Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir sveikatos apsaugos ministras) 2016 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. K-138 dalį, kuria jis už tarnybinę veiklą buvo paskatintas pareiškiant padėką; įpareigoti sveikatos apsaugos ministrą priimti naują sprendimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2016 m. vasario 25 d. išvadoje Nr. 19 nurodyto siūlymo; priteisti iš Lietuvos valstybės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas paaiškino, kad sveikatos apsaugos ministras 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. K-138 (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui skyrė padėką už labai gerą tarnybinę veiklą, tačiau jame nepateikta visiškai jokių tokios skatinimo priemonės parinkimo motyvų, jo preambulėje duodamos nuorodos į teisės aktus yra bendro pobūdžio. Vertinimo komisija turi patikrinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumą, tačiau šiuo atveju pačios vertinimo komisijos išvada yra visiškai nemotyvuota. Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams. Administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o teisminis procesas nėra valstybės tarnautojo veiklos vertinimo tęsinys. Nemotyvuota skundžiamo įsakymo dalis dėl skirtinos skatinimo priemonės pripažintina neteisėta ir ta Įsakymo dalis naikintina.Pareiškėjas nurodė, kad vertinimo komisijos siūlymo skirti padėką parinkimo procesas buvo formalus, nepagrįstas ir nesąžiningas. Vertinimo komisijos posėdžio metu vertinimo komisijos pirmininkas pareiškė, kad vertinimo komisija jo veiklą vertina labai gerai, o dėl konkrečios skirtinos priemonės yra tiesioginės vadovės pasiūlymas, ir, jog vertinimo komisija neanalizuos, ar tiesioginės vadovės įvertinimas yra pakankamas, ar nepakankamas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 22¹ straipsnio 6 dalis numato vertinimo komisijos teisę į savo posėdį pakviesti vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą, tačiau pareiškėjui pasiūlius pakviesti tiesioginį vadovą į vertinimo komisijos posėdį ir viską išsiaiškinti, vertinimo komisijos pirmininkas tai padaryti kategoriškai atsisakė. Skundžiamu Įsakymu buvo įgyvendintas vertinimo komisijos, kuri realiai neatliko savo funkcijų (netikrino tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytos tiesioginio vadovo siūlomos skatinimo priemonės pagrįstumo), formalus, nepagrįstas ir nesąžiningas siūlymas. Todėl skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios, užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.Pareiškėjas nurodė, kad už labai gerą tarnybinę veiklą pareiškėjui buvo paskirta ne kvalifikacinė klasė, o tik padėka. Tačiau SAM yra valstybės tarnautojų, kurių tarnybinė veikla už 2015 m. buvo įvertinta taip pat, kaip ir pareiškėjo, tačiau jiems buvo paskirta ne padėka, o kvalifikacinė klasė. Pareiškėjo teigimu, jis yra vienas iš tų darbuotojų, kuriems skiriami sudėtingesni darbai, 2015 metais jis dirbo daugiau, nei kai kurie kiti valstybės tarnautojai, ir tai įrodo sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. K-661 jam paskirta priemoka. Yra pagrįsto pagrindo įtarti, kad buvo pažeistas skaidrumo principas ir kad jis buvo diskriminuojamas kitų labai gerai įvertintų, bet kvalifikacinę klasę, o ne padėką, gavusių valstybės tarnautojų atžvilgiu. Pareiškėjas nurodė, kad jį pažemino tik formalios padėkos nemotyvuotas skyrimas, vertinimo komisijos siūlomos skatinimo priemonės parinkimo proceso formalumas, nepagrįstumas ir nesąžiningumas sukėlė jam sunkius dvasinius išgyvenimus, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 3 000 Eur.Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis. Sveikatos apsaugos ministras, sutikdamas su vertinimo komisijos pateiktais siūlymais, priimdamas skundžiamą vidaus administravimo aktą tinkamai vadovavosi tokio teisės akto priėmimui taikomomis teisės aktų nuostatomis, priimtas Įsakymas teisėtas bei pagrįstas, atitinka VTĮ ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Įsakymo preambulėje yra pateiktos nuorodos į teisės normas, kurios reglamentuoja valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą. Vertinimo komisija, atlikdama Teisės departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto D. J. tarnybinės veiklos vertinimą ir priimdama atitinkamą sprendimą, atsižvelgė į tokius kriterijus, kaip turimą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turimą antrą kvalifikacinę klasę, tarnybos patirtį, ankstesnių laikotarpių tarnybinės veiklos vertinimą, dalyvavimą mokymuose, asmenines bei dalykines savybes ir kitą Valstybės tarnautojų registre nurodytą informaciją. Vertinimo komisija buvo nuosekliai išnagrinėjusi pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytą vertinimo išvadą, kuri komisijai buvo pateikta prieš dvi savaites. Be kita ko, vyko pokalbis, kurio metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pristatyti atliktus darbus bei pateikti kitą svarbią informaciją.Atsakovo atstovas pažymėjo, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, kurią surašė tiesioginis vadovas, pareiškėjas pasirašė be pastabų, vadinasi sutiko su tiesioginio vadovo vertinimu „labai gerai“ ir siūloma skatinimo priemone. Vertinamas valstybės tarnautojas turi galimybę savo argumentus, nesutikimą su tiesioginio vadovo užpildyta vertinimo išvada, išdėstyti vertinimo komisijos posėdyje, tačiau pareiškėjas jokių naujų aplinkybių, paaiškinimų bei argumentų, kodėl jam turėtų būti suteikta aukštesnė kvalifikacinė klasė, vertinimo komisijai nepateikė nei raštu nei žodžiu. Tik pasibaigus pokalbiui vertinimo komisijoje ir paprašius palaukti kol vertinimo komisija pasitars ir priims galutinį sprendimą, pareiškėjas, išeidamas iš posėdžio salės, pareiškė, kad nesutinka su tiesioginio vadovo siūlomu skatinimu ir pareikalavo suteikti jam I kvalifikacinę klasę, kitu atveju, kreipsis į teismą. Vertinimo komisija, nagrinėdama pareiškėjo vertinimo išvadą bei pokalbio metu su vertinamuoju, nenustatė išskirtinės tarnybinės veiklos aplinkybės, kuri leistų daryti išvadą, kad jam turėjo būti suteikta I kvalifikacinė klasė. Komisijos pirmininkas G. A. bei komisijos nariai – (duomenys neskelbtini) V. G. bei (duomenys neskelbtini) J. I. per visus 2015 metus kiekvieną savaitę dalyvavo vadovybės posėdžiuose, kuriuose buvo ne kartą girdėję, kad pareiškėjas kategoriškai laikosi savo nuomonės, neieško kompromiso bei nėra linkęs atsižvelgti į kitų specialistų argumentus. Be to, vertinimo komisijos aptarimo metu komisijos narys (duomenys neskelbtini) V. G. pažymėjo, kad pareiškėjas yra sunkaus charakterio, bet preciziškas, taip pat pažymėjo, kad jo kuruojamas Farmacijos departamentas ir džiaugiasi, ir skundžiasi juo. Atsižvelgiant į valstybės tarnybos prasmę bei paskirtį, valstybės tarnautojams keliami aukštesni elgesio ir moralės reikalavimai, jie turi būti nepriekaištingos reputacijos – korektiško elgesio, mandagūs, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų.Atsakovo atstovas teigė, kad Teisės departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausieji specialistai A. S., D. J., turėdami analogiškas kategorijas bei kvalifikacines klases tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos buvo vertinami vienodai. Atlikus Teisės departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus valstybės tarnautojų 2015 metų tarnybinės veiklos vertinimą, kvalifikacinės klasės buvo suteiktos dviems asmenims, padėkos skirtos trims valstybės tarnautojams, o vienai valstybės tarnautojai, įstaigoje dirbančiai nuo 1996 m., skirtas vienkartinis priedas.Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog SAM vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą buvo atlikti priešingi teisei veiksmai, kurie sukėlė žalą pareiškėjui, kad tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Pareiškėjas neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų buvimo, tik deklaratyviai laikosi pozicijos, jog SAM privalo materialiai atsakyti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo D. J. