Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininkaujancio Evaldo Gražio, teiseju Alberto Milinio ir Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Vilmai Marciukaitytei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, gynejui adv. Violetai Naujokienei, nukentejusiajam ir civiliniam ieškovui M. A., viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

V.S. gim. (duomenys neskelbtini) Šakiu raj., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedes, 7 kl. išsilavinimo, teistas: 1. 2006-12-20 pagal BK 178 str. 1 d., 181 str. 1 d. subendrinta galutine bausme 1 metams laisves atemimo, vadovaujantis BK 92 str. bausmes vykdymas atidetas 2 metams, paskiriant ipareigojima, 2007-03-20 pagal BK 180 str. 1 d. 6 menesiams laisves atemimo, vadovaujantis BK 63 str. 3 ir 9 dalimis prie paskirtos bausmes prideta 2006-12-20 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 1 metams 6 menesiams, vadovaujantis BK 92 str. bausmes vykdymas atidetas 2 metams paskiriant ipareigojima, 2008-07-18 nutartimi bausmes vykdymo atidejimas panaikintas ir V. S. pasiustas atlikti 2007-03-20 teismo nuosprendžiu paskirta bausme; 2. 2008-09-26 pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. subendrinta bausme paskirta 2 metai 6 menesiai laisves atemimo, vadovaujantis BK 64 str. 3 d. prie paskirtos bausmes prideta dalis 2007-03-20 paskirtos ir neatliktos bausmes ir galutine subendrinta bausme paskirta 3 metai 9 menesiai laisves atemimo, šiuo metu atliekantis laisves atemimo bausme, kaltinamas padares nusikaltima, numatyta BK 129 str. 2 d. 8 punkte ir

Aprašomoji dalis

nustate:

V. S. 2008-06-12 vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste esanciame parke, prie (duomenys neskelbtini) upelio, viešoje vietoje, demonstruodamas elementariu morales bei elgesio normu niekinima, niekinama požiuri i aplinkinius, grubiai pažeisdamas visuomeneje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai ižuliai, del menkavertes priežasties – reikšdamas nepasitenkinima V. A. bendravimu su V. S. motina, tycia viena karta koja spyre V. A. i galva kairiojo antakio srityje, del ko šis nukrito ir galvos dešine puse atsitrenke i žeme, tuo padarydamas V. A. kairiojo antakio odos nubrozdinima ir kraujosruva, odos nubrozdinima dešino smilkinio srityje, kraujo išsiliejima po kietuoju galvos smegenu dangalu virš dešinio smegenu pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenu pabrinkimu, nuo ko V. A. 2008-07-06 ligonineje mire. Tokiais veiksmais V. S. del chuliganišku paskatu nužude V. A..

Atsakomybe už žmogaus gyvybes atemima kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusiu padariniu (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentejusiojo mirtis turi buti desningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šiuo atveju nustatyta, kad nukentejusiojo V. A. mirties priežastimi buvo trauminis poveikis i galvos sriti, ivykes 2008-06-12, del ko nukentejusiajam V. A. po kietuoju galvos smegenu dangalu išsiliejo kraujas. Tai ivyko del V. S. spyrio i nukentejusiojo kairio antakio sriti ar nuo po to ivykusio griuvimo ir atsitrenkimo galvos dešine puse i kieta buka neribota paviršiu. Tarp kaltinamojo V. S. veiksmu, tai yra spyrio nukentejusiajam i gyvybiškai pavojinga vieta – galva bei po to sekusio kritimo ir atsitrenkimo galva i kieta buka paviršiu ir padariniu, tai yra mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokie padariniai buvo tycinio pakankamai stipraus smugio, nuo kurio V. A. net nukrito, pasekme, šie padariniai yra desningi. Nenustatyta, kad tarp veiksmu ir atsiradusiu žalingu padariniu butu isiterpes koks nors kitas veiksnys, kuris butu turejes itakos V. A. mirciai.

