Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2022 m. balandžio 24 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr.40, vairavo automobilį ,,Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas mažiausiai 2,40 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. balandžio 24 d., ryte, sugyventinei D. R. priklausančiu automobiliu išvažiavo į mišką apžiūrėti malkų. Vaikščiodamas po mišką, gėrė atsivežtą alų. Iš viso išgėrė penkis litrus alaus ir po pietų, apie 14.30 val., išvažiavo namo. Kai jis įvažiavo į namų kiemą, iš paskos atvažiavo policijos pareigūnai ir pareikalavo pasitikrinti girtumą. Jis sutiko ir du kartu pūtė į alkoholio matuoklį. Jam pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,90 promilių neblaivumas, o antru pūtimu – 2,40 promilių neblaivumas. Jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę. Automobilis priklauso sugyventinei D. R.. Jo sugyventinė nežinojo, kad jis automobilį vairuos būdamas girtas, į mišką išvyko būdamas blaivus. Gailisi dėl tokio elgesio. Teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes ši teisė yra atimta už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Kaltinamasis A. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, todėl byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja D. R. parodė, kad automobilis ,,Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Šį automobilį ji pirko 2021 m. rugpjūčio mėn., mokėjo 300 Eur. 2022 m. balandžio 24 d. pamačiusi, kad namų kieme nebėra automobilio, suprato, kad automobiliu išvažiavo sugyventinis A. G., tačiau kur, ji nežinojo. Apie 14.30 val. A. G. grįžo jai priklausančiu automobiliu ir įvažiavo į kiemą. Netrukus į kiemą įvažiavo ir policijos tarnybinis automobilis. Tada ji sužinojo, kad A. G., būdamas neblaivus, vairavo jai priklausantį automobilį. A. G. prieš išvažiuojant iš namų buvo blaivus, o su kuo ir kur šis vartojo alkoholinius gėrimus, ji nurodyti negali (b. l. 25-28).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Egidijaus Kauno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2022 m. balandžio 24 d., 14.38 val., dirbant su policijos pareigūnu R. V., buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini), į namo, pažymėto Nr. 40, kiemą atbuline eiga bando įvažiuoti automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo skersai važiuojamosios kelio dalies stovintį, bet nuolat pirmyn – atgal judantį automobilį ,,Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jie sustabdė automobilį ir nustatė, kad automobilį vairavo A. G., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 ARHJ-0205“, patikros sertifikatas Nr. 1540451, pirmu tikrinimu 14.49 val. nustatytas 2,95 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 15.08 val. nustatytas 2,40 promilių neblaivumas. Buvo nustatyta, kad A. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta. Atvykus į įvykio vietą, netoliese buvo E. G., pranešusi apie įvykį. E. G. paaiškino, kad asmuo, kurį pareigūnai išlaipino iš automobilio, yra tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį, kuriam iš paskos ji sekė nuo to momento, kai pranešė apie įvykį. E. G. taip pat nurodė, kad šis asmuo automobiliu vyko vienas, daugiau jokių asmenų automobilyje nebuvo, šis automobilis niekur sustojęs nebuvo, vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo. Įvykio vietoje buvusi A. G. sugyventinė D. R. paaiškino, kad sugyventinis tą dieną buvo neblaivus, automobilį pasiėmė jai nežinant ir nežinoma kryptimi išvažiavo. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Telšiuose, Šiaurinės g. 8B. (b. l. 6–8).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, fotolentelėje bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 24 d. buvo apžiūrėtas automobilis ,,Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)stovėjęs (duomenys neskelbtini), dalinai įvažiavęs į namo, pažymėto Nr. 40, teritoriją. Priekinė automobilio kėbulo dalis buvo ant važiuojamosios kelio dalies. Automobilio salone rasti trys tušti, plastikiniai, 1 litro talpos, alaus „Herkus“ buteliai. Automobilis buvo apžiūrėtas ir priverstinai nuvežtas iš įvykio vietos į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Telšiuose, Šiaurinės g. 6B. Kartu buvo paimtas ir automobilio užvedimo raktelis (b. l. 11-22, 31).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 ARHJ-0205“, patikros sertifikatas Nr. 1540451, 2022 m. balandžio 24 d. A. G. nustatytas neblaivumas: 14.49 val. – 2,95 promilių, 15.08 val. – 2,40 promilių (b. l. 32).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos nustatyta, kad automobilio ,,Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)valdytoja – savininkė D. R. (b. l. 29).

VšĮ Emprekis pažymoje nurodyta, kad analogiškos transporto priemonės „Volvo V40“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 1360 Eur (b. l. 30).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo A. G. padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta. Jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

BK 41 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis A. G. teisiamas pirmą kartą, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis), tris kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe du kartus už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 41-45), nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, tai, kad nusikaltimu žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, baudžiamojo poveikio priemones, nustatytinas vienerių metų terminas baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis A. G. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta. Pažymėtina, kad vairavimo neįgijus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, A. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Kaltinamajam A. G. 2022 m. balandžio 26 d. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 63-66). Pagal Lietuvos A. T. suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose taikomos kardomosios priemonės, dėl kurios asmuo realiai netenka galimybės vairuoti transporto priemones, turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) turinį (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į šią praktiką, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas kaltinamajam A. G. nustatytinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalies nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ir jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Byloje nustatyta, kad automobilio ,,Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininkė yra D. R., kuri nežinojo bei negalėjo numatyti, jog kaltinamasis vairuos šį jai priklausantį automobilį būdamas neblaivus. Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, šį turtą konfiskuoti netikslinga, todėl iš kaltinamojo A. G. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Liudytoja D. R. nurodė, kad šį automobilį ji pirko 2021 m. rugpjūčio mėn. ir mokėjo 300 Eur, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad analogiškos transporto priemonės ,,Volvo V40“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 1360 Eur, byloje objektyvių duomenų apie kitokią automobilio vertę nėra, todėl iš kaltinamojo A. G. išieškotini valstybei 1360 Eur. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos A. T. 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis ,,Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilio užvedimo rakteliu grąžintinas šios transporto priemonės valdytojai – savininkei D. R. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 MGL dydžio (3750 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 50 MGL dydžio (2500 Eur) baudą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 4 (ketverius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 26 d.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnio 5 dalį, iš A. G. išieškoti valstybei konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1360 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt Eur) (įmokos kodas 6610).

Kol nuosprendis įsiteisės, nuteistajam A. G. palikti tą pačią kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą.

Nuteistajam A. G. išaiškinti, kad jis privalo sumokėti baudą į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį ,,Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilio užvedimo rakteliu grąžinti šios transporto priemonės valdytojai – savininkei D. R..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.