- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-01
- Bylos Nr.
- 2K-461/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Gintaras Goda, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- K. D.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto, pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, K. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria, be kita ko, nuteistojo K. D. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. D. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 m. liepos 28 d., apie 20 val., viešoje vietoje – alaus baro, (duomenys neskelbtini), kieme dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė nenustatytu daiktu vieną smūgį V. J. į veidą, dėl to V. J. griuvo ant trinkelėmis iškloto grindinio ir atsitrenkė į jį kaire alkūne bei kaire pakaušio puse. Nuo galvos smegenų gyvybinės veiklos sutrikimo, išsivysčiusio pabrinkus galvos smegenims ir jų kamienui įstrigus didžiojoje pakauškaulio angoje po kaukolės kaulų lūžių, kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu, V. J. ligoninėje mirė.
K. D. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už minėtomis aplinkybėmis padarytą viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau šio nuteisimo jis kasacine tvarka neskundžia.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu K. D. prašo iš dalies pakeisti teismų sprendimus: jo veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti bausmę. Kasatorius teigia, kad jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Jis neginčija, kad yra kaltas dėl V. J. mirties, tačiau neigia, kad jo veika prieš V. J. buvo tyčinė. Pastumdamas V. J., kuris pakaušiu atsitrenkė į trinkelėmis išklotą grindinį, kasatorius nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad dėl tokios jo veikos V. J. mirs. Daiktas, kuriuo, pasak teismų, kasatorius galėjo suduoti V. J. į veidą, liko nenustatytas. Be to, teismų išvada, kad kasatorius V. J. sudavė smūgį į veidą, nepagrįsta konkrečiais įrodymais, todėl yra prielaida. Kasatorius laiko, kad esant šioms aplinkybėms jo veika prieš V. J. turi nusikalstamo pasitikėjimo požymių ir kvalifikuotina pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu apkaltinamajame nuosprendyje minėtos aplinkybės nepaneigtos, o motyvai, kodėl ši kasatoriaus veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nenurodyti. Taip pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai. Kasatorius taip pat nurodo, kad jam paskirta bausmė neatitinka bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepagrįstai nepripažinta žalos atlyginimas bei prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis. Teismai neatsižvelgė ir į kasatoriaus veikos pavojingumo laipsnį bei kaltės formą, taip pat į tai, kad jis yra tik iš dalies darbingas, anksčiau neteistas, apibūdinamas teigiamai, turi šeimą, kurioje auga mažametė duktė. Dėl to kasatorius laiko, kad šioje byloje yra pagrindas jam paskirtą bausmę sušvelninti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras D. Čaplikas prašo nuteistojo K. D. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo kasacinis skundas yra nepagrįstas, nes iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad K. D. netiesiogine tyčia nužudė V. J., todėl ši nuteistojo veika negali būti vertinama kaip neatsargi. Tenkinti kasacinį skundą nurodomais kasatoriaus argumentais dėl bausmės skyrimo, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Bylos aplinkybių ir įrodymų naujas vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes nagrinėdamas kasacinę bylą teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Kasaciniame skunde K. D. neginčija nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad šie kasacinio skundo motyvai yra analogiški K. D. apeliacinio skundo motyvams. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti K. D. kasacinio skundo nėra pagrindo.
Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo
Iš teismų nustatytų bylos aplinkybių, kurias patvirtina teismų sprendimuose aptarti įrodymai, tarp jų – liudytojų parodymai, specialisto išvados, matyti, kad baro kieme K. D. supykęs ant V. J. sudavė jam smūgį į galvą, nuo šio smūgio V. J. griuvo ant trinkelėmis iškloto grindinio ir atsitrenkė į jį pakaušiu. Nuo galvos smegenų gyvybinės veiklos sutrikimo, išsivysčiusio pabrinkus galvos smegenims ir jų kamienui įstrigus didžiojoje pakauškaulio angoje po kaukolės kaulų lūžių, kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu, V. J. mirė. K. D. skunde neginčija, kad yra kaltas dėl V. J. mirties, tačiau neigia, kad jo veika prieš V. J. buvo tyčinė, nes pastumdamas V. J., kuris pakaušiu atsitrenkė į trinkelėmis išklotą grindinį, kasatorius nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad dėl tokios jo veikos V. J. mirs. Tuo tarpu teismai, pirmiau nurodytais įrodymais paneigę K. D. versiją, kad jis V. J. pastūmė, ir nustatę, kad K. D. sudavė V. J. smūgį į galvą, padarė pagrįstą išvadą, kad K. D. nusikaltimą prieš V. J. padarė netiesiogine tyčia.
