- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-341-574/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00209-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kategorijos
- 1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,
asmeniui, kurio atžvilgu byla nutraukta, T. P., jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria:
T. P. atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, nutrauktas.
T. P. naudai priteisti 700 Eur už ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtas išlaidas, skirtas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. T. P. buvo kaltinamas tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme: jis, 2023 m. balandžio 6 d., ketvirtadienį, apie 11.30 val. iš darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė savo dukrą K. P., gim. (duomenys neskelbtini)m., tačiau ją grąžino motinai J. P. tik 2023 m. balandžio 6 d., 19.05 val. jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu tyčia vengė vykdyti 2022 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-620-869/2022, kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad: „Atsakovo T. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies. Pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią laikiną atsakovo T. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. P. tvarką, pagal kurią: 1. Atsakovas T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukra K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dvi darbo dienas po dvi valandas savarankiškai, t. y., antradieniais ir ketvirtadieniais 17.00 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą; 2. Atsakovas T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukra K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitgalį (t. y., neporiniais metų savaitgaliais) su nakvyne, šeštadienį 15.30 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir sekmadienį 13.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai A.-T. P., gim. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje atsakovo prašymo netenkinti“.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras Marius Zupkauskas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teisino 2024 m. balandžio 16 d. nutartį ir panaikinti šios nutarties dalį, kuria nuspręsta priteisti T. P. naudai 700 Eur už ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas, skirtas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
2.1. Nutartis dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo ši nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Teismas, atsižvelgęs į nutartyje nurodytas aplinkybes, nutarė iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka T. P. naudai priteisti viso 700 Eur už ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patirtų išlaidų, skirtų gynėjo advokato paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, tokio dydžio suma laikytina atitinkančia protingumo ir teisingumo kriterijus, be to, nustatyta, nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Toks teismo sprendimas dėl proceso išlaidų prieštarauja tiek BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatytam teisiniam reguliavimui, tiek aktualiai teisminei praktikai šiuo klausimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-489/2023 ir kt.).
2.2. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendi ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadinasi, ši norma taikoma tik BPK 303 straipsnio 5 dalyje numatytais dviem atvejais – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio l dalies l punktas), arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju yra priimtas sprendimas nutraukti bylą BPK 3 straipsnio l dalies 6 punkte numatytu pagrindu, todėl BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostata negali būti taikoma.
2.3. Net vertinant teisinės analogijos galimybę, BPK 3 straipsnio l dalies 6 punkte numatytas proceso baigties variantas nėra tapatus variantui, numatytam BPK 3 straipsnio l dalies l punkte. BPK 3 straipsnio l dalies 6 punkte konstatuojama, kad nusikalstama veika ar jai non bis in idem principo pagrindu prilyginamas teisės pažeidimas buvo padarytas, tačiau dėl jo jau priimtas sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, todėl naujas procesas vykti nebegali. Tuo tarpu BPK 3 straipsnio l dalies l punktas suponuoja, kad apskritai nepadaryta nusikalstama veika. T. P., kaip nustatyta, padarė teisės pažeidimą, kuris pagal savo pobūdį iš esmės atitinka nusikalstamos veikos požymius, tačiau kitos institucijos spėjo greičiau jį išnagrinėti kitos teisės rūšies priemonėmis ir paskirti už jo padarymą atitinkamą sankciją.
2.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso išlaidas ir jų atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje yra įtvirtintas proceso išlaidų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Taigi, nors BPK 103 straipsnyje tiesiogiai nenurodyta, teismų praktikoje proceso išlaidoms taip pat priskiriamos bylos nagrinėjimo teisme metu asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms. BPK 105 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo išieškojimą teismui priimant atitinkamus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
2.5. BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pripažino, jog BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime, be kita ko, pažymėta, kad iš paminėtų Konstitucijos straipsnių bei konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.
