- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- I-1530-609/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00723-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- UAB „Dujokaita“
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Viktorija Flis
- Kategorijos
- 1.38Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.21Pirmosios instancijos teismo nutartis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Dujokaita“ atstovams V. B., advokatei Viktorijai Flis, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos atstovui Sigitui Kupšiui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ingai Drąsutavičienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Dujokaita“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Dujokaita“ prašo panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-05-11 atsakymą Nr. (4.17) D3-1487 dėl adresų suteikimo bei atsakovę įpareigoti suteikti adresus UAB „Dujokaita" priklausantiems pastatams, esantiems duomenys neskelbtini.
Skunde (b.l. 3-6) nurodė, jog 2015-04-08 ji kreipėsi į atsakovę, prašydama suteikti adresus jai nuosavybės teise priklausantiems pastatams, esantiems duomenys neskelbtini, kuriuos įsigijo iš bankrutuojančios įmonės UAB „Langvesta“ 2015-03-16 turto pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 18/2015, pagrindu. Atsakyme, įformintame 2015-05-11 raštu Nr. (4.17) D3-1487 „Dėl adresų suteikim“ atsakovė nurodė, jog adresų suteikti negali. Paaiškino, kad vadovaujantis Adresų formavimo taisyklių 4.3. ir 5. punktais, adresų objektai yra pastatai ir jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamas daiktas, adresų objektams nepriskiriami pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Nesutikdama su pateiktu atsakymu, pareiškėja mano, jog jame apsiribota teisės aktų nuostatų konstatavimu, tačiau nemotyvuota, kokiais argumentais prašymas netenkintas. Nurodo, jog pagal 1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 7 punktą pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, todėl mano, jog jai nuosavybės teise priklausančios poilsio stovyklos statiniai yra priskirtini pastatams bei jie yra adresų objektai, ir gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (Adresų formavimo taisyklių 4.3. p.). Argumentuoja, jog 2015-05-11 rašte Nr. (4.17)D3-1487 „Dėl adresų suteikimo“ nurodytas motyvas, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarinės formos, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes pirkimo-pardavimo sandoris yra notarinės formos. Pažymi, kad 2001-03-20 Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 33 straipsnyje nurodyta, jog turto pirkimo-pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Teigia, kad kartu su 2015-04-08 prašymu atsakovei pateiktos sutarties 7 straipsnio 2 punkte yra nurodyta, jog sutartis yra prilyginama notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Atsisakydama pastatams suteikti adresus, atsakovė apribojo pareiškėjos teisę rengti naują statinių kadastro duomenų bylą, o ją parengus – pastatus (statinių duomenis) įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. atlikti (užbaigti) teisinę nekilnojamųjų daiktų registraciją. Pažymėjo, jog iki pastatų pardavimo pareiškėjai, bankrutuojančios UAB „Langvesta" administratorius kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą dėl poilsio stovyklos, esančios duomenys neskelbtini, įregistravimo nekilnojamojo turto registre, tačiau jis buvo informuotas, jog norint įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamasis daiktas turi turėti adresą, registruotą adresų registre, todėl jam pasiūlyta dėl adreso suteikimo kreiptis į atsakovę, o vėliau - į matininkus dėl naujos kadastro duomenų bylos sudarymo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą prašo patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b.l. 25) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjos prašymas suteikti adresą poilsio pastatams buvo netenkintas dėl to, kad statiniai stovi valstybinės reikšmės miške, be to pareiškėja nepateikė nekilnojamąjį daiktą statyti leidžiančio dokumento. Argumentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimo Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktus, adresų objektais yra pastatai ir jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas bei kad adresų objektams nepriskiriami pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Teigia, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu negali būti statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nesudėtingas statinys apibūdinamas kaip paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m., kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto. Nurodo, jog remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai", patvirtinto LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, priedo 1 lentelėje nurodytais techniniais parametrais, ginčo statiniai priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams, o vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 3 punktu, statant I grupės nesudėtingą statinį, rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui nereikalingas, todėl tokio pobūdžio poilsio nameliai negali būti laikytini atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, bei adresų objektais. Teigia, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012-02-14 raštu Nr. 2D-2407 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad ginčo poilsio nameliai yra laikini statiniai, todėl pareikalavo juos pašalinti nuo valstybinės žemės. Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, patvirtinta Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970-01-04 nutarimu Nr. 2, galiojusi iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297, įsigaliojimo, numatė, kad tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras registruoja baigtus statyti ir priimtus eksploatuoti pastatus su jų naudojamais žemės sklypais (5 punktas). Pareiškėja nepateikė duomenų, kad vadovaujantis aukščiau nurodyta tvarka ginčo pastatai buvo teisiškai registruoti. 2015-03-16 pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią pareiškėja įgijo statinius, 3.2. punkte yra pažymėta, kad turtas ir jog pirkėjas negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pardavėjas. LTSR Ministrų Taryba 1969-10-20 potvarkio Nr. 884-p 1 punktu uždraudė statyti vasarnamius duomenys neskelbtini teritorijoje ir pavedė valstybiniam statybos reikalų komitetui, kad šis potvarkio punktas būtų vykdomas. Pareiškėjos nurodyti nameliai stovi valstybinės reikšmės miške, o Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; valstybinės reikšmės miškai - tai valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
Teismo posėdžio metu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas prašo skundą atmesti atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (b.l. 31-32) nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Teigia, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti adresus statiniams, kuriuos pareiškėja įsigijo iš bankrutavusios UAB „Langvesta", pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė prašo skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Kretingos miškų urėdija atsiliepime į skundą (b.l. 43-44) nurodė, jog su skundu nesutinka, nes iš pareiškėjos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad dalis namelių (ginčo pastatų) patenka į teritoriją, kuri 1997-10-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.l 154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" (su vėlesniais pakeitimais) priskirta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotams, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, valstybinės reikšmės miškams priskirti miškai yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Nurodo, jog ginčo pastatams, patenkantiems į valstybinės reikšmės miškams priskirtą teritoriją, adresas negali būti suteikiamas, nes juos būtina iš šios teritorijos iškelti.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos atstovas prašo skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsiliepime į skundą (b.l. 34-35) nurodyta, jog duomenų apie pareiškėjos skunde nurodytų statinių formavimo teisėtumą, jų priskirtinumą kilnojamiesiems ar nekilnojamiesiems daiktams duomenų nėra. Pažymima, kad visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos principus ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Manoma, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti pareiškėjos ginčo statinių priskirtinumą kilnojamiesiems ar nekilnojamiesiems daiktams ir įvertinti, ar jie gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai bei įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes, būtų galima spręsti Palangos miesto savivaldybės administracijos skundžiamo, kuriuo buvo atsisakyta suteikti minėtiems statiniams adresą, pagrįstumą.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė sprendimą palieka teismo nuožiūrai. Konstatuojama
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015-05-11 sprendimo Nr. (4.17)D3-1487, kuriuo atsisakyta suteikti UAB “Dujokaita” 2015-04-08 prašyme nurodytiems objektams adresą, teisėtumo bei pagrįstumo.
Nustatyta, jog 2015-04-08 pareiškėja UAB “Dujokaita” kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorę su prašymu suteikti numerį adreso objektui, esančiam duomenys neskelbtini. Išnagrinėjusi minėtą prašymą, atsakovė sprendimu, įformintu 2015-05-11 raštu Nr. (4.17)D3-1487, prašymo netenkino. Sprendime konstatavo, kad poilsio nameliai negali būti laikomi atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, o tai reiškia ir adresų objektu, todėl adresas statiniams negali būti suteiktas. Atkreipė dėmesį, kad ginčo pastatai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Įstatymo nuostatas gyvenamųjų vietovių gatvėms ar gyvenamosioms vietovėms priskirtų pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerius suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai. Numerių suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Vietos savivaldos įstatymą 6 straipsnio 27 dalį viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų – adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą, pobūdį) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas.
