ir elektroninį bilietą. Sūnus buvo išsigandęs, patyrė stresą. Iš sūnaus pagrobė mobiliojo ryšio telefoną “Samsung GT5“, kurio vertė 120 Lt, be SIM kortelės, bei elektroninį autobuso bilietą, kurio vertė su papildymu 23 Lt.

L. Ž. E. savo iniciatyva ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė telefoną „Samsung galaxy ace S5830“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurį jis įsigijo internetu (3t., b.l.131).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad Ž. E. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy ace S5830“, IMEI (duomenys neskelbtini). (IIIt., b.l.132-136). Telefonas grąžintas J. J.. (IIIt., b.l.137-138).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas “IPhone”. (2t., b.l.67-72).Telefonas rastas sudaužytas, jis priduotas saugojimui į Klaipėdos m. 2 PK saugojimo kamerą.(2t., b.l.96-97).

Sulaikytojo A. K. asmeninių daiktų sąraše užfiksuota, kad 2013 m. vasario 28 d. kaltinamojo sulaikymo metu, tarp jo asmeninių daiktų rastas peilis ir du elektroniniai autobuso bilietai (II t., b.l. 39, 91-95).

Kratos G. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu rastas ir paimtas atlenkiamas peilis „Sperber CR STAHL“, rudos spalvos rankena ir balto metalo geležte (II t., b.l. 34-36, 86-90).

Kratos kaltinamojo A. K. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, metu rastas ir paimtas telefonas “IPhone 38 GB”, visiškai sudaužytu ekranu ir 2 GB atminties kortelė (II t.,b.l.27-29). Atminties kortelė grąžinta nukentėjusiajai J. J. (2t., b.l.76-77).

Nukentėjusioji J. J. parodė, kad surasto telefono ekranas visiškai sudaužytas, todėl jį atsisakė atsiimti, reikalauja piniginės satisfakcijos (III t., b.l. 76-77).

Daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis G. J. neatpažino jam pateikto peilio, paimto kratos G. S. gyvenamojoje vietoje metu, ir peilio, paimto A. K. sulaikymo metu, kaip to peilio, kuriuo jam grasino kaltinamasis A. K. (III t., b.l. 101-103).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji G. S. ir A. K., panaudodami peilius, iš nukentėjusiųjų L. J. ir G. L. pagrobė jų tėvams priklausantį turtą: E. L. priklausantį 128 Lt vertės turtą ir J. J. priklausantį 978 Lt vertės turtą. Nusikalstama veika realizuota bendrais kaltinamųjų veiksmais, kiekvienam iš kaltinamųjų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo: A. K. pagrasinus peiliu nukentėjusiajam L. L. ir pagrobus jo turtą, o kaltinamajam G. S. peiliu pagrasinus G. J. ir pagrobus G. J. turtą. Nukentėjusieji nusikaltimo metu ėjo kartu, kaltinamieji prie jų pribėgo vienu metu, abu turėjo ir grasino nukentėjusiesiems peiliais. Nusikalstama veika padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais, jų veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: grasindami nukentėjusiesiems peiliais kaltinamieji suvokė, kad tokiu būdu įgyja akivaizdų jėgos pranašumą, suprato, kad turtą pagrobia peiliu įbauginę nukentėjusiuosius ir palaužę jų valią, numatė savo nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, nes kaltinamieji galėjo disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią.