Motyvuojamoji dalis

BK 129 straipsnyje numatytas žmogaus nužudymas gali buti padarytas tiesiogine ar netiesiogine tycia. Jei asmuo, darydamas nusikalstama veika, nenori konkreciame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytu padariniu, taciau samoningai leidžia jiems atsirasti, tai jis veikia netiesiogine tycia. V. S. kaip tik ir nužude V. A. veikdamas netiesiogine tycia. Konstatuoti jo veiksmuose tik neatsarguma nera pagrindo. Teismu praktikoje laikomasi nuomones, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kuno dalis (sudavus smugi i galva ar po smugio atsitrenkiant galva i kieta paviršiu, galimas galvos smegenu sutrenkimas, kraujo išsiliejimas, kai trukusios kraujagysles, kas yra labai pavojinga gyvybei, taip pat kiti pavojingi gyvybei sužalojimai). Normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smugi kitam žmogui i galva, daro veika, keliancia pavoju kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smugio nukentejusiajam gali buti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp ju ir tokie, del kuriu jis gali mirti. V. S., budamas normalaus protinio išsivystymo bei pasirinkes toki veikimo buda, tai yra stipriai spirdamas neblaiviam nukentejusiajam i gyvybei svarbu organa – galva, nuo ko šis net nukrito ir galva atsitrenke i žeme, negalejo nesuprasti, kad toks smugis ir po to sekes kritimas kelia pavoju nukentejusiojo V. A. gyvybei ir kad nuo tokiu veiksmu nukentejusysis gali mirti. Taigi sunkiu padariniu kilimo tikimybe buvo akivaizdi. Kaltinamasis, spirdamas nukentejusiajam i galva, nors ir nenorejo bei nesieke jo mirties, taciau suprasdamas, jog toks smugis yra pavojingas ne tik V. A. sveikatai, bet ir gyvybei, buvo abejingas galimoms pasekmems. Po spyrio, pamates, kad nukentejusysis nugriuvo ir galva atsitrenke i kieta paviršiu, jis ne tik V. A. nesirupino, nekreipe demesio i padarytus sužalojimus, greitosios medicinos pagalbos neiškviete, bet atvirkšciai, gyresi, kad „daviau malku“ nukentejusiajam, „išjungiau, kad net ant asfalto nukrito“. Taigi jis buvo abejingas pasekmems, veike netiesiogine tycia. A. S. veiksmu kvalifikavimas pagal BK 129 str. atitinka ir teismu praktika bylose, kuriose buvo sprendžiamas gyvybes atemimo vienu smugiu i galva kaltes klausimas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K–469/2007, 2K-27/2009, 2K-109/2009, 2K-461/2009, 2K-P-247/2009).

Ekspertai negalejo nustatyti ar kraujas V. A. po kietuoju galvos smegenu dangalu išsiliejo (kas buvo jo mirties priežastimi) tiesiogiai nuo spyrio jam i galvos sriti ar po smugio nukentejusiajam nukritus ir atsitrenkus galva i žeme (kieta buka paviršiu). Taciau atsitrenkimas galva i žeme (kuri, kaip aiškino liudytojai buvo suplukta, tai yra kieta) ivyko taip pat del smugio i galvos sriti. Juk V. A. ne šiaip sau savo valios pastangomis krito ant žemes, o tai ivyko del stipraus spyrio jam i galvos sriti. Todel bet kuriuo atveju yra priežastinis ryšis tarp padarytos veikos ir mirties.

Ta aplinkybe, jog V. A. mire ne iš karto, o praejus daugiau nei trims savaitems po ivykio, be to beveik para laiko (apie 16-20 val.) po V. S. spyrio jam i veida ir po to sekusio griuvimo bei atsitrenkimo galva i žeme, jis dar jautesi gerai, niekuo nesiskunde, judejo, dirbo fizini darba (kase duobe), V. S. veikos kvalifikavimui reikšmes neturi. Veikos kvalifikavimui pagal BK 129 str. svarbu ne nukentejusiojo elgesys po smurtiniu veiksmu jo atžvilgiu atlikimo (kad jis dar kuri laika galejo vartoti alkoholi, dirbti fizinius darbus), ne mirties laikas, o mirties priežastis.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkta, kai jis padarytas del aiškaus žmogaus ar visuomenes negerbimo, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio, tarpusavio bendravimo taisykles ir visuotinai priimtas morales normas, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, juos pažeminti ar pademonstruoti niekinanti požiuri i juos. Motyvas – chuliganiškos paskatos, paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentejusiojo užpuolimu ir jo nužudymu be tarpusavio santykiu priežasties arba panaudojant tam menkaverte dingsti.

