- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- 1-566-1072/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- J. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo byloje surinkta medžiaga, kurioje
J. G., gim. 1950 m. liepos 28 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, pensininkas, teistas:
1. 1994-09-26 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 147 straipsnio l dalį (pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais) - 1 metų laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui;
2. 2002-02-07 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 112 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnį (LR BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) - 1 metų laisvės atėmimo;
3. 2002-08-02 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 116 straipsnio l dalį (LR BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo;
4. 2006-02-01 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį - 7 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui;
5. 2009-05-13 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius LR BK 63 straipsnio 5 ir 6 dalis - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo ir 2 MGL (260 Lt) bauda, 2011-05-20 bauda sumokėta;
6. 2011-06-01 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo;
7. 2015-03-20 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto;
8. 2015-06-18 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto, turintis nepanaikintą ir neišnykusį teistumą,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. G. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:
jis, 2018 m. spalio 23 d., apie 20 val. 00 min., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) , tyčia, savo buvusiai sutuoktinei V. G. medinio nuotraukos rėmelio detale vieną kartą sudavė į kairį antakį, jai užsidengus veidą rankomis, jis vieną kartą sudavė nukentėjusiajai V. G. per dešinę plaštaką, o pastarajai ginantis nuo smūgių ir pritraukus kojų kelius prie liemens, jis vieną kartą sudavė jai per kairį kelį ir kumščiu du kartus sudavė jai į krūtinę, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai, buvusiai sutuoktinei V. G., kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu kairiojo antakio, dešinės plaštakos III delninio piršto sąnario srityse ir kairiame kelyje - nežymų sveikatos sutrikdymą. J. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. spalio 23 d., apie 20 val. 00 min., jis su buvusia sutuoktine V. G. buvo judviejų namo kambaryje. V. G., klodama lovą, su patalyne iš patalynės dėžės ištraukė nuotraukų rėmelį. J. G. pamatęs, jog tamsios spalvos rėmelis yra sulūžęs, supyko. Rėmelyje buvo įdėta jo giminės nuotrauka, kuri jam yra brangi. J. G., paėmęs ilgesnę (apie 20-30 cm ilgio) rėmelio dalį, užsimojęs sudavė sutuoktinei V. G. į veidą. Po smūgio jis apsipyko su sutuoktine. V. G. stojantis nuo sofos ant kurios sėdėjo smūgio metu, J. G. abejomis rankomis ją pastūmė į priekį nuo savęs ir V. G. vėl atsisėdo ant sofos. Jis jai pasakė žodžius panašius į „suklijuok, jeigu tokia gudri", o ji jam sakė: „jei man negerai, gali negyvent". J. G. pripažįsta, kad nuotraukų rėmelio detale sudavė sutuoktinei į veidą. Sėdėdama ant sofos, ji dengėsi rankomis veidą ir tada, ta pačia detale jai sudavė į ranką. Galėjo pataikyti į jos dešinę plaštaką. Gali būti, kad nepagalvodamas ką daro, ne iš blogos valios, bet V. G. sudavė kumščiu per jos kairį kelį ir du kartus galėjo jai suduoti į krūtinę. Po įvykio jis buvusios žmonos atsiprašė, jie susitaikė. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (b.1. 103 - 104, 111 - 112). Akistatos su nukentėjusiąją V. G. metu kaltinamasis J. G. parodė, kad suduodamas nuotraukų rėmeliu buvusiai sutuoktinei į veidą, jis jos nenorėjo užgauti, nesusivaldė, taip jam išėjo (b.1. 105 - 106).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji V. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 ml. spalio 23 d., apie 20 val. 00 min., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) , tarp jos ir buvusio sutuoktinio J. G. kilo konfliktas. J. G., užpykęs dėl sulūžusio medinio nuotraukos rėmelio, priėjo prie jos, sėdinčios kambaryje ant sofos, paėmė nuo stalo sulūžusio medinio nuotraukos rėmelio detalę ir sudavė jai vieną kartą į kairį antakį. V. G. užsidengus veidą ranka, J. G. sudavė jai vieną kartą per dešinę plaštaką, o kai ji gindamasi pritraukė kojų kelius prie savo liemens, sudavė vieną kartą per kairį kelį. J. G., numetęs ant stalo medinio rėmelio detalę, dar du kartus V. G. kumščiu sudavė į krūtinę. Jai skaudėjo krūtinę, antakį, plaštaką ir kelį. (duomenys neskelbtini) priėmimo – skubios pagalbos skyriuje V. G. buvo nustatyti kairio antakio, dešinės plaštakos ir kairio kelio sumušimai. Namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) gyvena dviese, įvykio metu jose kitų asmenų nebuvo. Buvusį sutuoktinį J. G., V. G. apibūdino kaip nervingą, ūmaus būdo, agresyvų, turintį sveikatos problemų (b.l. 1-2, 30-31).