2013 m. vasario 18 d. A. Z. ir A. T. turto pagrobimas

(BK 180 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 18 d., apie 15.30 val., prie mokyklos, esančios Laukininkų gatvėje, kartu su A. K., iš nukentėjusiųjų A. Z. ir A. T. pagrobė pinigus. Merginos buvo aukštos, atrodė kaip pilnametės. A. K. priėjo prie vienos merginos, G. S. prie kitos ir abiejų merginų pareikalavo duoti mobilius telefonus. Nei viena mergina telefonų neturėjo, todėl jie pareikalavo parodyti viską, ką turi kišenėse. G. S., kiek pamena, peilio neturėjo. Jis iš vienos merginos pagrobė 10 Lt, o A. K. iš kitos merginos pagrobė 3 Lt.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013 m. vasario 18 d., apie 15.30 val., Laukininkų g., Klaipėdoje, vaikščiodamas kartu su G. S., pamatė einančias nukentėjusiąsias A. Z. ir A. T.. Tuomet jis sugriebė A. T. už rankos ir liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Ji atsakė, kad telefono neturi, turi tik 10 Lt ir juos pati jam padavė. Ką darė G. S. prie kitos merginos, nematė. A. K., paėmęs 10 Lt, nuėjo. Netrukus prie jo atbėgo ir G. S. ir pasakė, kad jis iš tos kitos merginos nieko nepagrobė. A. K. peilio neturėjo. Ar G. S. turėjo peilį, nematė.

Nukentėjusioji A. Z. parodė, kad 2013 m. vasario 18 d., apie 15.30 val., su klasės drauge A. T. ėjo nuo Laukininkų g. 32 namo per parką link p/c I. P. ateinančius kaltinamuosius. Staiga ją už rankos pagriebė A. K. ir pareikalavo telefono. A. K. jai į pilvą įrėmė peilį ir paleido ranką. A. Z. išsigando, aiškiai matė peilio ašmenis. Kaltinamasis liepė atiduoti viską ką ji turi kišenėse. A. Z. išvertė striukės ir kelnių kišenes. Kišenėse surado monetomis tris litus ir juos atidavė A. K.. A. K. palaukė, kol kitas kaltinamasis paleis A. T. ir abu nubėgo link Laukininkų gatvės.

Nukentėjusioji A. Z. atpažino kaltinamąjį G. S. kaip asmenį, labai panašų į tą, kuris 2013 m. vasario 18 d. pagrobė jos pinigus (III t., b.l. 182-184).

Nukentėjusioji A. T. parodė, kad 2013 m. vasario 18 d., apie 15.30 val., su drauge A. Z. nuo namų ėjo link p/c, esančio Taikos pr. 139, Klaipėdos m. Staiga priėjo abu kaltinamieji. Kaltinamasis A. K. rankoje turėjo peilį, nukentėjusioji aiškiai matė peilio ašmenis. Jis priėjo prie draugės A. Z.. Kitas kaltinamasis, stambesnio kūno sudėjimo, priėjo prie jos, sugriebė už rankos ir liepė atiduoti telefoną. A. T. pasakė, kad telefoną paliko namuose, todėl kaltinamasis G. S. liepė iš kišenių ištraukti viską, ką turi. A. T. iš kišenės ištraukė 10 Lt ir juos atidavė kaltinamajam. Prie A. T. priėjęs kaltinamasis G. S. peilio neturėjo, jį turėjo kitas kaltinamasis A. K..

N. S. O. parodė, kad 2013 m. vasario 18 d., apie 16.30 val., sužinojo, kad dukra A. išvažiavo į policiją, nes iš jos ir jos draugės du asmenys pagrobė pinigus. Vėliau dukra pasakojo, kad nepažįstamas vyras jai grasino peiliu. Dukra užpuolimo metu išsigando, patyrė stresą.

