Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant ieškovei K. S., atsakovui E. S., atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Natalijai Bereznajai, Linai Kusienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui E. S., trečiajam asmeniui UAB "4finance" (buvęs pavadinimas UAB „SMSCredit.lt“) bei išvadą dėl ginčo byloje teikiančiam Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos, materialinio išlaikymo bei jo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys, kurį patikslino, tenkintinas iš dalies.

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai Šalis, pareiškusi reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis ne tik dėl subjektyvių priežasčių, bet ir iš esmės pažeidė savo pareigas ir, kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Tai, kad pirmiau minėtas turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, ginčo tarp šalių nėra. Tai patvirtina ir minėto turto įgijimo pagrindas - turtas įgytas paveldėjimo būdu. Tarp šalių iškilęs ginčas dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo ieškovės asmeninių lėšų (našlaitės įsikūrimo pašalpos) sąskaita. Ieškovė 336,00 Lt už automobilio remonto įrankius iš atsakovo priteisti neprašo. Tačiau reikalavimą dėl sumų už blokelius, dušo kabiną ir vandens šildytuvą palaikė. Patikslino, kad už dušo kabiną ir vandens šildytuvą ji prašo priteisti sumą, įvertinus šių daiktų nusidėvėjimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, už iš ieškovei našlaičio įsikūrimo skirtos pašalpos buvo apmokėta 2465,87 Lt suma už blokelius ir 2 290,00 Lt už dušo kabiną ir vandens šildytuvą (2009-05-29 mokėjimo nurodymai). Nurodytą sumą už blokelius atsakovas ieškovei sumokėti sutinka. Tačiau už dušo kabiną ir vandens šildytuvą sutinka mokėti tik 300,00 Lt arba ieškovei šiuos daiktus grąžinti natūra. Tokią dušo kabinos ir vandens šildytuvo bendrą vertės nustatymą atsakovas grindžia visuotinai pripažintais internetinės prieigos šaltiniais http:/www.sklebiu.lt ir http:/www.sklebimai.lt. (b. l. 123-127). Iš į bylą pateiktų Internetinių skelbimų matyti, kad faktinis minėtų daiktų nusidėvėjimas ir stovis apibrėžiamas skirtingai - „gero stovio, parvežtas iš Vokietijos“, „padėvėta“, „vandens šildytuvui reikia pakeisti tiktai reliuke, nes dabar pastoviai šildo“, „naudotas“, parduodami vandens šildytuvai skirtingos talpos - 100 l ir 120. Teismui internetinėje prieigoje patikrinus, minėti naudoti daiktai parduodami įvairiomis, o taip pat ir daug didesnėmis kainomis (dušo kabina – nuo 1100,00 Lt iki 1 300,00 Lt, skirtingų tūrių šildytuvai – 55 Lt, 200 Lt, 400 Lt , 700,00 Lt – b.l. 129-134). Pagal bylos duomenis, dušo kabiną ir šildytuvą šalys pirko 2009-05-29, t.y. beveik prieš ketverius metus. Ieškovė su vaikais išvyko gyventi į Jonavą 2012 m. rugsėjo mėnesį. Tai yra apie trejus su pusę metų šiais daiktais naudojosi visa šeima, ieškovei išėjus – jais naudojasi atsakovas. Akivaizdu, kad šie daiktai yra panaudoti ir pradinės savo vertės neturi. Tačiau su atsakovo šių daiktų vertės nustatymu (300,00 Lt), atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, teismas nesutinka. Taip pat nesutinka su atsakovo alternatyviu reikalavimu, kad šie daiktai natūra būtų grąžinti ieškovei. Šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ji savo vardu registruoto jokio turto neturi, šiuo metu yra bedarbė, todėl atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, piniginės kompensacijos iš atsakovo priteisimas šiuo metu labiau atitiktų jos ir su ja gyvenančių vaikų interesus, tuo labiau, kad šie daiktai buvo pirkti šalims gyvenat santuokoje, vedant bendrą ūkį tikslu pagerinti tuo metu turimą šeimos gyvenamąją patalpą (kai šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena nuomojame bute, dušo kabinos su vandens šildytuvu bute įrengti neracionalu ir nebūtina). Todėl, įvertinus teismo aukščiau išvardintas priežastis, taip pat pripažįstant, kad dėl minėtų daiktų atsakovui priklausantis turtas buvo pagerintas, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste iš atsakovo ieškovei už iš ieškovės asmeninių lėšų pirktą dušo kabiną ir vandens šildytuvą priteistina 65 procentai mokėtos (2 290,00 Lt) kainos, kas sudaro 1 488,50 Lt (laikant šių daiktų nusidėvėjimą per metus – 10 proc., o šeima jais kartu naudojosi apie 3,5 metų, iš viso nusidėvėjimas – 35 proc.). Esant nurodytoms aplinkybėms, iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 3 954,37 Lt (2465,87 Lt + 1 488,50 Lt) už atsakovo turto pagerinimą iš ieškovės asmeninių lėšų (CK 3.98 str.).

