Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl įrašų civilinės būklės aktuose pakeitimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareikštus reikalavimus pareiškėjas grindžia tokiais esminiais argumentais:

2.1. Gimimo metu pareiškėjui buvo nustatyta biologinė vyro lytis ir suteiktas vyriškas vardas bei pavardė (A. L.). Pareiškėjas nuo vaikystės mąstė ir elgėsi kaip mergaitė, žaisdavo su mergaitiškais žaislais, vilkėjo mergaitiškus rūbus. Nuo 17 metų amžiaus pareiškėjas save pristato moterišku vardu – A., socialiniuose tinkluose ir viešumoje reprezentuoja save kaip moterį.

2.2. Gydytojas psichiatras diagnozavo pareiškėjui lyties tapatumo sutrikimą (transeksualumą). Nuo 2024 m. balandžio mėnesio pareiškėjui taikomas hormoninis medikamentinis gydymas.

2.3. Civilinės metrikacijos skyrius išdavė naują asmens gimimo liudijimą, kuriame pakeisti pareiškėjo vardas ir pavardė (iš A. L. į A. L.). Tačiau Civilinės metrikacijos skyrius netenkino prašymo pakeisti pareiškėjo lyties žymą ir asmens kodo pirmąjį skaičių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Pareiškėjo gimimo liudijimas patvirtina, kad jis gimė vyru, jam suteiktas A. vardas, pavardė – L.. Patenkinęs pareiškėjo prašymą pakeisti jo vardą ir pavardę, kadangi pareiškėjas deklaravo pageidaujantis turėti kitai lyčiai būdingas asmenvardžių formas, Civilinės metrikacijos skyrius 2025 m. liepos 10 d. gimimo įraše pakeitė pareiškėjo vardą ir pavardę į A. L.. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 21 d. kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių, prašydamas pakeisti lyties žymą gimimo įraše taip, jog ši atspindėtų moterišką lytį. Civilinės metrikacijos skyrius, išnagrinėjęs prašymą, 2025 m. liepos 22 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria netenkino pareiškėjo prašymo. Išvada grindžiama tuo, kad Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau – EŽTT) praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjo prašymas.

5. Gydytojo psichiatro J. F. 2024 m. kovo 7 d. išduota pažyma patvirtina, kad pareiškėjui diagnozuotas transseksualumas. Pareiškėjo pateikti gydytojo V. Š. išrašyti medicinos dokumentų išrašai, receptai patvirtina, kad pareiškėjui taikomas hormoninis gydymas. Pareiškime pareiškėjas akcentuoja ir išskiria, kad, nors fiziologiškai yra vyriškos lyties, tačiau ilgą laiką gyvena, save identifikuoja ir pristato kaip moterį. Šiuos pareiškėjo paaiškinimus pagrindžia duomenys, kad pareiškėjo vardas ir pavardė pakeisti į moteriškos formos, jam diagnozuotas transseksualumas ir taikomas hormoninis gydymas.

6. Pilnamečių asmenų teisė pakeisti lytį yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.27 straipsnio 1 dalyje. Visgi tokios teisės įgyvendinimo materialiosios ir procedūrinės prielaidos, kaip pagrįstai savo išvadoje ir atsiliepime į pareiškimą akcentuoja Civilinės metrikacijos skyrius, įstatymų leidėjo nėra apibrėžtos ir nustatytos.

7. Nepaisant nurodyto, akcentuotina, kad teisinio reglamentavimo vakuumas negali būti vertinama kaip pakankama priežastis riboti pilnamečių asmenų, jeigu tokią būtinybę pagrindžia objektyvus poreikis, teisę pakeisti civilinės būklės įrašus apie jų lytį. Priešingas aiškinimas lemtų esminį asmenų teisės, kad būtų gerbiamas jų privatus ir šeimos gyvenimai, pažeidimą. O tai būtų nesuderinama su pozityvia Lietuvos Respublikos pareiga užtikrinti pagarbą asmenų privačiam gyvenimui kaip tai suprantama pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį. Galimybės realizuoti teisę pakeisti lytį užtikrinimas yra itin svarbus, kad būtų apsaugotas translyčių asmenų orumas, be svaraus pagrindo nebūtų varžoma jų teisė į privatų gyvenimą, taip pat apsisprendimo teisė.