2.6. Siekiant įgyvendinti minėtą nutarimą, buvo priimti BPK pakeitimai ir nuo 2022 m. gegužės 1 d. BPK 106 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šias nuostatas atliepia ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IR-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad išlaidos už advokato, kuris baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip asmens gynėjas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu tas asmuo baudžiamojoje byloje išteisinamas.
2.7. Aiškinant BPK 106 straipsnio 3 dalį, taip pat Rekomendacijų 2 punkte vartojamos sąvokos „išteisinamas“ reikšmę, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o išteisintuoju asmeniu tampa ne bet koks kaltinamasis, o tik toks, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis (BPK 22 straipsnio 4 dalis). Pagal BPK 29 straipsnio l dalį, 297 straipsnį, nuosprendis yra Lietuvos Respublikos teismo Lietuvos Respublikos vardu priimamas dokumentas, liudijantis reikšmingus faktus: 1) pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės; 2) dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia arba panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį; 3) dokumentas, kuriuo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas nutraukia bylą. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1-2 punktuose nustatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį tais atvejais, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
2.8. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir teisiniu procesiniu reguliavimu, darytina išvada, kad šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tik tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas, t. y. pagal BPK 297 straipsnį teismo Lietuvos Respublikos vardu pripažįstama, kad tas asmuo, nagrinėjimo teisme dalyvis, dėl kurio BPK nustatyta tvarka buvo priimtas kaltinamasis aktas, iš viso nepadarė nė vienos pavojingos ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos (BPK 3 straipsnio l dalies 1 punktas) arba nustatyta, kad neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant bent vieną nusikalstamą veiką.
2.9. Kita vertus, T. P. ir jo gynėjui neabejotinai buvo iš anksto, galimai dar ikiteisminio tyrimo metu, žinoma, kad T. P. už tą patį teisės pažeidimą gali būti taikomos sankcijos ir kitame, civiliniame, procese. Nei T. P., nei jo gynėjas apie tai neinformavo tyrėjo, prokuroro ar teismo, kol kitame procese nebuvo priimtas sprendimas. Akivaizdu, kad tokia proceso baigtis buvo naudingesnė T. P., todėl gynyba taip ir pasielgė. Tačiau jeigu atitinkama informacija būtų pasidalinta savalaikiai, baudžiamasis procesas galėjo nutrūkti gerokai anksčiau, dar ikiteisminio tyrimo metu, o galimai net ir nebūtų pradėtas. Kadangi minėta svarbia informacija disponavo T. P. ir jo gynėjas, tačiau laiko jos neatskleidė, jie patys turėtų būti atsakingi jei ne už visas, tai bent jau už dalį savo proceso išlaidų, susijusių su gynyba, o ne reikalauti jų atlyginimo iš valstybės. Atskirai pažymėtina, kad visos teismui pateiktos advokato sąskaitos-faktūros, kaip tą teisingai pastebėjo ir teismas, datuojamos šiais metais, t. y. tuo metu, kai byla jau buvo nagrinėjama teisme.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą J. P. (buvusi pavardė P.) nurodė, jog skundą palaiko, mano, kad jis yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl 700 Eur proceso išlaidų priteisimo prieštarauja BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatytam teisiniam reguliavimui bei aktualiai teisminei praktikai šiuo klausimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-489/2023 ir kt.). Prokuroras teigia, jog ši norma taikoma tik BPK 303 straipsnio 5 dalyje numatytais dviem atvejais – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio l dalies l punktas), arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju yra priimtas sprendimas nutraukti bylą BPK 3 straipsnio l dalies 6 punkte numatytu pagrindu, todėl BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostata negali būti taikoma. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
7. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-719/2023 yra išaiškinęs, kad pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmiau paminėtas teisinis reglamentavimas nustato tik vieną atvejį, kada asmeniui yra atlyginamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (asmens išteisinimas), tačiau baudžiamajame procese galimos situacijos, kai baudžiamoji byla nutraukiama tokiu pagrindu, kuris savo pasekmėmis panašus į asmens išteisinimą.