Kaip byloje nustatyta, pagal 2013-02-11 paprastąjį vekselį SD/SMScredit.lt/873986004 vekselio davėja K. S. yra besąlygiškai įsipareigojusi sumokėti 2 698,96 Lt tiesiogiai UAB „4finance“. Tai yra šalys turi kreditorę UAB "4finance" (buvęs pavadinimas UAB „SMSCredit.lt“). Kreditorė apie bylos iškėlimą informuota tinkamai (CK 3.126 str.), įtraukta į šios bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, kreditorės atstovas į teismo posėdį neatvyko (gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant). Ieškovė prašo šią prievolę kreditorei po santuokos nutraukimo tarp šalių padalinti per pusę. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad ieškovės asmeniškai pasirašytas vekselis buvo tikslu tenkinti šeimos poreikius, todėl nurodė, kad jis sutinka ieškovei sumokėti pusę šios vekselio sumos. Tai yra šalys prievolę kreditorei po santuokos nutraukimo nori modifikuoti (ją pasidalinti per pusę, tai išsprendžiant jų tarpusavio atsiskaitymu). Tačiau šiuo atveju pabrėžtina, kad nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (CK 3.109 str. 6.6. str., 6.8 str.), išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką tais atvejais, kai santuoka nutraukiama neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t.y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus daline arba asmenine kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 10 12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-482/2008, išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-299/2009). Atsižvelgiant į nurodytą, į tai, kad kreditorė nėra išreiškusi nuomonės byloje, prievolė UAB "4finance" pagal 2013-02-11 paprastąjį vekselį SD/SMScredit.lt/873986004 pripažintina solidariąją ieškovės ir atsakovo prievole iki visiško prievolės įvykdymo (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 2 d., 4 d., 6.6 str.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1,2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t.y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą. Byloje nustatyta, kad ieškovė nedirba, registruota darbo biržoje, jos paaiškinimu, šiuo metu jos kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro 125,00 Lt išmoka už vaikus ir 650,00 Lt išmoka iš darbo biržos. Taip pat paaiškino, kad vėliau iš darbo biržos gaunama išmoka atitinkamai bus mažinama. Savo vardu registruoto turto ieškovė neturi. Tuo tarpu atsakovas yra dirbantis, jo gaunamas uždarbis – apie 1 MMA. Atsakovas turi nekilnojamojo turto bei vieną transporto priemonę. Akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis už ieškovės yra geresnė tuo, kad jis gauna stabilias su darbo santykiais susijusias pajamas, turi savo vardu registruoto turto, užtikrintą gyvenamąją vietą jam dalinės nuosavybės priklausančiame name, tuo tarpu ieškovė yra bedarbė, jos kas mėnesį gaunamos pajamos yra laikino pobūdžio (išmokos už vaikus, iš darbo biržos), ji su vaikais gyvena nuomojame bute. Ieškovės paaiškinimu, jai materialiai padeda Jonavoje gyvenantis pusbrolis.

