- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- eA-1639-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00049-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Dainius Raižys, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kaunas Real Estate“
- Atsakovas
- Jonavos rajono savivaldybės administracijai, Jonavos rajono savivaldybės administracija KAUNAS REAL ESTATE
- Trečiasis asmuo
- S. J., G. J., R. G., T. G., V. R.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaunas Real Estate“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaunas Real Estate“ skundą atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. J., G. J., R. G., T. G. ir V. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kaunas Real Estate“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 6B-07-4673 „Dėl sąlygų išdavimo Bartonių IV smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimo plano rengimui“ 2) įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui planavimo sąlygas Bartonių IV smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimo planui rengti.Bendrovė paaiškino, kad ji yra dviejų tretiesiems suinteresuotiems asmenimis nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Ketindamas parengti smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimo planą, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir prašė išduoti planavimo sąlygas Jonavos rajono Bartonių IV smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimo planui rengti, tačiau atsakovo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 6B-07-4673 planavimo sąlygas buvo atsisakyta išduoti, motyvuojant tuo, kad to padaryti negalima, kol bus parengtas ir patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimas.Pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2014 m. spalio 20 d. jam išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Turėdama teisę naudoti ir valdyti žemės sklypus, Bendrovė taip pat turi teisę organizuoti naudojimo plano rengimą ir teikti prašymą išduoti planavimo sąlygas atitinkamam planui rengti. UAB „Kaunas Real Estate“ pažymėjo, kad ginčijamame sprendime nėra nurodytas nė vienas teisės aktas, kuris draustų teritorijų planavimo dokumento parengimą. Jame nurodyti Jonavos rajono bendrojo plano, patvirtinto Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1TS-236 (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniai nedraudžia pareiškėjui atlikti teritorijų planavimo veiksmų bei neprieštarauja numatomiems uždaviniams. Bendrojo plano sprendiniuose nurodoma, kad numatytose plėtros teritorijose ir teritorijose, kurioje naudingų iškasenų telkiniai sutampa su žemės ūkio paskirties teritorijomis, prioritetas teikiamas naudingųjų iškasenų eksploatacijai tik esant Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadai ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos pritarimui. Teigė, kad Bendrajame plane yra nustatyti tik tam tikri prioritetai, bet ne draudimai. Bendrojo plano sprendiniai nedraudžia ir be savivaldybės tarybos pritarimo eksploatuoti naudingąsias iškasenas. Bendrajame plane numatyta, kad Jonavos rajono savivaldybės taryba, priimdama atskirus sprendimus, gali pasiūlyti prioritetus, kaip turėtų būti vystomos atitinkamos teritorijos, tačiau jokiame teisės akte nėra nurodyta, jog žemės sklypų naudotojai privalo įgyvendinti savivaldybės numatytus prioritetus. Jei Jonavos rajono savivaldybės taryba pritartų, kad tam tikriems sklypams būtų suteiktas prioritetas naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti, tai nereikštų, jog šių sklypų savininkai negalėtų žemės naudoti kitai Bendrajame plane numatytai veiklai. Pareiškėjo nuomone, Bendrojo plano sprendiniai nedraudžia naudingųjų iškasenų eksploatavimo. Bendrovė akcentavo, kad atsakovo nurodomame Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendime Nr. 1TS-0277, kuriame buvo nuspręsta nepritarti Jonavos rajone esančių naujų naudingųjų iškasenų eksploatacijai iki 2016 m. arba kol bus parengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai bei atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atskiriems telkiniams, nėra jokių draudimų nei pareiškėjo planui rengti, nei naudingosioms iškasenoms eksploatuoti, jame nurodoma, jog tik laikinai nepritariama naudingųjų iškasenų eksploatacijai. UAB „Kaunas Real Estate“, kreipdamasis į atsakovą dėl planavimo sąlygų išdavimo, siekė parengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, o Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendime Nr. 1TS-0277 kaip tik yra numatytas jo ketinamo rengti teritorijų planavimo dokumento parengimas, o ne draudimas planavimo sąlygoms išduoti. Kadangi iš ginčijamo sprendimo negalima suprasti, kodėl atsakovas neišdavė teritorijų planavimo sąlygų, jame nėra nurodyti nei teisės aktai, nei faktinės aplinkybės, kurios draustų atitinkamų sąlygų išdavimą, ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Kaunas Real Estate“ atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas paaiškino, kad konkretūs Bendrojo plano sprendiniai draudžia naudingųjų išteklių eksploataciją be Jonavos rajono savivaldybės tarybos pritarimo, šios savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. 