Nukentėjusioji N. T. parodė, kad 2013 m. vasario 18 d., vakare, duktė jai papasakojo, jog du vyrai, pagrasinę peiliu, iš jos ir jos draugės A. Z. pagrobė pinigus. Vyrai iš jos dukters pagrobė 10 Lt.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji G. S. ir A. K., panaudodami peilį, iš nukentėjusiųjų A. Z. ir A. T. pagrobė jų motinoms priklausantį turtą: S. O. priklausantį 3 Lt vertės turtą ir N. T. priklausantį 10 Lt vertės turtą. Nusikalstama veika realizuota bendrais kaltinamųjų veiksmais, kiekvienam iš kaltinamųjų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo: A. K. pagrasinus peiliu nukentėjusiajai A. Z. ir pagrobus jos turtą, o kaltinamajam G. S. tuo pačiu metu pagrobus A. T. turtą. Nukentėjusiosios nusikaltimo metu ėjo kartu, kaltinamieji prie jų pribėgo vienu metu, vienas iš jų turėjo ir grasino nukentėjusiosioms peiliais. Nusikalstama veika padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais, jų veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: grasindami nukentėjusiosioms peiliu, kaltinamieji suvokė, kad tokiu būdu įgyja akivaizdų jėgos pranašumą, suprato, kad turtą pagrobia peiliu įbauginę nukentėjusiąsias ir palaužę jų valią, numatė savo nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, nes kaltinamieji galėjo disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią.

2013 m. vasario 18 d. E. P. turto pagrobimas

(BK 180 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 18 d., apie 16.00 val., su A. K. vaikščiojo netoli E. B. gimnazijos. Pamatė keliu einantį berniuką ir spontaniškai kilo mintis pagrobti jo telefoną. Berniukas buvo vienas, todėl prie jo priėjo A. K., o G. S. liko stovėti 50 metrų atstumu nuo jų.G. S. matė, kad A. K. kalbasi su berniuku, paima jo telefoną ir nubėga. G. S. nematė, ar A. K. grasino berniukui peiliu. G. S. nubėgo paskui A. K.. Susitikę apžiūrėjo pagrobtą telefoną „LG“. Telefonas buvo senas, apvyniotas lipnia juosta. Lombardas už telefoną davė tik 20 Lt, pinigus pasidalino po 10 Lt. Telefoną iš nukentėjusiojo pagrobė vienas A. K., o G. S. stovėjo netoliese.

Byloje esančiame kaltinamojo G. S. 2013 m. kovo 4 d. prisipažinime nurodyta, kad 2013 m. vasario 18 d., vakare, prie berniuko priėjo kaltinamasis A. K., pagrasino peiliu ir atėmė telefoną „LG“. G. S. stovėjo šalia ir nesitikėjo, kad A. K. iš jo atims telefoną (IV t., b.l. 36).

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 18 d., apie 15.40 val., kartu su G. S. ėjo parku, link E. B. menų gimnazijos. Prie mokyklos pamatė keliu einantį vieną berniuką ir A. K. spontaniškai kilo mintis pagrobti nukentėjusiojo telefoną. A. K. peilio neturėjo ir juo berniukui negrasino, liepė atiduoti telefoną „gražiuoju“. Pats berniukas išsitraukė iš kišenės savo telefoną “LG“ ir padavė A. K.. G. S. nusikaltime nedalyvavo. Telefonas buvo senas, nevertas 300 Lt.

Šiems kaltinamojo parodymams patikrinti perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, A. K. parodė, kad jie abu su G. S. nutarė iš berniuko pavogti telefoną. A. K. vienas priėjo prie berniuko ir pagrasino jam peiliu. Peilį ištraukęs iš kišenės tik parodė nukentėjusiajam, tačiau papjauti negrasino. G. S. stovėjo netoliese, žvalgėsi, kad kas neateitų (4t., b.l.45-46. 5t., b.l.27-29).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. šių savo parodymų nepatvirtino, paaiškinęs, kad peilio jis neturėjo.

Nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2013 m. vasario 18 d., apie 15.40 val., prie E. B. menų gimnazijos, prie jo priėjo vienas kaltinamasis. Jis rankoje laikė peilį, kurio ašmenų ilgis apie 15 cm ilgio, rankena medinė. Kaltinamasis peilį atkišo ir pareikalavo atiduoti telefoną, pagrasino papjauti. Išsigandęs E. P. iš kelnių kišenės ištraukė ir kaltinamajam padavė savo mobilaus ryšio telefoną “LG”. Kaltinamasis pareikalavo atiduoti antrą telefoną. E. P. atsakė, jog kito telefono neturi. Tuo metu priėjo kitas kaltinamasis, stovėjęs atokiau, ir liepė E. P. eiti pas mamą. Jis pasakė, kad pavys ir pagaus kitą vyrą, pagrobusį jo telefoną.