9. Nagrinėjamu atveju, baudžiamoji byla T. P.nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustačius, kad įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo T. P. civilinėje byloje buvo nubaustas už to paties sprendimo nevykdymą tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir inkriminuota baudžiamojoje byloje. Taigi teismui nutraukus baudžiamąją bylą minėtu pagrindu, toks sprendimas faktiškai atitinka asmens išteisinimo pagrindą, nustatytą BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte, – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, tiek teismo išteisinamasis nuosprendis, tiek ir teismo nutartis nutraukti baudžiamąją bylą nustačius, kad asmeniui įsiteisėjo teismo sprendimas paskirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą tuo pačiu pagrindu, faktiškai turi vienodą teisinę reikšmę, nes abiem atvejais teismų sprendimai asmeniui nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių.
10. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad šiuo metu galiojančioje BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teisė į išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą iš valstybės lėšų nustatyta tik asmeniui, kuriam priimtas išteisinamasis nuosprendis, yra nepakankamai išsamus ir tai laikytina įstatymo spraga, kuri turi būti šalinama, vadovaujantis Konstitucijos 6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu ir kaip įstatymo analogiją taikant panašius teisinius santykius reguliuojančią BPK 106 straipsnio 3 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-648/2023).
11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. balandžio 17 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. P. pareiškimą, be kita ko, kaip vieną iš argumentų nurodant, jog dėl teismo sprendimo nevykdymo gali būti kreipiamasi dėl sankcijų taikymo civiline tvarka. Minėtas vyriausiosios tyrėjos nutarimas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 22 d. nutarimu buvo panaikintas, konstatuojant, jog T. P. veiksmai netinkamai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, kadangi jis ne smurtavo, o nesilaikė 2021 m. kovo 1 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje. Kaip matyti iš prokuroro nutarimo turinio, jame visiškai nepasisakyta dėl nukentėjusiosios pažeistų teisių gynimo taikant kitokias, bei baudžiamoji atsakomybė, sankcijas. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties nutraukti nagrinėjamą baudžiamąją bylą T. P. atžvilgiu, byla nutraukta būtent dėl to, jog T. P. už teismo sprendimo nevykdymą buvo nubaustas civiline tvarka, paskiriant jam baudą.
12. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog T. P. padarė teisės pažeidimą, kuris pagal savo pobūdį iš esmės atitinka nusikalstamos veikos požymius. Skundžiama nutartimi nėra nustatyta, kad T. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš nutarties aprašomosios dalies matyti, kad T. P. tik buvo kaltinamas tuo, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nenusijusio su bausme toliau aprašytomis aplinkybėmis, todėl negalimos jokios interpretacijos dėl T. P. veiksmų, kaip atitinkančių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtį.
13. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, T. P. gynėjas prašė priteisti 1960,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtų ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas gynėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė 700 Eur. Šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, jog nei T. P., nei jo gynėjas neinformavo tyrėjo, prokuroro ar teismo, kad dėl tų pačių aplinkybių vyksta kitas procesas, nagrinėjamu atveju, nėra teisiškai reikšmingi. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateiktų teismų procesinių sprendimų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartis dėl baudos paskyrimo T. P. įsiteisėjo 2024 m. kovo 28 d., Vilniaus apygardos teismui atmetus tiek T. P., tiek J. P. atskiruosius skundus. Minėta nutartis baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikta 2024 m. balandžio 4 d. Be to, apie vykstantį civilinį procesą buvo žinoma ir J. P., kuri apie tai baudžiamąja bylą nagrinėjančiam teismui taip pat nepranešė. Taigi nėra jokio pagrindo išvadai apie asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta bei jo gynėjo sąmoningą aplinkybių apie vykstantį kitą procesą neatskleidimą ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
15. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, tenkinti prokuroro skundą dėl jame nurodytų argumentų nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko apeliacinį skundą atmesti.