1TS-0227 galioja ir juo atsakovas privalo vadovautis, taigi, ginčijamas Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 6B-07-4673 yra teisėtas ir pagrįstas.Jonavos rajono savivaldybės administracija pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 1TS-0277, Bendrojo plano sprendiniais ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-19, kuriuo buvo nuspręsta keisti Bendrąjį planą. Nurodė, kad 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 1TS-0277 Jonavos rajono savivaldybės taryba siekia įgyvendinti privalomo galiojančio Bendrojo plano sprendinius ir įtvirtinti racionalų naudingųjų išteklių naudojimą. Šiuo sprendimu minėta institucija reagavo į aplinkos kokybės bloginimą, kraštovaizdžio niokojimą bei vietinės reikšmės kelių būklės akivaizdų apgadinimą, kurį lemia pavieniai neracionalūs naudingųjų iškasenų gavybos atvejai. Atsakovas pažymėjo, kad jam įstatymais yra suteikta kompetencija planuoti teritorijas savo veiklos ribose ir įgyvendinti bendrojo plano sprendinius. Bendrojo plano aiškinamajame rašte (toliau – ir Aiškinamasis raštas) nurodyta, kad ten, kur naudingųjų iškasenų telkiniai sutampa su miškų teritorijomis, prioritetas teikiamas miškams. Išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkiniuose miško paskirties žemės keitimas gali būti inicijuojamas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimų tik esant Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadai ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos pritarimui. Ten, kur naudingųjų iškasenų telkiniai sutampa su plėtrai numatytų teritorijų ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų ribomis, prioritetas teikiamas naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimui tik esant Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadai ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos pritarimui. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas, buvo priimtas neviršijant savivaldybės tarybos kompetencijos, jis nebuvo nuginčytas. Jonavos rajono savivaldybės taryba laikinai nepritarė Jonavos rajone esančių naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimui. Atsakovas akcentavo, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendime Nr. 1TS-0227 minimi ne apskritai visi Jonavos rajone esantys naudingųjų iškasenų telkiniai, o tik naujieji.Jonavos rajono savivaldybės administracija pažymėjo, kad 2014 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 1TS-0227 2014 m. birželio 11 d. aiškinamajame rašte nurodyta, jog šiuo sprendimu siekiama, kad būtų atidėtas naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimas iki 2016 m. arba kol bus parengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai bei atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atskiriems telkiniams, kadangi neturėdama bendrinių sprendinių ir apribojimų, savivaldybė susiduria su problema, kad atskirų sklypų žemės paskirties keitimai į naudingųjų iškasenų teritorijas veda į chaotišką, neracionalų žemės gelmių iškasenų naudojimą, o priėmus atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus, būtų pasiekta, kad Jonavos rajono teritorijoje slūgstantys žemės gelmių ištekliai būtų naudojami racionaliai ir kompleksiškai, darant kuo mažesnį neigiamą poveikį karjerus supančiai aplinkai ir kraštovaizdžiui. Taigi, šiame aiškinamajame rašte yra aiškiai nurodyti konkretūs motyvai, kuriais remiantis ir buvo priimtas minėtas sprendimas. Būtent Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. 1TS-0227 buvo teisinis pagrindas neišduoti planavimo sąlygų.Atsakovas akcentavo, kad žemės gelmių naudojimo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Pagal teritorijų planavimo dokumentų hierarchiją, tiek specialiojo, tiek bet kurio kito žemesnės galios teritorijų planavimo dokumento sprendiniai turi atitikti savivaldybės bendrojo plano sprendinius, todėl nepriklausomai nuo to, kokia yra reglamentuota šio teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūra ir kokia institucija pagal kompetenciją tą dokumentą tvirtina, tiek jo rengėjams, tiek tvirtinančiai institucijai bendrojo plano sprendiniai yra privalomi. Teismo posėdyje atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kaunas Real Estate“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia gauti planavimo sąlygas Jonavos rajono Bartonių IV smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimo planui (savivaldybės dalies specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – žemės gelmių naudojimo planas) rengti.Teismas pažymėjo, kad teritorijų planavimo dokumentai sudaro