Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Kretingos rajono 3-ojo notaro biurui ir Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo S. R. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Kretingos rajono 3-ojo notaro biurui ir Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas prašo:

1) panaikinti Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro 2022 m. d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą;

2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po jos motinos D. P. (gim. d.), gyvenusios., D sen., Kretingos raj., mirties (1992 md.), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinis faktas nustatomas tam, kad J. R. vardu būtų įgyvendinta paveldėjimo teisė į mamos D. P. R palikimą;

3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po mamos J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios D sen., Kretingos raj., mirties (2020 m. d.), priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui, kaip įstatyminiam J. R. įpėdiniui, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą jos paveldėtą ir valdytą ½ nekilnojamą turtą – pastatus unikaliais numeriais: gyvenamasis namas (unikalus Nr.); tvartas (unikalus Nr.); daržinė (unikalus Nr.); sandėlis (unikalus Nr.); sandėlis (unikalus Nr.); kiemo statiniai (unikalus Nr.) ir žemės sklypas (unikalus Nr.), esantys sen., Kretingos raj. Paveldėjimo teisės liudijimas leistų Pareiškejui pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjui valdyti, naudotis, disponuoti.

2025 m. vasario 6 d. Pareiškėjas informavo teismą atlyginęs suinteresuoto asmens VMI patirtas išlaidas – 7,48 Eur ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Suniteresuotas asmuo Kretingos rajono 3-iojo notaro biuras atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Pareiškėjas yra J. R. (a.k.), mirusios 2020 m. sūnus ir D. P. (gim. d.), mirusios 1992 m. d., anūkas. J. R. buvo D. P. R dukra. D. P. R kartu su seserimi E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 1996 m. d. paveldėjo po 1/2 nekilnojamojo turto. Paveldėtas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr.); tvartas (unikalus Nr.-); daržinė (unikalus Nr. sandėlis (unikalus Nr.); sandėlis (unikalus Nr.), esantys D sen., Kretingos raj. (toliau – Nekilnojamasis turtas). D. P. R iki mirties kartu su savo dukra J. R. gyveno name, kurio unikalus Nr. Nr. ir kartu disponavo Nekilnojamuoju turtu.

D. P. R mirus 1992 m. d., jos dukra J. R. toliau gyveno tame pačiame name, naudojosi ir disponavo Nekilnojamuoju turtu iki savo mirties (mirties data – 2020 m. kovo 22 d.). Pareiškėjo mama J. R. savo motinos D. P. R turto ir turtinių teisių (prievolių) nepriėmė nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, todėl Pareiškėjas neturėjo teisinės galimybės paveldėti Nekilnojamojo turto. Bylos duomenys nepaneigia, kad Pareiškėjas po motinos J. R. mirties naudojosi ir prižiūrėjo Nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1992 m. rugpjūčio 16 d., priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame CK, tačiau numatytas trumpesnis, t. y. 3 mėnesių terminas valiai išreikšti (CK 5.50 straipsnis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino tikslus ir paskirtį, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisų negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 29 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad po motinos D. P. R mirties (t.y. po 1992 m. d.), jos dukra J. R. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nors Nekilnojamąjį turtą faktiškai valdė, juo naudojosi ir jį prižiūrėjo iki savo mirties. Pareiškėjas nurodo, kad jo mama J. R. sirgo lėtine liga (alkoholizmu), todėl nesiaiškino ir neatliko reikiamų veiksmų dėl savo motinos turto paveldėjimo.

Bylos duomenys nepaneigia, kad po Pareiškėjo motinos J. R. mirties Nekilnojamuoju turtu naudojasi, jį prižiūri ir juo rūpinasi Pareiškėjas. Šių aplinkybių neginčijo ir suinteresuotas asmuo, Pareiškėjo brolis, D. P. R anūkas T. R..

CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, todėl vadovaujantis šia teisės norma, laikytina, kad pareiškėjas prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Kompleksiškai įvertinęs pirmiau nurodytų įrodymų visumą, teismas vertina, jog pareiškėjas leistinais įrodymais pagrindė, kad po Pareiškėjo močiutės D. P. R mirties Nekilnojamuoju turtu rūpinosi jos dukra J. R.. Pareiškėjo motinos J. R. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog J. R. įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią priimti po motinos D. P. R mirties likusį palikimą. Teismas taip pat konstatuoja, kad jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią priimti po motinos J. R. mirties likusį palikimą.

Kaip minėta, įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus:

1) J. R. po motinos D. P. R mirties 1992 md. priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Juridinis faktas nustatomas tam, kad J. R. vardu būtų įgyvendinta paveldėjimo teisė į jos motinos D. P. R palikimą;

2) P. S. R (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) po motinos J. R. mirties 2020 m. d.). priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant pareiškėjui priimti palikimą, jį valdyti, naudotis, disponuoti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Atsakovė, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja.

Esminė sąlyga paveldėti pagal įstatymą – atitinkamo laipsnio kraujo giminystės ryšio buvimas su palikėju. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisiniai santykiai grindžiami šeimos paveldėjimo principu, kuris reiškia, kad po asmens mirties jo turtą įgyja įstatymu nustatyto laipsnio giminaičiai, o palikimo perėjimas valstybei yra šio principo išimtis. Nė vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl pareiškėjas prašo teismo panaikinti Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro 2022 m. gegužės 31 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr.3154.

Nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisės liudijimas valstybei buvo išduotas 2022 m. d., t.y. praėjus beveik dvidešimčiai metų po pareiškėjo močiutės D. P. R mirties 1992 m. d., arba praėjus beveik dviem metams po pareiškėjo motinos J. R. mirties 2020 m d.). Tai reiškia, kad palikėjo turtas pakankamai ilgą laiką buvo neapibrėžto statuso.

Valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, yra atstovaujama atitinkamų valstybės institucijų, priklausomai nuo to, koks turtas yra paveldimas. Nagrinėjamoje byloje valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra atstovaujama VMI, kurios viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu. Pareiškėjas atlygino VMI su palikimo priėmimu patirtas išlaidas, t.y. 7,48 Eur ir pateikė teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. R. priėmė motinos D. P. R palikimą, o S. R. priėmė motinos J. R. palikimą, yra pagrindas panaikinti Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro 2022 m. gegužės 31 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3154.

Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas valstybei, nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn, todėl Pareiškėjo prašymas panaikinti perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro 2022 m. gegužės 31 d., tenkinamas. Tokiu būdu bus apginti ieškovo teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro 2022 m. d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3154.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos D. P. mirusios 1992 m. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinis faktas nustatomas tam, kad J. R. vardu būtų įgyvendinta paveldėjimo teisė į mamos D. P. R palikimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) priėmė motinos J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2020 m. d., palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant pareiškėjui priimti palikimą, jį valdyti, naudotis, disponuoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.