N. R. P. parodė, kad 2013 m. vasario 18 d., apie 15.40 val., į namus parbėgo verkiantis sūnus E. P. ir pasakė, kad netoli E. B. gimnazijos nepažįstamas vyras grasino peiliu ir atėmė mobilaus ryšio telefoną. Iš sūnaus pagrobė telefoną “LG”, kurio vertė 299 Lt.

Dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB ”Memelio lombardai”, darbuotojas K. J. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė lombardo sutartį Nr. 12332, patvirtinančią, kad 2013 m. vasario 18 d., A. K., pateikęs asmens tapatybės kortelę Nr. 10486489, užstatė telefoną „LG 300“, IMEI (duomenys neskelbtini) (IV t., b.l.23-24).

Klaipėdos apskrities VPK Specialiųjų užduočių biuras raštu 2013-02-26 Nr. 30-15-S-616 pateikė informaciją, gautą iš mobilaus ryšio tinklo operatorių, patvirtinančią, kad po nusikaltimo į E. P. telefoną IMEI (duomenys neskelbtini), buvo įdėta G. S. SIM kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini) (IVt., b.l.26-27).

Daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis E. P. atpažino peilį, kuris buvo paimtas iš G. S. kratos metu, kaip panašų į peilį, kuriuo jam grasino nepažįstamas asmuo (IV t., b.l.19-22).

Kaltinamasis G. S. teigia nežinojęs, kad kaltinamasis A. K. plėšimo metu panaudos peilį, bei nematęs, kad A. K. grasino peiliu. Šią kaltinamojo versiją paneigia teisiamojo posėdžio metu patikrinti bylos duomenys. Kaltinamasis G. S. rašydamas atvirą prisipažinimą, nurodė matęs, kad kaltinamasis A. K. grasino nukentėjusiajam E. P. peiliu (IV t., b.l. 36). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Šiems kaltinamojo parodymams patikrinti perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, A. K. parodė, kad jie abu su G. S. nutarė iš berniuko pavogti telefoną, A. K. vienas priėjo prie berniuko ir pagrasino jam peiliu (IVt., b.l. 45-46. 5t., b.l. 27-29). Nukentėjusysis E. P. patvirtino, kad peiliu jam grasino vienas kaltinamasis, tačiau netrukus prie jo priėjo kitas kaltinamasis ir apsiūlė padėti sulaikyti nuskriaudusį asmenį. Kaltinamasis G. S. galėjo nenumatyti, kad A. K. nukentėjusiajam pagrasins peiliu, tačiau dalyvaudamas nukentėjusiojo apiplėšime, matydamas, kad nukentėjusiajam įbauginti jo nusikalstamos veikos bendrininkas naudoja peilį, garsiai išsako grasinančius žodžius; „papjausiu“, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja E. P. įbauginimo ir jo turto pagrobimo procese. Be to, stovėdamas netoli kaltinamojo A. K., G. S. sukūrė nukentėjusiajam realų saugumo trūkumą ir padėjo kaltinamajam A. K. palaužti nukentėjusiojo valią. Nusikalstama veika padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais, jų veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajame akte, aprašant G. S. ir A. K. pareikštą kaltinimą, buvo nurodytos aplinkybės, kad kaltinamieji, pagrobę telefoną, abu pasišalino iš įvykio vietos. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, dispozicija nereikalauja įrodinėti kaltinamojo elgesio prieš, ar po nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos tikslo, šios aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, yra perteklinės ir iš kaltinimo pašalinamos.