atitinkamą hierarchinę struktūrą, kurią apsprendžia dokumento teisinis statusas, planavimo lygmuo, įskaitant suplanuotos teritorijos dydį bei sprendinių konkretizavimo lygį. Įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai neturi prieštarauti atitinkamiems bendriesiems planams, o detalieji planai – planuojamoje teritorijoje galiojantiems bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aktualu yra tai, jog Jonavos rajono savivaldybės bendrasis planas yra patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1TS-236. Šis sprendimas buvo priimtas neviršijant Jonavos rajono savivaldybės tarybos kompetencijos ir galioja, o remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 5 dalimi, savivaldybės taryba turi įstatyme įtvirtintą teisę imtis priemonių Bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti. Teismas akcentavo, kad Bendrojo plano sprendiniuose yra aiškiai išdėstyta pozicija, jog ten, kur naudingųjų iškasenų telkiniai sutampa su plėtrai numatytų, teritorijų ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų ribomis – prioritetas teikiamas naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimui tik esant Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadai ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos pritarimui, o Jonavos rajono savivaldybės taryba tokio pritarimo nedavė.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas vadovavosi Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 1TS-0227, kuriame buvo nuspręsta nepritarti Jonavos rajone esančių naujųjų naudingųjų iškasenų eksploatacijai iki 2016 m. arba kol bus parengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai bei atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atskiriems telkiniams. Minėto sprendimo 2014 m. birželio 11 d. aiškinamajame rašte nurodyta, jog šiuo sprendimu siekiama, kad būtų atidėtas naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimas iki 2016 m. arba kol bus parengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai bei atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atskiriems telkiniams, nes iki šiol neturėdama bendrinių sprendinių ir apribojimų savivaldybė susiduria su problema, kad atskirų sklypų žemės paskirties keitimai į naudingųjų iškasenų teritorijas veda į chaotišką, neracionalų žemės gelmių iškasenų naudojimą. Priėmus atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus, būtų pasiekta, kad Jonavos rajono teritorijoje slūgstantys žemės gelmių ištekliai būtų naudojami racionaliai ir kompleksiškai, darant kuo mažesnį neigiamą poveikį karjerus supančiai aplinkai ir kraštovaizdžiui. Šiame aiškinamajame rašte yra aiškiai nurodyti konkretūs motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas minėtas sprendimas. Jonavos rajono savivaldybės taryba vykdė pareigą įgyvendinti Bendrojo plano sprendinius ir siekė įtvirtinti racionalų naudingųjų išteklių panaudojimą ir, remdamasi teisės aktų nuostatomis, priėmė 2014 m. birželio 26 d. sprendimą. Šis galiojantis sprendimas buvo teisiniu pagrindu pareiškėjui neišduoti planavimo sąlygų. Teismas akcentavo, kad naudojimo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas.Teismas nurodė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis atsakovui privalomais vykdyti aktais: Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 1TS-0227 ir Bendrojo plano sprendiniais. Akcentavo, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendime Nr. 1TS-0227 yra minimi ne apskritai visi Jonavos rajone esantys naudingųjų iškasenų telkiniai, o tik naujieji. Šis Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimas yra privalomas ir pareiškėjui, kuris naujai planuoja naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 14 d. sprendime Nr. 6B-07-4673 yra nurodyti motyvai, kuriais remiantis atsakovas atsisakė išduoti planavimo sąlygas Jonavos rajono Bartonių IV smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimo planui rengti, t. y. Jonavos rajono savivaldybės tarybai nepritarus Jonavos rajone esančių naujų naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimui iki 2016 metų arba kol bus parengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai bei atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atskiriems telkiniams.Aptaręs Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 6B-07-4673 yra motyvuotas ir aiškus. Pažymėjo, kad pati Bendrovė citavo sprendimus, kuriais buvo remiamasi ginčijame sprendime. Prie šio sprendimo buvo pridėta Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 1TS-0227 kopija, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas nėra suprantamas. Nusprendus, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 6B-07-4673 yra teisėtas ir pagrįstas, nebuvo tenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui planavimo sąlygas Bartonių IV smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimo planui rengti.