Liudytojas A. P. parodė, kad J. G. yra jo kaimynas. Jie gyvena nuosavame name, kuris yra gyvenamas iš visų pusių. Minėtame name gyvena trys šeimos. 2018 m. spalio 23 d. vakare jis nebuvo namuose ir negirdėjo, kas vyko J. G. ir jo žmonos V. namuose. Su J. sutaria ne itin gerai. Stengiasi jį apeiti ir nesileisti į kalbas. J. G. jam yra keistas žmogus, linkęs į konfliktus, turi būti jo valdžia ir viršus, viskas jam neįtinka kasdieniuose reikaluose. Kad J. G. muštų savo žmoną, jis nėra girdėjęs, taip pat nėra matęs jos sumuštos. V. G. jam apie tai niekada nėra sakiusi (b.1. 67 - 68).
Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, gavus informaciją, jog 2018 m. spalio 23 d., apie 20 val. 00 min., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) , konflikto metu pareiškėjos V. G., gim. (duomenys neskelbtini) , buvęs sutuoktinis J. G., gim. (duomenys neskelbtini) , sėdinčiai kambaryje ant sofos, su sulaužyto medinio nuotraukos rėmelio detale sudavė vieną kartą į kairį antakį. Kai V. G. užsidengė veidą su ranka, J. G. jai sudavė vieną kartą per dešinę plaštaką, o kai gindamasi pritraukė kojų kelius prie savo liemens, sudavė vieną kartą per kairį kelį. Tada J. G. numetė ant stalo medinę nuotraukos rėmelio detalę ir du kartus su kumščiu sudavė V. G. į krūtinę. Tokiais savo veiksmais J. G. savo buvusiai sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą (b.l. 4-6). (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyriuje V. G. diagnozuotas kairio antakio, dešinės plaštakos III piršto delnakaulio galvos, kairio kelio sumušimai su hematomomis ir saikiu patinimu. Kitų objektyvių paviršinių sužalojimų nenustatyta (b. l. 35).
2018 m. lapkričio 2 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog specialistas R. L., susipažinęs su ikiteisminio tyrimo aplinkybėmis ir nukentėjusiosios V. G. atžvilgiu išduotu 2018 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) gydytojo išrašu, padarė išvadą, kad V. G. padarytos kraujosruvos su minkštųjų audinių patinimu kairiojo antakio, dešinės plaštakos III delninio piršto sąnario srityse ir kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 38-39).
2018 m. spalio 23 d. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra mūriniame, keturių butų gyvenamajame name su mansarda. Apžiūros metu kambaryje ant per vidurį kambario stovinčio stalo užfiksuotas gulintis, sulaužytas medinis nuotraukos rėmelis. Su jo detale, pasak nukentėjusios V. G., smurtavo jos vyras. Daugiau jokių nusikalstamos veikos pėdsakų ir įrankių, reikšmingų bylai išspręsti, įvykio vietoje nenustatyta (b.l. 11-13).
Nukentėjusioji V. G. savanoriškai prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikė nuotraukų rėmelio detales (b.l. 40-41). 2018 m. lapkričio 17 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog ant nuotraukų rėmelio detalių jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta (b.l. 45-46).
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis J. G. 2018 m. spalio 23 d., apie 20 val. 00 min., mušdamas nežymiai sužalojo savo buvusią sutuoktinę V. G. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis J. G. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi ir jos trukme (b.l. 183-186).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo J. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 143-157). Administracine tvarka baustas (b. l. 177-182). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus aptartas aplinkybes, J. G. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis). Taip pat paskirti tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 3 – 7 dalys).
Kaltinamasis J. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, pagal kurį viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms, todėl į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas J. G. laikino suėmimo laikas nuo 2018 m. spalio 23 d., 21 val. 20 min., iki 2018 m. spalio 25 d., 14 val. 58 min., tai yra dvi dienos (b. l. 78-80, 129-130).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo J. G. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš savo šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartimi J. G. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 126-127).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vienetai plastikinio nuotraukų rėmelio detalių spec. pakuotėje, perduotų saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui (b.l. 49-51), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pateikusi civilinį ieškinį dėl 15,26 Eur žalos, atsiradusios gydant nukentėjusiąją sveikatos priežiūros įstaigoje, atlyginimo (b.l. 55-56). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. G. atlygino civiliniam ieškovui visą žalą (b.l. 14). Dėl šios priežasties, civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis). Nukentėjusioji V. G. civilinio ieškinio nepateikė.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 - 422 straipsniais,
nusprendė:
J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, J. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 - 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti J. G. laikino suėmimo laiką nuo 2018 m. spalio 23 d., 21 val. 20 min., iki 2018 m. spalio 25 d., 14 val. 58 min., tai yra dvi dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).
J. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vienetus plastikinio nuotraukų rėmelio detalių specialioje pakuotėje, perduotų saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika dienų) nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.