Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-05-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-276-1078/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-26
Bylos Nr.
II-276-1078/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00672-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Ieva Narbutaitė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK
Advokatai
Jolita Razminaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-276-1078/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00672-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam A. L., jo įgaliotai atstovei advokatei Jolitai Razminaitei- Gvozdovičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-561-2021, kuriuo A. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 140 Eur bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. Be. 2021 m. sausio 21 d. surašė A. L. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 12-ANR_P-110-2021 dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, t. y. dėl to, jog A. L. nuo 2020 m. gruodžio 31 d., 00.00 val., iki 2021 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini), keikėsi necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas K. K. 2021 m. vasario 25 d. surašė nutarimą Nr. 12-ANR_N-561-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas), kuriame konstatuota, jog A. L. 2020 m. gruodžio 31 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), 6-tame namo aukšte, bendro naudojimo patalpose viešoje vietoje, garsiai šūkavo, daužė bendro naudojimo patalpų duris, keikėsi necenzūriniais žodžiais, todėl pripažino A. L. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam 140 Eur baudą.

Šalies argumentai

A. L., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, teismui pateikė skundą, kuriuo prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, arba administracinę teiseną nutraukti. Nurodė, kad nesutinka su nutarimu Nr. 12-ANR_N-561-2021, kadangi jame nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytų administracinio nusižengimo protokole – skiriasi ne tik inkriminuoto nusižengimo požymiai, tačiau ir veikos kvalifikacija, protokole nėra tiksliai nurodyta įvykio vieta. Be to, tyrimas buvo atliktas nepilnai, paviršutiniškai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, dauguma paaiškinimų surašyti kaimynų, kurie yra užsienio piliečiai visiškai nemokantys lietuvių kalbos, todėl abejojama duotų paaiškinimų teisėtumu, manant, kad paaiškinimus už juos surašė kažkas kitas, o kaimynai, net nedalyvaujant vertėjui, neįsitikinę rašytinių paaiškinimų turinio tikslumu, juos pasirašė. Taip pat abejojama ir kai kurių kaimynų parodymų teisingumu dėl anksčiau buvusių konfliktinių santykių. Netiksliai nurodytas galimai padaryto administracinio nusižengimo laikas, byloje nėra objektyvių duomenų, kada buvo padarytas garso įrašas, nėra aišku, ar įvardintus necenzūrinius žodžius išsakė būtent pareiškėjas. Su nutarimu kategoriškai nesutinka, kadangi Naujųjų metų naktį buvo visai kitoje vietoje - ne savo namuose, o (duomenys neskelbtini) senamiestyje. Nurodė, kad policijos pareigūnams pateikti garso įrašai nebuvo apžiūrėti ir užfiksuoti laikantis nustatytų reikalavimų, šių pokalbių tyrėjas neištyrė, konkrečiai nenustatė, kieno balsas girdimas garso įraše, kada buvo padarytas garso įrašas. Byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas prašė palikti galioti skundžiamą nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą bei atmesti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole yra nurodomas tikslus adresas, kur buvo įvykdytas nusižengimas, sistemos sugeneruojamas su koordinatėmis automatiškai, tiksli įvykio vieta nurodoma protokolo langelyje „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“. Iš surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių akivaizdžiai matoma, kad įvykio vieta yra vieša, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 6 aukšto bendro naudojimo koridorius. A. L. iki bylos nagrinėjimo policijos komisariate jokių papildomų prašymų, pageidavimų, paaiškinimų nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas pareiškėjas A. L. nurodė, kad teisėsaugos pareigūnai jo atžvilgiu pažeidė įstatymus. Pabrėžė, kad R. B. jam visada siekia pakenkti, šiuo atveju kerštaudama pradėjo rašyti šmeižtu paremtus skundus. Yra pagrindo manyti, kad kaimynai priverstinai pasirašė tuos paaiškinimus, nes kaip bylos medžiagoje nustatyta, kaimynai nemoka nei kalbėti, nei rašyti lietuviškai. Byloje nėra jokių duomenų, jog surašant paaiškinimus dalyvavo koks nors vertėjas. Yra pateikęs duomenis, kad įvykio metu buvo kitoje vietoje.