8. EŽTT praktikoje išaiškinta, kad transseksualaus asmens teisės pakeisti civilinės būklės aktų įrašus apie savo lytį įgyvendinimas negali priklausyti išimtinai nuo to, ar buvo atlikta medicininė jo lyties pakeitimo procedūra, ar ne (EŽTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Garcon ir Nicot prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 79885/12; 2021 m. sausio 19 d. sprendimas byloje X. ir Y. prieš Rumuniją, pareiškimų Nr. 2145/16 ir Nr. 20607/16). Šiuo aspektu kaip vienas iš šaltinių paminėtina ir Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija CM/Rec(2010)5 valstybėms narėms dėl priemonių kovai su diskriminacija seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės pagrindu, kurioje fizinės prigimties keitimas išskiriamas kaip žeminantis reikalavimas, kuris neturėtų būti taikomas lyties keitimo teisinio pripažinimo procedūrose [interaktyvus] <https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectID=09000016804cb178>.

9. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teisės pakeisti civilinės būklės aktų įrašus apie savo lytį įgyvendinimas negali išimtinai priklausyti nuo to, ar buvo medicininiu būdu pakeista asmens lytis, ar ne (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-5326-987/2017; 2023 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-19234-1014/2023). Taigi įrašų apie lytį pakeitimas negali priklausyti nuo to, ar buvo atliktas asmens chirurginis lyties pakeitimas. Šis klausimas yra platesnės apimties ir spręstinas atsižvelgiant į asmens lytinę tapatybę (pvz., ar asmeniui nustatytas transseksualumas), socialinį elgesį (pvz., kaip asmuo formuoja ir pristato savo lytį socialinėje erdvėje).

10. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, kaip prieš tai aptarta, psichologiškai suvokia ir savo lytį apibrėžia kaip moters, jam diagnozuotas transseksualumas, taikomas hormoninis gydymas. Pareiškėjas, kaip galima spręsti iš pareiškime nurodytų aplinkybių, taip pat kryptingai formuoja savo socialinį identitetą kaip moteriškos lyties asmens, savo vardą ir pavardę pakeitė į moteriškos formos. Tokie faktiniai duomenys (lyties sutrikimo tapatumo diagnozė ir moters lytinio identiteto formavimas) yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas turi realų ir pagrįstą interesą, jog būtų pakeisti jo lyties įrašai taip, kad pastarieji atspindėtų jo tikrąją lytinę tapatybę. Pareiškėjo civilinės būklės aktuose esantis įrašas apie lytį turi atitikti faktinę padėtį, nes tik tokiu būdu bus užtikrinta pagarba jo privačiam gyvenimui ir nepažeistas jo orumas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 ir 21 straipsniai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, CK 2.18 straipsnio 8 punktas, 2.27 straipsnis).

11. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad pareiškėjo civilinės būklės aktuose esantis įrašas apie asmens lytį (pareiškėjo dokumentuose nurodyta vyriška lytis) neatitinka pareiškėjo lytinės tapatybės. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti objektyvaus pareiškėjo intereso apsaugą, pareiškimas tenkinamas:

11.1. Naikinama Civilinės metrikacijos skyriaus 2025 m. liepos 22 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini);

11.2. Civilinės metrikacijos skyrius įpareigojamas ištaisyti įrašus apie pareiškėjo lytį civilinės būklės aktuose taip, kad įrašai (įskaitant asmens kodą) atspindėtų moterišką pareiškėjo lytį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 516 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus liepos 22 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų moterišką lytį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.