Siekdama nustatyti bendrą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūrą ir adresų rašymo taisykles, 2002 m. gruodžio 23 d. Nr. 2092 nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Adresų formavimo taisykles. Adresų formavimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kas laikoma adresų objektais, t. y.: žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų žemės sklypai, neužstatyti pastatais (4.1 punktas), žemės sklypai su juose esančiais pastatais, suformuoti kaip vienas nekilnojamasis daiktas (4.2 punktas), pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (4.3 punktas) ir pastatuose esančios gyvenamosios patalpos ir negyvenamosios patalpos, kurios yra arba gali būti suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (4.4 punktas).
Nesudėtingų statinių sąrašą ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus, nesudėtingiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus, nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai vadovaujančių neatestuotų asmenų kvalifikacinius reikalavimus nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 "Nesudėtingi statiniai". Pagal šio reglamento priedo 1 lentelę poilsio paskirties nameliai priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 "Statybą leidžiantys dokumentai" 6 priedo nuostatų analizės matyti, jog statant I grupės nesudėtingą statinį, rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui nereikalingas. Byloje ginčo dėl to nėra.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija) 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį; 3) patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Minėto įstatymo 2 dalyje taip pat įtvirtinta, jog atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: 1) patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 2) statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; 3) žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu; 4) statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį.
Nekilnojamo turto registro įstatymo 9 straipsnis nustato, kad visas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre registruojama tik tada, kai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris bei įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 78-94) matyti, jog ginčo poilsio paskirties pastatai pastatyti 1967 metais, inventorizuoti 1988-04-27, tačiau kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai nesuformuoti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.
Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1970-01-04 nutarime Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais 1974-08-30 nutarimas Nr. 317 ir 1984-01-13 nutarimas Nr. 10) buvo numatyta privaloma pastatų registracija. Minėtas nutarimas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297, kuriuo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją. Instrukcija numatė, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti registruojami. Šios Instrukcijos 2 punkte nurodyta, kad pastatų, statinių ir butų teisinis registravimas – tai jų įrašymas į registravimo knygas, išduodant savininkams nustatytos formos registravimo pažymėjimus, taip pat nustatyta, kad neregistruojami laikini bei savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai (5 punktas).
1997-04-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymas (1996-09-24 Nr. I-1539). 1997-10-16 Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454, 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų 8 punktas numatė, kad registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje nurodytas nekilnojamasis turtas – 1) žemės sklypai; 2) pastatai ir statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) kitos patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurie jų savininko rašytiniu prašymu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas.
Byloje esantys įrodymai (b.l. 9-19, 27, 70,71) patvirtina, jog įsigaliojus Nekilnojojo turto registro įstatymui, kaip nekilnojamojo turto objektai ginčo pastatai nebuvo suformuoti ir Nekilnojamojo turto registe neįregistruoti, nes nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais.
Nagrinėjamu atveju neginčijama, jog dalis ginčo poilsio pastatų patenka į teritoriją, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 454 “Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” priskirta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotams ir patenka į Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 8 ir 9 sklypus, patikėjimo teise valdomus nurodytos urėdijos.
Statybos miškų ūkio paskirties žemėje teisinius santykius reglamentuoja be kitų teisės aktų Lietuvos Respublikos miškų įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų susijusių su mišku įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-206/2008, paskelbta biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 14, 2008 m., 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje A556-353/2009, 2010 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-218/2010, 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje A556-714/2010; o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012).
Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime (byla Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04) pažymėjo ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę miško reikšmę aplinkai, lemiančią miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus; taip pat akcentavo, jog nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, kad aptartieji Miškų ir Žemės įstatymuose nustatyti ribojimai (t. y. dėl statybų miško žemėje ir miškų ūkio žemėje) – ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai – yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, ir kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija.
Kadangi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme ginčo pastatai negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai, o tokių statinių statyba valstybinės reikšmės miške negalima, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015-05-11 sprendimas Nr. (4.17)D3-1487, kuriuo atsisakyta suteikti UAB “Dujokaita” 2015-04-08 prašyme nurodytiems objektams adresą, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015-05-11 sprendimą Nr. (4.17)D3-1487 pripažinus teisėtu ir pagrįstu, reikalavimas atsakovę įpareigoti suteikti adresą pareiškėjai nuosavybės teise priklasantiems pastatams, esantiems duomenys neskelbtini, laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.