Teismo posėdžio metu apklausta pareiškėjo atstovė advokatė Jolita Razminaitė- Gvozdovičienė parodė, jog nesutinka su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir jos surinkimo esme, pateiktais įrodymais. Nurodė, kad buvo kartu nuvykusi į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą policijos komisariate, buvo pateiktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, taip pat buvo pridėta prie bylos medžiagos ir iš jo pusės liudytojų paaiškinimai, buvo paprašyta juo pakviesti ir į policijos komisariatą, tačiau šią bylą nagrinėjantis pareigūnas apsiribojo vien jų perskaitymu ir įtraukimu į sistemą. Liudytojų parodymai yra prieštaringi. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad langelyje, kuriame turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, įrašytos tam tikros koordinatės - X, Y, kurios yra visuotinai pripažįstama GPS sistemos dalis, kurių pagalba galima nustatyti įvykio vietą, tačiau tai dar nereiškia, jog protokole neturi būti nurodomas nusižengimo padarymo vietos adresas (gatvė, namo numeris, kelio kilometras ir pan.), todėl protokole nėra nurodyta tiksliai kurioje vietoje buvo padarytas administracinis nusižengimas. Akivaizdu, jog šiuo atveju suformuluotas kaltinimas yra ydingas, dėl ko buvo pažeista A. L. teisė žinoti, kokio administracinio nusižengimo padarymu jis yra kaltinamas, tokie administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumai riboja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą. Šiuo konkrečiu atveju, grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, yra tikslinga dėl administracinio nusižengimo byloje neaiškiai suformuluoto kaltinimo. Teismui neįžvelgus pagrindo grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, yra pagrindas nutraukti administracinę teiseną nesant ANK 481 straipsnio 2 dalies požymių. A. L. protokole nurodytomis aplinkybėmis niekaip negalėjo būti namuose, nes tą naujametinį vakarą bei naktį iki 03.30 val. buvo išvykęs švęsti naujus metus su savo drauge – S. S., tą gali patvirtinti ir jos mamos A. S. pateiktas rašytinis paaiškinimas. Protokolas surašytas remiantis asmenų betarpiškai nemačiusių įvykio paaiškinimais, dėl A. L. elgesio nėra apklaustas nei vienas kaimynas ir išsiaiškinta, ar jie matė konfliktą, nors jie teigia, kad tik girdėjo, tyrimo medžiagoje įvardinti „galimi“ liudininkai yra geri R. B. pažįstami ir draugai. Įvertinus byloje esančius duomenis, prašo teismo panaikinti Institucijos nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Pažymėtina ir tai, jog administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas priimtas neatlikus išsamaus tyrimo.

Institucijos nutarimas, kuriuo A. L. buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, yra formalaus pobūdžio, nutarime nepateikta jokia pažeidimo ir jį patvirtinančių įrodymų analizė, iš esmės nenurodyti jokie motyvai, leidę Institucijai suformuoti įsitikinimą, kad padaryta veika atitinka ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl toks visiškai nemotyvuotas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-468/2021).

Tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą įrodinėjimo pareiga kyla institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusiai bylą dėl teisės pažeidimo, todėl būtent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).

Tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš skundžiamo nutarimo turinio, matyti, kad kaltinimas, pateiktas A. L. nebuvo aiškus, konkretus, jame yra klaidų, neatitikimų, kurie sąlygojo administracinio nusižengimo tyrimo, nagrinėjimo stadijoje pareiškėjo teisės į gynybą, nesant aiškaus kaltinimo, pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato A. L. atžvilgiu surašytame protokole nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės nurodytos itin lakoniškai „viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais“, jos skiriasi nuo skundžiamame nutarime nurodytųjų. Be to, kaip savo skunde pažymėjo pareiškėjas, skundžiamame nutarime ir protokole iš esmės skiriasi ir nurodytas nusižengimo padarymo laikas, veiksmų kvalifikacija.