Kaip matyti iš paties V. S. parodymu, jis iki 2008-06-12 nukentejusiojo V. A. nepažinojo, jokiu santykiu, o juo labiau priešišku, su juo iki tos dienos neturejo. Akivaizdu, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kai jis nieko nesakes pašoka ir priejes spiria nukentejusiajam i galvos sriti, rodo jo demonstratyvu nepaisyma visuotinai priimtu elgesio taisykliu, aišku žmogaus, juolab tokio, kurio net nepažinojo ir jokiu priešišku santykiu neturejo, negerbima. Tokiu savo elgesiu jis priešpastate save aplinkiniams, pademonstravo savo niekinanti požiuri i V. A.. Tai, kad kaltinamajam nepatiko jog nukentejusysis V. A. bendrauja su jo mama, kad galimai ja išnaudoja (vartoja jos nupirkta alkoholi) nera pagrindas vartoti smurta V. A. atžvilgiu. Juolab, kad kaltinamasis netgi nesiaiškino iš kokiu lešu (iš V. A. ar kaltinamojo mamos) igytas butelis alaus, kuri nešesi ateidami nukentejusysis ir V. S. mama. Del šiu priežasciu kaltinamojo V. S. veiksmai teisingai vertinti kaip padaryti be jokios svarbios priežasties, del menkavertes dingsties, tai yra padaryti del chuliganišku paskatu.

Kaltinime buvo nurodyta, jog nužudymas ivykdytas prie (duomenys neskelbtini) upelio, (duomenys neskelbtini). Taciau per (duomenys neskelbtini) teka (duomenys neskelbtini) upelis (http://www. (duomenys neskelbtini)/298), o ne Imstes, todel atitinkamai patikslinamas ir kaltinimas.

Skiriant kaltinamajam bausme atsižvelgiama i BK 54 str. 2 d. numatytus reikalavimus. Kadangi V. S. nusikalstama veika padare budamas nepilnametis, taip pat atsižvelgiama ir i BK XI skyriuje numatytus nepilnameciu baudžiamosios atsakomybes ypatumus.

V. S. atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Kaltinamasis nors ir yra jauno amžiaus, taciau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes (b.l. 7-8 T. 2), taip pat teistas už nusikaltimus nuosavybei, ši nusikaltima padare bausmes vykdymo atidejimo metu, bausmes atlikimo vietoje charakterizuojamas neigiamai (b.l. 22 T. 2), iki bausmes vykdymo atidejimo panaikinimo niekur nesimoke ir nedirbo. Visuma šiu duomenu leidžia daryti išvada, kad kaltinamajam anksciau taikytos poveikio priemones nebuvo veiksmingos, ši labai sunku nusikaltima jis padare neatsitiktinai, tai buvo pasekme jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo budo. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, nors ir nesant byloje kaltinamojo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, skirtina didesne laisves atemimo bausme nei nepilnameciams numatytos bausmes už ši nusikaltima vidurkis.

Byloje pareikšti nukentejusiojo M. A. (12521 Lt) ir Valstybines ligoniu kasos (10672,26 Lt) civiliniai ieškiniai. Jais prašoma iš kaltinamojo priteisti laidojimo išlaidas bei neturtine žala ir nukentejusiojo gydymo išlaidas. Ieškiniai pagristi ir tenkintini. BPK 109 str. numato, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines arba neturtines žalos, turi teise baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Tokiu budu civilini ieškini baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesiogines turtines ar neturtines žalos. Kaltinamajam tyciniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentejusiji, jis del sužalojimu buvo gydomas VšI „Jurbarko ligonine“ ir VšI „Klaipedos universitetine ligonine“. Valstybine ligoniu kasa už suteiktas paslaugas gydymo istaigoms apmokejo. Ši padaryta turtine žala neatlyginta. Žalos dydi patvirtina rašytiniai irodymai – gydymo paslaugu apskaitos išrašas (b.l. 46 T. 1). V. S., neteiseta veika padares žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti Valstybines ligoniu kasos del to turetas išlaidas.

