- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-04
- Bylos Nr.
- 2K-270/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Aldona Rakauskienė, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- M. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Aldonos Rakauskienės, pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria nuteistojo M. S. ir jo atstovo advokato V. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. nuteistas už tai, kad, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, t. y. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. 22.30 val. iki 2007 m. rugsėjo 7 d. 00.45 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, policijos pareigūnui M. P. (M. P.) sušukus: „Stok, policija!“, M. S. nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui, siekdamas išvengti sulaikymo, bėgo išėjimo iš laiptinės durų link, o policijos pareigūnams jį pasivijus, nukreipė šaunamąjį ginklą (duomenys neskelbtini) į policijos pareigūną M. P. ir grasino panaudoti fizinį smurtą. Policijos pareigūnams M. P. ir R. U. bandant sulaikyti M. S., šis stumdydamasis ir spardydamasis pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigūnams.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį ir bylą nutraukti arba perduoti ją iš naujo nagrinėti apeliacine arba pirmosios instancijos teismo tvarka. Kasaciniame skunde nuteistasis M. S. nurodo, kad nesutinka su apkaltinamuoju pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi, nes jie, kaip ir ikiteisminis tyrimas, yra nepagrįsti, neteisėti, šališki, tinkamai neišnagrinėtos baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 320 straipsnio 3 dalies) ir nesilaikyta baudžiamojo įstatymo (BK 2 straipsnio 3, 4 dalių) normų, pažeistos XXI skyriaus – įrodymų tyrimo – nuostatos, todėl tai neatitinka BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių reikalavimų ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimams (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.2, 3.1.8 punktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis, Teismų praktika, Nr. 19; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis, Teismų praktika, Nr. 23; 2007 m. birželio 28 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 3.7, 3.8.1 punktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis, Teismų praktika, Nr. 27). Kasatorius, ginčydamas neišsamų įrodymų tyrimą, nurodo, kad neišreikalauta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) arba šios bylos reikšmingi duomenys. Jo įsitikinimu, esminį BPK normų pažeidimą rodo tai, kad apeliacinės instancijos teismas atkartojo kaltinamojo akto, nuosprendžio dispoziciją, nes nutarime įpareigoti įtariamąjį periodiškai registruotis policijos įstaigoje (T. 1, b. l. 30) aprašomojoje dalyje nurodyta pasipriešinimo pareigūnams 2007 m. rugsėjo 6, 7 d. laiko trukmė (1.20 val.) skiriasi nuo kaltinamajame akte, nuosprendyje, nutartyje nurodytos laiko trukmės (2.15 val.). Taigi jis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo bylos, nepašalino joje esančių prieštaravimų (policijos pareigūnų duotuose parodymuose bei teismo padarytose išvadose) ir nepasisakė dėl pasipriešinimo galimybės. Anot nuteistojo M. S., jo parodymai neteisėtai pripažinti kaip gynybos priemonė, nors tai neįrodyta ir yra tik teismų padaryta prielaida. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pradėto ikiteisminio tyrimo teisėtumo, nes ant policijos darbuotojų pareiškimo nėra nei policijos vadovo, nei prokuratūros prokurorų rezoliucijos. Jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl jo sulaikymo pagrindo (buvo sulaikytas pagal BK 284 straipsnį, o ne pagal 286 straipsnį). Kasatoriaus teigimu, apeliaciniame skunde nurodomos bylos Nr. 2K-205/2008 motyvų teismas nei paneigė, nei priėmė kaip pagrindą. Kasatoriaus nuomone, buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes nebuvo teismo informuotas apie apeliacinio skundo nagrinėjimo pakeistą laiką ir vietą; apeliacinio teismo nutartį gavo po dviejų mėnesių nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, dėl to sutrumpėjo laikas kasacinio skundo parašymui; nepagrįstai nuo bylos nagrinėjimo buvo nušalintas jo tėvas