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra valstybės tarnautojas, nuo 2012 metų dirbantis SAM Teisės departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose (A lygis, 14 kategorija, II kvalifikacinė klasė), dirba labai gerai, atsakingai, jam 2014 m. buvo suteikta III, o 2015 m. – II kvalifikacinė klasė. Ginčo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo tarnybiniais santykiais, tarp šalių nėra. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad, pareiškėjo manymu, už labai gerą tarnybinę veiklą 2015 metais jam turėjo būti paskirta I kvalifikacinė klasė, o ne padėka.Teismas nurodė, kad valstybės tarnautojų vertinimo tvarką reglamentuoja VTĮ 22 ir 22¹ straipsniai bei juos detalizuojančios Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo tvarką ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (toliau – ir Vertinimo taisyklės).Teismas nurodė, kad Vertinimo taisyklėse yra nustatyta, jog tiesioginis vadovas valstybės tarnautojui pateikia vertinimo anketą, kurią valstybės tarnautojas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui; valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos, o pokalbio metu tiesioginis vadovas su valstybės tarnautoju aptaria vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, nustato einamųjų metų užduotis, aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą; tiesioginis vadovas po pokalbio užpildo vertinimo anketą tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo balu, bei surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (Vertinimo taisyklių 8, 9 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą (Vertinimo taisyklių 18 p.). Vertinimo taisyklių 19 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Vertinimo taisyklių 20 p.).Teismas nustatė, kad buvo atliktas pareiškėjo veiklos 2015 metais vertinimas, t. y. įvertinti pareiškėjo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikacija bei pasiekti rezultatai. Vadovaujantis Vertinimo taisyklių reikalavimais pareiškėjui buvo pateikta užpildyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą, kurią užpildęs pareiškėjas vertinimo kriterijus „Lyderystė“, „Supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą“, „Analizė ir pagrindimas“ įvertino 4 balais, „Finansų valdymas“ įvertino 3 balais, „Programų ir projektų valdymas“ nevertino. Šią anketą pasirašė pareiškėjas ir tiesioginė vadovė R. C.. Po šios anketos aptarimo pareiškėjo tiesioginė vadovė 2016 m. sausio 19 d. surašė SAM Teisės departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto D. J. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. VI-(3.13-141)-25, kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla 2015 metais buvo įvertinta labai gerai. Pareiškėjo tiesioginis vadovas pateikė siūlymą taikyti skatinimo priemones, nurodytas VTĮ 27 straipsnio 2 dalyje.Teismas nustatė, kad sveikatos apsaugos ministras 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-1000 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ sudarė vertinimo komisiją. 2016 m. vasario 25 d. Vertinimo komisija surašė išvadą, kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino labai gerai ir pasiūlė taikyti VTĮ 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą skatinimo priemonę – padėką. Atsižvelgęs į 2016 m. vasario 25 d. vertinimo komisijos išvadą Nr. 19, vadovaudamasis VTĮ 22 straipsnio 26 dalimi, 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Vertinimo taisyklėmis, sveikatos apsaugos ministras Įsakymu skyrė pareiškėjui padėką už labai gerą tarnybinę veiklą.Teismas nurodė, kad pagal VTĮ 22 straipsnio 9 dalies nuostatas, tiesioginis vadovas, įvertinęs įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 14 dalyje nurodytų siūlymų. Pagal minėto straipsnio 14 dalį, vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) suteikti įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę klasę arba; 2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba; 3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir suteikti jam ne aukštesnę negu turėtą kvalifikacinę klasę, arba; 4) įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui palikti turimą pirmą (aukščiausią) kvalifikacinę klasę ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą, arba; 