III.
Pareiškėjas UAB „Kaunas Real Estate“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.Bendrovė savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo 9 punktu, pareiškėjas teigia, kad atsakovas galėjo atsisakyti išduoti sąlygas, tik jeigu Bendrovės uždaviniai būtų prieštaravę įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis.UAB „Kaunas Real Estate“ nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Bendrojo plano sprendinius. Teismas neatskleidė, kokie Bendrojo plano sprendiniai yra taikomi pareiškėjo valdomiems žemės sklypams, o visas išvadas pagrindė tik viena pastraipa iš Aiškinamojo rašto ištraukos. Teismas neišsireikalavo viso Bendrojo plano ir su juo nesusipažino. Be to, jis galėjo būti suklaidintas atsakovo. Nurodo, kad pagal Bendrąjį planą, Bendrovės valdomi žemės sklypai patenka į plėtros teritoriją (žemės ūkio paskirties keitimas į kitą paskirtį), kuriose numatyta mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemė, o taip pat ir naudingųjų iškasenų teritorijos. Visai Bendrajame plane nurodytai plėtros teritorijai yra numatyta galimybė keisti žemės ūkio paskirtį į kitą ir žemę naudoti naudingiesiems ištekliams. Teismui pateiktoje Bendrojo plano brėžinio išvadoje nėra pateikta žvaigždutėmis pažymėtų pastatų paaiškinimų, tačiau susipažinus su visu Bendruoju planu, paaiškėjo, kad paaiškinimai yra pažodžiui nurodyti Jonavos rajono savivaldybės administracijos pateiktame Aiškinamajame rašte, tačiau iš brėžinio galima suprasti, kad atitinkamas paaiškinimas taikomas tik Bendrajame plane pažymėtiems naudingųjų iškasenų sankaupų arealams, o ne visoms be išimties teritorijoms. Pažymi, kad UAB „Kaunas Real Estate“ valdomi sklypai nepatenka į atitinkamai pažymėtą naudingųjų iškasenų sankaupų arealą, todėl ir atitinkamos pastabos (sprendiniai) jo sklypams neturi būti taikomos. Taigi, teismas taikė Bendrojo plano sprendinius, kurie Bendrovei negalėjo būti taikomi. Neišreikalavus ir nesusipažinus su visu Bendruoju planu, buvo padarytos faktinių aplinkybių nustatymo klaidos bei pažeistos įrodymų surinkimą bei vertinimą reglamentuojančios procesinės teisės normos.Pareiškėjo nuomone, atsakovas specialiai teismui pateikė ne visą Aiškinamąjį raštą, o tik jo ištrauką. Aiškinamasis raštas patvirtina, kad Bendrajame plane numatyti sprendiniai gali būti tikslinami rengiant kitus, taip pat ir specialiuosius, planus. Be to, Aiškinamajame rašte nurodomi kur kas platesni paaiškinimai, nei pateikė atsakovas ir akcentavo teismas. Bendrovė pažymi, kad Bendrajame plane, taip pat ir teismo akcentuojamame Aiškinamojo rašto sakinyje nėra draudimo pareiškėjo valdomuose žemės sklypuose vykdyti naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimą. Priešingai, atitinkamuose UAB „Kaunas Real Estate“ sklypuose yra numatyta, kad gali būti vykdoma naudingųjų iškasenų veikla. Prioriteto nesuteikimas nėra draudimas vykdyti neprioritetinę veiklą, todėl atsakovas galėjo atsisakyti išduoti planavimo sąlygas tik esant draudimui. Aplinkybę, kad prioriteto nesuteikimas neriboja kitos veiklos, patvirtina ir lingvistinis atitinkamų nuostatų aiškinimas – žodis „prioritetas“ nereiškia vienintelio elgesio būdo – prioriteto numatymas yra tam tikros pirmenybės kažkokiai veiklai nustatymas, bet ne draudimas atlikti kitą veiklą. Aiškinamasis raštas patvirtina, kad visose plėtros teritorijose prioritetas teikiamas gyvenamai mažaaukštei statybai, tačiau tai nereiškia, kad šiuose pareiškėjui priklausančios žemės sklypuose negali būti vykdoma žemės ūkio veikla, nors ji ir nėra prioritetinė. Pareiškėjos šiuo metu valdomi sklypai naudojami žemės ūkiui, nes