- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- e2YT-10611-291/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04680-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Henrikas Oseckis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti, kad terminą (duomenys neskelbtini) mirusios motinos J. M. palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties ir jį pratęsti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjo motina J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėja testamento sudariusi nebuvo, paveldimo turto tuo metu jokio nebuvo, todėl nebuvo kreiptasi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjo tėvas M. M., gim. (duomenys neskelbtini). J. M. yra vienintelis mirusiųjų sūnus. Mirus motinai nuosavybės tuo metu iš viso nebuvo, todėl nebuvo ir kreiptasi dėl paveldėjimo į notarą, nes nebuvo paveldėjimo objekto. Nuosavybė, kaip paaiškėjo vėliau atkurta tik 2003-03-25.
Po motinos mirties J. M. 1997 m. gruodžio mėn. išvyko gyventi JAV. Keletą kartų jis buvo sugrįžęs į Lietuvą, nes čia gyvena pareiškėjo dukra ir sūnus. 2017 m. pabaigoje pareiškėjo sūnui V. M. paskambino moteris, kuri informavo, kad kažkas nori užvaldyti žemę kurios dalis priklauso mirusiai J. M.. Apie šias sužinotas aplinkybes sūnus informavo pareiškėją, kuris 2018 m. kovo mėnesį buvo grįžęs į Lietuvą. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, ir sužinojo, kad J. M. nuosavybės teise registruotas žemės sklypas 4.2600 ha, esantis (duomenys neskelbtini) Taip pat buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių iš ten gautas Panevėžio apskrities viršininko sprendimas 2003-03-25 Nr.21-89504-24167, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į J. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 8,97 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavetį turėtajam 4,26 ha miško sklypą (vertė 9796, -Lt), esančius (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad 1964 CK 587 str. 3 d. numatytą 6 mėnesių terminą, per kurį turėjo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, praleido dėl svarbių priežasčių, nes motinos mirties dieną (duomenys neskelbtini) nuosavybės nebuvo, nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos 2003-03-25 d., praėjus daugiau nei penkiems metams po jos mirties. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad motina buvo padavusi prašymą dėl nuosavybės atkūrimo, taip pat iki 2017 metų mėn. kovo jis nežinojo, kad mirusios motinos J. M. vardu yra registruota nuosavybė į žemės sklypą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Henrikas Oseckis prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apie teismo posėdį informuoti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, gauti prašymai nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant, o sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjo motina J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (9 b. l.). Panevėžio apskrities viršininko 2003-03-25 sprendimu Nr.21-89504-24167, atkurtos nuosavybės teisės į J. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 8,97 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavetį turėtajam 4,26 ha miško sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)(15-16 b. l.). Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad pareiškėjas yra J. M. ir M. M. sūnus. Kaip minėta, pareiškėjo motina J. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, reglamentuojantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą (Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalys, 38 straipsnis).
Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjas yra mirusiosios J. M., pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Po J. M. mirties niekas palikimo nepriėmė. Šią aplinkybę patvirtina Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. 2018 m. kovo 29 d. liudijimas apie palikimo nepriėmimą, notarinio registro Nr. 1385.
1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinių valia dėl palikimo priėmimo turėjo būti išreikšta per šešis mėnesius, tačiau teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalimi, šį terminą gali prailginti, jeigu šis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjas teismo prašo pratęsti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas palikimo priėmimo termino praleidimo priežastimi nurodė aplinkybę, kad apie motinos vardu esantį žemės sklypą sužinojo tik 2017 m. pabaigoje, to įsitikino tik 2018-04-05, gavęs atsakymą iš Registrų centro apie motinos vardu registruotą žemės sklypą. Motinos mirties dienai šio turto nebuvo. Teismo vertinimu, pareiškėjas objektyviai negalėjo imtis teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo iš karto po jos mirties per įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjas terminą praleido ne dėl savo kaltės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, priešingai, jo elgesys rodo, kad, jis, kaip J. M. pirmos eilės įpėdinis, negalėjo priimti palikimo po motinos mirties, nes tuo metu jo nebuvo, o sužinojęs apie esamą turtą ėmėsi teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas terminą yra praleidęs, todėl jis turėtų būti ne pratęstas, o atnaujintinas. Suinteresuoti asmenys dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja, todėl, atnaujinus praleistą palikimo priėmimo terminą, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas nebus pažeistas.
Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti palikimo, atsiradusio po J. M. mirties, priėmimo terminą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Pažymėtina, kad palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruosiantis notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578, 580–582 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą motinos J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.