advokatas V. S. (nepriimta nutartis dėl nušalinimo), taip pat nepranešta apie gynėjo V. S. nušalinimą, kitą teismo posėdį, galimybę gauti ne valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį gynėją, o paskirtas gynėjas Aleksandras Dubauskas neužtikrino teisės į gynybą. Kasatoriaus nuomone, teisėjo V. Nikitino šališkumą įrodo neteisingai interpretuojami nuteistojo M. S. argumentai apie policijos darbuotojo R. U. protokolo suklastojimą, taip pat prieštaringi policijos pareigūno M. P. parodymai apie nuginklavimo aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo M. S. kasacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroro nuomone, kasatoriaus teiginys, kad Vilniaus apygardos teismas nepranešė jam apie advokato V. S. nušalinimą nuo bylos, apie kitą teismo posėdį bei galimybę pasirinkti kitą gynėją, yra pagrįstas, nes apeliantas apie tai nebuvo informuotas. Todėl, anot prokuroro, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, padarant BPK 10 straipsnio 2 dalies, 50 straipsnio 2 dalies, 322 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus. Atsiliepime nepasisakoma apie kitus kasacinio skundo motyvus (analogiškus apeliacinio skundo motyvams), į kuriuos, kaip nurodo prokuroras, turėtų atsakyti Vilniaus apygardos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal BPK 44 straipsnio 8 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją. Kaltinamojo (nuteistojo) gynimasis bei gynėjo dalyvavimas procese yra lygiavertės konstitucinės teisės į gynybą realizavimo formos, todėl gynėjo dalyvavimas procese neužkerta kelio kaltinamajam (nuteistajam) asmeniškai realizuoti savo teisės į gynybą. Kad kaltinamasis (nuteistasis) galėtų šią teisę realizuoti, būtina pranešti apie teismo posėdžio vietą ir laiką. BPK 322 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis. Apie posėdį jam turi būti pranešta, o neatvykimas nurodytu laiku nekliudo nagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju šių taisyklių nesilaikyta. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos 2009 m. spalio 27 d. teismo posėdžio protokolo, nuteistasis (apeliantas) M. S. posėdyje nedalyvavo (T. 1, b. l. 243–244) ir nėra duomenų, kad jam apie bylos nagrinėjimo laiką būtų pranešta. Todėl negalima paneigti kasatoriaus argumento, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta nuteistajam (apeliantui) nežinant apie teismo posėdį.
Nuteistasis (kaltinamasis) turi teisę pasirinkti ir į teismo posėdį pasikviesti sau tinkamą gynėją, o jeigu prašo, gynėjo dalyvavimą užtikrina teismas (BPK 50 straipsnio 2, 3 dalys). Teisė pasirinkti ir kviestis norimą gynėją yra viena iš būtinų sąlygų nuteistojo (kaltinamojo) gynybai organizuoti. Nustatęs, kad yra pakankamas pagrindas esamą gynėją pakeisti kitu ir toks sprendimas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo bei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo reikalavimus, teismas privalo pasiūlyti nuteistajam (kaltinamajam) pasikviesti kitą gynėją, taip pat imasi priemonių šiai jo teisei užtikrinti, t. y. pranešti nuteistajam apie tokią galimybę. Jei nuteistasis to nepadaro per pakankamą laiką, naujas gynėjas jam yra skiriamas teismo nutartimi. Iš nagrinėjamos bylos procesinių dokumentų matyti, kad 2009 m. spalio 6 d. vykusiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo nušalintas nuteistojo pasirinktas gynėjas V. S. ir bylos nagrinėjimas atidėtas (T. 1, b. l. 238, 239). Nuteistasis M. S. šiame teismo posėdyje nedalyvavo. Todėl, atidėjus bylos nagrinėjimą, pranešimu apie tai turėjo būti informuotas nuteistasis, išaiškinant teisę per atitinkamą terminą pačiam asmeniškai pasirinkti kitą gynėją arba prašyti teismo užtikrinti valstybės garantuotą teisinę pagalbą. Vis dėlto byloje nėra duomenų, kad šių taisyklių būtų laikomasi. Byla išnagrinėta apie teisiamąjį posėdį nepranešus nuteistajam, taip pat neinformavus apie kito gynėjo paskyrimą.
Proceso kaip visumos įvertinimas leidžia konstatuoti, kad buvo suvaržytos baudžiamojo proceso įstatymo garantuotos nuteistojo teisės į gynybą ir tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka pagal paduotą apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.