Kaltinamasis G. S. padarė 1 apysunkį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir 7 sunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje. Anksčiau jis 8 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Visos nusikalstamos veikos buvo pabaigtos: kaltinamieji turėjo galimybę disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi darbinį veiksnumą ir gali prisiimti darbines pareigas, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, neturėjo kito pragyvenimo šaltinio.

Kaltinamasis G. S. prisipažino padaręs nusikaltimus, teisme atsiprašė nukentėjusiųjų, davė parodymus iš esmės atitinkančius 2013 m. vasario 6 d. J. T., 2013 m. vasario 8 d. A. P., 2013 m. vasario 15 d. D. S. ir 2013 m. vasario 18 d. A. T. ir A. Z. turto pagrobimo aplinkybes. Prisipažindamas padaręs nusikaltimus ir duodamas parodymus apie šių nusikaltimų aplinkybes jis padėjo išaiškinti šias nusikalstamas veikas, todėl jo prisipažinimas pripažįstamas atsakomybę už 2013 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 8 d. ir 2013 m. vasario 18 d. nusikalstamas veikas lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Duodamas parodymus apie kitas nusikalstamas veikas jis nesiekė padėti teismui nustatyti tiesą byloje, tvirtino nežinojęs ir nematęs, kad kitas kaltinamasis A. K., jo nusikalstamos veikos bendrininkas, grasina nukentėjusiesiems peiliu. Jis ikiteisminio ir teisminio įrodymų tyrimo metu keitė parodymus dėl kaltinamojo A. K. vaidmens nusikaltimuose, tvirtino, kad nukentėjusieji patys savo noru perdavė jiems savo turtą. Kaltinamojo prisipažinimas kitose nusikalstamose veikose nėra nuoširdus ir nelaikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo G. S. motina atlygino nukentėjusiesiems D. S. ir N. T. padarytą turtinę žalą, todėl ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę už 2013 m. vasario 15 d. ir 2013 m. vasario 18 d. nusikalstamas veikas lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje. G. S. buvo padarytų nusikalstamų veikų bendravykdytojas, nusikaltimų sudėtis realizuota kiekvienam bendrininkui įvykdant nusikaltimų objektyviąją pusę- panaudojant prieš nukentėjusiuosius peilį ir pagrobiant jų turtą (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Viena nusikalstama veika padaryta prieš mažametį E. P.. Ši aplinkybė sunkina kaltinamojo G. S. atsakomybę už vieną nusikalstamą veiką (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kaltinamasis A. K. padarė 1 apysunkį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir 7 sunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje. Anksčiau jis 4 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Visos nusikalstamos veikos buvo pabaigtos: kaltinamieji turėjo galimybę disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi darbinį veiksnumą ir gali prisiimti darbines pareigas, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, neturėjo kito pragyvenimo šaltinio.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje. G. S. buvo padarytų nusikalstamų veikų bendravykdytojas, nusikaltimų sudėtis realizuota kiekvienam bendrininkui įvykdant nusikaltimų objektyviąją pusę- panaudojant prieš nukentėjusiuosius peilį ir pagrobiant jų turtą (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Viena nusikalstama veika padaryta prieš mažametį E. P.. Ši aplinkybė sunkina kaltinamojo A. K. atsakomybę už vieną nusikalstamą veiką (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nukentėjusio nepilnamečio J. T. atstovas pagal įstatymą A. T. kaltinamiesiems A. K. ir G. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, jo nepilnamečiui sūnui J. T. padarytą neturtinę žalą (I t., b.l. 15-16).

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dar 49 Lt turtinį nuostolį jis ketina patirti ateityje dėl nusikaltimo metu pagrobto dokumento – vairuotojo pažymėjimo atstatymo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo D. S. vairuotojo pažymėjimas buvo surastas ir 2013 m. kovo 19 d. grąžintas D. S. (III t., b.l. 38-40, 41). D. S. 2013 m. kovo 19 d. apklausos metu atsisakė 49 Lt turtinio reikalavimo (III t., b.l. 10-11, 12).