BK 15 straipsnyje nurodyta, kad nusikaltimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad įvykio metu K. D. ir V. J. buvo neblaivūs, K. D. už V. J. žymiai aukštesnis ir stambesnis (apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad V. J. buvo 170 cm ūgio ir smulkesnio kūno sudėjimo, o K. D. – 195 cm ūgio ir 95 kg svorio). Tokiomis aplinkybėmis K. D., smogdamas ant trinkelėmis iškloto grindinio stovinčiam V. J. į galvą, suvokė, kad smūgio sudavimas yra pavojingas žmogaus gyvybei, kad nuo tokio smūgio V. J. gali nukristi ant trinkelėmis iškloto grindinio ir būti sunkiai sužalotas arba mirti. Situacija, kai minėtomis aplinkybėmis suduodamas smūgis žmogui į galvą, pašalina galimybę nesuvokti veikos pavojingumo žmogaus gyvybei ir konkrečių tokios veikos padarinių. Šiuo atveju nuo K. D. suduoto smūgio V. J. pakaušiu atsitrenkė į trinkelėmis išklotą grindinį, taip buvo sunkiai sužalotas ir ligoninėje mirė. Abejoti, kad įvykio metu K. D. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, kad jo veika pirmiau nurodytomis aplinkybėmis gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, nėra pagrindo. Nors tokių padarinių K. D. nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. K. D. abejingumą V. J. gyvybės atėmimui parodo ir apeliacinės instancijos teismo konstatuotos aplinkybės – tai, kad K. D., po smūgio sudavimo pamatęs, jog nukentėjusiojo galva kruvina, įvykio nesureikšmino ir toliau girtavo. Todėl teismų išvada, kad K. D. netiesiogine tyčia nužudė V. J. yra pagrįsta. Kai yra netiesioginė tyčia, veika kvalifikuojama pagal padarinius. Motyvai, kodėl ši kasatoriaus veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, teismų sprendimuose yra nurodyti. Nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo požymių K. D. veikoje nenustatyta. Todėl nėra pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymo kvalifikuoti jo veiką prieš V. J. kaip neatsargų gyvybės atėmimą pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.
Dėl K. D. paskirtos bausmės
K. D. už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų, ši bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 129 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nenustatęs K. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatęs jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsižvelgęs į kitas bylos aplinkybes, tarp jų – į kaltinamojo veikos kaltės formą, jo asmenybę, šeiminę padėtį, teismas jam paskyrė vieneriais metais už nusikaltimo padarymo metu galiojusios BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Laikyti tokią bausmę per griežta nėra pagrindo. Tai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, papildomai įvertinęs ne tik pirmiau nurodytas aplinkybes, bet ir K. D. sveikatos būklę. Bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kasatorius neginčija.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge. Iš bylos matyti, kad K. D., duodamas parodymus, atskleidė ne visas bylos aplinkybes ir nepripažino esminių bylos aplinkybių, tarp jų – susijusių su tuo, kad jis nukentėjusiajam sudavė smūgį į galvą. Todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės – kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – K. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą, paprastai pripažįstama tada, kai jis pats ar jo pavedimu kiti asmenys atlygina visą dėl nužudymo atsiradusią žalą. Iš bylos matyti, kad dalį turtinės žalos nukentėjusiajai atlygino K. D. motina, tuo tarpu pats nuteistasis nėra atlyginęs net dalies žalos ir šiuo klausimu nerodė jokios iniciatyvos. Todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės K. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo K. D. kasacinį skundą atmesti.