Pagal savo paskirtį administracinio nusižengimo protokolas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, bet ir fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tiksliai nurodant, kokį nusižengimą ir kur įtvirtintą padarė asmuo. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti. Protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos (ANK 567 straipsnis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas administracinio nusižengimo protokolą A. L. atžvilgiu surašė ydingai, tačiau veiksmų jį keisti nesiėmė, ir remiantis tuo pačiu nekonkrečiai ir neaiškiai surašytu protokolu, A. L. atžvilgiu surašė skundžiamą nutarimą, jame nurodytas aplinkybes iš esmės patikslindamas, nurodydamas daug papildomos informacijos. Taigi, įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo protokolas ir jame užfiksuotos aplinkybės yra itin svarbios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, kadangi nuo jų priklauso kaltinimas, todėl atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas nutarimas surašytas ydingai surašyto protokolo pagrindu, laikytina, jog buvo apribota A. L. teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

ANK 481 straipsnio tiek 1 dalyje, tiek 2 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai padaromi tyčia, o jiems pagrįsti būtini ir atitinkami duomenys, neabejotinai liudijantys apie subjekto kaltę. Už šiame straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis yra formalaus pobūdžio, tai reiškia, jog nėra privaloma nustatyti, ar dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. L. viešoje vietoje garsiai šūkavo, daužė bendro naudojimo patalpų duris, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau pareiškėjo kaltė iš esmės grindžiama tik kaimynų, su kuriais pareiškėją sieja konfliktiniai santykiai, rašytiniais paaiškinimais bei garso įrašais, kuriuose girdimi keiksmažodžiai, durų trankymas, tačiau konkretus šiuos veiksmus atlikęs asmuo neidentifikuotas, neaišku kuo remiantis laikoma, kad garso įrašai yra autentiški. Iš bylos duomenų nėra aišku, kodėl tyrimo metu įvykio liudytojai nebuvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei apklausti tiesiogiai siekiant išsiaiškinant visas su įvykiu susijusias reikšmingas aplinkybes, o buvo remtasi tik jų rašytiniais paaiškinimais. Pareiškėjo pateiktame skunde nurodyta, jog dalis kaimynų, kurie pateikė rašytinius paaiškinimus, bendrauja išimtinai tik rusų kalba, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jų gebėjimo aiškiai ir taisyklingai be pašalinių asmenų įsikišimo surašyti teisingus parodymus. Teismas negali nesutikti, jog šios aplinkybės išties kelia klausimų dėl pateiktų rašytinių paaiškinimų teisingumo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Institucijai pripažįstant pareiškėją kaltu dėl nusižengimo padarymo buvo remtasi tik jį kaltinančiais duomenimis, nuvertinti byloje esantys A. L. teisinantys, jo kaltę neigiantys, duomenys, Institucijai nesiimant veiksmų kilusių prieštaravimų pašalinti. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tyrimo metu nebuvo atlikti visi veiksmai, jog būtų surinkta pakankamai A. L. kaltę pagrindžiančių duomenų, o tyrimo metu neatlikus rašytinius paaiškinimus davusių asmenų apklausos, nenustačius garso įrašuose girdimo asmens tapatybės bei garso įrašų autentiškumo, taip pat tinkamai neįvertinus byloje esančių duomenų visumos bei nepanaikinus kylančių prieštaravimų, nėra pašalintos abejonės dėl pareiškėjo kaltės pagrįstumo, o prielaidomis grindžiamas kaltinimas – negalimas.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, akivaizdu, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima formuoti neabejotiną išvadą, kad A. L. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, jog byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti kylantys prieštaravimai, tai laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų, didelės apimties ir pakankamai tyrimo resursų reikalaujantį bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

A. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-561-2021, tenkinti.

Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė