- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- eI-951-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03569-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Atsakovas
- Kauno teritorinei muitinei
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovei Kauno teritorinei muitinei, trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. J. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2018-07-19 sprendimą Nr. 8PM19066 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo“ ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018-09-24 sprendimą Nr. 1A-350 „Dėl L. J. skundo“.
Paaiškino, kad 2018-07-19 Kauno TM ginčijamu sprendimu pripažino pareiškėją su kitais asmenimis solidariais skolininkais muitinei ir apskaičiavo mokestinę prievolę: 771 Eur muito, 7 791 Eur akcizo, 2 079 Eur PVM. Taip pat atitinkamai paskaičiavo 37 Eur muito delspinigių, 3 450 Eur akcizo delspinigių, 921 Eur PVM delspinigių. Departamentas ginčijamu sprendimu tokį Kauno TM sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjo manymu, Kauno TM ir Departamento sprendimai iš esmės yra neteisėti, prieštaraujantys galiojančioms teisės normoms, todėl naikintini.
Pareiškėjo teigimu, Kauno TM, priimdama sprendimą, privalėjo atsižvelgti į pasikeitusius Europos Sąjungos teisės aktus, kad nuo 2016-05-01 pasikeitė teisinis reguliavimas: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 2913/92, kuriuo buvo patvirtintas Bendrijos muitinės kodeksas (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), panaikintas nuo 2016-05-01. Taigi nuo šios dienos pradėjo galioti ir turėjo būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas). Nurodo, kad skola muitinei buvo atsiradusi, nes pareiškėjas nesumokėjo privalomų mokesčių. Tačiau, sprendžiant muitinės sprendimo pagrįstumo klausimą dėl pripažinimo skolininku muitinei, būtina nustatyti ne tik skolos muitinei atsiradimo faktą, bet ir tai, ar nėra aplinkybių, kurioms esant skola muitinei išnyksta. Atkreipė dėmesį, kad Sąjungos muitinės kodeksas, lyginant jį su Bendrijos muitinės kodeksu, numato platesnį sąrašą aplinkybių, kurioms esant išnyksta skola muitinei. Pagal naują reglamentavimą, skola muitinei laikoma išnykusia, kai importo muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba sunaikinamos tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, neatsižvelgiant į tai, ar konfiskavimas įvyksta prieš prekėms patenkant už pirmos muitinės įstaigos veiklos teritorijos ribų, ar po to. Tokios Sąjungos muitinės kodekso, kuris taikomas tiesiogiai, nuostatos leidžia teigti, kad neteisėtai įvežtos prekės, kurios konfiskuojamos ir sunaikinamos, neturėtų būti apmokestinamos akcizais ir PVM, nepriklausomai nuo to, ar konfiskavimas įvyksta prieš prekėms patenkant už pirmos muitinės įstaigos veiklos teritorijos ribų, ar po to. Teigia, kad šiuo atveju importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės (cigaretės) yra sunaikintos, todėl skola muitinei yra išnykusi. Nors nusikalstama veika įvykdyta 2014-07-04, nuosprendis priimtas 2016-06-06, t. y. po Sąjungos muitinės kodekso įsigaliojimo. Tokiu būdu, Kauno TM, netaikydama Sąjungos muitinės kodekso nuostatų, o Departamentas, atmesdamas pareiškėjo skundą, be pagrindo pripažino pareiškėją atsakančiu skolininku muitinei.
Papildomai pastebi, kad muitinė, skaičiuodama delspinigius, pažeidė teisės aktų nuostatas, nes delspinigiai gali būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju, ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Tuo tarpu teritorinė muitinė muito delspinigius skaičiuoja nuo 2016-05-01 iki 2018-07-19, taigi daugiau negu už tris metus, akcizo ir PVM nuo 2014-07-05, t. y. daugiau negu keturis metus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Kauno TM, gavusi Kauno apygardos teismo 2016-06-06 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-178-175/2016, nustatė, kad pareiškėjas su kitais asmenimis, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent 2014-07-04 iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną iki Druskininkų sav., Švendubrės k., kelyje A4 autobusu MAN, v/n NGO 6C08, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 25 pakelius cigarečių „Fest 7“, 2150 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ ir 1830 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“, nepažymėtų banderolėmis. Minėtu nuosprendžiu pareiškėjas su kitais asmenimis pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje ir 199-2 straipsnio 1 dalyje, bei jiems paskirtos bausmės ir cigarečių konfiskavimas. Pažymi, kad pareiškėjas neteisėtus veiksmus atliko 2014-07-04, taigi tuo metu, kai galiojo Bendrijos muitinės kodeksas. Pagal tuo metu galiojantį Bendrijos muitinės kodeksą, skolos muitinei išnykimas buvo galimas tik tuo atveju, jeigu prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo momentu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatos dėl atvejų, kuriais išnyksta skola muitinei, yra materialinės normos, o ne procesinės, vadinasi jos taikomos santykiams, susiklosčiusiems jau galiojant šioms normoms, tai yra tik situacijoms, susidariusioms nuo Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio taikymo datos – 2016-05-01. Todėl Kauno TM nuomone, prekių sunaikinimo faktas lemtų importo skolos muitinei išnykimą tuo atveju, jei importo skola muitinei būtų atsiradusi jau galiojant Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams, t. y. po 2016-05-01. Ginčo atveju skola muitinei atsirado prekių sulaikymo dieną - 2014-07-04, todėl Kauno TM pagrįstai akcizo ir PVM delspinigius pradėjo skaičiuoti nuo 2014-07-05 iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2018-07-19. Muito delspinigiai pareiškėjui pradėti skaičiuoti 2016-05-01, t. y. įsigaliojus Sąjungos muitinės kodekso 114 straipsnio 2 daliai, pagal kurią, delspinigiai už importo ar eksporto muito sumą skaičiuojami nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei, iki pranešimo apie ją dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo Kauno teritorinės muitinės atstovai nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į skundą iš esmės grindė analogiškais argumentais kaip ir atsakovė. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjo skundas Kauno TM gautas 2018-08-06, todėl priverstinis mokesčių išieškojimas, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalimi, sustabdytas. Taigi, Kauno teritorinė muitinė vis dar nėra įgijusi teisės į priverstinį mokestinės nepriemokos (PVM, akcizo, delspinigių) išieškojimą, o priverstinai išieškoti muitą muitinė įgijo teisę jau po skundžiamo sprendimo priėmimo.
Trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje yra kilęs ginčas dėl Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.
Bylos duomenims nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016-06-06 sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-178-175/2016 pripažino pareiškėją kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje.
Kauno teritorinės muitinės 2018-07-19 sprendimu Nr. 48PM190 nuspręsta pripažinti pareiškėją su kitais asmenimis solidariai atsakančiais skolininkais muitinei.
Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrius 2018-07-20 pranešimu Nr. (11.111)-1B-7154 informavo pareiškėją, kad įtraukė į apskaitą Kauno TM 2018-07-19 sprendimu toliau nurodytus apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas: muito mokestį – 771 Eur, akcizo – 7 791 Eur, PVM mokestį – 2 079 Eur, delspinigius už akcizą – 3 450 Eur, delspinigius už PVM – 921 Eur, delspinigius už muitą – 37 Eur, įpareigojo pareiškėją per 10 dienų nuo pranešimo įteikimo įvykdyti nurodytą mokestinę prievolę.
Pareiškėjas 2017-04-03 pateikė Kauno teritorinei muitinei prašymą priimti naują sprendimą, motyvuodamas pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu – nuo 2016-05-01 įsigaliojusiu Sąjungos muitinės kodeksu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno teritorinės muitinės 2018-07-19 sprendimu, skundu kreipėsi į Muitinės departamentą, kuris 2018-09-24 sprendimu Nr. 1A-350 nusprendė patvirtinti Kauno TM 2018-07-19 sprendimą.
Teismas pažymi, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes arba neteisėtai įvežant į kitą tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Šio straipsnio prasme neteisėtu įvežimu buvo laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 straipsnius ir 177 straipsnio antrąją įtrauką. Pagal Bendrijos muitinės kodeksą, prekės, kirtusios Bendrijos išorės sieną sausuma, esančios bendrijos muitų teritorijoje jau už pirmosios muitinės įstaigos, kurios nebuvo pristatytos į šią įstaigą, o už pranešimą muitinei apie šių prekių įvežimą atsakingi asmenys apie tai nepranešė, buvo laikomos neteisėtai (į šią teritoriją) įvežtomis prekėmis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme. Administracinių teismų praktikoje taikant Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, buvo laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog ginčo prekės vėliau buvo sunaikintos, prievolei dėl importo (muitų) skolos muitinei jokios reikšmės neturi. Pareiga mokėti importo pridėtinės vertės mokestį ar akcizus už neteisėtai importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jei prekės būtų sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011).
Tuo tarpu Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei nevykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją <...>. Šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai numato, kad <...> importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų: kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos; kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Europos Parlamento ir Tarybos 2013-10-09 reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 288 straipsnio 1 dalyje nurodyti Sąjungos muitinės kodekso straipsniai, taikomi nuo 2013-10-30, o 2 dalyje numatyta, kad kiti kodekso straipsniai taikomi nuo 2016-05-01. Pažymėtina, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis taikomas nuo 2016-05-01.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo ir jo aiškinimo teisminės praktikos seka, kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežus prekes (cigaretes), kurias, kaip nustatyta Kauno apygardos teismo 2016-06-06 sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-178-175/2016, pareiškėjas 2014-07-04 kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus TM Raigardo kelio postą gabeno cigaretes nepaženklintas banderolėmis, šios prekės Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme vertintinos kaip neteisėtai įvežtos, o jų įvežimo momentu atsirado importo skola muitinei.
Taigi matyti, kad pareiškėjo prievolė, t. y. importo skola muitinei atsirado dar iki Sąjungos muitinės kodekso įsigaliojimo, todėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo faktas prievolei dėl importo (muitų) skolos muitinei reikšmės neturėjo, importo skolos muitinei išnykimo nelėmė. Todėl Kauno TM ginčijamu 2018-07-19 sprendimu Nr. 8PM19066 pagrįstai pripažino pareiškėją solidariu skolininku, o Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrius 2018-07-20 pranešimu Nr. (11.111)-1B-7154 informavo pareiškėją, kad įtraukė į apskaitą Kauno TM 2018-07-19 sprendimu toliau nurodytus apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011) taip pat patvirtina, kad aplinkybė, jog ginčo prekės buvo konfiskuotos, o vėliau ir sunaikintos, minėtai prievolei (dėl importo skolos muitinei) jokios reikšmės neturi. Aptariamu atveju skola muitinei dėl prekių konfiskacijos ir sunaikinimo galėtų išnykti tik tuo atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos (ESTT 2010-04-29 sprendimas Dansk Transport og Logistik). Pareiškėjas su ginčo prekėmis buvo sulaikytas šalies viduje, t. y. Lietuvos teritorijos ribose, todėl jo argumentai, jog konfiskavus ir sunaikinus sulaikytas prekes neliko priežasties apskaičiuoti mokesčius, yra neteisingi.
Bendrijos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad prekėms taikytino importo muito dydis nustatomas pagal apskaičiavimo taisykles, taikytinas tokioms prekėms tuo metu, kai atsiranda su jomis susijusi skola muitinei. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta Sąjungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalyje. Todėl atsakovas pagrįstai nurodo, kad skolos muitinei atsiradimo momentas lemia tai, kokios muito apskaičiavimo taisyklės bus taikomos.
