- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-08
- Bylos Nr.
- I-6310-331/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00936-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Sveikatos apsaugos ministras 2016-03-03 įsakymu Nr. K-138 pareiškėjui skyrė padėką už labai gerą tarnybinę veiklą (b. l. 13).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą teismui (b. l. 1-6) ir prašo:
1) panaikinti sveikatos apsaugos ministro 2016-03-03 įsakymo Nr. K-138 dalį, kuria pareiškėjas už tarnybinę veiklą buvo paskatintas pareiškiant padėką;
2) įpareigoti sveikatos apsaugos ministrą priimti naują sprendimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2016-02-25 išvadoje Nr. 19 nurodyto siūlymo;
3) priteisti iš Lietuvos valstybės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad skundžiamu įsakymu nuspręsta už labai gerą tarnybinę veiklą skirti tik padėką, tačiau jame nepateikta visiškai jokių tokios skatinimo priemonės parinkimo motyvų. Skundžiamo įsakymo preambulėje duodamos nuorodos į teisės aktus tėra bendro pobūdžio. Vertinimo komisijos išvada, turi nustatyti ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kuria surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją, tačiau šiuo atveju pačios vertinimo komisijos išvada yra visiškai nemotyvuota. Įsakymas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams. Administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o teisminis procesas nėra valstybės tarnautojo veiklos vertinimo tęsinys. Tik šio teisminio proceso metu atsakovo nurodytini skundžiamo įsakymo (ar vertinimo komisijos siūlymo) motyvai apskritai neturi būti vertinami, o nemotyvuotas skundžiamas įsakymas dalyje dėl skirtinos skatinimo priemonės pripažintinas neteisėtu ir toje dalyje naikintinas.
Vertinimo komisijos siūlymo (skirti padėką) parinkimo procesas buvo formalus, nepagrįstas ir nesąžiningas. Vertinimo komisijos posėdžio metu vertinimo komisijos pirmininkas pareiškė, kad vertinimo komisija jo veiklą vertina labai gerai, o dėl konkrečios skirtinos priemonės yra tiesioginė vadovė, ir kad vertinimo komisija neanalizuos, ar tiesioginės vadovės įvertinimas yra pakankamas, ar nepakankamas. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau ir VTĮ) 22¹ straipsnio 6 dalis numato vertinimo komisijos teisę į savo posėdį pakviesti vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginę vadovę, tačiau pareiškėjui pasiūlius ją pakviesti į vertinimo komisijos posėdį ir viską išsiaiškinti, vertinimo komisijos pirmininkas tai padaryti kategoriškai atsisakė. Skundžiamu įsakymu buvo įgyvendintas vertinimo komisijos, kuri realiai neatliko savo funkcijų (nė netikrino tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytos tiesioginio vadovo siūlomos skatinimo priemonės pagrįstumo), formalus, nepagrįstas ir nesąžiningas siūlymas. Tai reiškia, kad skundžiamas įsakymas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios, užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Už labai gerą tarnybinę veiklą pareiškėjui buvo paskirta ne kvalifikacinė klasė, o tik padėka. Tačiau sveikatos apsaugos ministerijoje yra valstybės tarnautojų, kurių tarnybinė veikla už 2015 m. buvo įvertinta taip pat, kaip ir pareiškėjo, tačiau jiems buvo paskirta ne padėka, o kvalifikacinė klasė. Pareiškėjo teigimu, jis yra vienas iš tų darbuotojų, kuriems skiriami sudėtingesni darbai, 2015 metais dirbo daugiau, nei kai kurie kiti valstybės tarnautojai, ir tai įrodo sveikatos apsaugos ministro 2015-11-12 įsakymu Nr.K-661 jam paskirta priemoka. Yra pagrįsto pagrindo įtarti, kad buvo pažeistas skaidrumo principas ir kad jis buvo diskriminuojamas kitų labai gerai įvertintų, bet kvalifikacinę klasę, o ne padėką, gavusių valstybės tarnautojų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į pareiškėją žeminantį tik formalios padėkos nemotyvuotą skyrimą bei itin sunkių dvasinių išgyvenimų sukėlusias aplinkybes, bylojančias