Nukentejusysis ir civilinis ieškovas M. A. nurodo, kad palaidojo savo broli, del to turejo piniginiu išlaidu. Jis pateike pažyma, iš kurios matyti, kad laidojimo išlaidos sudaro 2521 Lt (b.l. 38 T. 1). Kitu pateisinanciu dokumentu (kvito, kasos pajamu orderio) civilinis ieškovas nepateike, taciau teismo nuomone, M. A. nurodyta laidojimo išlaidu suma nera didele, kad tiek galejo kainuoti suteiktos laidojimo paslaugos sutiko ir kaltinamasis V. S.. Todel nukentejusiojo ir civilinio ieškovo M. A. civilinis ieškinys del padarytos turtines žalos atlyginimo tenkintinas (CK 6.263 str. 2 d., 6.291 str.).

Taip pat M. A. prašo atlyginti ir jam padaryta neturtine žala – 10000 Lt. Nurodo, kad tiek vertina savo skausma del brolio netekties, išgyvenimus. Nurodo, kad su broliu buvo labai artimas, praktiškai visa laika gyveno viename name, kartu dirbdavo (buvo duobkasiai), bendravo. Todel ši netektis ji labai sukrete, pasikeite jo gyvenimo budas – negali išvykti dirbti i užsieni, neteko brolio pagalbos rupinantis savo sena mama.

CK 6.284 straipsnyje teise i žalos, tame tarpe ir neturtines, atlyginima numatyta tik asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties diena turejo teise gauti iš jo išlaikyma (nepilnameciai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tevai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimes po jo mirties

Taciau treciojo asmens (šiuo atveju – nužudytojo brolio) teise i neturtines žalos atlyginima nustatoma vadovaujantis ne tik CK 6.284 straipsniu, bet ir bendromis deliktines atsakomybes taisyklemis, taip pat CK 6.250 straipsnio 2 d., kurioje numatyta, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais. Vadovaujantis šia norma, teismu praktikoje kompensacija už dvasines kancias, kurias sukele artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 str. nurodytiems asmenims, bet ir kitiems artimiesiems, kurie buvo susije su nužudytuoju glaudžiais ryšiais. Tam yra butina nustatyti, kad ieškova su nukentejusiu iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudus dvasiniai, emociniai ryšiai, tik formalaus giminystes fakto konstatavimo nepakanka. Šioje byloje nustatyta, kad, apart mamos ir brolio artimesniu giminiu nužudytasis V. A. neturejo, jie kartu ne tik gyveno viename name, bet ir dirbo kartu, palaike artimus, glaudžius ryšius. Be to, artimus jo santykius irodo ir tai, kad butent nukentejusysis laidojo V. A.. Todel atsižvelgiant i visas nurodytas aplinkybes, taip pat i teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus, M. A. pareikštas civilinis ieškinys del neturtines žalos padarymo 10000 Lt sumai tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 8 punkte ir paskirti jam 8 (aštuoneriu) metu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausme subendrinti dalinio sudejimo budu su bausme, paskirta 2008-09-26 teismo nuosprendžiu, prie griežciausios bausmes – 8 (aštuoneriu) metu laisves atemimo iš dalies pridedant švelnesne bausme ir galutine subendrinta bausme paskirti 10 (dešimt) metu laisves atemimo.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmes pradžia skaiciuoti nuo 2010-12-08. I bausmes laika, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., iskaityti bausme iš dalies jau atlikta pagal 2008-09-26 teismo nuosprendi nuo 2008-07-10 iki 2010-12-08.

Priteisti iš V. S. 10672,26 Lt Valstybinei ligoniu kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentejusiojo V. A. gydyma.

Taip pat iš V. S. priteisti M. A. naudai jo turetas laidojimo išlaidas 2521 Lt ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Viso 12521 Lt.

Nuosprendis per 20 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma (nuteistajam V. S. šis terminas skaiciuojamas nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos).