- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-887-459/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00481-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. K.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-887-459/2014
Teisėjas Egidijus Mockaitis (Proceso Nr. 2-46-3-00481-2014-5)
2014 m. gegužės 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. G. atstovo, advokato A. D. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-03-21 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-643-850/2014 pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir I. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu daikto valdymu priėmė palikimą po I. A. ir O. A. mirties (į ½ dalį gyvenamo namo po kiekvieno palikėjo mirties), t. y. į visą gyvenamą namą, unikalus Nr. 4400-2736-8867, esantį Paplėstiškės k. 5, Skaudvilės sen., Tauragės r.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-03-21 nutartimi nustatė pareiškėjai terminą procesinio dokumento trūkumams ištaisyti. Teismas nurodė, kad įstatymas draudžia priimti palikimą dalimis arba su sąlyga, arba su išlygomis, o pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad faktiniu valdymu priėmė gyvenamą namą, nors iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko duomenų išrašo matyti, kad yra ir daugiau pastatų, kurie minimi pareiškime. Be to, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti reikiamų, tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, o iš byloje esančio paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad po O. A. mirties palikimą priėmė D. G. ir I. K.. Todėl joms kartu arba atskirai reikia kreiptis į Tauragės rajono pirmąjį notaro biurą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo. Tik notarui atsisakius išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą galima kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos atstovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti pareiškimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo minimame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti kiti statiniai yra gyvenamojo namo priklausiniai, todėl jų likimas priklauso nuo pagrindinio daikto likimo. Be to, pareiškimo priėmimo stadijoje teismas sprendžia tik procesinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, kad pareiškėja nepateikė ar pateikė nepakankamai įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Palikimo priėmimo faktas, pradedant paveldimą turtą valdyti faktiškai, yra nustatomas teisme CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, todėl teismo išvada, kad pareiškėja dėl fakto nustatymo gali kreiptis į teismą tik po to kai notaras atsisakys išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymas numato du alternatyvius būdus palikimui priimti: įpėdiniui pradėjus faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Be to, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne valios įforminimas. Tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tiek apeliantė savo atskirajame skunde teisingai pažymėjo, jog neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga arba išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Tai reiškia, kad įpėdinis, vienu iš įstatymo nustatytu būdu išreiškęs savo valią priimti palikimą, priima palikimą į visą palikėjo galimą paveldėti turtą (CK 5.1 str. 2 d.), taip pat ir palikimo priėmimo metu įpėdiniams nežinomą. Palikimas nepriimamas atskirai į konkrečius palikimą sudarančius turto objektus, todėl negalima nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad įpėdinis palikimą priėmė į konkretų turtą – gali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad įpėdinis apskritai palikimą priėmė (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo požiūriu neteisingai identifikavo pareiškimo trūkumus, nurodydamas, kad pareiškėja neišreiškė savo valios dėl kitų Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytų nekilnojamojo turto objektų, kurie, be to, dar yra gyvenamojo namo priklausiniai.
Kita vertus, pareiškėja iš esmės prašo nustatyti du savarankiškus juridinę reikšmę turinčius faktus – 1) dėl 2001-08-02 mirusio pareiškėjos tėvo palikimo priėmimo faktiniu valdymu ir 2) dėl 2009-12-23 mirusios pareiškėjos motinos palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Dėl kiekvieno minėtų juridinę reikšmę turinčių faktų pripažinimo teismas privalėtų spręsti atskirai, taip pat ir klausimą dėl jų priėmimo nagrinėti teisme. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-45/2009, 2010-10-05 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-390/2010, 2011-06-17 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-273/2011). Byloje yra pateikti liudijimai, kad tiek po pareiškėjos tėvo, tiek po pareiškėjos motinos mirties notaro biure buvo užvestos paveldėjimo bylos. Iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų akivaizdu, kad po pareiškėjos tėvo mirties jo palikimą priėmė mirusiojo sutuoktinė (pareiškėjos motina), o po pastarosios mirties – pareiškėja (b. l. 10, 11).
Aplinkybė, kad notarų biure yra užvesta pareiškėjos motinos turto paveldėjimo byla ir kad palikimą priėmė pareiškėja, būtų pagrindas pripažinti, kad pareiškėja gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentą, patvirtinantį jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jos motinos palikimo priėmimo. Pasitvirtinus šiai aplinkybei, turėtų būti pripažinta, kad klausimas dėl šio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
Aplinkybė, kad notarų biure yra užvesta pareiškėjos tėvo turto paveldėjimo byla ir kad palikimą priėmė kitas įpėdinis, būtų pagrindas pripažinti, kad į pareiškėjos tėvo palikimą po jo mirties pretenduojanti pareiškėja turi ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą, t. y. motinos teisę priimti palikimą bei išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, dėl to pareikšdama ieškinį (CK 5.8 str.). To pasekoje fakto nustatymo klausimas, kad palikimas buvo priimtas pradėjus jį valdyti faktiškai, būtų ginčo teisena nagrinėtinos bylos dalykas. Tuo tarpu ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi tokie juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje 1.5 punktas, Teismų praktika Nr. 24, 2005).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, šių pareiškimo priėmimui reikšmingų aplinkybių tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino CPK 444 ir 445 straipsnių aspektu, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-03-21 nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.