apie vertinimo komisijos siūlomos skatinimo priemonės parinkimo proceso formalumą, nepagrįstumą ir nesąžiningumą – adekvačiu padarytos neturtinės žalos atlyginimu laiko 3 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su skundu nesutinka. Atsiliepime (b. l. 17-32) paaiškino, kad įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis. Sveikatos apsaugos ministras, sutikdamas su vertinimo komisijos pateiktais siūlymais, priimdamas skundžiamą vidaus administravimo aktą tinkamai vadovavosi tokio teisės akto priėmimui taikomomis teisės aktų nuostatomis ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tiksliai pagal galiojančias procedūras priimtas ir įformintas sprendimas atitinkantis Valstybės tarnybos įstatymo reglamentuojamo sprendimo priėmimą, atitinka ir Viešojo administravimo įstatymu nustatytus reikalavimus. Įsakymo preambulėje yra pateiktos nuorodos į teisės normas, kurios reglamentuoja valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą. Vertinimo komisija, atlikdama Teisės departamento Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. J. tarnybinės veiklos vertinimą ir priimdama atitinkamą sprendimą, atsižvelgė į tokius kriterijus, kaip turimą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turimą antrą kvalifikacinę klasę, tarnybos patirtį, ankstesnių laikotarpių tarnybinės veiklos vertinimą, dalyvavimą mokymuose, asmenines bei dalykines savybes ir kitą Valstybės tarnautojų registre nurodytą informaciją. Taip pat vertinimo komisija buvo nuosekliai išsinagrinėjusi pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytą vertinimo išvadą. Komisijai vertinimo išvada buvo pateikta prieš dvi savaites. Be kita ko, vyko pokalbis, kurio metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pristatyti atliktus darbus bei pateikti kitą svarbią informaciją.
Pažymėjo, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, kurią surašė tiesioginis vadovas, pareiškėjas pasirašė be pastabų, vadinasi sutiko su tiesioginio vadovo vertinimu „labai gerai“ ir su siūloma skatinimo priemone. Vertinamas valstybės tarnautojas turi galimybę savo argumentus, nesutikimą su tiesioginio vadovo užpildyta vertinimo išvada, išdėstyti vertinimo komisijos posėdyje. Tačiau pareiškėjas jokių naujų aplinkybių (tam tikrų paaiškinimų bei argumentų, kodėl jam turėtų būti suteikta aukštesnė kvalifikacinė klasė, vertinimo komisijai nepateikė nei raštu nei žodžiu). Tik tuomet, kai baigėsi pokalbis su pareiškėju vertinimo komisijoje ir komisijos pirmininkas padėkojo jam bei paprašė palaukti, kol vertinimo komisija pasitars dėl tarnybinės veiklos įvertinimo ir priims galutinį sprendimą, pareiškėjas jau beišeidamas iš posėdžio salės, pareiškė, kad nesutinka su tiesioginio vadovo siūlomu skatinimu ir pareikalavo suteikti jam I kvalifikacinę klasę, kitu atveju, kreipsis į teismą. Vertinimo komisija, nagrinėdama pareiškėjo vertinimo išvadą bei pokalbio metu su vertinamuoju, nenustatė išskirtinės tarnybinės veiklos aplinkybės, kuri leistų daryti išvadą, kad jam turėjo būti suteikta I kvalifikacinė klasė. Komisijos pirmininkas G. A. bei komisijos nariai - viceministras V. G. bei Sveikatos ekonomikos departamento direktorė J. I. per visus 2015 metus kiekvieną savaitę dalyvavo vadovybės gamybiniuose posėdžiuose, kuriuose ne kartą girdėję, kad pareiškėjas kategoriškai laikosi savo nuomonės, neieško kompromiso bei nėra linkęs atsižvelgti į kitų specialistų argumentus. Be to, vertinimo komisijos aptarimo metu komisijos narys viceministras V. G. pažymėjo, kad pareiškėjas yra sunkaus charakterio, bet preciziškas, taip pat pažymėjo, kad jo kuruojamas Farmacijos departamentas ir džiaugiasi ir skundžiasi juo. Turint omenyje visą valstybės tarnybos prasmę bei paskirtį, valstybės tarnautojams keliami aukštesni elgesio ir moralės reikalavimai, jie turi būti nepriekaištingos reputacijos - korektiško elgesio, mandagūs, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų.
Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog Sveikatos apsaugos ministerijoje vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, buvo atlikti priešingi teisei veiksmai, kurie sukėlė žalą pareiškėjui, o taip pat, kad tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Pareiškėjas neįrodo atsakomybei kilti būtinų sąlygų buvimo, o tik deklaratyviai laikosi pozicijos, jog Sveikatos apsaugos ministerija privalo materialiai atsakyti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad pareiškėjas ministerijoje dirba nuo 2012 metų, dirba labai gerai, atsakingai, jam 2014 metais buvo suteikta III kvalifikacinė klasė, o 2015 metais II kvalifikacinė klasė, jo veikla už 2015 metus įvertinta labai gerai, o ministras, įgyvendindamas vertinimo komisijos siūlymą, ginčo įsakymu skyrė pareiškėjui padėką. Pareiškėjas vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo, turėjo galimybę pareikšti nesutikimą su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvada, išsakyti argumentus dėl išvados, pateikti įrodymus.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje ginčas kilo dėl Sveikatos apsaugos ministro 2016-03-03 įsakymo Nr. K-138, kuriuo, įgyvendinant šios ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. J. tarnybinės veiklos 2015 metais atlikto tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, pareiškėjui skirta padėka už labai gerą tarnybinę veiklą, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 101).
Nustatyta, kad pareiškėjas yra valstybės tarnautojas, nuo 2012 metų dirbantis Sveikatos apsaugos ministerijoje Teisės departamento Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose (A lygis, 14 kategorija, II kvalifikacinė klasė), dirba labai gerai, atsakingai, jam 2014 metais buvo suteikta III kvalifikacinė klasė, o 2015 metais II kvalifikacinė klasė. Ginčo dėl faktinių aplinkybių susijusių su pareiškėjo tarnybiniais santykiais, tarp šalių nėra.
Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad pareiškėjo manymu už labai gerą tarnybinę veiklą 2015 metais jam turėjo būti paskirta I kvalifikacinė klasė, o ne padėka.
Ginčo klausimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas, kurio tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 22 ir 22¹ straipsniai bei juos detalizuojančios Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo tvarką ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės (toliau – ir Vertinimo taisyklės) bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, patvirtinti Lietuvos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad Vertinimo taisyklėse yra nustatyta, jog tiesioginis vadovas valstybės tarnautojui pateikia vertinimo anketą, kurią valstybės tarnautojas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui; valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos, o pokalbio metu tiesioginis vadovas su valstybės tarnautoju aptaria vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, nustato einamųjų metų užduotis, aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą; tiesioginis vadovas po pokalbio užpildo vertinimo anketą tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo balu, bei surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (Vertinimo taisyklių 8, 9 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą (Vertinimo taisyklių 18 p.). Vertinimo taisyklių 19 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Vertinimo taisyklių 20 p.).
Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo ir atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius ginčijamo įsakymo pagrįstumu ir teisėtumu, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, laikosi pozicijos, kad, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Vertinimo taisyklių 17, 18 ir 19 p.), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (LVAT administracinėse bylose Nr. A146-1271/2009; Nr. A756-146/2010; Nr. A146-702/2010 ir kt.). LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (LVAT administracinėse bylose: Nr. A556-1727/2008; Nr. A143-646/2009 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).
Nagrinėjamu atveju vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtinta valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, buvo atliktas pareiškėjo veiklos 2015 metais vertinimas, t. y. įvertinti pareiškėjo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikacija bei pasiekti rezultatai. Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Vertinimo taisyklių reikalavimais pareiškėjui buvo pateikta užpildyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą, kurią užpildęs pareiškėjas vertinimo kriterijus „Lyderystė“, „Supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą“, „Analizė ir pagrindimas“ įvertino 4 balais, „Finansų valdymas“ įvertino 3 balais, „Programų ir projektų valdymas“ apskritai nevertino. Šią anketą pasirašė pareiškėjas ir tiesioginė vadovė R. C. (b. l. 108). Po šios anketos aptarimo pareiškėjo tiesioginė vadovė 2016-01-19 surašė Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. J. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. VI-(3.13-141)-25, kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla 2015 metais buvo įvertinta labai gerai. Pareiškėjo tiesioginis vadovas pateikė siūlymą taikyti skatinimo priemones nurodytas VTĮ 27 straipsnio 2 dalyje (b. l. 104-107).
Sveikatos apsaugos ministrė 2015-08-27 įsakymu Nr. V-1000 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ (b. l. 36) sudarė Vertinimo komisiją. 2016-02-25 Vertinimo komisija surašė išvadą (b. l. 103), kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino labai gerai ir pasiūlė taikyti VTĮ 27 straipsnio 2 dalyje 1 punkte numatytą skatinimo priemonę – padėką (b. l. 65). Atsižvelgęs į 2016-02-25 Vertinimo komisijos išvadą Nr. 19, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalimi, 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Vertinimo taisyklėmis, Sveikatos apsaugos ministras 2016-03-03 įsakymu Nr. K-138 skyrė pareiškėjui padėką už labai gerą tarnybinę veiklą (b. l. 13, 103).
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies nuostatas, tiesioginis vadovas, įvertinęs įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 14 dalyje nurodytų siūlymų. Pagal 14 dalį Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) suteikti įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę klasę arba; 2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba; 3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir suteikti jam ne aukštesnę negu turėtą kvalifikacinę klasę, arba; 4) įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui palikti turimą pirmą (aukščiausią) kvalifikacinę klasę ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą, arba; 5) taikyti šio Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones.
Pagal šio straipsnio 26 dalies nuostatas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Aiškindamas šią materialinės teisės normą, teismas pažymi, kad (kaip matyti iš jos turinio) valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (Sveikatos apsaugos ministras) nėra saistomas Vertinimo komisijos išvados ir joje pateiktų pasiūlymų tik ta prasme, kad gali priimti motyvuotą sprendimą neįgyvendinti Vertinimo komisijos siūlymo. Tai reiškia, kad, sutikdamas su Vertinimo komisijos pateiktu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (Sveikatos apsaugos ministras) neprivalo nurodyti sprendimo dėl tokio siūlymo įgyvendinimo motyvų. Taigi Vertinimo komisijos išvada (pasiūlymai) bei jų atitinkama argumentacija tuo pačiu laikytini paties administracinio sprendimo (dėl siūlymų įgyvendinimo) motyvuojamąja dalimi.
Teisės normos aiškiai numato, kad tiesioginio vadovo išvada apie valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą yra Vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl pareiškėjui paskirtos padėkos už labai gerą tarnybinę veiklą atsakovo įsakymu, priimtu pagal Vertinimo komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar Vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos bei procedūros, bet ir tai, ar ši komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Vertinimo komisijos siūlymo skirti padėką svarstymo procesas buvo formalus, nepagrįstas bei nesąžiningas, komisija neatliko savo funkcijų. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais sutikti negali, nes byloje esantys įrodymai (anketa, vertinimo išvada, komisijos protokolas, garso įrašo protokolas, garso įrašas, vertinimo komisijos išvada, b. l. 58-68, 103, 134), atsakovės atstovų paaiškinimai teisme aiškiai patvirtina, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas R. C. po pokalbio su juo surašė valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, pareiškėjas joje pasirašė, pastabų nenurodė, vadinasi su išvada ir tiesioginio vadovo vertinimu „labai gerai“ ir su siūloma skatinimo priemone sutiko. Vertinimo komisija, atlikdama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą ir priimdama sprendimą, atsižvelgė į pareiškėjo išsilavinimą (aukštasis universitetinis), turimą antrą kvalifikacinę klasę, tarnybos patirtį, ankstesnių laikotarpių tarnybinės veiklos vertinimą, dalyvavimą mokymuose, asmenines bei dalykines savybes, kitą Valstybės tarnautojų registre nurodytą informaciją. Ministerijos Vertinimo komisijai pareiškėjo vertinimo išvada buvo pateikta iš anksto, su ja buvo susipažinę komisijos nariai, 2016-02-25 Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėjas, su juo vyko pokalbis, buvo sudaryta galimybė pristatyti atliktus darbus, pareikšti nesutikimą su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvada, išsakyti argumentus dėl išvados, pateikti įrodymus. Teismo posėdyje išklausius garso įrašą nustatyta, kad pareiškėjas vertinimo komisijoje, pristatė atliktus darbus, išdėstė savo argumentus, pareiškė nesutikimą su tiesioginio vadovo siūlomu skatinimu, pareikalavo suteikti jam I kvalifikacinę klasę, kitu atveju, kreipsis į teismą dėl I kvalifikacinės klasės suteikimo ir neturtinės žalos priteisimo (b. l. 103, 132). Taigi nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl pokalbio turinio ir eigos. Pasibaigus pareiškėjo veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptarė būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą, pasibaigus aptarimui, vienbalsiai pritarė tiesioginio vadovo išvadoje pateiktam siūlymui, t. y. pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“, pasiūlė skirti padėką (b. l. 103). Teismo posėdyje išklausius į bylą pateiktą garso įrašą aiškiai girdėti, kad Vertinimo komisija, aptarė pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2015 metus, jo asmenines savybes, suteiktą II kvalifikacinę klasę už 2014 metus, nenustatė išskirtinių jo tarnybinės veiklos aplinkybių, kad būtų suteikta I kvalifikacinė klasė, atkreipė dėmesį, jog su pareiškėju yra problemų bendraujant, kartais būna kategoriškas, neieško kompromiso, nėra linkęs atsižvelgti į kitų specialistų argumentus, yra sunkaus charakterio, tačiau preciziškas, taip pat pažymėjo, kad valstybės tarnautojams keliami aukštesni elgesio ir moralės reikalavimai, jie turi būti nepriekaištingos reputacijos - korektiško elgesio, mandagūs, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų.
Vertinimo komisija, įvertinusi pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2015 metus, surašė vertinimo komisijos išvadą (b. l. 103), su kuria pareiškėjas susipažino bei pasirašė, nei vienas iš komisijos narių atskiros nuomonės nepateikė (Vertinimo taisyklių 25, 26 punktai). Tačiau pareiškėjas susipažinęs su išvada padarė prierašą: „Su komisijos siūlymu nesutinku, vertinu jį kaip nepagrįstą ir nesąžiningą. Manau, kad man skirtina aukštesnė – pirma kvalifikacinė klasė. Pritarus ministrui, tokiam komisijos siūlymui dėl pažeistų teisių gynimo kreipsiuosi, be kita ko, į teismą, reikalaudamas taip pat ir pirmos kvalifikacinės klasės skyrimo ir neturtinės žalos atlyginimo“. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato galimybės pareiškėjui Vertinimo komisijos išvadoje raštu teikti pastabas, reikšti savo nesutikimą su komisijos siūlymu, tuo tarpu pareiškėjas susipažinęs su išvada, ne tik joje pasirašė, kaip to reikalauja Vertinimo taisyklės, bet išdėstė nesutikimą su vertinimo komisijos išvadoje nurodytu siūlymu, pateikė savo asmeninį vertinimo komisijos siūlymo vertinimą, pažymėdamas, kad toks vertinimo komisijos siūlymas yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Be to, pareiškėjas 2016-02-26 pateikė skundą (b. l. 132) Sveikatos apsaugos ministrui dėl Vertinimo komisijos veiklos, kuriame teigė, kad pritarus komisijos siūlymu skirti padėką, o ne aukštesnę – pirmą kvalifikacinę klasę, dėl pažeistų teisių gynimo, įskaitant neturtinės žalos atlyginimą, kreipsis į teismą, prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Prezidentūrą, Valstybės departamentą bei žiniasklaidą. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių nuostatų. Tokiu būdu Vertinimo komisija tinkamai atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos išvados vertinimą už 2015 metus, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.