Pagal nusistovėjusią Europos Teisingumo Teismo praktiką, procesinės taisyklės apskritai laikomos taikytinomis visiems jų įsigaliojimo metu nagrinėjamiems teisiniams ginčams, skirtingai nei materialinės normos, kurios paprastai aiškinamos kaip netaikytinos iki jų įsigaliojimo susidariusioms situacijoms (1993-07-06 sprendimo CT Control (Rotterdam) ir JCT Benelux prieš Komisiją, C 121/91 ir C 122/91, rink. p. I 3873, 22 punktas; 1999-09-07 sprendimo De Haan, C 61/98, rink. p. I 5003, 13 punktas, 2002-11-14 sprendimo Ilumitrónica, C 251/00, rink. p. I 10433, 29 punktas, 2006-02-23 sprendimo Molenbergnatie NV, CV-201/04, rink. p. I-02049, 31 punktas). Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatos dėl atvejų, kuriais išnyksta skola muitinei, yra materialinės normos, vadinasi, jos taikomos santykiams, susiklosčiusiems jau galiojant šioms normoms.
Taigi prekių konfiskavimo ir sunaikinimo faktas lemtų importo skolos muitinei išnykimą tuo atveju, jei importo skola muitinei būtų atsiradusi jau galiojant Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktams, t. y. po 2016-05-01. Kadangi aptariamu atveju prekės buvo neteisėtai įvežtos (atsirado skola muitinei) dar galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, konfiskavimo faktas importo skolos muitinei išnykimo nelėmė. Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2013-10-09 reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatos atgalinio kodekso 124 straipsnio taikymo nenumato.
Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-14 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-398/2016 suformuota praktika teigia, kad PVM ir akcizo skola muitinei turėtų būti laikoma išnykusia, tačiau, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodoma teismų praktika. Pastebėtina, kad pareiškėjo nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-14 nutartis buvo apskųsta kasacinės instancijos teismui, kuris baudžiamąją bylą nagrinėjo remiantis ne muitinės kodeksų nuostatomis, o Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio nuostatomis dėl nusikaltimo dispozicijos rūšies, nusikaltimo sudėties požymių, nusikaltimo baigtumo ir žalos padarymo momento bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatomis dėl turtinės žalos sampratos baudžiamajame procese.
Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl jo atžvilgiu neteisingai pritaikytos delspinigių skaičiavimo tvarkos. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami: už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą MAĮ 98 straipsnio 1 dalyje, delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai). Tuo tarpu delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, delspinigiai yra skaičiuojami už kiekvieną pradelstą sumokėti mokesčius dieną, todėl prievolė mokėti mokesčius atsiranda kiekvieną dieną ir kiekvieną dieną ji apskaičiuojama naujai taikant tą dieną galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius delspinigių skaičiavimą. Tuo tarpu 180 dienų terminas yra taikomas tik skaičiuojant delspinigius už laikotarpį nuo mokesčių įstatymuose numatytos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo momento (LVAT 2009-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1359/2009).
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo skola muitinei atsirado 2014-07-04 (nusikalstamos veikos įvykdymo dieną), tuo tarpu mokesčių administratorius įgijo teisę išieškoti pareiškėjo mokestinę nepriemoką praėjus 10 dienų nuo muitinės pranešimo apie apskaičiuotus mokesčius ir susijusias sumas įteikimo dienos. Taigi mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju turėjo teisę skaičiuoti PVM ir akcizo delspinigius visą laikotarpį nuo 2017-07-05. Pažymėtina, kad muito delspinigiai pagrįstai pradėti skaičiuoti tik nuo 2016-05-01, kai įsigaliojo Sąjungos muitinės kodekso nuostatos dėl muito delspinigių skaičiavimo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno TM ginčijamu 2018-07-19 sprendimu Nr. 8PM19066 pareiškėjui pagrįstai nustatė įpareigojimą sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę muitinei. Departamentui 2018-09-24 sprendimu Nr. 1A-350 patvirtinus Kauno TM 2018-07-19 sprendimą Nr. 8PM19066, laikytina, kad Departamentas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijai taikytinas teisės aktų nuostatas. Taigi pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.