Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei Daivai Sadauskaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims E. V. (asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu), V. P., A. V., išvadą teikiančiai institucijai – Širvintų rajono savivaldybės administracijai, dėl E. V. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija, teikianti byloje išvadą – Širvintų rajono savivaldybės administracija, pateiktoje išvadoje, nurodė, kad E. V. nesuvokia paslaugų (pagalbos) būtinumo, nesupranta pinigų vertės, buityje nesavarankiška, jai reikalinga nuolatinė kito žmogaus pagalba, priežiūra ir jos interesų atstovavimas. Neabejoja L. J. tinkamumu vykdyti globėjos ir turto administratorės pareigas. Užtikrinant sklandų E. V. teisių ir poreikių įgyvendinimo procesą, mano, kad tikslinga spręsti Socialinių paslaugų gavimo srities klausimą.

Suinteresuotas asmuo E. V. dėl savo sveikatos būklės į teismo posėdį nebuvo kviečiama.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnį, fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savarankiškai ir visa apimtimi įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 straipsnio 1 dalis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Dėl pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą.

Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Bylos duomenimis iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Vilniaus V teritorinio skyriaus nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas E. V. pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Vilniaus III teritorinio skyriaus nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas E. V. didelių specialiųjų poreikių lygis. (duomenys neskelbtini) Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie LR SADM nustatė E. V. (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygį. Iš pareiškėjos pateiktų byloje dokumentų matyti, kad E. V. diagnozuota nepatikslinta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). E. V. nevaikšto, juda tik lovos ribose, negeba rašyti, skaičiuoti, sunkiai suvokia pateikiamą informaciją, nesupranta pinigų vertės, nesiorientuoja laike ir aplinkoje, negali savarankiškai disponuoti pinigais, nepažįsta žmonių, buityje nesavarankiška, jai reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra, pagalba, interesų atstovavimas.

Iš Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo 2025 m. kovo 3 d. išvados „dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ Nr. 6 matyti, kad E. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šioje išvadoje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad E. V. dėl turimų sveikatos sutrikimų negeba nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimų esmės ir priežasčių, negeba savarankiškai priimti sprendimus, įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes, dėl tam tikrų savo galimų sprendimo priėmimo. Moteris visiškai nesidomi procesais, kurie vyksta aplink.

Iš 2025 m. liepos 16 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. TPE-35/2025 išvados matyti, jog E. V. konstatuota (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Dėl turimo (duomenys neskelbtini) negali dalyvauti teismo posėdyje, negali duoti parodymų. Dėl turimo (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) srityje (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimo, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.), asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) šeimos santykių srityje (santuokos sudaryme, asmens gebėjime įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinime ir kt.); 4) asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimo sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jos galimybes, poreikius ir pan.); 6) pilietinių teisių srityje (balsavimo teisė); 7) asmens gebėjimo atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens tapatybės dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti. Nenustatyta sričių, kuriuose E. V. galėtų iš dalies suprasti savo veiksmus.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte užfiksuotus duomenis, jog E. V. konstatuota (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jos turimas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), taip pat byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, į bylą pateiktą išvadą, bei kitą bylos medžiagą, kurie patvirtina ekspertizės aktu pateiktas išvadas, sprendžia, jog minėti duomenys patvirtina visiško neveiksnumo nustatymo E. V. poreikį. Pagrindo taikyti mažiau jos veiksnumą ribojančias priemones, teismas nenustatė, todėl E. V. pripažintina neveiksnia visose ekspertizės akte nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

Priėmus sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, turi būti sprendžiamas globos nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 505 straipsnio 3 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalimi numatyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK nustatyta tvarka.

Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Teismui pateiktu pareiškimu prašoma globėja skirti L. J., kuri yra E. V. dukra, nes ji ir šiuo metu ja rūpinasi, kartu gyvena, L. J. sutinka būti jos globėja. Institucija byloje duodanti išvadą pateiktoje išvadoje nurodė, jog sutinka, kad E. V. pripažinus neveiksnia tam tikrose srityse, jos globėja būtų paskirta L. J.. Ji kartu gyvena bei rūpinasi jos sveikata ir jos asmeninės savybės leidžia būti kito asmens globėja. Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė raštišką sutikimą, Išvadą duodančios institucijos atstovė ir E. V. atstovas advokatas, suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdžio metu sutiko, kad L. J. būtų paskirta E. V. globėja.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, taip pat į tai, jog L. J. sutinka būti motinos E. V. globėja, šiai kandidatūrai neprieštarauja suinteresuoto asmens atstovas, tokią kandidatūrą siūlo ir išvadą duodanti institucija, kiti asmenys, norintys būti E. V. globėjais prašymų nepareiškė, teismas sprendžia, jog L. J. galės įgyvendinti globėjos funkcijas, dėl to siekiant apsaugoti ir apginti pripažinto neveiksniu tam tikrose srityse asmens teises ir teisėtus interesus, E. V. nustatytina globa, jos globėja skirtina L. J.. Globėjai išaiškintinos jos teisės ir pareigos (CK 3.242 straipsnis, 3.244 straipsnis, CPK 508 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog E. V. gauna senatvės pensiją socialines išmokas. Kadangi šiuo teismo sprendimu E. V. pripažįstama neveiksnia srityse, į kurias patenka asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, teismo vertinimu, jos pajamų valdymui bei tvarkymui reikalinga skirti turto administratorių (CK 3.238 straipsnio 2 dalis). Aplinkybių, dėl kurių turto administratore negalėtų būti skiriama L. J. byloje nėra, globos ir turto administravimo teisės bei pareigos yra tiesiogiai susijusios su asmens poreikių tenkinimu, to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais, suderinamumą, todėl turto administratore skirtina L. J..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 468 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

pripažinti E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia turtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais;

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) srityje (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimo, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.).

- savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

- sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti vaikus, įvaikinti ir pan.);

- asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjime sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jos galimybes, poreikius ir pan.);

- pilietinių teisių srityje (balsavimo teisė);

- asmens gebėjime atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti;

Nustatyti E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą.

Pripažinto neveiksnaus asmens nurodytose srityse E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore paskirti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Globėjui ir turto administratoriui išaiškinti, kad jis yra globotinės atstovas pagal įstatymą ir gina jos teises be specialaus pavedimo. Globotinės turtą ir duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais, sandoriams, kurių suma didesnė nei 1500 Eur, reikalingas teismo leidimas. Visais atvejais reikalingas teismo leidimas, jeigu globėjas norės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinės nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl tokio sandorio globotinės turtas sumažėtų, būtų perleistos ar suvaržytos globotinės daiktinės teisės.

Išaiškinti globėjui, kad jeigu jis netinkamai atliks globėjo pareigas, neužtikrins globotinės teisių ir interesų apsaugos, naudosis savo teisėmis savanaudiškais tikslais, pagal globos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali būti nušalintas nuo šių pareigų.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.