Pareiškėjo teiginiai, kad, skiriant padėką, buvo pažeistas skaidrumo principas, jis buvo diskriminuojamas kitų labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų, kurie gavo ne padėkas, o suteiktos kvalifikacinės klasės, atžvilgiu. Teismas su šiais pareiškėjo teiginiais sutikti negali, nes kaip patvirtina bylos medžiaga (b. l. 44-123), atsakovės atsiliepimas, atsakovės atstovų paaiškinimai teisme, garso įrašai, ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriuje dirba 7 valstybės tarnautojai, 6-iems iš jų tarnybinė veikla už 2015 metus tiesioginių vadovų buvo įvertinta labai gerai (kartu su skyriaus vedėju), vienam valstybės tarnautojui veikla buvo įvertinta gerai. Šio skyriaus darbuotojų kategorijos ir kvalifikacinės klasės 2016-01-01 buvo šios: skyriaus vedėja R. C., įstaigoje dirba nuo 1996 m. (A lygis, 16 kategorija, I kvalifikacinė klasė) tiesioginio vadovo įvertinta labai gerai ir buvo pasiūlyta skirti vienkartinį priedą; pareiškėjas D. J. ministerijoje dirba nuo 2012 m. (A lygis, 14 kategorija, II kvalifikacinė klasė), tiesioginio vadovo įvertintas labai gerai, pasiūlyta skirti padėką; vyriausioji specialistė E. R., įstaigoje dirba nuo 2014 m. (A lygis, 14 kategorija), tiesioginio vadovo įvertinta labai gerai, buvo pasiūlyta skirti III kvalifikacinę klasę; vyriausiasis specialistas K. R., įstaigoje dirba nuo 2008 m. (A lygis, 14 kategorija, I kvalifikacinė klasė), tiesioginio vadovo įvertintas labai gerai, pasiūlyta skirti padėką; vyriausioji specialistė A. S., įstaigoje dirba nuo 2011 m. (A lygis, 14 kategorija, II kvalifikacinė klasė), tiesioginio vadovo įvertinta labai gerai, pasiūlyta skirti padėką; vyriausioji specialistė L. S., įstaigoje dirba nuo 2014 m. (A lygis, 13 kategorija), tiesioginio vadovo įvertinta labai gerai, pasiūlyta skirti III kvalifikacinę klasę. Taigi tiek A. S., tiek pareiškėjas turėdami analogiškas kategorijas bei kvalifikacines klases tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos buvo vertinami vienodai, tačiau A. S. pareigas eina nuo 2011-12-13, o trečia kvalifikacinė klasė jai suteikta tik 2014 metais, antra kvalifikacinė klasė 2015 metais. Tuo tarpu pareiškėjas ministerijoje dirba nuo 2012-04-16, tačiau trečia kvalifikacinė klasė jam suteikta 2014 metais, antra kvalifikacinė klasė – 2015 metais. Skyriaus, kuriame dirba pareiškėjas, Vertinimo komisija, 2016-02-25 ir 2016-02-26 vertindama šio skyriaus darbuotojų tarnybinę veiklą už 2015 metus, kvalifikacinės klasės buvo suteiktos dvejiems tarnautojams, padėkos skirtos trims, o vienai valstybės tarnautojai, įstaigoje dirbančiai nuo 1996 m., skirtas vienkartinis priedas. Be to, Vertinimo komisija pareiškėjo ir A. S. veiklą įvertino labai gerai, už įvertinimą skyrė padėkas. E. R. buvo įvertinta labai gerai, jai skirta trečia kvalifikacinė klasė, tačiau palyginus su pareiškėju, ji papildomai be 4 užduočių, nagrinėjo ir rengė medžiagą Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiams ir pasitarimams. K. R., palyginus su pareiškėju, taip pat turėjo papildomą užduotį - dalyvauti pagal kompetenciją Ketvirto sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano įgyvendinime. L. S., be minėtų 4 užduočių, lyginant su pareiškėju, papildomai nustatyta užduotis - vertinti ir rengti Lietuvos Respublikos Seimo plenarinių posėdžių medžiagą. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės pridedamos tarnybinės veiklos vertinimo išvados, atsiliepimas, atsakovės atstovų paaiškinimai teisme.