Byloje duomenų, kad šalims būtų nustatytas nedarbingumo lygis, ar, kad jie turi kitų išlaikytinių, nenustatyta. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti kad jie nebūtų pažeisti. Skyrium gyvenantis tėvas (motina) privalo dalyvauti vaiko auklėjime bei teikti nepilnamečiui vaikui tokį išlaikymą, kuris užtikrintų ne tik minimalų būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-216/2006). Tačiau, pažymėtina, kad visais atvejais vieno MMA, t .y. dabartiniu metu 1 000,00 Lt, dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas. LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Ieškovė prašė nepilnamečių dukrų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 425,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau teismo posėdžio metu šį reikalavimą patikslinusi, priteistino išlaikymo dydį sumažino iki 350,00 Lt. Ieškovė į bylą pateikė vaikų poreikių paskaičiavimo lenteles, pagal kurias vaikų poreikių suma mėnesiui: D. S. – 762,98 Lt, S. S. – 794,19 Lt (paskaičiavimuose nurodytas išlaidas pagrindžiantys įrodymai teismui nepateikti). Tačiau būtinąsias vaikų išlaikymo išlaidas patvirtinančių įrodymų teismas iš ieškovės nereikalauja. Teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, kad praėjusį mėnesį abiejų dukrų išlaikymui ji išleido virš 500,00 Lt, trūko apie 200,00 Lt, tai yra iš viso abiejų vaikų išlaikymui kas mėnesį pakaktų 700,00 Lt. Taip pat nurodė, kad mano, jog šią visą sumą dukrų išlaikymui turėtų skirti atsakovas. Tačiau, atsižvelgiant į abiejų tėvų lygiateisiškumo principą vaikų atžvilgiu, teismas sutinka šiuo atveju su atsakovo atstovo atsikirtimu, kad išlaikymą vaikams turi teikti ne vienas atsakovas, o abu tėvai, ir, kaip minėta pirmiau, tėvų vaikams teikiamas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai.

Šalių dukros yra mažametės – S suėję ketveri metai (gim. (duomenys neskelbtini)), o D – dveji metai (gim. (duomenys neskelbtini)). Duomenų, kad joms būtų nustatyti specialūs poreikiai, byloje nėra. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, viena iš dukrų pradėjo lankyti darželį, o pagal VTAS pateiktą išvadą, į darželį ieškovė yra užrašiusi abi dukras.

Atsakovas sutinka teikti dukroms išlaikymą, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu teiktino išlaikymo dydžiu. Sutinka kiekvienos dukros išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200, Lt. Ginčija ieškovės pateiktas vaikų poreikių paskaičiavimo lenteles teismui pateikdamas ištrauką iš internetinės prieigos (http:/seimos.sveikata.lt), kiek reikia maisto kalorijų vaikui per dieną bei apie pagrindinių maisto produktų kaloringumą ( b.l. 109-122).

Atsižvelgdamas į ieškovės skirtingus teismui pateitus vaikų išlaikymo poreikių paskaičiavimus, teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikti išlaidų minimaliems vaiko poreikiams paskaičiavimai (lentelės), yra realūs, be to, paskaičiuoti tiksliai konkrečias būtinas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti nėra galimybės, nes vaikai greitai auga, vystosi ir jų poreikiai kasmet keičiasi. Nustatant vaikui išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad išlaikymas priteisiamas iki vaiko pilnametystės ir jo poreikiai kiekvienais metais vis didėja. Tuo pačiu teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad be elementarių kasdienių poreikių, kaip mityba, apranga, higiena, sveikatos priežiūra, būtinos išlaidos ir kitoms reikmėms, kaip socialinis lavinimas, ugdymas. Į vaiko išlaikymo išlaidas trauktinos ir išlaidos, susijusios su buto eksploatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Taip pat tam iš tėvų, pas kurį lieka gyventi nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktų įrodymų visumą, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį (laikant, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės), į tai, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus (gim. 1989 m.), byloje duomenų apie jo netektą darbingumą ar kitus išlaikytinius nėra, tačiau iš kitos pusės į tai, kad dvejų ir ketverių metų sulaukusių ir specialių poreikių neturinčių vaikų išlaikymui dar tikrai nereikia (kiekvieno iš jų) 1 000,00 Lt per mėn., kai paties tėvo gaunamas darbo užmokestis yra tokio paties dydžio, teismas konstatuoja kad patikslintas ieškovės reikalavimas šioje ieškinio dalyje remiantis teisingumo principu tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo E. S. jo nepilnametėms dukroms D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas materialinis išlaikymas po 300,00 Lt kiekvienai ( bet ne mažiau kaip po 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2013-01-23) iki vaikų pilnametystės, siekiant užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.194 str., 3.196 str.). Šiuo metu atsakovas vaikams teikti didesnio išlaikymo negali, kad ir kokie bebūtų vaikų poreikiai.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė K. S. (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.). CK 3.175 str. 2 d. nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str.,2d.). Šioje byloje tokių įrodymų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad vaikai su tėvu gali bendrauti ir tėvui juos pasiimant pas save, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo atsakovas E. S. bendraus su vaikais D ir S. S. be apribojimų, ne mažiau kaip prieš dvi dienas apie tai tinkamai informavęs vaikų motiną, tai yra ieškovę.

Šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nereiškia (CK 3.72 str.).

Pagal LR CPK 93 str. 2 d., šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 467,00 Lt žyminio mokesčio ( b.l. 9). Ieškovė teismo posėdžio metu tikslino ieškinio reikalavimus, už kuriuos mokėtiną žyminį mokestį sudaro: už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės – 144,00 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.) ir 143,00 Lt už turtinį reikalavimą dėl 4755,87 Lt (2 465,87 Lt+2 290,00 Lt) kompensacijos priteisimo dėl atsakovo turto pagerinimo iš ieškovės asmeninių lėšų (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.), iš viso – 287,00 Lt. Dėl išlaikymo priteisimo ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista remiantis įstatymu (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Kiti ieškovės reiškiami reikalavimai (dėl sutuoktinių pavardžių, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo) santuokos nutraukimo bylose laikyti neturtiniais išvestiniais ir žyminis mokestis už juos nemokamas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei grąžintina 180,00 Lt (467,00 Lt – 287,00 Lt) daugiau sumokėto žyminio mokesčio, negu numato įstatymas (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Žyminį mokestį pavestina grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (LR CPK 87 str. 3 d.).

Į bylą pateikti duomenys, kad ieškovė turėjo ir kitų bylinėjimosi išlaidų – 430,00 Lt (b. l. 48-49) už advokato paslaugas bei 63,10 Lt už VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ už pažymų išdavimą (b. l. 48) (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p.).

Iš viso ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 780,10 Lt (287,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis +430,00 Lt už advokato pagalbą + 63,10 Lt už pažymas). Duomenys apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikti.

Patikslinti ieškovės reikalavimai patenkinti 73 proc. (tai yra 50 proc. dėl santuokos nutraukimo, 83 proc. dėl kompensacijos priteisimo ir 86 proc. dėl išlaikymo priteisimo). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistina 569,47 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 2 d.).

Iš atsakovo valstybei priteitina 216,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ieškinio dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2 p.).

Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje taip pat sudaro 23,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Minėtos išlaidos tarp šalių paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintus/atmestus ieškinio reikalavimus ir valstybei iš atsakovo priteitina 17,12 Lt minėtų išlaidų (LR CPK 96 str.), o kadangi ieškovei tenkanti minėtų išlaidų dalis 6,33 Lt (tai yra 27 proc.) yra mažesnė nei 10,00 Lt, remiantis LR CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nurodytos išlaidos valstybės naudai iš ieškovės nepriteistinos.

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (b. l. 50-51; LR CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 87 str. 1 d. 1 p., 87 str. 3 d., 93 str. 2 d., 96 str., 149 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., 385 str., teismas

nusprend ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2008 m. gegužės 7 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 18, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes - ieškovei P, atsakovui - S.

Nustatyti po santuokos nutraukimo nepilnamečių D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina, tai yra ieškove K. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), materialiniam išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai po 300,00 Lt (po tris šimtus litų; bet ne mažiau nei po 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) nuo 2013-01-23 iki dukros sulauks pilnametystės bei 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) materialinio išlaikymo įsiskolinimo.

Pavesti uzufrukto teise vaikų D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti vaikų motinai K. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas E. S. bendrauja su vaikais D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), be apribojimų, ne mažiau kaip prieš dvi dienas apie tai tinkamai informavęs vaikų motiną, tai yra ieškovę K. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos metu bendroje jungtinėje nuosavybėje įgytą transporto priemonę OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 954,37 (tris tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis litus 37) už atsakovo turto pagerinimą iš ieškovės asmeninių lėšų.

Pripažinti solidaria ieškovės K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole iki jos visiško įvykdymo kreditorei UAB "4finance" (buvęs pavadinimas UAB „SMSCredit.lt“), juridinio asmens kodas - 301881644, buveinės adresas - Jonavos g. 254A LT-44132 Kaunas, pagal 2013-02-11 paprastąjį vekselį SD/SMScredit.lt/873986004.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 569,47 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt devynis litus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 216,00 Lt (du šimtus šešiolika litų) nesumokėto žyminio mokesčio ir 17,12 Lt (septyniolika litų 12 ct) pašto išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Pavesti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM grąžinti ieškovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 180,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) sumokėto žyminio mokesčio pagal 2012-12-14 mokėjimo nurodymą Nr. 168 (mokėtojas – V. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. S., gim.(duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 ( tris šimtus) litų kiekvienam vaikui nuo 2013-01-24 iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo.

Sprendimo dalį dėl vaikų išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo kopiją per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui įregistruoti santuokos nutraukimą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.