5) taikyti šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones. Teismas nurodė, kad pagal VTĮ 27 straipsnio 26 dalies nuostatas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Teismas, aiškindamas šią materialinės teisės normą, pažymėjo, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (sveikatos apsaugos ministras) nėra saistomas vertinimo komisijos išvados ir joje pateiktų pasiūlymų tik ta prasme, kad gali priimti motyvuotą sprendimą neįgyvendinti Vertinimo komisijos siūlymo. Tai reiškia, kad, sutikdamas su vertinimo komisijos pateiktu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (sveikatos apsaugos ministras) neprivalo nurodyti sprendimo dėl tokio siūlymo įgyvendinimo motyvų. Taigi vertinimo komisijos išvada (pasiūlymai) bei jų atitinkama argumentacija tuo pačiu laikytini paties administracinio sprendimo (dėl siūlymų įgyvendinimo) motyvuojamąja dalimi. Teismas nurodė, kad teisės normos aiškiai numato, kad tiesioginio vadovo išvada apie valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl pareiškėjui paskirtos padėkos už labai gerą tarnybinę veiklą atsakovo įsakymu, priimtu pagal vertinimo komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos bei procedūros, bet ir tai, ar ši komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad vertinimo komisijos siūlymo skirti padėką svarstymo procesas buvo formalus, nepagrįstas bei nesąžiningas, o komisija neatliko savo funkcijų. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai (anketa, vertinimo išvada, komisijos protokolas, garso įrašo protokolas, garso įrašas, vertinimo komisijos išvada), atsakovo atstovų paaiškinimai teisme aiškiai patvirtina, kad pareiškėjo tiesioginė vadovė R. C. po pokalbio su juo surašė valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, pareiškėjas joje pasirašė, pastabų nenurodė, vadinasi su išvada ir tiesioginio vadovo vertinimu „labai gerai“ bei su siūloma skatinimo priemone sutiko. Vertinimo komisija, atlikdama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą ir priimdama sprendimą, atsižvelgė į pareiškėjo išsilavinimą (aukštasis universitetinis), turimą antrą kvalifikacinę klasę, tarnybos patirtį, ankstesnių laikotarpių tarnybinės veiklos vertinimą, dalyvavimą mokymuose, asmenines bei dalykines savybes, kitą Valstybės tarnautojų registre nurodytą informaciją. Vertinimo komisijai pareiškėjo vertinimo išvada buvo pateikta iš anksto, su ja buvo susipažinę komisijos nariai, 2016 m. vasario 25 d. vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėjas, su juo vyko pokalbis, buvo sudaryta galimybė pristatyti atliktus darbus, pareikšti nesutikimą su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvada, išsakyti argumentus dėl išvados, pateikti įrodymus. Teismas, posėdyje išklausęs garso įrašą nustatė, kad pareiškėjas vertinimo komisijoje pristatė atliktus darbus, išdėstė savo argumentus, pareiškė nesutikimą su tiesioginio vadovo siūlomu skatinimu, pareikalavo suteikti jam I kvalifikacinę klasę, kitu atveju, kreipsis į teismą dėl I kvalifikacinės klasės suteikimo ir neturtinės žalos priteisimo. Todėl teismas sprendė, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl pokalbio turinio ir eigos. Pasibaigus pareiškėjo veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptarė būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą, pasibaigus aptarimui, vienbalsiai pritarė tiesioginio vadovo išvadoje pateiktam siūlymui, t. y. pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“, pasiūlė skirti padėką. Teismas iš garso įrašo nustatė, kad vertinimo komisija aptarė pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2015 m., jo asmenines savybes, suteiktą II kvalifikacinę klasę už 2014 metus, nenustatė išskirtinių jo tarnybinės veiklos aplinkybių, kad būtų suteikta I kvalifikacinė klasė, atkreipė dėmesį, jog su pareiškėju yra problemų bendraujant, kartais būna kategoriškas, neieško kompromiso, nėra linkęs atsižvelgti į kitų specialistų argumentus, yra sunkaus charakterio, tačiau preciziškas, pažymėjo, kad valstybės tarnautojams keliami aukštesni elgesio ir moralės reikalavimai, jie turi būti nepriekaištingos reputacijos – korektiško elgesio, mandagūs, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų.Teismas nustatė, kad vertinimo komisija, įvertinusi pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2015 metus, surašė vertinimo komisijos išvadą, su kuria pareiškėjas susipažino bei pasirašė, nei vienas iš komisijos narių atskiros nuomonės nepateikė. Pareiškėjas, susipažinęs su išvada padarė prierašą: „Su komisijos siūlymu nesutinku, vertinu jį kaip nepagrįstą ir nesąžiningą. Manau, kad man skirtina aukštesnė – pirma kvalifikacinė klasė. Pritarus ministrui, tokiam komisijos siūlymui dėl pažeistų teisių gynimo kreipsiuosi, be kita ko, į teismą, reikalaudamas taip pat ir pirmos kvalifikacinės klasės skyrimo ir neturtinės žalos atlyginimo“. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės pareiškėjui vertinimo komisijos išvadoje raštu teikti pastabas, reikšti savo nesutikimą su komisijos siūlymu, tuo tarpu pareiškėjas susipažinęs su išvada, ne tik joje pasirašė, kaip to reikalauja Vertinimo taisyklės, bet išdėstė nesutikimą su vertinimo komisijos išvadoje nurodytu siūlymu, pateikė savo asmeninį vertinimo komisijos siūlymo vertinimą, pažymėdamas, kad toks vertinimo komisijos siūlymas yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Be to, pareiškėjas 2016 m. vasario 26 d. pateikė skundą sveikatos apsaugos ministrui dėl vertinimo komisijos veiklos, kuriame teigė, kad pritarus komisijos siūlymui skirti padėką, o ne aukštesnę – pirmą kvalifikacinę klasę, dėl pažeistų teisių gynimo, įskaitant neturtinės žalos atlyginimą, kreipsis į teismą, prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Prezidentūrą, Valstybės departamentą bei žiniasklaidą. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių nuostatų. Teismas sprendė, kad vertinimo komisija tinkamai atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos išvados vertinimą už 2015 metus, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad skiriant padėką buvo pažeistas skaidrumo principas, jis buvo diskriminuojamas kitų labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų, kurie gavo ne padėkas, o jiems buvo suteiktos kvalifikacinės klasės, atžvilgiu. Teismas nustatė, kad bylos medžiaga, atsakovo atsiliepimas, jo atstovų paaiškinimai teisme, garso įrašai patvirtina, jog SAM Teisės departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje dirba 7 valstybės tarnautojai, šešių iš jų tarnybinė veikla už 2015 metus tiesioginių vadovų buvo įvertinta labai gerai (kartu su skyriaus vedėju), vieno valstybės tarnautojo veikla buvo įvertinta gerai. Šio skyriaus darbuotojų kategorijos ir kvalifikacinės klasės 2016 m. sausio 1 d. buvo šios: skyriaus vedėja R. C., įstaigoje dirba nuo 1996 m. (A lygis, 16 kategorija, I kvalifikacinė klasė) tiesioginio vadovo įvertinta labai gerai ir buvo pasiūlyta skirti vienkartinį priedą; pareiškėjas D. J. ministerijoje dirba nuo 2012 m. (A lygis, 14 kategorija, II kvalifikacinė klasė), tiesioginio vadovo įvertintas labai gerai, pasiūlyta skirti padėką; vyriausioji specialistė E. R., įstaigoje dirba nuo 2014 m. (A lygis, 14 kategorija), tiesioginio vadovo įvertinta labai gerai, buvo pasiūlyta skirti III kvalifikacinę klasę; vyriausiasis specialistas K. R., įstaigoje dirba nuo 2008 m. (A lygis, 14 kategorija, I kvalifikacinė klasė), tiesioginio vadovo įvertintas labai gerai, pasiūlyta skirti padėką; vyriausioji specialistė A. S., įstaigoje dirba nuo 2011 m. (A lygis, 14 kategorija, II kvalifikacinė klasė), tiesioginio vadovo įvertinta labai gerai, pasiūlyta skirti padėką; vyriausioji specialistė L. S., įstaigoje dirba nuo 2014 m. (A lygis, 13 kategorija), tiesioginio vadovo įvertinta labai gerai, pasiūlyta skirti III kvalifikacinę klasę. Teismas sprendė, kad tiek A. S., tiek pareiškėjas, turėdami analogiškas kategorijas bei kvalifikacines klases, tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos buvo vertinami vienodai, tačiau A. S. pareigas eina nuo 2011-12-13, o trečia kvalifikacinė klasė jai suteikta tik 