Taigi pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas, atvirkščiai, atsižvelgiant į jo veiklos įvertinimus, jam skiriamų skatinimo priemonių visuma laikytina proporcinga. Vertinant valstybės tarnautojų veiklą ir priimant sprendimą dėl veiklos vertinimo negali būti pažeisti nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kiti principai, o esant nustatytiems identiškiems vertinimo kriterijams valstybės tarnautojai negali būti vertinami skirtingai. Atkreiptinas dėmesys, kad nei VTĮ, nei Taisyklės nesukuria pareigos Vertinimo komisijai skirti tokį tarnautojo veiklos įvertinimo rezultatą, kokio norėtų pats tarnautojas.
Todėl visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Vertinimo komisija patikrino tiesioginio vadovo vertinimo išvados pagrįstumą, išnagrinėjo, apsvarstė, įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą, gebėjimus atlikti nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją (nustatyta Vertinimo taisyklių 19-23 punktuose), surašė išvadą, t. y. Vertinimo komisija tinkamai ir visapusiškai atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, Vertinimo taisyklių nepažeidė.
Pareiškėjas teigia, kad ginčo įsakymas yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios, užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais, nes Sveikatos apsaugos ministras per Vertinimo taisyklių nustatytą terminą (5 darbo dienas) priėmė sprendimą įgyvendinti komisijos siūlymą, teisės aktai nenumato jam pareigos asmeniškai analizuoti (vertinti) pareiškėjo tarnybinės veiklos (Vertinimo taisyklių 54 punktas). Sveikatos apsaugos ministras, priėmęs motyvuotą sprendimą neįgyvendinti Vertinimo komisijos siūlymo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo tai nurodo vertinimo komisijos išvadoje (vertinimo taisyklių 55 punktas). Todėl nei Įstatymas, nei Taisyklės nenumato Sveikatos apsaugos ministrui teisės priimti kitą sprendimą nei kad siūlo Vertinimo komisija, o nesutikdamas su komisijos išvados siūlymu, ministras gali išvadoje nurodyti nesutikimo priežastis. Todėl Sveikatos apsaugos ministras, sutikdamas su Vertinimo komisijos pateiktais siūlymais, priimdamas skundžiamą vidaus administravimo aktą - Įsakymą - tinkamai vadovavosi tokio teisės akto priėmimui taikomomis teisės aktų nuostatomis, jį pagrindė teisės aktais, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo argumentas, kad įsakyme nėra nurodyta apskundimo tvarka, negali būti pagrindu panaikinti šį įsakymą, nes pareiškėjui, kaip teisininkui, yra žinoma individualaus akto apskundimo tvarka, jis ja pasinaudojo. Teismas laiko, kad Sveikatos apsaugos ministras, sutikdamas su vertinimo komisijos pateiktu siūlymu, priimdamas ginčo įsakymą (2016-03-03 įsakymo Nr. K-138), tinkamai vadovavosi teisės aktais, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį įstatymų reikalavimus.
Teismui konstatavus, kad Sveikatos apsaugos ministro 2016-03-03 įsakymas Nr. K-138 yra teisėtas ir pagrįstas, atmetamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti sveikatos apsaugos ministrą priimti naują sprendimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2016-02-25 išvadoje Nr. 19 nurodyto siūlymo.
Pareiškėjo reikalavimas priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą, kuri atsirado dėl jo teisių pažeidimo, vertinant jo tarnybinę veiklą bei taikant jam netinkamą skatinimo priemonę - padėką, yra nepagrįstas. Teismas nenustatė neteisėtų Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų, o pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisės normų sistemine analize, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad Sveikatos apsaugos ministro 2016-03-03 įsakymas Nr. K-138 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nėra pagrindo jo tenkinti skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.