kol nepakeista paskirtis, jie negali būti naudojami kitai veiklai. Akcentuoja, kad kai Bendrajame plane kas nors draudžiama, tai aiškiai nurodoma.Aiškinamajame rašte aiškiai išskiriama, kad tik teritorijose, kuriuose plėtra nenumatyta, turi būti griežtai laikomasi nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo reglamentų. Plėtrai numatytose teritorijose nebūtinai turi būti griežtai laikomasi nustatytų reglamentų, todėl atitinkamai teritorijai ir yra nustatyti tik prioritetai, o ne privalomi nurodymai. Akcentuoja, kad UAB „Kaunas Real Estate“ žemė patenka į plėtrai numatytą teritoriją.Bendrovė atkreipia dėmesį, kad ir tvirtinant Bendrąjį planą galioję teisės aktai numatė, jog jo sprendiniai nėra absoliutūs. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Bendrojo plano sprendiniai riboja pareiškėjo planuojamą veiklą.UAB „Kaunas Real Estate“ nuomone, teismas netinkamai aiškino Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 1TS-0227 turinį ir jo įtaką planavimo sąlygoms išduoti. Pažymi, kad joks teisės aktas nenumato, kad tik esant savivaldybės tarybos pritarimui naudingųjų iškasenų eksploatacijai galėtų būti rengiamas žemės gelmių naudojimo planas ar pradedamos eksploatuoti žemės gelmės. Be to, šiame sprendime aiškiai nurodyta nepritarti, kol bus parengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai. Pažymi, kad Bendrovė kaip tik ir siekia parengti teritorijų planavimo dokumentą, kuris nustatytų, kaip bus eksploatuojamos naudingosios iškasenos. Galbūt po atitinkamo pareiškėjo parengto plano Jonavos rajono savivaldybės taryba pritars naudingųjų iškasenų eksploatavimui jo valdomuose žemės sklypuose, tačiau atsakovas nepagrįstai riboja teritorijų planavimo dokumento parengimą. Nei minėtame sprendime, nei Aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kad nepritariama, kol bus pakeistas Bendrasis planas. Jeigu Jonavos rajono savivaldybės taryba būtų turėjusi omenyje Bendrojo plano pakeitimą, tai būtų aiškiai nurodyta sprendime. Bendrovė mano, kad nė vienas asmuo iš Jonavos rajono tarybos sprendimo turinio negalėjo suprasti ir įvertinti, kad juo yra draudžiamas naudingųjų iškasenų eksploatavimas ar, tuo labiau, draudžiamas žemės gelmių plano rengimas, todėl pareiškėjas šio sprendimo ir neskundė. Teigia, kad teismas nepagrįstai šį sprendimą vertino kaip draudžiantį ir žemės gelmių plano rengimą, ir naudingųjų iškasenų eksploatavimą, nors jame net nurodomas atitinkamo plano parengimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ne į kitiems asmenims nepateikto aiškinamojo rašto, bet į paskelbto Jonavos rajono tarybos sprendimo turinį. Akcentuoja, kad Jonavos rajono savivaldybė nors ir netvirtins žemės gelmių plano, tačiau dalyvaus jo rengime, todėl turės teisę daryti įtaką plano sprendiniams ir atitinkamai racionaliam naudingųjų iškasenų eksploatavimui, darant kuo mažesnį neigiamą poveikį karjerus supančiai aplinkai ir kraštovaizdžiui. Teismas išaiškino, kad Jonavos rajono savivaldybės taryba iš esmės turi veto teisę bet kokiai savivaldybės teritorijoje vykdomai veiklai ir šiai veto teisei pasinaudoti bei įgyvendinti užtenka tik priimti sprendimą nepritarti šiai veiklai, tačiau tokie aiškinimai neatitinka savivaldybės tarybai suteiktos kompetencijos – ji per teritorijų planavimo procesą gali nustatyti tik tam tikras gaires veiklai, tačiau tik įstatymų nustatytuose ribose ir įstatymų nustatyta tvarka, o įstatyme nėra numatyta, kad savivaldybės taryba nepritarimu gali apriboti juridinių asmenų komercinę veiklą.Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo UAB „Kaunas Real Estate“ apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.Atsakovas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, į kuriuos privalo atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai. Bendrojo plano sprendiniai riboja suplanuotos teritorijos savininkų teisę savo nuožiūra valdyti ir naudoti žemę. Planavimo organizatorius, remdamasi bendra taisykle, negali nukrypti nuo nustatytos teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos krypčių.Jonavos rajono savivaldybės administracija pažymi, kad iš pateikto Bendrojo plano brėžinio ištraukos aiškiai matyti, kad pareiškėjo valdomi sklypai patenka į naudingųjų iškasenų sankaupų arealą, kuris žymimas dvigubomis pilkomis (melsvai pilkomis) linijomis, kurios pateiktame brėžinyje kertasi su vandens telkinių apsaugos zona, brėžinyje žymima mėlynomis linijomis. Atsakovui visiškai nesuprantami apelianto argumentai dėl Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo pateikimo teismui. Pažymi, kad buvo pateikta minėto konkretizavimo ištrauka, turinti esminės reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Akcentuoja, kad Bendrojo plano sprendiniuose buvo nustatytos imperatyvios sąlygos, ribojančios naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimą. Nurodo, kad viena iš Bendrajame plane nustatytų sąlygų yra įgyvendinta – pareiškėjas turi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą 2014 m. spalio 20 d. leidimą naudoti žemės gelmių išteklius – Jonavos rajono Bartonių IV telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalį, tačiau nėra gautas Jonavos rajono savivaldybės tarybos pritarimas, dėl kurio apeliantas argumentų nepateikia – nenurodo, kad yra įvykdęs šią Bendrojo plano nuostatą arba kodėl ji neturi būti vykdoma.Atsakovas pažymi, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 1TS-0227 yra aiškiai išreikštas Jonavos rajono savivaldybės nepritarimas naujų naudingųjų išteklių eksploatavimui. Akcentuoja, kad atitinkami teritorijų planavimo dokumentai turėtų būti suprantami, kaip Jonavos rajono savivaldybės parengti ir patvirtinti tam tikri teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose bus įtvirtintos naudingų išteklių eksploatacijos galimybės, kad naudingųjų išteklių panaudojimas būtų kompleksiškas ir racionalus.Jonavos rajono savivaldybės administracija sutinka Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo motyvais, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 6B-07-4673 yra motyvuotas ir aiškus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
37. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
38. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 6B-07-4673 „Dėl sąlygų išdavimo Bartonių IV smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimo plano rengimui“, kuriuo buvo atsisakyta išduoti sąlygas Bartonių IV smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimo planui rengti, teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, pareiškėjas būdamas dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininku, bei turėdamas Lietuvos geologijos tarnybos 2014 m. spalio 20 d. išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, su 2015 m. lapkričio 30 d. prašymu kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją ir prašė išduoti planavimo sąlygas Bartonių IV smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimo planui rengti. Nurodė, kad planavimo tikslas yra suprojektuoti racionalų ir saugų žemės gelmių išteklių iškasimą, kasybos metu paveiktų plotų rekultivavimą, suderinti fizinių ir juridinių asmenų, savivaldybės bei valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo joje sąlygų.
40. Atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti planavimo sąlygas.
41. Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – naudojimo planas). Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti.
42. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad naudojimo planų organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės. Naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba, naudojimo plano organizatorius – juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą naudoti planuojamo telkinio išteklius, taip pat arba teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, arba žemės savininko ar subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, sutikimą vykdyti naudojimo plano organizatoriaus funkcijas.
43. Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145, 15 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas rengti Naudojimo planą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka raštu kreipiasi dėl planavimo sąlygų pateikimo.
44. Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-999 redakcija), 9 punktas nustato, kad jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų) uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sąlygos neišduodamos. Planavimo organizatoriui pateikiamas motyvuotas atsakymas, nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius ir nuostatas bei galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, draudžiančius numatomą veiklą, taip pat nurodant planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas, kurias įgyvendinus rengiamais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, planuojama veikla taptų negalima.
45. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. k. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
47. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, ginčijamas administracinis aktas privalo atitikti tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo 9 punkte nustatytus reikalavimus.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame sprendime nėra nurodyti konkretūs teisės aktų straipsniai ir nuostatos ar galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, draudžiantys numatomą veiklą, taip pat nėra nurodytos planuojamoje teritorijoje išduotų kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygos, kurias įgyvendinus rengiamais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, planuojama veikla taptų negalima.
49. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. sprendime Nr. 6B-07-4673 nurodyta, kad sąlygų Bartonių IV smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimo planui rengti negalima išduoti, kol bus parengtas ir patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimas.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimant administracinius sprendimus, viešojo administravimo subjekto diskrecija negali būti suprantama kaip galimybė atsisakyti tenkinti subjekto prašymą (nagrinėjamu atveju išduoti teritorijų planavimo sąlygas) kitais, negu teisės aktuose nustatyta, pagrindais, tai reiškia, kad prieštaraudamas naudingųjų iškasenų išteklių eksploatavimui, atsakovas savo diskreciją – nesutikimą – privalo pagrįsti konkretaus sprendimo priėmimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimais. Pastarajam reikalavimui negali turėti įtakos prielaidos, kad ateityje sąlygos gali keistis, nes toks neapibrėžtumas neatitiktų teisėtumo ir teisėtų lūkesčių principų.
51. Kadangi ginčijamas atsakovo sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai bei Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo 9 punktui), jis turi būti panaikintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis nustato, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.
53. Taigi, panaikinus ginčijamą administracinį sprendimą, atsakovas privalės teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl planavimo sąlygų išdavimo ir priimti naują administracinį sprendimą dėl minėto pareiškėjo prašymo.
54. Administracinis teismas negali įpareigoti atsakovą priimti konkretų sprendimą, t. y. išduoti pareiškėjui planavimo sąlygas Bartonių IV smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimo planui rengti, nes nagrinėjamu atveju planavimo sąlygų išdavimas yra priskirtas atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo išduoti planavimo sąlygas.
55. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, tenkinant pareiškėjo reikalavimą panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 6B-07-4673 „Dėl sąlygų išdavimo Bartonių IV smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimo plano rengimui“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaunas Real Estate“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 6B-07-4673 „Dėl sąlygų išdavimo Bartonių IV smėlio ir žvyro telkinio dalies naudojimo plano rengimui“.
Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.