2014 metais, antra kvalifikacinė klasė – 2015 metais. Tuo tarpu pareiškėjas ministerijoje dirba nuo 2012-04-16, tačiau trečia kvalifikacinė klasė jam suteikta 2014 metais, antra kvalifikacinė klasė – 2015 metais. Vertinimo komisijai 2016 m. vasario 25 ir 26 d. įvertinus Skyriaus, kuriame dirbo pareiškėjas, tarnautojų tarnybinę veiklą už 2015 metus, kvalifikacinės klasės buvo suteiktos dviems tarnautojams, padėkos skirtos trims, o vienai valstybės tarnautojai, įstaigoje dirbančiai nuo 1996 m., skirtas vienkartinis priedas. Be to, vertinimo komisija pareiškėjo ir A. S. veiklą įvertino labai gerai, už įvertinimą skyrė padėkas. E. R. buvo įvertinta labai gerai, jai skirta trečia kvalifikacinė klasė, tačiau palyginus su pareiškėju, ji papildomai be 4 užduočių, nagrinėjo ir rengė medžiagą Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiams ir pasitarimams. K. R., palyginus su pareiškėju, taip pat turėjo papildomą užduotį – dalyvauti pagal kompetenciją Ketvirto sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano įgyvendinime. L. S., be minėtų 4 užduočių, lyginant su pareiškėju, papildomai nustatyta užduotis – vertinti ir rengti Lietuvos Respublikos Seimo plenarinių posėdžių medžiagą. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas, atvirkščiai, atsižvelgiant į jo veiklos įvertinimus, jam skiriamų skatinimo priemonių visuma laikytina proporcinga. Vertinant valstybės tarnautojų veiklą ir priimant sprendimą dėl veiklos vertinimo negali būti pažeisti nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kiti principai, o esant nustatytiems identiškiems vertinimo kriterijams valstybės tarnautojai negali būti vertinami skirtingai, nei VTĮ, nei Vertinimo taisyklės nesukuria pareigos vertinimo komisijai skirti tokį tarnautojo veiklos įvertinimo rezultatą, kokio norėtų pats tarnautojas. Teismas konstatavo, kad visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad vertinimo komisija patikrino tiesioginio vadovo vertinimo išvados pagrįstumą, išnagrinėjo, apsvarstė, įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą, gebėjimus atlikti nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją (nustatyta Vertinimo taisyklių 19–23 punktuose), surašė išvadą, t. y. vertinimo komisija tinkamai ir visapusiškai atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, Vertinimo taisyklių nepažeidė. Teismas nurodė, kad sveikatos apsaugos ministras per Vertinimo taisyklių nustatytą terminą (5 darbo dienas) priėmė sprendimą įgyvendinti komisijos siūlymą, teisės aktai nenumato jam pareigos asmeniškai analizuoti (vertinti) pareiškėjo tarnybinės veiklos (Vertinimo taisyklių 54 p.). Sveikatos apsaugos ministras, priėmęs motyvuotą sprendimą neįgyvendinti Vertinimo komisijos siūlymo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo tai nurodo vertinimo komisijos išvadoje (vertinimo taisyklių 55 punktas). Todėl nei VTĮ, nei Vertinimo taisyklės nenumato sveikatos apsaugos ministrui teisės priimti kitą sprendimą, nei siūlo vertinimo komisija, o nesutikdamas su komisijos išvados siūlymu, ministras gali išvadoje nurodyti nesutikimo priežastis. Todėl Sveikatos apsaugos ministras, sutikdamas su Vertinimo komisijos pateiktais siūlymais, priimdamas skundžiamą vidaus administravimo aktą – Įsakymą, tinkamai vadovavosi tokio teisės akto priėmimui taikomomis teisės aktų nuostatomis, jį pagrindė teisės aktais, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo argumentas, kad įsakyme nėra nurodyta apskundimo tvarka, negali būti pagrindu panaikinti šį įsakymą, nes pareiškėjui, kaip teisininkui, yra žinoma individualaus akto apskundimo tvarka, jis ja pasinaudojo. Teismas laikė, kad Sveikatos apsaugos ministras, sutikdamas su vertinimo komisijos pateiktu siūlymu, priimdamas ginčo Įsakymą, tinkamai vadovavosi teisės aktais, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį įstatymų reikalavimus. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atmetamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti sveikatos apsaugos ministrą priimti naują sprendimą dėl SAM valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2016 m. vasario 25 d. išvadoje Nr. 19 nurodyto siūlymo.Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą, kuri atsirado dėl jo teisių pažeidimo, vertinant jo tarnybinę veiklą bei taikant jam netinkamą skatinimo priemonę – padėką, yra nepagrįstas. Teismas nenustatė neteisėtų SAM veiksmų, o pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo ir pareiškėjo skundą atmetė.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. K-138 dalies, kuria D. J. už tarnybinę veiklą buvo paskatintas pareiškiant padėką. Pareiškėjas taip pat prašė teismą įpareigoti sveikatos apsaugos ministrą priimti naują sprendimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2016 m. vasario 25 d. išvadoje Nr. 19 nurodyto siūlymo ir priteisti iš Lietuvos valstybės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.Tarnybinės veiklos vertinimo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. Pagal to paties straipsnio 14 dalį vertinimo komisija, įvertinusi <...> karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) suteikti <...> karjeros valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę klasę, arba 2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba 3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir suteikti jam ne aukštesnę negu turėtą kvalifikacinę klasę, arba 4) <...> karjeros valstybės tarnautojui palikti turimą pirmą (aukščiausią) kvalifikacinę klasę ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą, arba 5) taikyti šio Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones. Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos šios valstybės tarnautojų skatinimo priemonės: padėka (1 p.), vardinė dovana (2 p.).Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pareiškėjo D. J. skundų teismui, jis iš esmės sutinka su tarnybinės veiklos vertinimu, tačiau, jo nuomone, skatinimo priemonė jam parinkta ir taikyta neteisinga: skiriant padėką buvo pažeistas skaidrumo principas, jis buvo diskriminuojamas kitų labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų, kurie gavo ne padėkas, o jiems buvo suteiktos kvalifikacinės klasės, atžvilgiu.Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo faktinių bylos aplinkybių, nevertino įrodymų, o motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje apsiribojo pažodiniu SAM atsiliepimo į jo skundą nukopijavimu su visomis faktinėmis klaidomis. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, teismas neatliko jokios pareiškėjo akcentuotų įrodymų analizės (pvz., dėl kitų tarnautojų (E. R. ir L. S.), kurioms buvo pasiūlyta ir paskirta ne padėka, o kvalifikacinė klasė, nors 2015 m. jų tarnybinės veiklos rezultatai buvo prastesni) ir nenurodė, kodėl jie atmestini. Toks sprendimas laikytinas be motyvų, todėl yra negaliojantis pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punktą.Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, su minėtais apelianto teiginiais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes ištyrė ir jas iš esmės įvertino teisingai, remdamasis byloje surinktais įrodymais. Visiškai nepagrįstas ir todėl kaip neatitinkantis tikrovės atmestinas pareiškėjo teiginys, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas apsiribojo pažodiniu atsakovo atsiliepimo į jo skundą nukopijavimu ir neanalizavo byloje esančių įrodymų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo akivaizdu, kad teismas byloje surinktus įrodymus tyrė ir vertino savarankiškai.Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo nurodytų aplinkybių dėl jo diskriminavimo lyginant jį su to paties skyriaus valstybės tarnautojų - E. R. ir L. S. situacijomis, kurios buvo įvertintos labai gerai, ir joms suteikta aukštesnė kvalifikacinė klasė, o jam tik padėka. Šie pareiškėjo argumentai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl atmetami. Teismas sprendime konstatavo, kad E. R. papildomai be 4 užduočių nagrinėjo ir rengė medžiagą Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiams ir pasitarimams; L. S. be 4 užduočių, lyginant su pareiškėju, papildomai nustatyta užduotis vertinti ir rengti Lietuvos Respublikos Seimo plenarinių posėdžių medžiagą, ir šias aplinkybes patvirtina atsakovo pridedamos tarnybinės veiklos vertinimo išvados.Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje numatyto nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiškose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo, taip pat pažeidimu laikoma situacija, kai be objektyvaus pagrindimo skirtingose situacijose esantys asmenys nėra traktuojami skirtingai (EŽTT 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas T. v Graikija, peticijos Nr. 34369/97). Teisėjų kolegija pažymi, kad E. R. ir L. S., dirbusios Sveikatos apsaugos ministerijoje nuo 2014 m., įvertintos labai gerai (atitinkamai b. l. 86-91 ir b. l. 71-74) ir joms po 2015 m. tarnybinės veiklos vertinimo suteikta trečia kvalifikacinė klasė, iki tol jokios kvalifikacinės klasės neturėjo. Tad visiškai suprantama, kodėl joms nebuvo skiriami sudėtingesni darbai nei pareiškėjui, iki 2015 m. jau turėjusiam antrą kvalifikacinę klasę. Pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė, kad šių darbuotojų, atsižvelgiant į jų turimą stažą, paskirtas užduotis ir pan., tarnybinės veiklos rezultatai buvo kur kas prastesni nei jo. Nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas ir E. R. bei L. S. buvo analogiškoje situacijoje, tačiau įvertinti skirtingai ir kad D. J. buvo diskriminuojamas. Atsakydama į pareiškėjo teiginius, kad teismas sprendime apskritai neįvertino garso įrašo, kurį pareiškėjas 2016 m. birželio 20 d. pateikė į bylą, teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismo posėdžio protokolo akivaizdžiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas net kelis kartus perklausė paties pareiškėjo nurodytus Vertinimo komisijos posėdyje daryto garso įrašo ištraukas ir jas gana detaliai įvertino sprendime.Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo funkciją. Pareiškėjo teigimu, vertinimo komisijos posėdžio garso įraše užfiksuota posėdžio eiga patvirtina, kad vertinimo komisija pareiškėjo tiesioginio vadovo siūlytos skatinimo priemonės pagrįstumo nevertino.Vertinimo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir perklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, konstatuoja, kad teismas ištyrė vertinimo komisijos atliktą pareiškėjo veiklos vertinimo procedūrą, sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pasibaigus pareiškėjo veiklos 2015 metais nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptarė tiesioginio vadovo įvertinimą ir siūlomą skatinimo priemonę, vienbalsiai jai pritarė. Tai matyti ir iš byloje esančių dokumentų: vertinimo komisijos narių išvadų raštu (b. l. 65). Faktinės aplinkybės, kad vertinimo komisijos nariai neaptarinėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pareiškėjo siekiamu būdu, nesudaro pagrindo pripažinti esminiu vertinimo procedūros pažeidimu, turėjusiu įtakos galutiniam sprendimui.

56. Pareiškėjas dalyvavo vertinimo komisijos posėdyje, turėjo galimybę pasisakyti, išdėstyti motyvuotus nesutikimo su tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis (siūloma skatinimo priemone) argumentus, pateikti įrodymus. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, jog esminiai buvo pažeista Taisyklėse nustatyta procedūra, suponuojanti skundžiamo teisės akto ar jo dalies panaikinimą.

Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į EŽTT ir LVAT praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), pažymi, kad patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, su kitais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir byloje surinktų bei išanalizuotų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis sutinka, todėl jų nebekartoja. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).Kadangi nėra pagrindo pripažinti SAM veiksmų neteisėtais, detalesnis pareiškėjo teiginių dėl neturtinės žalos patyrimo ar priežastinio ryšio vertinimas galutiniam sprendimui jokios įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais teisinio pagrindo nėra. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.